- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- e2-1221-1070/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01040-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių šiluma“
- Atsakovas
- V. R., S. M., Z. L. U.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių butų ūkis“ atstovui J. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių šiluma“ ieškinį atsakovams V. R., S. M. ir Z. L. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kaišiadorių butų ūkis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaišiadorių šiluma“ padavė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškimu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. R., S. M. ir Z. L. U. 172,56 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 17-21, 119, 120).
2. Ieškinio reikalavimai motyvuojami tuo, kad ieškovė teikė šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), priklausančiam atsakovams. Ieškovė tiekia šilumos energiją namui (duomenys neskelbtini), iki tiekimo-vartojimo ribos, t. y. iki name įrengtos šildymo sistemos. Ieškovės atsakomybės riba – šilumos energijos tiekimo riba, už šios ribos esantys namo įrenginiai, vamzdynai, radiatoriai ir kiti įrenginiai skirti vartotojų butų šildymui bei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso namo savininkams, tarp jų – ir atsakovams. Atsakovų sunaudotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo ar jo dalies šilumos tiekimo-vartojimo riboje įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso užfiksuotą šilumos kiekį, kuris paskirstomas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. šilumos kiekis butų šildymui tarp namo vartotojų paskirstomas proporcingai šildomų patalpų plotui. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Butui buvo teikiama šilumos energija, už kurią jo bendrasavininkai neatsiskaitė, todėl ieškovė pareiškė ieškinį dėl 251,02 Eur skolos ir 7,16 Eur delspinigių priteisimo iš jų. 2022 m. gegužės 31 d. ieškovė išsiuntė atsakovui V. R. raštą dėl sutarties pasirašymo, kuriame nurodė, kad jis turi pasirašyti su ieškove šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas nereagavo į šį raštą. Nors atsakovai nesudarė su ieškove Buto šilumos energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau jie naudojo ieškovės teikiamą šilumos energiją, dėl to kilo jų pareiga atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Atsakovams buvo siųsti raginimai sumokėti už sunaudotą šilumos energiją, bet jie nereagavo į juos. 2023 m rugpjūčio 17 d. atsakovas V. R. sumokėjo ieškovei 85,62 Eur, todėl prašoma priteisti 172,56 Eur skolos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. R. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais (el. b. l. 74, 75). Atsakovo teigimu, atsakovė Z. L. U. negyvena Bute ir yra tik šio Buto bendrasavininkė. Atsakovui apsigyvenus Bute, šaltuoju metų laiku paaiškėjo, kad temperatūra Buto viduje buvo tik 13-16 laipsnių šilumos, nors atsakovas pašiltino jį iš vidaus. Atsakovas kreipėsi dėl to į kompetentingas institucijas, bet situacija negerėjo, jis buvo priverstas papildomai šildytis elektros prietaisais. Dėl to ženkliai išaugo sąskaitos už elektros energiją, ir atsakovas nusprendė mokėti už šilumos energiją iš dalies, kadangi jis yra pensininkas, jo pajamos nėra didelės, o visavertės šildymo paslaugos jam nebuvo suteiktos. Be to, name yra tik šaltas vanduo, o jam buvo pranešta, kad skola susidarė už šilumos ir karšto vandens tiekimą.
4. Atsakovė S. M. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinio reikalavimus (el. b. l. 78, 79). Nurodo, kad ji nesinaudota Butu ir jam teikta šilumos energija. Buto dalį ji paveldėjo po savo senelės Z. U. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė niekada neketino disponuoti juo ir valdyti šį Butą, todėl neatliko teisinės registracijos savo vardu. Atsakovė nebuvo informuota ieškovės apie ketinimą sudaryti su ja šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės teigimu, susidariusią skolą už šilumos energiją turi sumokėti V. R., kuris ir naudojosi Butu.
5. Atsakovė Z. L. U. atsiliepimuose į ieškinį (el. b. l. 71, 96, 97) nurodo, kad ji yra tik Buto bendrasavininkė, tačiau šiame Bute ji niekada negyveno. Atsakovė, sudariusi santuoką su P. U., gyveno (duomenys neskelbtini). Bute (duomenys neskelbtini) gyveno atsakovas V. R..
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su ieškinio reikalavimais (el. b. l. 165).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas E. G. palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtindamas ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovų skolą solidariai, nes tokia galimybė numatyta įstatymuose.
8. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ direktorius J. S. prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad vasario mėn. bendrovė gavo raštą iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) dėl to, kad temperatūra name nesiekia 14 laipsnių šilumos. Todėl balandį buvo organizuotas gyventojų susirinkimas, kuriame atsakovas V. R. nedalyvavo. Tame susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl namo, kuriame yra ginčo butas, šiltinimo. Po rašto iš NVSC gavimo buvo organizuotos Buto lubų šiltinimo darbai. Minėtame Bute yra šalta dėl to, kad virš jo esančios ketvirto aukšto negyvenamos patalpos nėra šildomos. Pirmo ir antro aukšto butai gauna tokį pat šilumos kiekį kaip ir trečio aukšto butai, tačiau trečiame aukšte yra šalčiau, nes ketvirto aukšto negyvenamos patalpos nėra šildomos. Namo administratorė siūlė gyventojams ne viename susirinkime imtis kažkokių priemonių dėl namo šiltinimo. NVSC rašte buvo nurodyta imtis priemonių, kad temperatūra pastate atitiktų higienos reikalavimus, dėl to buvo pašiltintos lubos.
Atsiliepimas
9. Atsakovė S. M. prašė atmesti jai pareikštus ieškinio reikalavimus, motyvuodama tai tuo, kad ji nėra Buto bendrasavininkė. Jos teigimu, po močiutės mirties atsakovė priėmė mirusiosios palikimą, tačiau neišsiėmė iš notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimo. Be to, ji negavo iš ieškovės pranešimo apie skolos apmokėjimą.
10. Atsakovas V. R. teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinio reikalavimus jo atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad Bute gyvena nuo 2019 m. ir jame visada šaltuoju metų laiku buvo šalta. Bute yra per maža temperatūra, todėl jis atsisako mokėti už tokią šilumos energiją. Jo teigimu, būna, kad patalpos šildomos gerai, tačiau kartais vėl būna šalta. Pasak atsakovo, tai yra UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ atsakomybė. Atsakovas dėl nepakankamo šilumos kreipėsi į NVSC tik vieną kartą. Jo teigimu, jis sumokėjo savo dalį skolos, prašomos priteisti šioje byloje, nes taip jam patarė advokatė. Atsakovas nevaikščiojo į trečiojo asmens organizuojamus susirinkimus, nes jis dirba naktimis, o dieną miega. Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, atsakovo nuomone, visa skola turi būti priteista iš jo, kadangi tik jis gyveno ginčo bute ieškinyje nurodytu laikotarpiu.
11. Atsakovė Z. L. U. prašė atmesti jai pareikštus reikalavimus. Ji patvirtino V. R. nurodytas faktines aplinkybes, nurodydama, kad Bute iš tikrųjų visada buvo šalta, bet ji niekur nesikreipė, nes tik neseniai tapo Buto bendrasavininke, t. y. 2019 m., kai mirė jos sutuoktinis P. U.. Tarp jos ir atsakovo V. R. niekada nebuvo susitarimo, kad jis mokės už Buto šildymą.
12. Atsakovės Z. L. U. atstovė advokatė K. M. prašė atmesti ieškinio reikalavimus, pareikštus jos atstovaujamai. Nurodė, kad jos atstovaujamoji nesinaudojo Butu ieškinyje nurodytu laikotarpiu, todėl neturi mokėti už šilumos energiją, suteiktą šiam Butui. Nors tarp Z. L. U. ir V. R. nebuvo susitarimo dėl mokesčių už Butą mokėjimo, bet iškilus šiam ginčui V. R. pripažįsta, kad būtent jis turi mokėti Buto komunalinius mokesčius, kaip vienintelis jo naudotojas. 3/16 dalys Buto, registruotos Nekilnojamojo turto registre Z. U. vardu, iš tikrųjų priklauso atsakovei S. M., kuri iki šiol neregistravo tos dalies savo vardu. Atsakovė S. M. priėmė Z. U. palikimą, todėl ji ir yra 3/16 dalių Buto savininkė. Be to, atstovės nuomone, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad pranešimas dėl skolos mokėjimo, sąskaitos buvo siųstos tik V. R.. Vadinasi, pati ieškovė pripažino, kad tik V. R. turi mokėti už šilumos energiją, bet ne Z. L. U..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Ieškovė teikia šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis registruoti šio buto bendrasavininkai yra atsakovai V. R. (jam priklauso 3/16 dalys Buto), Z. L. U. (5/8 dalių Buto savininkė) ir Z. U. (3/16 dalys Buto), mirusi (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7, 172, 173). Po Z. U. mirties jos palikimą priėmė sūnus (atsakovas) V. R., P. U. ir vaikaitė (atsakovė) S. M. (el. b. l. 49). Mirus P. U. (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė atsakovė Z. L. U. (el. b. l. 51).
14. Kaip atsakovų V. R. ir Z. L. U. Buto dalių nuosavybės valdymo pagrindas nurodyti paveldėjimo teisės liudijimai. Atsakovas V. R. paaiškino teismui, kad priėmė motinos Z. U. palikimą, suėjus įstatyme numatytam palikimo priėmimo terminui, kadangi kreipėsi į teismą dėl minėto termino atnaujinimo. Šias aplinkybes patvirtina ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys apie tai, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-19852-548/2018, pripažinta, jog V. R. po Z. U. mirties 2013 m. vasario 8 d. praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių ir šis terminas atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad 3/16 dalys Buto, kurios vis dar registruotos mirusios Z. U. vardu, tai Buto dalys, kurias turi teisę paveldėti atsakovė S. M., nes kiti atsakovai jau įgyvendino šią teisę, gavę notaro biure paveldėjimo teisės liudijimus.
16. 2022 m. gegužės 31 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovą V. R. kaip į šilumos vartotoją (duomenys neskelbtini), su prašymu pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartį ir grąžinti ją ieškovei iki 2022 m. birželio 30 d. (el. b. l. 24, 25). Atsakovas nepasirašė ir negrąžino šios sutarties ieškovei.
17. Nors atsakovas V. R. nepasirašė ir negrąžino ieškovei sutarties, šilumos energija buvo tiekiama į Butą ir atsakovui V. R. buvo siunčiami pranešimai dėl šilumos energijos apmokėjimo adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 26-34). Pranešimų antraštėse buvo nurodyta, kad tai „Mokėjimo už šildymą ir karštą vandenį pranešimas“, tačiau iš jų turinio matyti, kad šiais pranešimais buvo prašoma sumokėti tik už butui šildyti suvartotą šilumos kiekį. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. Butui buvo tiekiama šilumos energija, už kurią susidarė 251,02 Eur skola (el. b. l. 35).
18. Atsakovo V. R. paaiškinimais, kuriuos iš esmės patvirtino ir UAB „Kaišiadorių butų ūkio“ direktorius, nustatyta, kad 2022-2023 m. šildymo sezono metu Bute buvo fiksuota per žema šilumos temperatūra. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo V. R. į bylą pateiktas 2023 m. sausio mėn. NVSC atsakymas į jo skundą (el. b. l. 143, 144). NVSC rašte užfiksuota, kad 2023 m. sausio 26 d. atliekant Bute operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, buvo matuojama oro temperatūra (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad oro temperatūra Bute buvo 16,5+/-0,06 laipsnių 0,1 m aukštyje nuo grindų ir 16,8+/-0,13 laipsnių 1,1 m aukštyje nuo grindų. Tai neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimo, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių ir ne aukštesnė kaip 22 laipsniai. Rašte taip pat nurodyta, kad NVSC surašė patikrinimo aktą ir nurodė pašalinti nustatytus pažeidimus namo administratorei UAB „Kaišiadorių butų ūkis“.
19. Ieškovei kreipusi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų teismo įsakymo išdavimo tvarka, 2023 m. liepos 26 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo įsakymu iš ginčo šalių solidariai priteista 251,02 Eur skola, 5,84 Eur delspinigiai, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės atstovo ir atsakovo V. R. paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad nors 2023 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas V. R. ir padavė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, tačiau 2023 m. rugpjūčio 17 d. jis sumokėjo ieškovei 85,62 Eur, t. y. per teismo nustatytą terminą įvykdė dalį teismo įsakymo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas, įvertinęs šalių motyvus, visų pirma, pasisako dėl Buto savininkų pareigos sumokėti ieškovei už šilumos energiją, suteiktą Butui, kuriame buvo fiksuota per žema temperatūra.
Dėl savininkų pareigos sumokėti už šilumos energiją, suteiktą Butui, kuriame buvo fiksuota per žema temperatūra
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
22. Energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus (CK 6.386 straipsnio 1 dalis). Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti (CK 6.386 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors energijos tiekimo tikslas yra užtikrinti atitinkamą vartotojo patalpos temperatūrą, tačiau tuo atveju, jei toks tikslas nėra pasiekiamas - vartotojo butas ar kitokia patalpa nėra pakankamai šilta - būtina nustatyti to priežastis, ar tai yra dėl netinkamos šilumos energijos kiekio ir kokybės tiekimo (tiekėjo kaltės), ar dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004).
24. Tuo atveju, jei energijos tiekimo tikslo nepasiekiama dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, svarbu yra nustatyti, kam jie priklauso, nes pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį energijos pirkimo-pardavimo sutarties abonentas (vartotojas) yra atsakingos už jam priklausančius energijos tinklus (įrenginius). Jeigu šilumos energijos nuostoliai atsiranda tiekiant šilumos energiją vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t. y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004).
25. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra pasisakęs, jog name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Viena vertus, jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kita vertus, jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kaip turto savininkas. Susidarę šilumos energijos nuostoliai yra vartotojų atskaitomybės ribose, todėl kaip vartotojai ir daikto savininkai namo gyventojai susidariusius nuostolius turi padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004).
Žemesnės instancijos teismas
26. Nagrinėjamu atveju ir atsakovas V. R., ir UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ direktorius pripažino, kad ginčo bute nebuvo pakankamai šilta dėl pastato, kuriame yra Butas, trukumų, bet ne dėl ieškovės nepakankamos ar nekokybiškos šilumos energijos tiekimo. Trečiojo asmens direktoriaus paaiškinimais, ginčo butas yra trečiame aukšte, t. y. po ketvirto aukšto nešildomomis negyvenamosiomis patalpomis. Šiuo atveju svarbu, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai nustatė šilumos energijos kiekį, tiektiną namui, kuriame yra ginčo butas, ar kad šilumos tinklai, už kuriuos yra atsakinga ieškovė, buvo nekokybiški ir dėl to ginčo butui nebuvo tiekiamas pakankamas šilumos energijos kiekis (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
27. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė nepažeidė šilumos energijos kokybės reikalavimų, tiekdama šilumos energiją Butui. Dėl to šiuo atveju abonentams nėra teisinio pagrindo atsisakyti mokėti už Butui suteiktą šilumos energiją (CK 6.386 straipsnio 1, 2 dalys; šio sprendimo 23-25 punktai). Todėl toliau pasisakoma dėl subjektų, turinčių pareigą sumokėti už šilumos energiją, suteiktą Butui 2022-2023 m. šildymo sezono metu.
Dėl subjektų, turinčių pareigą atsiskaityti už Butui teiktą šilumos energiją
28. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sudaroma sutartis. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje numatyta, kad šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.
30. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės), 19, 19.1 punktuose įtvirtinta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo.
31. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, (toliau – ir Aprašas), 5 punkte nustatyta, kad sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Pagal Aprašo 6 punktą, iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis.
32. Šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas-šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
33. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš atsakovų nebuvo sudaręs su ieškove individualios šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties dėl šilumos tiekimo būtent ginčo butui. Todėl laikytina, kad pareigą atsiskaityti už Butui tiektą šilumos energiją turi visi Buto bendrasavininkai proporcingai jų valdomai nuosavybės daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, šio sprendimo 29-32 punktai).
34. Teismas, konstatuodamas šias aplinkybes, pažymi, kad tai, jog Z. L. U. nesinaudojo Butu nuo 2019 m. ir buvo sudariusi šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl kito buto, kuriame ji ir gyvena, nepaneigia teismo padarytos išvados apie jos pareigą atsiskaityti ir už ginčo butui suteiktą šilumos energiją. Tokia išvada daroma, visų pirma, dėl to, kad vieno fizinio asmens vardu gali būti sudaroma daugiau ne viena šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, priklausomai nuo fizinio asmens valdomų šildomų nekilnojamojo turto objektų kiekio. Antra, nesant sudarytai individualiai šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai dėl Buto šildymo tarp ieškovės ir atsakovo V. R., darytina išvada, kad jo ir atsakovės Z. L. U. šio ginčo metu pasiektas susitarimas dėl šilumos apmokėjimo negali turėti įtakos ieškovės ir atsakovės Z. L. U. faktiškai susiklosčiusiems sutartiniams santykiams dėl Buto šildymo. Kartu teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės netrukdo atsakovui V. R. sumokėti visą šioje byloje prašomą priteisti skolą, tame tarpe – ir sumą, kurią turės sumokėti ir Z. L. U., jei jo nuomone visą skolą turi sumokėti būtent jis.
35. Teismas, nustatęs, kad už Butui suteiktą šilumos energiją turi sumokėti Buto bendrasavininkai proporcingai jų valdomai nuosavybės daliai, toliau pasisakoma dėl atsakovės S. M. pareigos sumokėti už Butui teiktą šilumos energiją (ne)buvimo.
Dėl atsakovės S. M. pareigos sumokėti už Butui teiktą šilumos energiją (ne)buvimo
36. CK 5.68 straipsnyje įtvirtinta, kad kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip.
37. Paveldėjimo teisės liudijimas teisiškai yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti ir iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-7-18/2014).
38. Šilumos energija yra resursai turtą išlaikyti. Šiuo aspektu šilumos energijos tiekimas skirtingai nei elektra negali būti įjungiama ir atjungiama pagal buto savininko pageidavimus, darant įtaką jos faktiniam sunaudojimo kiekiui. Todėl net jeigu bute niekas negyventų, buto savininkai turėtų pareigą apmokėti šias turto išlaikymo išlaidas. Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-3023-611/2012).
39. Šiuo atveju atsakovė S. M., išreiškusi valią priimti savo senelės Z. U. palikimą, vienintelė neišėmė notarų biure paveldėjimo teisės liudijimo. Dėl to Nekilnojamojo turto registre 3/16 dalys Buto vis dar yra registruotos mirusiosios vardu. Kiti Buto bendraturčiai, t. y. atsakovai V. R. ir Z. L. U., įformino savo nuosavybės teisę į dalį Buto (žr. sprendimo 14 punktą).
40. Atsakovė S. M., neišėmusi paveldėjimo teisės liudijimo, vis dar turi teisę paveldėti Buto dalį, kurios ji neregistruoja savo vardu daugiau nei dešimt metų, ir nemoka būtinų išlaidų šiam Butui (jo daliai) išsaugoti (t. y. šilumos energijos mokesčio). Teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti pagrindu atleisti atsakovę S. M. nuo CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytos nekilnojamojo turto bendrasavininkų pareigos proporcingai jų valdomai turto daliai mokėti mokesčius, nes tai būtų nesąžininga ir neteisinga kitų bendraturčių, kurių lėšomis Butas išsaugomas, atžvilgiu. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 5.68 straipsniu, aukštesnių instancijų teismų praktika (šio sprendimo 37, 38 punktai), konstatuoja ir atsakovės S. M. pareigą sumokėti dalį skolos už šilumos energiją, susidariusios laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. (įskaitytinai).
41. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovų skola už minėtą laikotarpį buvo 251,02 Eur bei 7,16 Eur delspinigių, tačiau pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodyta kita delspinigių suma, t. y. 5,84 Eur. Iki ieškinio padavimo proporcingai valdomoms Buto dalims (5/8 dalys) atsakovė Z. L. U. turėjo pareigą sumokėti 156,89 Eur skolos (251,02 Eur/8×5) ir 3,65 Eur (5,84 Eur/8×5) delspinigių, atsakovai V. R. ir S. M. – po 47,07 Eur skolos ir 1,10 Eur delspinigių (251,02 Eur/16×3; 5,84 Eur/16×3). Iki ieškinio padavimo teisme V. R. sumokėjo ieškovei 85,62 Eur 2023 m. rugpjūčio 17 d., taip iš dalies įvykdydamas 2023 m. liepos 26 d. teismo įsakymą, priimtą Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-4806-999/2023. Šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas dar iki ieškinio padavimo teisme sumokėjo savo skolą (47,07 Eur) ir delspinigius (1,10 Eur) bei jam priklausiusią mokėti bylinėjimosi išlaidų dalį (11 Eur žyminio mokesčio/16×3=2,06 Eur). Be to, jis sumokėjo dalį kitų atsakovių skolų ir delspinigių (85,62-47,07-1,10-2,06=35,39 Eur). Todėl ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovui V. R., atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovo permokėta suma (35,39 Eur) turėjo būti įskaityta ieškovės į prašomą priteisti iš kitų atsakovių skolą ir delspinigius, proporcingai jų valdomai Buto daliai dar iki ieškinio padavimo teisme. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad atsakovas, permokėjęs pagal 2023 m. liepos 26 d. teismo įsakymą, įvykdė dalį atsakovių prievolių (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
42. Teismo vertinimu, ieškinio padavimo teismui dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 4 d., atsakovas V. R. jau buvo sumokėjęs už atsakoves Z. L. U. ir S. M. teismo įsakymu priteistus 4,75 Eur delspinigius ir 30,64 Eur skolą. Teismo nuomone, atsakovo permokėta 30,64 Eur suma turėjo būti įskaityta į iš atsakovių priteistiną sumą proporcingai nuosavybės teise valdomai jų Buto daliai.
43. Atsakovės Z. L. U. valdoma Buto dalis (5/8) buvo tris kartus didesnė, nei atsakovės S. M. (3/16). Todėl į atsakovės Z. L. U. skolą turėjo būti įskaityta 22,98 Eur V. R. permokėtos sumos (30,64/4×3), į S. M. – 7,66 Eur (30,64/4). Teismas, konstatavęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad iš atsakovės Z. L. U. turi būti priteista 133,91 Eur skolos (156,89 Eur-22,98 Eur), iš S. M. – 39,41 Eur skolos (47,07 – 7,66), iš viso – 173,32 Eur.
44. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovų 172,56 Eur, įvertinus tai, kad byloje negali būti priimtas blogesnis nei prašo ieškovė sprendimas, iš atsakovės S. M. priteisiama 39,41 Eur skolos, iš atsakovės Z. L. U. - 133,15 Eur (172,56-39,41) skolos (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio 3 dalis).
45. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovių priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo iš jų priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. Patenkinus ieškinį iš dalies, byloje turi būti paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
47. Nustatyta, kad ieškovė šioje byloje turėjo 22 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurių dalį (t. y. 2,06 Eur) atlygino atsakovas V. R. dar iki ieškinio padavimo teisme (žr. sprendimo 41 punktą). Todėl šioje byloje turi būti paskirstytos 19,94 Eur ieškovės turėtos žyminio mokesčio išlaidos.
48. Nors ieškinys patenkintas iš dalies, atmetus ieškinio reikalavimus V. R. ir priteisus ieškovės prašomą 172,56 Eur sumą tik iš atsakovių, teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai iš esmės patenkinti, priteisiant ieškinio sumą iš atsakovių dalimis. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad ieškovė iš esmės pagrindė visos jos nurodytos 172,56 Eur sumos priteisimą. Todėl 19,94 Eur žyminis mokestis turi būti paskirstytas tarp atsakovių.
49. Iš atsakovės Z. L. U. priteista 77 proc. ieškinyje nurodytos sumos, todėl iš jos ieškovės naudai priteisiama 15,35 Eur (19,94×0,77) žyminio mokesčio. Iš atsakovės S. M. priteista 23 proc. ieškinyje nurodytos sumos, todėl iš jos ieškovei priteisiama 4,59 Eur žyminio mokesčio.
50. Valstybė šioje byloje turėjo 238,33 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei Z. L. U. išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies ir priteisus iš Z. L. U. ne visą ieškinyje nurodytą sumą, bet tik jos dalį, ieškovė proporcingai atmestų reikalavimų šiai atsakovei daliai turi sumokėti valstybei 54,82 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (238,33 Eur×0,23; CPK 96 straipsnio 3 dalis). Atsakovė Z. L. U. atleista nuo 50 proc. valstybės turėtų bylinėjimo išlaidų. Todėl patenkinus ieškinį iš dalies, iš jos valstybės naudai turi būti priteista 91,77 Eur valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (238,33 Eur×0,77/2).
51. Be to, valstybė šioje byloje turėjo 56,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Iš esmės patenkinus ieškinį, iš atsakovės Z. L. U. valstybės naudai turi būti priteista 43,88 Eur (56,99×0,77), iš atsakovės S. M. – 13,10 Eur (56,99×0,23). Įvertinus tai, kad atsakovė Z. L. U. yra atleista nuo 50 proc. valstybės bylinėjimosi išlaidų, iš jos valstybės naudai priteistina 21,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
52. Iš atsakovės Z. L. U. valstybės naudai turi būti priteista bendra 113,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma. Ši atsakovė yra pensinio amžiaus, byloje iš jos ieškovei priteista suma yra panašaus dydžio, kaip ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, mano, kad iš atsakovės Z. L. U. valstybei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priverstinis išieškojimas iš esmės gali pabloginti jos turtinę padėtį. Todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 7 dalimi atsakovė iš dalies atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, priteisiant iš jos valstybės naudai 20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais, 96 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti iš dalies uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių šiluma“ ieškinį atsakovams Z.L. U., V. R. ir S. M..
Priteisti iš atsakovės Z. L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių šiluma“, juridinio asmens kodas 158996646, 133,15 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų Eur 15 ct) skolą, 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (133,15 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,35 Eur (penkiolikos Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių šiluma“, juridinio asmens kodas 158996646, 39,41 Eur (trisdešimt devynių Eur 41 ct) skolą, 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (39,41 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4,59 Eur (keturių Eur 59 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių šiluma“, juridinio asmens kodas 158996646, valstybei 54,82 Eur (penkiasdešimt keturis Eur 82 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pervedant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės Z. L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20 (dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pervedant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,10 Eur (trylika Eur 10 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, įpareigojant sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Mokėjimų valstybei kvitus būtina pristatyti į Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.