Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Ignas Totilas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei I. V. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio tvarka (viešo paskelbimo būdu), įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dienos, teisme atsiliepimas iš atsakovės negautas, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė ieškinyje nurodo ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006-11-09 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ “ ir atsakovės I. V. buvo sudaryta Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas“ Sutartyje sutartomis sąlygomis išdavė atsakovei kredito kortelę „UBL Mastercard kortelė su kredito limitu“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo kredituoti atsakovę 1 000,00 Lt (289,62 Eur) kredito limito sumai, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditoriui visą kreditą, mokėti palūkanas ir kitus Sutartimi numatytus (nustatytus) mokėjimus.

2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1 ir 2009-03-04 perdavimo – priėmimo aktą Nr. 954, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). 2009-03-31 ieškovė apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovei pranešė raštu, pareikalavo įvykdyti neįvykdytą (pradelstą) prievolę, paskaičiuotą reikalavimo perleidimo dienai, įspėjo (informavo) atsakovę, jog, neįvykdžius prievolių pagal Sutartį, bus toliau skaičiuojami Sutartimi nustatyti delspinigiai bei kiti mokesčiai (įmokos), tačiau prievolė nebuvo įvykdyta. Ieškovė, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė gera valia reikalavimo neįvykdė (ir toliau nevykdo), į ieškovo siunčiamus raginimus, pranešimus nekreipė dėmesio, neatsiliepė, nereagavo, ieškovė 2010 m. perdavė skolos išieškojimą ikiteisminiu būdu skolų išieškojimo bendrovei „Sergel“, tačiau iki šiol UAB „Sergel“ nepavyko priversti atsakovę įvykdyti įsipareigojimus ieškovui net iš dalies, atsakovė su ieškovu nebendradarbiavo ir toliau visiškai nebendradarbiauja. Kadangi iki šiol UAB „Sergel“ skolos išieškoti iš atsakovės ikiteismine tvarka nepavyko, ieškovas, išnaudojęs visus būdus, kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu ir prašo šį ieškinį tenkinti visiškai -priteisti iš atsakovės 198,63 Eur negrąžinto kredito, 279,02 Eur metinių palūkanų (metinė palūkanų norma 13,99 proc.), 875,29 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kitas bylinėjimosi išlaidas - 30 Eur žyminio mokesčio.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Atsakovė minėtų CK nuostatų ir Sutarties nuostatų nesilaikė ir laiku prievolės neįvykdė, į siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės I. V. priteistina 198,63 Eur negrąžinto kredito ir 279,02 Eur metinių palūkanų ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, Sutarties bendrosios nuostatos).

Ieškovės reikalavimas dėl 875,29 Eur delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.

Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai (875, 29 Eur) yra net keturis kartus didesni už pačią skolą (198, 63 Eur), taip pat į tai, kad delspinigiai paskaičiuoti net už 3665 dienų, bei įvertinus tai, kad ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini. Be to, ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų (aštuonerius metus nuo reikalavimo perleidimo) delsė prisiteisti skolą iš atsakovės.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Kasacinis teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertinamas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2010). Teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (aktuali redakcija, keista 2015 m. lapkričio 5 d. įstatymu Nr. XII-1989, galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d.) numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Sutarties 9.4 punkte numatyta, kad kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti Kreditą Kredito grąžinimo dieną, privalo apmokėti kreditoriui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi nustatytą delspinigių dydį ieškovas savo iniciatyva sumažino nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., o delspinigius paskaičiavo nuo 2007-07-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-08-04), t.y. už 3665 dienas ir priteisti iš atsakovės 875,29 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus nuo pradelstos sumokėti sumos (198,63 Eur) ir priskaičiuotų bei nesumokėtų palūkanų (279,02 Eur) po 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną, viso 875,29 Eur ((198,63 Eur+279,02 Eur)x3665x0,0005=875,29 Eur). Nors ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis (0,05 procento) neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatyto dydžio, tačiau ieškovė delspinigius paskaičiavo už 3665 dienas, taip pažeisdama aukščiau minėto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą reikalavimą, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, todėl teismas delspinigių dydį mažina iki 42,99 Eur ((198,63 Eur+279,02) x 0,0005) x 180 dienų = 42,99 Eur). Iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 42,99 Eur delspinigių (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d., iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinys tenkintinas 38,48 procentu (520,64 Eur / 1352,94 Eur x 100 = 38,48 procentų).

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovei priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 30 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus 38,48 procentais, iš atsakovės ieškovei priteistina 11,54 Eur (30 Eur x 38,48 / 100 = 11,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,51 Eur susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198,63 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 63 ct) negrąžinto kredito, 279,02 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 02 ct) palūkanų, 42,99 Eur (keturiasdešimt du eurus 99 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,54 Eur (vienuolika eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Rokiškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.