Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 26 d. teismo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonės Turto bankas, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybes teise fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pareiškėja norėjo įregistruoti gyvenamąjį namą, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė tai padaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Byloje taip pat nėra jokių abejonių, jog pareiškėja būdama santuokoje kartu su sutuoktiniu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, t. y. gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti pagal parengtą projektą ir išduotą leidimą statybai, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nenustatė, kad statytojas V. S. nesilaikė galiojusių teisės aktų reikalavimo per metus pakloti gyvenamo namo pamatus, kad V. S. būtų buvę taikytos tuo metu galiojusiais teisės aktais numatytos sankcijos statybos priežiūrą vykdžiusių specialistų jam nebaigus statybos leidime nurodytu terminu ar šio termino nepratęsus, kad palikėjo V. S. nebaigtas statyti gyvenamas namas, pastatytas savavališkai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas nebaigtas statyti gyvenamas namas buvo pradėtas ir baigtas statyti pareiškėjai esant santuokoje su V. S., todėl kaip turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kurį valdyti, juo naudotis ir disponuoti turi lygias teises abu sutuoktiniai. Taigi iš šios išvados seka, jog teismas visiškai pripažįsta pareiškėjos nuosavybės teisę į nebaigtą gyvenamąjį namą.

15. Byloje taip pat nustatyta, jog gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), statyti teisės aktų nustatyta tvarka buvo išduotas statybos leidimas pagal parengtą projektą, tačiau šie dokumentai, t. y. tiek projektas, tiek leidimas yra dingę, jų nėra išsaugoję nė viena valstybės ar savivaldybės institucija. Taigi šių dokumentų pareiškėja negali gauti ar atkurti neteismine tvarka.

16. Nepaisant to, teismas nurodė, jog šiuo atveju pareiškėja savo teises gali apginti neteismine tvarka, t. y. teismo vertinimu šiuo atveju gali būti priimamas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą po statinio ekspertizės atlikimo pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas, kuriuo remiantis pareiškėja galėtų įregistruoti į nebaigtą statyti statinį savo nuosavybės teises.

17. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Remiantis Statybos įstatymo 34 str. 3 d. statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai:l) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog nebaigtame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būtų įvykusi avarija, nėra statytojo skundo, taip pat nėra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

18. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka galėtų įregistruoti šį nebaigtą statinį Nekilnojamojo turto registre tik remiantis Statybos įstatymo 39 str. 1 d., kuriame numatyta, jog nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį registruojami Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu. Tačiau pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 patvirtinto Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio (-ių) projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo (TAR, 2016-06-13, Nr. 2016-16081) 3, 4 p statytojas, norėdamas gauti pažymą, Inspekcijos administracijos padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, tiesiogiai ar nuotoliniu būdu, pasinaudodamas IS „Infostatyba", pateikia prašymą, su, kuriuo be visa ko kita, privalu pateikti statybą leidžiantį dokumentą (4.1 p.) bei statinio projektą (4.2 p.). Šiuo atveju, kaip yra nustatyta, pareiškėjos sutuoktiniui išduotas statybą leidžiantis dokumentas bei statinio projektas nėra išlikę, tad pareiškėja neturi galimybės aukščiau minima administracine tvarka įregistruoti statinio nebaigtą statybą bei savo nuosavybės teises į nebaigtą statinį.

19. Esant tokiai situacijai, pareiškėja savo teisių administracine tvarka apginti negali, nors, kaip teismas nustatė, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos teises į jos dingusio be žinios ir pripažinto mirusiu sutuoktinio statytą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Tai pareiškimo tenkinimas šiuo atveju, atitiktų teisingumo, protingumo, ir sąžiningumo kriterijus, kuriais vadovautis tokio pobūdžio bylose nurodo tiek įstatymas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos R. S. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

25. Byloje kilo ginčas dėl juridinio fakto nustatymo, kad pastatą - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo (-ė) pareiškėja R. S. bei jos miręs sutuoktinis V. S., mirties data - 2018-01-16.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. S. 1989 m. spalio 20 d. sudarė santuoką su V. S.. Rokiškio miesto taryba 1992 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 16 „Dėl žemės sklypo suteikimo“ nusprendė suteikti S. V., I., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) individualinio gyvenamojo namo statybai 15 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat nusprendė per šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos patvirtinti žemės sklypo naudojimo sutartį notarinėje kontoroje. 1992 m. balandžio 27 d. V. S. pateikė Rokiškio miesto valdybai prašymą, kad jis pageidauja jam suteiktą 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pirkti pagal Žemės reformos įstatymą išsimokėtinai. 1992 m. liepos 15 d. buvo patvirtinta notariškai žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis, tarp Rokiškio miesto Tarybos ir statytojo S. V., Ivanovičiaus, suteikiant statytojui tūkstantį penkis šimtus kv. metrų ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) naudoti (nuomai) individualiai statybai. Sutarties 2.1 punktu statytojas įsipareigojo pradėti individualią statybą per vienerius metus ir baigti ją per trejus metus nuo leidimo išdavimo dienos. 1992 metų Leidimų individualių gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, garažų bei kitų statinių statybos bei rekonstrukcijos Rokiškio, Juodupės, Pandėlio, Obelių miestuose registracijos knygoje yra įrašas Nr. 82, kad 1992-08-20 (galiojimo laikas iki 1995-08-20) buvo išduotas statybos leidimas Nr. 82/92M statytojui S. V. I, gyvenamojo namo (individualus projektas (11,18x11,95), gyvenamas plotas – 183,67 m2) ir ūkio pastato (tipinis projektas TK-001-23-2) (12,74x6,94) statybai, adresu: (duomenys neskelbtini). Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjos sutuoktinį V. S. paskelbė mirusiu, jo mirties data 2018-01-16. Rokiškio rajono 3-čio notaro biuro notarė V. V. 2018 m. balandžio 11 d. R. S. išdavė Liudijimą apie palikimo priėmimą po V. S. mirties.

27. Pareiškėja R. S. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatą - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo (-ė) pareiškėja R. S. bei jos miręs sutuoktinis V. S., mirties data - 2018-01-16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, nes nenustatytos visos tam būtinos sąlygos.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo sprendimą, civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisinius argumentus konstatuoja, kad, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, nustatė bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei savo išvadas, atmesdamas R. S. pareiškimą, išsamiai motyvavo. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu ar nemotyvuotu, tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde R. S. nenurodė jokių kokybiškai naujų argumentų dėl ginčo situacijos, o iš esmės atkartojo teismo jau išanalizuotus teiginius. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, iš esmės jų nekartoja tik pasisako dėl atskirų apeliacinio skundo argumentų.

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio statinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y., teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015, 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

30. R. S. nurodo, kad nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo statytojos teisės pagrindu. Ginčo, kad apeliantės pareiškime nurodytas pastatas buvo sukurtas statybos būdu, pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nėra. Tačiau, sprendžiant dėl daikto valdymo nuosavybės teise, svarbu yra tai, ar apeliantė buvo teisėtai įgijusi teises į ginčo statinį. Pažymėtina, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka, o neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, kad patikrintų nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktą, teismas turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma, laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu.

32. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintą Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją, statiniai turėjo būti registruojami juos inventorizavus ir juos priėmus valstybinei komisijai, išskyrus laikinus ir savavališkai pastatytus statinius, kurie neregistruojami. Nurodytos instrukcijos 9.4 punkte nustatyta, kad valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti yra laikytini dokumentais, netiesioginiu būdu patvirtinančiais nuosavybės teisę į statinius.

33. Taigi pareiškėja, siekdama prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, privalėjo įrodyti, kad statinys buvo sukurtas teisėtu būdu, jos buvo valdomas nuosavybės teise bei, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau prarasti.

34. Apeliantės teigimu, gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti pagal parengtą projektą ir išduotą leidimą statybai, tokiu būdu nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuos faktus, apeliantė grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad statytojas V. S. nesilaikė galiojusių teisės aktų reikalavimų per metus pakloti gyvenamo namo pamatus, kad V. S. būtų buvę taikytos tuo metu galiojusiais teisės aktais numatytos sankcijos statybos priežiūrą vykdžiusių specialistų, jam nebaigus statybos leidime nurodytu terminu ar šio termino nepratęsus, kad palikėjo V. S. nebaigtas statyti gyvenamas namas, pastatytas savavališkai.

35. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog ji įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, ir nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad statinio statyba buvo atlikta be nukrypimų nuo statybą leidžiančio dokumento, projekto. Priešingai - bylos duomenys patvirtina, kad nukrypimai, atliekant statybą, galėjo būti padaryti. T.y., minėta, kad bylos duomenimis statytojui S. V. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo (individualus projektas (11,18x11,95), gyvenamas plotas – 183,67 m2) ir ūkio pastato (tipinis projektas TK-001-23-2) (12,74x6,94) statybai. Tačiau statinio kadastriniai duomenys patvirtina, kad pastatyto statinio matmenys yra kitokie, būtent 12,10x12,36 + 2,80x5,50 m.

36. T.p. pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji turėjo nuosavybės teisę į statinį patvirtinančius dokumentus, tačiau šiuo metu jie yra dingę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiais dokumentais negali būti laikomi prarasti statybos leidimas bei projektas, kurie patvirtintų ne nuosavybės teisę, tačiau teisę vykdyti statybą. Teismo vertinimu, toks dokumentas galėtų būti atitinkamo viešojo administravimo subjekto pažyma apie statinio statybą, nenukrypstant nuo projekto (pvz. dokumentas, išduotas pagal nutarties 32 p. nurodytą teisinį reglamentavimą ar šiuo metu galiojantį reglamentavimą). Tačiau tokių dokumentų pareiškėja, kaip minėta, nepateikė.

37. Tokiu būdu, nenustatęs visų būtinų sąlygų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, t.y. kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu; kad pareiškėjos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja savo galimai pažeistas teises turėtų ginti kitais teisės aktuose nustatytais būdais, bet ne reikalaudama nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

38. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.