- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-86-233/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00719-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės Turto bankas, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
suinteresuoto asmens- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybes teise fakto nustatymo pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonės Turto bankas, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateiktame pareiškime nurodė, kad 1989-10-20 susituokė su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) , kuris nuo 1996 m. dingęs be žinios, o 2017-12-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu yra pripažintas mirusiu. Po V. S. mirties fakto pripažinimo ji priėmė palikimą. 1992-03-12 Rokiškio miesto tarybos sprendimu V. S. individualaus gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)) . 1992-04-27 V. S. R. rajono Rokiškio miesto valdybai pateikė prašymą jam suteiktą žemės sklypą parduoti , kartu pateikdamas aukščiau minimą 1992-03-12 Rokiškio miesto tarybos sprendimą bei sklypo situacijos planą. Kadangi V. S. planavo statyti namą jam suteiktame aukščiau nurodytame žemės sklype, jam 1992-08-20 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 82/92M gyvenamojo namo (individualus projektas (11,18x11,95), gyvenamasis plotas - 183,67 m2) ir ūkio pastato (tipinis projektas TK-0001-23-2) (12,74x6,94) statybai. Gavęs statybos leidimą V. S. pradėjo gyvenamojo namo statybos darbus, tačiau jų nebaigė, jam dingus be žinios kartu dingo ir jo turėti dokumentai, tarp jų - aukščiau nurodytas statybos leidimas bei projektas. 2011 m. pareiškėjos užsakymu buvo atlikti aukščiau minimo gyvenamojo namo kadastriniai matavimai ir juos atlikus gyvenamajam namui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus minimo statinio kadastrinius matavimus, pareiškėja pateikė VĮ Registrų centras prašymą įregistruoti šį turtą bei nuosavybės teises į jį, tačiau
2
VĮ Registrų centras atsisakė tai padaryti , nurodydamas, kad nėra pateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti, bei to nepateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti nuosavybės teisių atsiradimą. Tuomet pareiškėja kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo ir projekto kopijų pateikimo, tačiau ši institucija nurodė, kad statybos leidimo ir projekto skyriaus archyve nėra, kur saugomi šie dokumentai informacijos neturi. Pareiškėja dėl statybos leidimo ir projekto kopijų gavimo kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvo skyrių, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą, tačiau šios institucija nurodė, kad prašyto statybos leidimo ir projekto neturi. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius pranešė, kad duomenų apie įmokų už žemės sklypą įmokėjimą neturi . Nurodo, kad pagal pateiktą Rokiškio rajono savivaldybės deklaraciją , savivaldybei sumokėjo 470 Eur dydžio žemėsnuomos mokestį už penkerius paskutinius metus .
Nurodo, kad pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės
teise fakto nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.).
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo
Žemesnės instancijos teismas
3
praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Nurodo, kad egzistuoja visos sąlygos V. S. statyto ir nebaigto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise fakto nustatymui (t.y. 1) prašomas nustatyti faktas turės juridinę reikšmę, kadangi pareiškėja galės šį pastatą teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti savo nuosavybės teises; 2) pareiškėja būdama santuokoje kartu su sutuoktiniu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, t. y. gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti pagal parengtą projektą ir išduotą leidimą statybai, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas įstatymų nustatyta tvarka 3) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (statybos leidimas, projektas) buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 4) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas - nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (-ė) pareiškėjai R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bei jos mirusiam sutuoktiniui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties data - (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo-Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateiktame teismui 2019-05-27 atsiliepime į pateiktą pareiškimą nurodė, kad nebaigtas statyti gyvenamas namas, unikalus Nr.4400-2274-5204, adresu (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Nurodo, kad statybą leidžiančius dokumentus Rokiškio rajono savivaldybės administracija išduoda nuo 2002-07-01. Nurodo, kad teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. 2020-03-12 teismo posėdyje atstovė pateikė teismui apžiūrai 1989-1992 m. Rokiškio m. individualios statybos kvartalo planą, kurio dalies kopija, susijusi su pareiškėjos nurodomu jos sutuoktiniui V. S. suteiktu žemės sklypu individualiai statybai (duomenys neskelbtini)kv. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).Teismui susipažinus su Rokiškio m. individualios statybos kvartalo plano planu matyti, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir kiti greta esantys žemės sklypai, buvo suprojektuotas gyvenamo namo statybai, minėtas planas suderintas su atitinkamomis institucijomis, tame tarpe ir su Rokiškio r. architektu. Savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje pateikė ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-19 įsakymą Nr. AV-1016, kuriuo sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), kuris 2012-01-03 įregistruotas VĮ Registrų centre .
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktame teismui 2019-05-29 atsiliepime nurodė, kad pateikto pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Atsiliepime pažymėjo, kad statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, kai jų statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Statiniai yra nekilnojamieji registruotini daiktai, todėl jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio kodekso, toliau-CK, 4.253 straipsnio 1 dalis). Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo reikalavimus, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.12.08:2020“Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“. Nurodo, kad pradėto statyti statinio, į kurį pareiškėja prašo nustatyti jai ir jos mirusiam vyrui nuosavybės teises, baigtumas yra tik 9 procentai, todėl negalėtų būti pripažintas tinkamai suformuotu nekilnojamo turto objektu, į kurį galėtų būti nustatyta nuosavybės teisė teismo sprendimu. Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su VĮ Turto banko vykdomomis funkcijomis nekilnojamojo turto valdymo sityje, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau- VTPS Inspekcija) teismui 2019-05-23 pateiktame atsiliepime nurodė, kad pateikto pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Nurodė, kad VTPS Inspekcijos Šiaulių departamento archyve saugomoje 1992 metų leidimų individualių gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, garažų bei kitų statinių statybos bei rekonstrukcijos Rokiškio, Juodupės, Pandėlio,
4
Obelių miestuose registracijos knygoje yra įrašas Nr.82, kad 1992-08-20(galiojimo laikas iki 1995-08-20) buvo išduotas statybos leidimas Nr.82/92M statytojui S. V. I. gyvenamojo namo (individualus projektas(11,18x11,95), gyvenamas plotas 183,67 m² ) ir ūkinio pastato (tipinis projektas TK-001-23-2) (12,74 x 6,94) statybai, adresu: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2019-12-04 duodama paaiškinimus ir 2020-01-30 teismo posėdyje atsakydama į teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų klausimus , VTPS Inspekcijos atstovė A. T. nurodė, kad statybos leidimas pareiškėjai galėtų būti išduotas jeigu pagal Statybos įstatymo 3straipsnio 2 dalį, būtų pateikti dokumentai, jog yra suformuotas žemės sklypas, kurį ji valdo nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais ir jis yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Atsikertant į NŽT atstovės išsakytas abejones dėl to, ar pastato pamatai gali būti laikomi statiniu, nurodė, jog dėl to aiškiai yra pasisakyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte, kuriame nurodyta, kad statinys, tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Dėl NŽT atstovės nurodytų argumentų, kad esant Registrų centro 2012-10-19 sprendimui, kuriuo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, nes įstatymų nustatyta tvarka nėra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti, paaiškino, kad VTPS Inspekcijos specialistai tokio sprendimo negalėtų priimti, nes neišlikęs statybos projektas, pagal kurį pareiškėjos vyras buvo pradėjęs gyvenamo namo statybą. Nurodė, kad pareiškėja turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo suplanavimo teritorijų planavimo dokumentuose, suformavus žemės sklypą, jis turi būti įregistruotas nustatyta tvarka, tuomet pareiškėja įgytų teisę gauti naują statybos leidimą pagal naują statybos projektą. Atsakydama į teismo klausimą atstovė nurodė, kad žemės sklypas individualiai statybai negalėjo ir negali būti suteiktas, jeigu nebuvo savivaldybės patvirtinti detalieji planai , kuriuose suformuojami galimi suteikti statytojams žemės sklypai.
Teismo posėdyje 2019-12-04 VTPS Inspekcijos atstovas R. A. nurodė, kad buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje (duomenys neskelbtini), duomenų, kad nurodytu adresu esantys sumontuoti pamatai įrengti savavališkai nėra, savavališkos statybos faktas nebuvo užfiksuotas. Kadangi nėra išlikusio statybos projekto, buvęs išduoto statybos leidimo terminas yra pasibaigęs, iš naujo galėtų būti parengtas statybos projektas ir išduotas statybos leidimas pagal esamą situaciją tik esant suformuotam žemės sklypui, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl tų pačių priežasčių ,VTPS Inspekcija negali priimti sprendimo dėl nebaigto statyti statinio atitikimo statinio reikalavimams . Paaiškino, kad statytojui turint nustatyta tvarka išduotą leidimą statinio statybai ir projektą, VTPS Institucija dėl nebaigto pastato įteisinimo priima sprendimus, nepriklausomai nuo statinio baigtumo procento, nurodo, kad praktikoje yra buvę įteisinta ir statinių su mažesniu baigtumo procentu nei pagal pareiškėjos pateiktos kadastrų matavimo bylos duomenis , tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodytų dokumentų neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau -NŽT) pateiktame teismui 2019-10-07 atsiliepime, nurodė, kad 1992-03-12 Rokiškio miesto tarybos sprendimu Nr. 16 „Dėl žemės sklypo suteikimo“ suteikta S. V. individualinio gyvenamojo namo statybai 15 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad per šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos patvirtinti žemės sklypo naudojimo sutartį notarinėje kontoroje. Rokiškio miesto savivaldybės žemėtvarkininko L. J. 1992 m. balandžio mėn. parengtas Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos planas, kuris nepasirašytas ir nepatvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka (nėra spaudo).
1992-04-27 tuometinei Rokiškio rajono Rokiškio miesto valdybai S. V. vardu pateiktas prašymas parduoti 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kv. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)
5
išsimokėtinai. Kaip nurodyta 2019-10-18 Rokiškio skyriaus rašte Nr. 25SD-4938-(14.25.104.) „Dėl dokumentų kopijų“, duomenų apie įmokų už žemės sklypą įmokėjimą Rokiškio skyrius neturi.
Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nėra išnuomotas ar parduotas įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymi, kad naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami arba išnuomojami vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas), nuostatomis. Nutarimo 2.4. punkte nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Miestų teritorijose šių dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Nurodo, kad asmenys pagal Taisyklių 2.1 papunktį gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, kuriuose yra jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, o pagal Taisyklių 2.3 papunktį - taip pat suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, <...> kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.
Nurodo, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suteikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos (toliau - Nutarimas) ir šiuo nutarimu patvirtintas Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau - Taisyklės) (redakcija galiojusi iki 1993-07-29).
Byloje nėra pateikta duomenų, kad už žemės (duomenys neskelbtini), žemės sklypo suteikimo dokumentuose adresas nurodytas (duomenys neskelbtini)., suteiktą Rokiškio miesto tarybos sprendimu, išpirkimą yra įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar sumokėti pinigai, taip pat nėra duomenų, kad sklypas buvo įvertintas ir priimtas sprendimas leisti išpirkti žemės sklypą .
Nurodo, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 12.2 papunktį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą miestų ir miestelių teritorijoje organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, informaciją apie detaliųjų planų rengimą ir adresų suteikimą turėtų pateikti suinteresuotas asmuo byloje Rokiškio miesto savivaldybės administracijos atstovai, kadangi pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Kokie teritorijų planavimo dokumentai reikalingi atskiroms miesto dalims (kvartalams) tvarkyti ir kada rengti detaliuosius bei kitus specialiuosius planus ir ar teisės aktų nustatyta tvarka galimas žemės sklypo formavimo projekto rengimas žemės sklypui suformuoti po pamatais, sprendžia savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius. Minėti savivaldybės priimti administraciniai aktai ir pateikta informacija yra svarbi nagrinėjant pareiškėjos prašymą nustatyti nebaigto statyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą, kadangi pareiškėjai ateityje gali kilti teisinių kliūčių įgyvendinti savo subjektines teises į žemės sklypą, t. y. formuojant sklypą po įteisintais pamatais, o vėliau ir Nacionalinei žemės tarnybai priimant sprendimą dėl valstybinės
6
žemės sklypo pardavimo ar nuomos lengvatinėmis sąlygomis ne aukciono būdu. Sutinka su VĮ Turto bankas atsiliepimo argumentais, kad pradėto statyti statinio, kurio baigtumas pagal pateiktą statinio kadastro duomenų bylą, į kurį pareiškėja prašo jai ir jos mirusiam vyrui nustatyti nuosavybės teises, yra tik 29 procentai, todėl nagrinėjant bylą svarbu nustatyti, ar jis atitinka statiniui keliamus reikalavimus ir ar gali būti pripažintas tinkamai suformuotu nekilnojamojo turto objektu, į kurį fiziniams asmenims galėtų būti nustatyta nuosavybės teisė teismo sprendimu, ar nebaigtas statyti gyvenamasis namas (jo pamatai) sukurtas ir ar gali būti įformintas įstatymų nustatyta tvarka, ar statyba nėra savavališka. Nurodo, kad valstybinės žemės pardavimas yra vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka, o parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus (Žemės įstatymo 10 str., Žemės reformos įstatymo 8, 9 str.). Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatos (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2004-02-21) numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka (iki 2004-02-21) įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Kaip aukščiau nurodyta, pagal Taisyklių 2.3 papunkčio teisinį reglamentavimą, suteiktas individualiam gyvenamajam namui statyti žemės sklypas įgyjamas nuosavybėn, kuriame nėra asmeniui nuosavybės teise priklausančių statinių (statomų ar pastatytų) ir už kurį iki 2004-02-21 buvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Kaip minėta pirmiau, duomenų apie žemės sklypo išpirkimą ir įmokėtos įmokos, įvertinimą bei sprendimą leisti išpirkti žemės sklypą nėra. Nurodo, kad pareiškimo tenkinimo atveju ateityje pareiškėjai gali kilti teisinių kliūčių įgyvendinti savo subjektines teises formuoti žemės sklypą po pamatais, kai statinio baigtumas tik 29 proc. ir vėliau įteisinti žemės sklypą nuosavybės teise Žemės įstatymo, Nutarimo ir juo patvirtintų Taisyklių prasme. Nurodė, kad byloje pateiktus papildomus dokumentus, įrodymus, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra įstatymo nustatyta valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti sąlygų visuma, neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens NŽT atstovė R. S. teismo posėdyje 2020-01-30 nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi yra abejonių ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes, nurodė argumentus, kurie nurodyti suinteresuoto asmens atsiliepime. Nurodė, kad pareiškėja pateikė VĮ Registrų centro 2012-10-19 sprendimą, kuriuo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, nes įstatymų nustatyta tvarka nėra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti, tokio viešojo administravimo subjekto sprendimo pareiškėja nepateikė. Nurodo, kad kyla abejonių ir dėl to, ar pastato pamatai gali būti civilinės apyvartos objektu , ar į juos nuosavybės teisė gali būti įgyjama tais pačiais CK 4.47 straipsnio 4 punkte numatytais pagrindais. Nurodė, kad dėl to, ar tai yra statinys, po kuriuo gali būti formuojami žemės sklypai sprendžia, savivaldybės administracija, kuri būtent ir turi pateikti duomenis, ar žemės sklypas gali būti formuojamas , ar atitinka patvirtinus detaliuosius planus. Tik esant aukščiau nurodytiems pateiktiems duomenims NŽT gali spręsti dėl suformuoto žemės sklypo nuomos ar pardavimo, laikantis teisės aktų reikalavimų. 2020-03-12 teismo posėdyje NŽT atstovė nurodė, kad pateikto pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas pareiškimas netenkintinas, nesant visų įstatymu nustatytų pagrindų, kuriems esant galimas prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu.
Pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. prašydama teismą nustatyti , kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-2274-5204, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (-ė) jai, pareiškėjai R. S., bei jos mirusiam 2018-01-16 sutuoktiniui V. S. .
7
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau-CPK, 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga . CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tais atvejais, kai asmuo buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą vienu iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau-CK, 4.47 straipsnyje numatytų būdų, išskyrus įgyjamąją senatį, tačiau nėra išlikę įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisę, ir kitokiu, t.y. neteisminiu, būdu asmuo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų negali gauti. Teisminio nagrinėjimo dalyku šiose bylose yra konstatavimas, kad praeityje pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybės teisę į daiktą tam tikru pagrindu ir visą laiką daiktą valdė nuosavybės teise, tačiau nėra išlikę pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų. Teismui nustačius šį juridinį faktą, pareiškėjas nuosavybės teisę įregistruoja Nekilnojamojo turto registre ir šiuo atveju jis laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo to momento, kai daiktą jis įgijo tam tikru pagrindu praeityje. Tokiu atveju teismo sprendimas patvirtina, kad pareiškėjas visą laiką nuo valdymo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo valdė daiktą nuosavybės teise. Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra visos šios sąlygos:1)pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti kitokia t.y. neteismine tvarka; 4) juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktą išspendimu (tokiu atveju turi būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į daiktą);5) nekilnojamasis daiktas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz. pastatai pastatyti teisėtai).
Iš pateiktame pareiškėjos pareiškime nurodytų ir teismo posėdyje patvirtintų pareiškėjos aplinkybių matyti, kad pareiškėjos nurodomas nebaigtas statyti gyvenamas namas įgytas statybos būdu.
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų bei 2017-12-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.e2YT-990-233/2017 konstatuotų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis V. S., g. (duomenys neskelbtini)paskelbtas mirusiu, jo mirties data laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, t.y. 2018-01-16. Rokiškio rajono 3-čio notaro biuro notarės V. V. išduotu 2018-04-11 Liudijimu apie palikimo priėmimą patvirtinta, kad po V. S. mirties palikimą priėmė R. S.. Pagal pateikto prie pareiškimo santuokos liudijimo duomenis matyti, kad pareiškėja santuoką buvo įregistravusi 1989-10-20 .
Iš pateikto prie pareiškėjos pareiškimo Rokiškio miesto tarybos 1992-03-12 sprendimo Nr. 16 „Dėl žemės sklypo suteikimo“ išrašo matyti, kad Rokiškio miesto Taryba nusprendė suteikti S. V., I., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) individualinio gyvenamojo namo statybai 15 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo 2 punktu nurodyta per šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos patvirtinti žemės sklypo naudojimo sutartį notarinėje kontoroje. Pareiškėjos atstovas teismui 2020-01-28 prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo, pateikė ir gautą iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo saugomo Rokiškio rajono valstybinės notarinės kontoros dokumentų fondo 1992 m. liepos 15 d. žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties kopiją, sudarytą tarp Rokiškio miesto Tarybos, atstovaujamo jos pirmininko D. S., K. ir statytojo S. V., I., suteikiant statytojui tūkstantį penkis šimtus kv. metrų ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) naudoti (nuomai) individualiai statybai. Sutarties 2.1 punktu statytojas įsipareigojo pradėti individualią statybą per vienerius metus ir baigti ją per trejus metus
nuo leidimo statybai išdavimo dienos. Laikoma, jog statyba pradėta, paklojus pamatus ir baigta, priėmus namo priėmimo naudoti aktą. Šie terminai gali būti keičiami vietos savivaldybei sutikus. 1992 m. liepos 15 d. žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-12 nutarimu Nr.278, kuriuo patvirtinti ir Individualios statybos nuostatai (toliau-Nuostatai), numatę žemės sklypų suteikimo statybai, projekto, statybos kontrolės ir statinio pridavimo naudoti tvarką . Pagal Nuostatų 13 punktą sprendimus dėl sklypų suteikimo individualiai statybai priima: mieste – miesto savivaldybė, kaime – apylinkės taryba, suderinusi su žemės naudotoju, o žemės plotuose, skirtuose miestų gyventojams individualiai statybai už miesto ribų, atitinkamos vietovės savivaldybė pagal žemės plotą gavusios miesto savivaldybės arba įmonės, organizacijos paskirstymą. Nuostatų 16 punktas numatė, kad statytojas gali pradėti statybą, turėdamas miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį (pavyzdys pridedamas), kuri įsigalioja po metų, jei per tą laiką paklojami namo pamatai. Nuostatų 18 punktas numatė, kad statybos pradžios ir pabaigos terminai aptariami sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartyje ir gali būti keičiami vietos savivaldybei sutikus. Laikoma, jog statyba pradėta, paklojus pamatus, ir baigta, – patvirtinus namo priėmimo naudoti aktą. Jeigu sklypo (išskyrus nuosavybės teise priklausančią žemę) gavėjas per metus nepakloja pamatų (neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų), sklypo naudojimo (nuomos) sutartis laikoma nutraukta. Pagal Nuostatų 19 punktą , statybos techninė priežiūra vykdoma ir baigtas statyti objektas priimamas naudoti pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintas taisykles. Valstybinę priežiūrą vykdo miesto (rajono) valdybos statybos inspektorius. Nuostatų 20 punktas numatė, kad priimtus naudoti individualios statybos objektus statytojas privalo per tris mėnesius teisiškai įregistruoti techninės inventorizacijos įstaigoje. Statybos nebaigęs sklypo neterminuoto naudojimo sutartyje nurodytu ar vietos savivaldybės pratęstu laiku, taip pat nepriimtą naudoti statinį savavališkai naudojantis statytojas traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus.
Pareiškėja nurodė, kad dingus jos vyrui 1996 m., kartu dingo ir jo turėti gyvenamo namo statybos dokumentai, t.y. statybos leidimas bei projektas. VTPS Inspekcija teismui 2019-05-23 kartu su atsiliepimu pateikė VTPS Inspekcijos Šiaulių departamento archyve saugomoje 1992 metų leidimų individualių gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, garažų bei kitų statinių statybos bei rekonstrukcijos Rokiškio, Juodupės, Pandėlio, Obelių miestuose registracijos knygoje esančio įrašo Nr.82 kopiją, iš kurio matyti, kad 1992-08-20 (galiojimo laikas iki 1995-08-20) buvo išduotas statybos leidimas Nr.82/92M statytojui S. V. I. gyvenamojo namo (individualus projektas (11,18x11,95), gyvenamas plotas 183,67 m² ) ir ūkinio pastato (tipinis projektas TK-001-23-2) (12,74 x 6,94) statybai, adresu: (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje 2019-12-04 apklaustas liudytoju V. K. patvirtino, kad pareiškėjos atstovui jam parodžius leidimų individualiai statybai registracijos žurnalo kopiją, jis atpažįsta, kad įrašas registracijos žurnale darytas jo ranka, nes tuo laikotarpiu jis dirbo projektuotoju grupėje prie Rokiškio rajono vykdomojo komiteto architekto. Paaiškino ir nurodė aukščiau jau nurodytą , Nuostatuose reglamentuotą tvarką dėl žemės sklypo individualiai statybai suteikimo, statybos leidimų išdavimo. Nurodė, kad paprastai buvo rengiami 4 statybos projekto egzemplioriai, vienas likdavo projektavimo grupėje, 2 ar 3 egzemplioriai buvo pateikiami statytojui.
S. V. , I. išduoto statybos leidimo galiojimo laikotarpiu nuo 1992-08-20 iki 1995-08-20 galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija (toliau-Instrukcija), pagal kurią pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėse turėjo būti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Pagal minėtos Instrukcijos 6 punktą registruojama tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatą, statinį ir butą naudoti arba pasikeitus
savininkui. Ši galiojusi Instrukcijos nuostata rodo, kad nebaigtas statyti pastatas negalėjo būti įregistruotas šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka.
Iš pateikto prie pareiškimo S. V., I. 1992 m. balandžio 27 d. prašymo Rokiškio miesto valdybai matyti, kad jis pageidavo jam suteiktą 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kv. skl. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkti pagal Žemės reformos įstatymą išsimokėtinai. Prie prašymo buvo pateiktas sprendimo ”Dėl žemės sklypo suteikimo “ išrašas ir sklypo situacijos planas.
Byloje nėra duomenų, kad statytojas V. S. nesilaikė aukščiau nurodytų Nuostatų reikalavimo per metus pakloti gyvenamo namo pamatus, taip pat nėra pateikta duomenų, kad V. S. būtų buvę taikytos tuo metu galiojusiais teisės aktais numatytos sankcijos statybos priežiūrą vykdžiusių specialistų jam nebaigus statybos leidime nurodytu terminu ar šio termino nepratęsus.
Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad V. S. pripažintas mirusiu (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą 2018-04-11 priėmė pareiškėja R. S., ką patvirtina notaro išduotas liudijimas. Iš aukščiau nurodytų byloje duomenų matyti, kad palikimo atsiradimo momentui po V. S. pripažinimo mirusiu, t.y. (duomenys neskelbtini), jo kaip statytojo teisės pagal jam išduotą leidimą statyti, statybos leidimo galiojimo terminą buvo pasibaigę, todėl palikimo atsiradimo metu pareiškėja negalėjo perimti palikėjo (kaip statytojo) teisių, kurių palikimo atsiradimo metu palikėjas neturėjo. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, byloje nepateikta duomenų, kad palikėjo V. S. nebaigtas statyti gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai. Niekas iš byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų pradėto ir neužbaigto minėto gyvenamo namo statybos teisėtumo fakto neginčija.
VTPS Inspekcija teismui 2019-10-16 pateiktoje , VTPS Inspekcijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento antrojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto išvadoje nurodyta , kad neturima duomenų, jog sumontuoti pamatai, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti savavališkai, savavališkos statybos faktas nebuvo užfiksuotas. Nurodyta, kad statinys pradėtas statyti seniai (kadastrinių matavimų byloje nurodyti 2011 m., statybos darbai galimai ankstesni), galimos pastato deformacijos, nepateiktas statinio projektas, todėl apie statinio atitiktį keliamiems reikalavimams gali atsakyti ekspertas (Statybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija galiojusi palikimo priėmimo metu 2018-01-16) statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai:1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Sutiktina su VTPS Inspekcijos atstovų nurodytais argumentais, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nurodytą statinio sąvokos apibrėžimą. Statiniu galėtų būti laikomi ir pareiškėjos nebaigto statyti gyvenamo namo sumontuoti pamatai .
Pareiškėja prie pareiškimo pateikė parengtą UAB”Adoljana”2011-12-22 kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta nebaigto statyti gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai -2011 m., bendras viso pastato plotas 141,91 kv. M, tūris -363 kub. M, užstatytas plotas 165 kv. M, baigtumas gyvenamo namo- 9%, rūsio baigtumas- 29 %. Tačiau jau pradėjus bylos nagrinėjimą teisme, pareiškėjos atstovas teismui 2019-12-02 pateikė UAB”4 sezonai” parengtą (matininkas L. P.) 2019-11-29 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą dėl to paties pareiškėjos pareiškime nurodomo nekilnojamojo turto objekto , apie kurį duomenys nurodyti ir UAB”Adoljana”2011-12-22 kadastrinių matavimų byloje, kur gyvenamo namo statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1992 m. , baigtumas- 9 %, rūsio baigtumas 25 %, rūsio tūris kub. m-335, užstatytas plotas 152 kv. m..
Aukščiau nurodyti minėtų kadastrinių matavimų bylų kai kurie duomenys skiriasi (statybos metai, baigtumo procentai, nurodomas plotas), dėl jų atitikimo faktinei statinio situacijai ir statinio atitikties statinio reikalavimams, turėtų išvadą pateikti ekspertas, atlikus statinio ekspertizę, dėl kurios atlikimo pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas prašymą statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, VTPS Inspekcijai, turi teisę pateikti pareiškėja, kaip statinio naudotoja. Statinio ekspertizės metu patvirtinus , kad esamas statinys atitinka esminius statiniui keliamus reikalavimus, tai reikštų, kad toks statinys laikytinas atitinkančiu CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius. Galimai statinio ekspertizės metu būtų pašalinti aukščiau nurodyti atliktų 2011-12-22 ir 2019-12-02 nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų duomenų prieštaravimai.
Esant byloje pateiktiems duomenims, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas nebaigtas statyti gyvenamas namas (baigtumas pagal kadastrinių matavimų bylų duomenis 9%) buvo pradėtas ir baigtas statyti pareiškėjai esant santuokoje su V. S., todėl kaip turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kurį valdyti, juo naudotis ir disponuoti turi lygias teises abu sutuoktiniai (CK 3.88 straipsnis, iki 2001-07-01 galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis).
Iš bylos duomenų matyti, kad dar iki teismo 2017-12-14 sprendimo, kuriuo jos sutuoktinis V. S. pripažintas mirusiu, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įteisinti santuokos metu įgytą turtą ( pareiškėja kreipėsi į UAB ”Adoljana”, kuri atliko 2011-12-22 nebaigto statyti gyvenamo namo kadastrinius matavimus; minėtą atliktų kadastrinių matavimų bylą kartu su prašymu 2012-10-16 pateikė VĮ Registrų centro Panevėžio filialui dėl nekilnojamo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, kuris 2012-10-19 sprendimu pateikto prašymo netenkino, nes nepateiktas teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą, ir kt.). Po pareiškėjos sutuoktinio mirties 2018-01-16, pareiškėjai priėmus palikimą, ji įgijo tokias pat teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr.379 patvirtintus Nekilnojamojo turto registro nuostatus , tai, kad prie statinių nesuformuotas žemės sklypas, nėra kliūtimi atlikti statinio teisinę registraciją, t. y. jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (minėtų nuostatų 52.3 punktas), esant kaip jau buvo nurodyta viešojo administravimo subjekto sprendimui suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Be to, nors 1992 m. liepos 15 d. žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartimi statytojui S. V., I., suteiktas tūkstantį penkis šimtus kv. metrų ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) naudoti (nuomai) individualiai statybai, statytojui įsipareigojant pradėti individualią statybą per vienerius metus ir baigti ją per trejus metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos ir nėra duomenų nurodyti terminai buvo keičiami savivaldybei sutikus ar dėl jų pratęsimo į savivaldybę būtų kreipęsis statytojas, tačiau pareiškėjos pateiktos prie pareiškimo žemės nuomos mokesčio deklaracijos , pateikiamos V. S. , duomenys rodo, kad savivaldybė pripažįsta V. S. 0,15 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininku ir vėlesniu laikotarpiu. Tarp dalyvaujančių byloje asmenų nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini). suteiktas V. S. (duomenys neskelbtini) sklypas individualiai gyvenamo statybai, yra tas pats sklypas, kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o šiuo metu yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).
Įvertinus išdėstytą laikytina, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas teismo, nes pareiškėja (jos sutuoktinis, kurio teisių ir pareigų perėmėja jį pripažinus mirusiu, yra pareiškėja) neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į nebaigtą statyti gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), nes statybos būdu sukuriant naują daiktą-statinį, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Šiuo atveju pareiškėjos nurodomas neišlikęs statinio projektas, buvęs išduotas jos sutuoktiniui V. S., o taip pat ir jam išduotas statybos leidimas,
pareiškėjos pateiktas prie pareiškimo, nelaikytini nuosavybės teises į statinį patvirtinančiais dokumentais, tačiau jie priskirtini dokumentams, galintiems patvirtinti statinio statybos teisėtumo faktą. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą , galėtų būti priimtas po statinio ekspertizės atlikimo pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas.
Dėl išdėstyto, pateiktas pareiškimas netenkintinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-05-03 sprendimu Nr.2.4(NTP-2)-19-P-435-7397 ir tos pačios tarnybos Šiaulių skyriaus 2010-02-21 sprendimu Nr.(8.4)TP-19-P-435-2485, pareiškėjai R. S. suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų skirtų minėtai tarnybai (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 263-265, 269 ir 448 straipsniais teismas
n u s prendžia:
pareiškėjos R. S. pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.