Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-875/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1A-204-875/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54269-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
S. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-875/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54269-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,nuteistajam S. T., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2021 m. sausio 1 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę nutarta įskaityti S. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 22 d. 22.00 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d. 13.50 val. (vieną dieną) ir konstatuota, kad S. T. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, S. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 23 d.; turto konfiskavimas, konfiskuojant S. T. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – nutarta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po įsiteisėjimo – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarta panaikinti Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. T. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. T. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 21.42 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest“ 6820 Nr. ARHM-0384 (patikros sertifikato Nr. 1172898), jam buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 25 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apelianto teigimu, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir yra nuteistas nepagrįstai, taip pat buvo padaryta BPK normų pažeidimų, kurie sukliudė teisingai išspręsti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Mano, kad teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 1-5 dalis, taip pat netinkamai taikė ir aiškino BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, o taip pat nepagrįstai skirta bausmė – didelė bauda, kurios objektyviai neturėtų galimybės sumokėti iki teismo nurodytos datos (buvo dirbantis, gaudavo minimalias pajamas, šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų neturi ir negauna), ir paskirtos dvi poveikio priemonės - turto vertės konfiskacija ir teisės vairuoti atėmimas.

2.2. Apeliantas pažymi, kad nepripažįsta ir niekada nepripažino, kad būtų 2019 m. gruodžio 22 d. apie 21.42 val. vairavęs automobilį, būdamas neblaivus, tai yra kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės girtumas. Teismo išvados, kuriomis teismo buvo pripažintas kaltu yra nepagrįstos įrodymais ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremtos prieštaringais duomenimis, taip pat prielaidomis ir abejonėmis, teismas pripažino jį kaltu remdamasis vienintelio R. G. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir įrodymai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir atvykusiems pareigūnams ir apklausose ir apklausiamas teisme nurodė, kad automobilio nevairavo. R. G. teigė priešingai, tačiau tiek jo , tiek R. G. parodymai turėtų būti vertinami vienodai įrodymų visete, nesuteikiant jokios išskirtinės galios. Teismas nuosprendyie įvertino tik jį kaltinančius duomenis, tai yra R. G. parodymus, paminėjo policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir apklausas, tačiau pažymi, kad nei vienas iš pareigūnų jo vairuojančio nematė ir nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų, bei policijos pareigūnai neužfiksavo jokiomis priemonėmis, kad būtų vairavęs automobilį neblaivus ir nei vienam iš pareigūnų nėra žinomos jokios aplinkybės dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviam.

2.3. Apeliaciniame skunde dėl BPK 20 straipsnio 1-5 dalių pažeidimų nurodoma, kad nuosprendyje teismas pasisakė, kad nors kaltę ir neigia, tačiau jo kaltė įrodyta jo paties parodymais, teisiamajame posėdyje išklausytų bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais , kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais. Nors teismas daro nuosprendyje tokią išvadą, tačiau nemotyvuoja, kaip jo parodymai, liudytojų parodymai, rašytiniai duomenys patvirtina jo kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam. Teismas pažymėjo, kad R. G. taip pat yra policijos pareigūnas, todėl juo netikėti nėra pagrindo, tačiau šioje byloje R. G. buvo liudytojas, jis neatliko jokių procesinių veiksnių, nebuvo tarnyboje, nefiksavo ir nepildė jokių dokumentų.

2.4. Dėl bausmės apeliantas nurodo, kad parinkdamas bausmės rūšį teismas turėjo atsižvelgti į žmogaus turtinę padėtį, jo galimybes įvykdyti paskirtą bausmę numatytu terminu, tačiau ir šioje vietoje teismas nebuvo objektyvus, nes skirta bauda tokio dydžio, kurio netgi pagal tuo metu gautas pajamas neturėtų jokios galimybės sumokėti, o šiuo metu, kaip minėjo, neturi iš viso jokių pajamų. Be to, teismas skyrė darė vieną turtinio pobūdžio poveikio priemonę — automobilio konfiskaciją, 4000 eurų vertės, kuri jam yra didžiulis turtas pagal jo turtinę padėtį. Anksčiau niekada nėra teismo teistas, tokia bausmė bei tokios poveikio priemonės yra ypatingai griežtos, neadekvačios ir neatitinkančios teisino nustatytos nusikalstamos veikos.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. T. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, po ko, buvo paskirta neproporcinga ir neadekvati bausmė.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės padarius S. T. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Nagrinėjamoje byloje S. T. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo lengvąjį automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas.

8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

9. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. T. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kitaip nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, tyrė ir analizavo visus byloje esančius įrodymus – paties nuteistojo S. T. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojo R. G. parodymus, liudytojų, policijos pareigūnų, A. B., K. M. parodymus, jų tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą, apžiūros protokolus ir kitus byloje esančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę ir nuoseklią grandinę. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne, t. y., kodėl vadovaujasi liudytojo R. G. parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais, ir kodėl nesivadovauja nuteistojo S. T. parodymais. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia S. T. kaltę, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavusi teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė bylos duomenų visuma pagrįstą bei teisingą išvadą dėl S. T. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

10. Nuteistasis S. T. viso proceso metu neigė, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y., jog vairavo automobilį, neginčijo tik fakto, jog buvo neblaivus. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo parodymais ir juos atmetė, nes juos paneigia byloje esančių įrodymų visetas. Iš teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo S. T. parodymų nustatyta, kad S. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė vairavęs automobilį, nurodydamas, kad automobilį vairavo jo pažįstamo A. draugas, kurio jis nežino, ir negali nurodyti anketinių duomenų nei pažįstamo A., nei automobilį vairavusio asmens. Nors apeliantas ginčija liudytojo R. G. parodymus, kurie yra priešingi jo duotiesiems, tačiau juos sugretinus su byloje turima medžiaga, akivaizdu, kad jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaip teigė liudytojas R. G., pamatęs įtartinai vairuojantį asmenį, sekė jam iš paskos, o vairuotojui sustojus, jis priėjo prie jo ir nustatęs, kad asmuo galimai neblaivus, iškvietė policijos pareigūnus. Tokie liudytojo R. G. parodymai patvirtinami BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad apie sulaikytą galimai neblaivų vairuotoją pranešėjas R. G. pranešė 2019 m. gruodžio 22 d. 21.39 val. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko 21.48 val. (1 t. b. l. 11-15). Nuo to laiko, kai vairuotojas sustojo ir iki tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai, apie 10 min., kaip teigė liudytojas R. G., jis nepaliko galimai neblaivaus vairuotojo (S. T.) vieno, o be to, su juo nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų. Be to, kaip nurodyta į įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose užfiksuotų duomenų teisėtumą patvirtino pareigūnai apklausiami pirmosios instancijos teisme, S. T. negalėjo nurodyti konkrečių atvykimo į įvykio vietą aplinkybių. Faktą, kad įvykio vietoje S. T. buvo neblaivus neginčijo nei pats nuteistasis, ką patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 22.00 val. nustatytas 2,41 prom. girtumas – 22.17 val. nustatytas 2,22 prom. girtumas. Nustatyti nuteistojo S. T. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t. b. l. 18). Svarbi aplinkybė tai, kad byloje nenustatyta liudytojo R. G. suinteresuotumo bylos baigtimi, siekiu pakenkti nuteistajam S. T., to nenurodė ir pats apeliantas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo liudytojo R. G. parodymus duotus viso proceso metu ir, priešingai nei nurodoma skunde, pagrįstai šioje byloje jais vadovavosi. Iš šio liudytojo parodymų, duotų viso proceso metu matyti, kad jis esmines įvykio aplinkybes nurodė vienodai. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi esminėse įvykio aplinkybėse viso proceso metu jie buvo nuoseklūs, išsamūs, o nuteistojo skunde selektyviai dėstomi šio liudytojo parodymai ir sava jų interpretacija, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, o apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti, jog tiek liudytojas R. G., tiek pats nuteistasis patvirtino, jog vienas kito iki įvykio nepažinojo, jokių santykių nepalaikė, todėl liudytojas neturi jokio pagrindo apkalbėti nuteistąjį. Be jau pirmiau paminėtų aplinkybių, šio liudytojo parodymais šioje byloje vadovaujamasi ir dėl to, kad juos iš dalies patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visetas.

11. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra begalinis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015). Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-515-976/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama S. T. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nagrinėjamu atveju visi byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, kad S. T. vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Todėl skundžiamu nuosprendžiu S. T. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir baudžiamojo poveikio priemonių

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas parinko per didelę baudą, kadangi nei pagal tuo metu gautas pajamas, nei šiuo metu, neišgalėtų jos sumokėti. Be to, teismas skyrė ir dar vieną turtinio pobūdžio poveikio priemonę — automobilio konfiskaciją, 4000 eurų vertės, kuri jam yra didžiulis turtas pagal jo turtinę padėtį.

14. Skundžiamu nuosprendžiu S. T. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda, bei paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams ir automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

15. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

16. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam S. T. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59, 60 straipsniai).

17. Pažymėtina, kad nors nuteistasis S. T. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus (už girto pasirodymą viešoje vietoje), skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, t. y., už tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, padarymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į S. T. charakterizuojančią medžiagą, t. y. į tai, kad jis yra dirbantis, neįgalus (nustatytas (duomenys neskelbtini)), darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visumą S. T. charakterizuojančių duomenų jam paskirta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, bei nepažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatų, nustatytas jos dydis, artimas baudos minimumui (BK 47 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta baudos bausmė ir nustatytas jos dydis atitinka bausmės tikslus, yra proporcingas padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumui, todėl teisinga.

18. Nuosprendžiu apeliantui paskirtas 3 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. S. T. nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti yra būtina, bei tai, kad jo sunki materialinė padėtis, nesudaro pagrindo trumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo termino. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga poreikių tenkinimui (vykimui į darbą, į gydymo įstaigas ir kt.), pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų. Iki šio pakeitimo, minėta baudžiamojo poveikio priemonė galėjo būti skiriama nuo 1 iki 3 metų. Taigi akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialia teise padarymą, sąmoningai griežtina šios baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas. Taip pat, teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas S. T. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. S. T. padarytas nusikaltimas yra vienas iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 3 metų 6 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Teismas įvertino tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl paskirtą artimą vidurkiui terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo.

19. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti jam priklausantį automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

20. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, už tokią veiką nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje, tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes S. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus, suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobile, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas S. T. yra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, kad tai sukels jam pernelyg didelę naštą ar pan., todėl nėra aplinkybių, kai privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas netaikytinas. Teisėjų kolegija negali sutikti, kad automobilio konfiskacija šiuo atveju yra tokia žalinga poveikio priemonė, kad jos skyrimas būtų aiškiai neproporcingas, net ir įvertinant S. T. akcentuojamą sunkią materialinę padėtį ir neįgalumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. T. neabejotinai žinojo ne tik apie savo finansinę padėtį ir apie galimas jo neteisėto veikimo pasekmes – tarp jų ir apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir jam gresiančias poveikio priemones, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo itin pavojingo elgesio.

21. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl nuteistojo S. T. kaltės jam atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, ką patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo kaltė įvykdžius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas S. T. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, nuteistajam skirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės nepažeidžia proporcingumo principo, dėl ko, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžio, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nerijus MasiulisLaisvydas ZederštremasVirginija Žindulienė