Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus informacijos centras“ atstovui vadovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus informacijos centras“ ieškinį atsakovui Reformatų paramos fondui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. lapkričio 12 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi kylančio įsipareigojimo apmokėti skolą už nuomą ir atsakingo asmens nustatymo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme, priėmus kreditorės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilniaus informacijos centras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2021 m. kovo 19 d. išduotas teismo įsakymas dėl 1 400 Eur skolos pagal 2019 m. lapkričio 12 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) išieškojimo kreditorei iš skolininko Reformatų paramos fondo.

4. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė VšĮ „Vilniaus informacijos centras“, atstovaujama direktoriaus R. Š., ir atsakovas Reformatų paramos fondas, atstovaujamas kanclerio S. M., 2019 m. lapkričio 12 d. pasirašė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – Negyvenamosios patalpos, ginčo patalpos) nuomos sutartį. Patalpų nuomos trukmė – nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d.

5. Ieškovė pažymi, kad atsakovas už Negyvenamųjų patalpų nuomą kas mėnesį turėjo mokėti po 140 Eur, koreguojant sumą už nuomą pagal mėnesinį vartotojų kainų indeksą. Teigia, kad į šią sumą įtrauktas ir mokestis už komunalines paslaugas, šilumą, elektros tiekimą, internetinį ryšį. Nuomos sutartyje šalys sulygo, kad atsakovas nuomos mokestį ieškovei už einamąjį mėnesį mokės kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. Anot ieškovės, atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas 1 400 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. (išskyrus atliktus mokėjimus už du mėnesius). Anot ieškovės, atsakovas į ieškovės raginimus žodžiu ir raštu padengti įsiskolinimą nereagavo, todėl ieškovė 2020 m. lapkričio 15 d. Nuomos sutartį nutraukė.

13. Atsakovas aiškina, kad pagal Reformatų paramos fondo įstatus patalpas išnuomoti ir dėl nuomos tartis turi teisę tik visuotinis dalininkų susirinkimas; valdyba ir prezidentas tik vykdo ir prižiūri fondo veiklą, o visuotinis susirinkimas numato tikslus, steigia filialus, atstovybes, formuoja fondo užduotis, nustato paslaugų kainas, renka ir atšaukia fondo valdybos narius, prezidentą ir revizorių.

17. Anot trečiojo asmens, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes pagal Nuomos sutaties 5.2 punktą ieškovė privalėjo raštu pateikti įspėjimą apie Nuomos sutarties nutraukimą.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

18. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (kuriai aktualiu laikotarpiu priklausė ginčo patalpos) ir VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria ieškovei VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ suteikta, be kita ko, subnuomos teisė tretiesiems asmenims (1.1 punktas).

19. Taip pat iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė VšĮ „Vilniaus informacijos centras“, atstovaujama direktoriaus R. Š., ir atsakovas Reformatų paramos fondas, atstovaujamas kanclerio S. M., 2019 m. lapkričio 12 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos sutarties 1.2 punkte šalys sutarė, jog nuomos trukmė bus laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. Nuomos sutarties 4.1 punkte šalys sulygo 140 Eur kasmėnesinį nuomos mokestį, koreguojant sumą už nuomą pagal mėnesinį vartotojų kainų indeksą (į šią sumą įtrauktas ir mokestis už komunalines paslaugas, šilumą, elektros tiekimą, internetinį ryšį). Nuomos sutarties 4.2 punkte šalys sulygo, kad atsakovas nuomos mokestį ieškovei už einamąjį mėnesį mokės kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d.; Nuomos sutarties 4.3 punkte šalys sulygo dėl 140 Eur avansinio mokėjimo. S. M., pasirašydamas Nuomos sutartį, nurodė, kad Reformatų paramos fondas dirba be antspaudo.

20. Taip pat iš byloje esančių mokėjimų nurodymų nustatyta, kad atsakovas Reformatų paramos fondas iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus, t. y. 2019 m. gruodžio 11 d. (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „PATALPU NUOMA“) ir 2020 m. vasario 11 d. (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „NUOMA“), pervedė ieškovei VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ po 140 Eur.

21. Iš byloje esančio susirašinėjimo el. laiškais nustatyta, kad tarp S. M. ir R. Š. vyko susirašinėjimas dėl skolos pagal Nuomos sutartį. S. M. minėtuose laiškuose ne kartą nurodė, jog ketina padengti susidariusį įsiskolinimą (2020 m. liepos 24 d., 2020 m. rugsėjo 4 d., 2020 m. spalio 21 d, 2020 m. spalio 26 d. el. laiškai).

22. Atsakovas Reformatų paramos fondas, atstovaujamas trečiojo asmens S. M., 2020 m. spalio 16 d. raštu, skirtu ieškovės VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ direktoriui R. Š., kreipėsi dėl Nuomos sutarties nutraukimo nuo 2020 m. lapkričio 15 d.; be kita ko, rašte nurodyta, jog nuomos mokesčio skolą sumokės iki minėtos datos.

23. Pagal byloje pateiktus Reformatų paramos fondo įstatus nustatyta, kad Reformatų paramos fondo valdymo organus sudaro visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba ir prezidentas, patariamasis organas – Reformatų paramos fondo prezidiumas ir garbės prezidentas. Pagal minėtus įstatus nutarimus dėl Reformatų paramos fondui nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo priima visuotinis dalininkų susirinkimas (įstatų 4.5 punkto 10 papunktis).

24. Iš aktualaus Juridinių asmenų registro išrašo (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei 2018 m. liepos 17 d. įgaliojimo nustatyta, kad atsakovo Reformatų paramos fondo vadovas yra R. J. M. (nuo 2013 m.).

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl per atstovą sudaryto sandorio pasekmių vertinimo

25. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.

26. CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos viršija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą reguliavimą, yra pažymėjęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

27. Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017).

28. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-173/2011; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016).

29. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). Praktikoje pažymėta, kad CK 2.133 straipsnio nuostatos dėl per atstovą sudaryto sandorio pasekmių turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į CK 1.92 straipsnyje įtvirtintą taisyklę. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tuo tarpu CK 2.133 straipsnio 9 dalyje, kaip minėta, įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi, kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007).

30. Kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2019 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Nurodytą Nuomos sutartį pasirašė nuomotojos (ieškovės) atstovas direktorius R. Š. ir trečiasis asmuo S. M.; kita vertus, sutartyje nurodomas nuomininkas yra Reformatų paramos fondas – trečiasis asmuo pasirašė jo vardu. Atsakovas Reformatų paramos fondas nurodė, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės pasirašyti Nuomos sutarties atsakovo vardu; be to, atsakovas nei pasirašymo metu, nei vėliau nurodytos sutarties nepatvirtino (nei atsakovas, nei jo nariai nežinojo apie išnuomotas patalpas).

31. Viena vertus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad trečiajam asmeniui – S. M., buvo suteikta teisė atsakovo Reformatų paramos fondo vardu pasirašinėti sutartis; teismo vertinimu, atsakovas įrodė, jog atsakovas net neturėjo kanclerio pareigybės, kuriuo prisistatinėjo trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo aplinkybių, jog jam buvo suteikta teisė pasirašinėti sutartis atsakovo vardu, nepateikė, o atsakovui šioje byloje nesutikus/ginčijus aplinkybes, kad S. M. neturėjo teisės pasirašyti Nuomos sutarties, teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad trečiasis asmuo turėjo teisę pasirašyti sutartis su trečiaisiais asmenimis – atsakovo vardu (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, darytina išvada, kad nurodyta 2019 m. lapkričio 12 d. nuomos sutartis atsakovo vardu trečiojo asmens buvo pasirašyta jam viršijant įgaliojimus. Kaip minėta, tik atsakovo dalininkų (kuriuo trečiasis asmuo buvo) susirinkimas turėjo kompetenciją sudaryti tokio pobūdžio sandorius (atsakovo įstatų 4.5 punkto 10 papunktis), o ne dalininkai vienasmeniškai.

32. Kita vertus, ieškovė šiuo atveju iš esmės teigia, kad pasirašydama Nuomos sutartį turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, nes sutartyje nurodyti būtent atsakovo rekvizitai/kontaktai, trečiasis asmuo pasirašė sutartį atsakovo vardu, mokėjimai taip pat buvo atlikti atsakovo vardu, t. y. faktiškai remiasi CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kaip minėta, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad trečiasis asmuo S. M. prisistatė atsakovo Reformatų paramos fondo atstovu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo S. M. veikė atsakovo vardu (mokėjimai atlikti iš atsakovo Reformatų paramos fondo sąskaitos; trečiojo asmens S. M. 2020 m. spalio 16 d. rašte nurodoma, kad būtent atsakovas Reformatų paramos fondas siekia nutraukti Nuomos sutartį). Iš šių aplinkybių bei pateiktų įrodymų galima spręsti, kad ieškovė suprato sutartį sudariusi būtent su atsakovu, o ne su trečiuoju asmeniu (kaip su fiziniu asmeniu). Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų/objektyvių paaiškinimų, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas – šiuo atveju trečiasis asmuo, viršijo savo teises, t. y. kad neturėjo teisės sudaryti sutarties atsakovo vardu (be to, atsakovo atstovas posėdžio metu patvirtino, kad S. M. yra atsakovo dalininkas).

33. Kaip minėta, CK 1.92 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). Nors nagrinėjamu atveju atsakovas teigė, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės sudaryti Nuomos sutarties, tačiau nurodytos sutarties iš esmės neginčijo (nereiškė ieškinio/ar priešieškinio dėl jo nuginčijimo, deklaratyviai nurodęs, jog minėta Nuomos sutartis yra niekinė), todėl minėta sutartis laikytina galiojančia ir sukeliančia pasekmes sutarties šalims.

34. Taip pat pažymėtina, kad sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui, tačiau juridinis asmuo juos gali patvirtinti (CK 2.84 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Reformatų paramos fondas iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus, t. y. 2019 m. gruodžio 11 d. (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „PATALPU NUOMA“) ir 2020 m. vasario 11 d. (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „NUOMA“), pervedė ieškovei VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ po 140 Eur. Nors atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad prieigą prie sąskaitos turėjo ir S. M., tačiau aplinkybių dėl atliktų mokėjimų neginčijo, patvirtindamas, kad atsakovo vardu buvo atlikti du mokėjimai ieškovei. Teismas sprendžia, kad atsakovas, atlikdamas du mokėjimus iš savo sąskaitos, iš esmės konkliudentiniais veiksmais patvirtino savo sutikimą su sudaryta Nuomos sutartimi.

35. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad nors trečiasis asmuo sutartį su nuomotoja (ieškove) sudarė ir viršijant savo įgaliojimus, tačiau, remiantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, šiuo atveju toks sandoris laikytinas privalomas atstovaujamajam – atsakovui, nes nuomotoja (ieškovė) turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sandorį sudaro su tokią teisę turinčiu atstovu (trečiuoju asmeniu) ir nežinojo, kad atstovas viršija savo teises.

36. Kritiškai vertinami ir trečiojo asmens argumentai, kad Negyvenamosiomis patalpomis jis nesinaudojo dėl karantino, kad negalėjo patekti į patalpas, nes ieškovė pakeitė durų spyną, kad ieškovė privalėjo raštu pateikti įspėjimą apie Nuomos sutarties nutraukimą, kadangi trečiasis asmuo nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, apsiribodamas savo deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas ir/ar jo atstovai mažai naudojosi/nesinaudojo ginčo patalpomis, nesudaro pagrindo atleisti nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, t. y. nuomos mokesčio mokėjimo. Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš elektroninio susirašinėjimo, trečiasis asmuo iki sutarties nutraukimo, kurį inicijavo pats (todėl ieškovė neturėjo pareigos ir įspėti apie sutarties nutraukimą), jokių pretenzijų ieškovei (ar jos atstovui) nereiškė.

Dėl įsiskolinimo už nuomą

37. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

38. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl Nuomos sutarties sudarymo fakto nekilo; atsakovas savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė tuo, kad Nuomos sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo (teismas dėl šių argumentų plačiau pasisakė sprendimo 25-35 punktuose, konstatuodamas, kad Nuomos sutartis yra privaloma atsakovui) ir kad prie minėtos sutarties nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovei priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); taigi, ginčo dėl skolos dydžio byloje iš esmės nekilo.

39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

40. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, pagrindžiančių nurodytas savo aplinkybes ar paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė nurodė, kad už nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. susidarė 1 400 Eur įsiskolinimas, teisę išnuomoti Negyvenamąsias patalpas ji įgijo 2019 m. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ sudarytos nuomos sutarties pagrindu bei pateikė įrodymus, patvirtinančius šios skolos dydį: tarp 2019 m. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, 2019 m. lapkričio 12 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, atsakovo Reformatų paramos fondo mokėjimo nurodymus, susirašinėjimus el. laiškais su S. M. dėl susidariusio įsiskolinimo (sprendimo 18-22 punktai).

41. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

42. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, atsakovas savo paskaičiavimų dėl minėtos skolos už nuomą nepateikė (kaip minėta, atsakovas net neginčijo skolos dydžio), taip pat nepateikė įrodymų dėl šios skolos apmokėjimo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 400 Eur skola už negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d.

43. Teismas taip pat kritiškai – kaip gynybinę poziciją, vertina atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, kad dėl susidariusios skolos kalta ir ieškovė, nes turėjo teisę anksčiau nutraukti sutartį. Kaip minėta, tarp ieškovės atstovo ir trečiojo asmens nuolat vyko bendravimas, bei trečiasis asmuo, veikdamas atsakovo vardu, pastoviai žadėjo apmokėti susidariusią skolą, pradžioje atliko du mokėjimus, bei tik 2020 m. spalio mėn. kreipėsi dėl Nuomos sutarties nutraukimo; be to, vien ta aplinkybė, jog ieškovė nepasinaudojo savo teise anksčiau sutarto termino nutraukti minėtą sutartį, nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę (net ir dalinę) dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo.

44. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 19 d.; teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 42 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; nors iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos toks prašymas ir nebuvo pareikštas – atsakovo atstovas nurodė, jog atstovauja pro bono (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat nepareiškė.

48. Byloje iš viso patirta 22,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus informacijos centras“ ieškinį atsakovui Reformatų paramos fondui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. M., tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Reformatų paramos fondo, j. a. k. 300574005, ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus informacijos centras“, j. a. k. 302409529, 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) skolos už nuomą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Reformatų paramos fondo, j. a. k. 300574005, valstybei 22,63 Eur (dvidešimt du eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.