- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- e2-596-457/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01789-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- D. L.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Erikai Balvočienei,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui D. L., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2015 m. gruodžio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-938-959/2015 patvirtintą taikos sutartį, dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnametei P. L. priteisimo bei 2017 m. gegužės 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-55-959/2017, dalyje dėl išlaikymo dydžio G. V. priteisimo ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos padidinti joms teikiamo išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, indeksuojant išlaikymo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiais; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad nuo 2012 m. rudens iki 2015 m. gegužės mėnesio su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, nors nei santuokos, nei partnerystės nebuvo įregistravę. (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė P. L. (akto įrašas Nr. 254 Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje). Atsakovas pripažino savo tėvystę ir vaiko gimimo liudijime yra įrašytas vaiko tėvu. 2015 m. gruodžio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-938-959/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią dukters P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina ir atsakovas įsipareigojo gera valia teikti jai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį iki ji sulauks pilnametystės. Aukščiau nurodyto teismo sprendimo metu ieškovė jau buvo pastojusi nuo atsakovo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukterį G. V.. Atsakovas gera valia nepripažino tėvystės, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis teisminės gynybos. 2017 m. gegužės 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-959/2017 buvo nuspręsta pripažinti atsakovą D. L. vaiko G. V. tėvu, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta kartu su motina ir iš atsakovo priteistas išlaikymas dukteriai periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Per praėjusį laiką nuo teismo sprendimų priėmimo jos ir atsakovo bendri vaikai paaugo, pradėjo lankyti ugdymo įstaigas ir pasikeitė jų poreikiai bei jų dydis. Atsakovo mokamos lėšos per šį laikotarpį tapo akivaizdžiai nepakankamomis, nes vien maistui vaikui per mėnesį yra būtina ne mažesnė nei 150 Eur suma, o juk išlaidos bent minimalių vaikų poreikių patenkinimui vien maistu neapsiriboja. Reikalingi rūbai bei avalynė, kuri dažnai išaugama arba nudėvima (apie 50 Eur), higienos priemonės (apie 20 Eur), lėšos reikalingos taipogi ugdymui (apie 40 Eur), laisvalaikis ir pramogos (apie 30 Eur). Reikia nepamiršti ir komunalinių mokesčių (butui išlaikyti (elektra, šildymas ir t. t.) reikia 100-200 Eur (priklausomai nuo sezono) per mėnesį). Vaikų minimalių poreikių tenkinimui būtina suma – po 350 eurų kas mėnesį iš kiekvieno tėvo. Šiuo metu ieškovė negali teikti tokio dydžio išlaikymo, nes to neleidžia jos pajamos: ji darbinių pajamų neturi, šiuo metu laukiasi trečio vaiko. Atsakovui iki šiol teko ir ateityje teks mažesnė kasdienio rūpinimosi vaikais, jų slaugymo, priežiūros ir ugdymo pareigos dalis. Materialia ir nematerialia prasme ieškovės indėlis į vaikų auginimą, ugdymą, priežiūrą bei auklėjimą (vaiko lavinimas ir tinkamos jų psichologinės raidos užtikrinimas reikalauja daug pastangų ir laiko sąnaudų) yra didesnis. Šios aplinkybės suponuoja atsakovo pareigą teikti didesnį išlaikymą dukroms nei gali teikti ir teikia motina. Tėtis nedalyvauja vaikų gyvenime, nesidomi jo pomėgiais, pasiekimais. Toks elgesys vaikų atžvilgiu tęsiasi praktiškai nuo teismo sprendimų priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos esminės aplinkybės leidžia spręsti, kad įstatyme iš esmės yra kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų išlaikymas ir t. t.), o 4 dalis nurodo, kad sutartis turi atitikti viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimus bei nepažeisti nepilnamečių vaikų interesų. Susiklosčiusi situacija rodo, kad per praėjusius metus pasikeitė ieškovės turtinė padėtis – ji neturi nuolatinių darbo pajamų, o vaikams augant jų poreikiai didėja. Todėl yra pagrindas keisti šalių sutarto vaikų išlaikymo dydį.
Atsakovui D. L. ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai – atsakovo mamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Be to, atsakovui tinkamai yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Atsakovas atvyko tik į parengiamąjį teismo posėdį, kurio metu nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, nes negalėtų kiekvienai dukrai kas mėnesį mokėti po 350 Eur išlaikymą. Jis dirba ne Lietuvoje, o Vokietijoje pagalbiniu darbuotoju, gauna 1400 Eur atlyginimą. Sutiktų mokėti kiekvienai dukrai po 200 Eur išlaikymą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl nepilnamečių vaikų P. L. ir G. V. interesų, kurioje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų P. L. ir G. V. tėvai. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi. Skyriuje ieškovės šeima, kurioje auga nepilnametės P. L. ir G. V., dėl vaiko teisių pažeidimų ar vaiko nepriežiūros nėra žinoma. Nepilnametės P. L. ir G. V. mokosi (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena nuomojamame socialiniame būste – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovo užimtumą, darbinę veiklą ar neįgalumą, negauta. Įvertinus tai, kad šalių nepilnametei dukrai G. V. išlaikymas priteistas 2017 m. gegužės 10 d. teismo sprendimu, o P. L. dar anksčiau – 2015 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi, taip pat įvertinus vaikams priteisto išlaikymo dydžius – po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šiuo atveju darytina išvada, kad vaiko išlaikymo suma, vis tik, labai maža ir neatitinka vaikų net minimaliausių poreikių patenkinimo. Skyrius daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas kiekvienam vaikui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, atitinka geriausius vaikų interesus ir šiuo metu gali užtikrinti ne tik minimalių, bet ir visaverčių vaikų poreikių tenkinimą.
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu turi dvi dukras – P. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovas teikė ir teikia išlaikymą dukroms po 100 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį. Prašo išlaikymo dydį padidinti iki 350 Eur kiekvienam vaikui. Ji viena augina dukras, jai padeda draugas V. J., kuris šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jos pajamas sudaro gaunamos išmokos vaikams (nuo 2025 m. vasario mėn. už vieną vaiką gauna 122,50 Eur) ir atsakovo teikiamas išlaikymas. Per tą laiką ji niekur nedirbo, šiuo metu laukiasi trečio vaiko. P. mokosi (duomenys neskelbtini), 5 klasėje. G. taip pat mokosi (duomenys neskelbtini), 2 klasėje. Vaikų poreikius sudaro išlaidos mokyklinėms prekėms, maistui, aprangai ir avalynei, komunalinėms paslaugoms, sveikatos priežiūrai, higienai, ryšio priemonėms. Abi mergaitės yra sveikos. Vieno vaiko išlaikymui reikalinga apie 700 Eur suma. Atsakovas su dukromis nebendrauja, dukros pačios rodydavo iniciatyvą bendrauti su atsakovu, jam paskambindavo, tačiau pastaruoju metu bet koks bendravimas yra nutrūkęs. Atsakovas nesirūpina mergaičių poreikiais, neklausia, ko joms trūksta, ko reikia ir pan.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi dvi nepilnametes dukras – P. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-938-959/2015 buvo patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo gera valia teikti išlaikymą savo dukteriai P. L. periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki ji sulauks pilnametystės. Vaiko motina buvo paskirta išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-959/2017 teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. V. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui G. V. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė. Minėtais teismo sprendimais priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. L. ir G. V. atsakovas teikė tinkamai.
Ieškovė prašo nepilnametėms dukroms iš atsakovo priteistą 100 Eur išlaikymą padidinti iki 350 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės. Būtinybę padidinti išlaikymo dukroms dydį ieškovė motyvuoja pasikeitusia jos turtine padėtimi – ji neturi nuolatinių darbo pajamų, nes šiuo metu niekur nedirba, laukiasi trečio vaiko, ir iš esmės padidėjusiais dukrų poreikiais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Nors vaikų poreikiai, teismui tvirtinant taikos sutartį bei priimant sprendimą, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
Kaip minėta, ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama pasikeitusia jos turtine padėtimi – ji neturi nuolatinių darbo pajamų, nes šiuo metu niekur nedirba, laukiasi trečio vaiko.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens – R. V. darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 25 d., matyti, kad nuo 2015 m. gruodžio 22 d., kuomet Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą savo dukrai P. L., iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ieškovė niekada oficialiai nedirbo ir niekada negavo jokių darbinių pajamų. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nėra vienos iš sąlygų išlaikymo dydžio pakeitimui, t. y. iš esmės pasikeitusios ieškovės turtinės padėties.
Taip pat, ieškovė reikalavimą padidinti nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydį motyvuoja ir išaugusiais dukrų poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas.
Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 9 metams po Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai P. L., priėmimo, ir praėjus beveik 7 metams po Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai G. V., priėmimo. 2015 m. gruodžio 22 d., kuomet buvo priimta Joniškio rajono apylinkės teismo nutartis, šalių dukrai P. L. buvo dveji metai, o šiuo metu P. yra 11 metų amžiaus, ji mokosi 5 klasėje, (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 10 d., kuomet buvo priimtas Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas, šalių dukrai G. V. buvo 10 mėnesių. šiuo metu G. yra 8 metų amžiaus, ji mokosi 2 klasėje, (duomenys neskelbtini). Augant vaikams platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. P. L. ir G. V. poreikiai per 7-9 metus padidėjo (šalių dukros užaugo, pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, joms reikalingos papildomos išlaidos maistui, rūbams ir avalynei, ugdymui, ugdymuisi, asmens higienai, be to, reikalingos papildomos priemonės ugdymui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai ir pan.). Taigi, vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį gana ženkliai pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Todėl teismas daro išvadą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės spręsti klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Ieškovės skaičiavimu, vaikų poreikiams per mėnesį užtikrinti kiekvienam vaikui reikalinga 700 Eur suma, todėl iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą po 350 Eur per mėnesį.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvienai dukrai maistui reikia ne mažesnės nei 150 Eur sumos, rūbams, avalynei – 50 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, ugdymui – 40 Eur, laisvalaikiui ir pramogoms – 30 Eur, komunaliniams mokesčiams – 100-200 Eur, priklausomai nuo sezono (vidutiniškai 150 Eur). Teismo skaičiavimais, pagal ieškovės pateiktus duomenis, vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 440 Eur, bet ne 700 Eur suma. Taip pat verta pažymėti, kad ieškovė kiekvieną mėnesį iš valstybės gauna 122,50 Eur dydžio išmoką kiekvienam vaikui, kartą metuose gauna 220 Eur paramą mokinio reikmėms įsigyti.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Patvirtinta 2025 m. minimali mėnesinė alga – 1 038 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2025 m. turėtų būti pusė šios sumos – 388,50 Eur (777:2=388,50). Nagrinėjamu atveju vaikų išlaikymo dydis neviršija orientacinio teismų praktikos formuojamo dydžio.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kadangi pagal įstatymą vaiko tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims. Sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis).
Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, ieškovė neturi jos vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovė nedirba, su dukromis gyvena socialiniame būste, laukiasi trečio vaiko. Be to, teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į ieškovės indėlį rūpinantis namais, maisto gaminimu, vaikų apipirkimu ir kitų poreikių tenkinimu, kurie turi ekonominę vertę bei turi būti vertinami išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui, kontekste.
Teismas neturi duomenų apie atsakovo vardu registruotus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, nes atsakovas nepateikė atsiliepimo, neatvyko į bylos nagrinėjimą iš esmės. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės matyti, kad atsakovas nuo 2015 metų iki 2017 metų dirbo, o pastaruoju metu, pačio atsakovo teigimu, jis dirba Vokietijoje. Atsakovas visada tinkamai teikė išlaikymą savo nepilnametėms dukroms. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kuriems turėtų teikti išlaikymą.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės teisme pateiktus paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, spręstina, jog teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi ir 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis (100 Eur) nėra proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, neatitinka vaikų interesų, kadangi nėra pakankamas patenkinti vaikų poreikius, todėl egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį.
Atsakovas yra darbingo amžiaus, jo teigimu dirbantis Vokietijoje, todėl negalėjimas teikti vaikams jų poreikius atitinkančio išlaikymo negali būti pateisinamas nedidelėmis atsakovo pajamomis. Atsakovas gali ir turėtų imtis iniciatyvos spręsti esamą situaciją, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir tuo pačiu galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Tas pats pasakytina ir apie ieškovę, nes ir ji yra darbinga, galinti dirbti bei tokiu būdu pasigerinti savo turtinę padėtį, o ieškovė, kaip buvo nurodyta aukščiau, nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki šiol (daugiau nei 9 metus) niekada nedirbo ir negavo darbinių pajamų. Aišku, ieškovė šiuo metu negali dirbti, nes laukiasi trečio vaiko, tačiau tai ji turėtų daryti ateityje, nes ir ji turi pareigą lygiomis dalimis su atsakovu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovo materialinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės. Įvertinant nepilnamečių šalių dukrų amžių, jų poreikių dydį (440 Eur per mėnesį), ieškovės gaunamų išmokų už vaikus dydį (po 122,50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), ieškovės didesnį indėlį į vaikų auginimą, ugdymą, priežiūrą ir auklėjimą, sunkesnę ieškovės turtinę padėtį, jos nėštumą, pripažintina, jog atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui gali ir turi galimybes skirti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies (CPK 183 straipsnis, CK 3.192 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, patvirtintas taikos sutartimi iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis P. L., ir 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis G. V., keistinas ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų P. L. ir G. V. išlaikymui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. spalio 31 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir minimaliai būtiniems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti bei proporcingas ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovė pakartotinai neskirtina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-07248 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatas Valdas Falkauskas. Iš 2025 m. kovo 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos Nr. APD-2025-03038 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 333,33 Eur.
Šioje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, kuris šioje byloje būtų 108 Eur dydžio (((200 Eur + 200 Eur) X 12 mėn. X 3 proc.)) – 25 proc.), būtent tokia suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai.
Šioje byloje teismas iš viso patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Taigi, aukščiau minėtos bylinėjimosi išlaidos – 333,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 108 Eur žyminis mokestis ir 31,72 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, yra priteistini valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-938-959/2015 iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto nepilnamečiui vaikui P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį.
Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 31 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-959/2017 iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto nepilnamečiui vaikui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį.
Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 31 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 333,33 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 108 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) žyminį mokestį, 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Radviliškio rūmus.