Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. G. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, tretieji asmenys A. J., L. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiamas klausimas, kas, t.y. buto savininkas ar nuomininkas, turi padengti įsiskolinimą už suteiktas šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas butui, kuris buvo išnuomotas, o nuomos faktas išviešintas įstatymų nustatyta tvarka.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 3, 24). Šį butą atsakovas 2010-07-27 terminuota nuomos sutartimi (b.l.22-23) išnuomojo M. T.. Nuomos sutartis įregistruota nekilnojamo turto registre (b.l. 3, 24). Apie nuomos sutarties sudarymą 2010-08-05 atsakovas informavo ieškovą (b.l. 25), pateikė jam ir nuomos sutartį. Nuomininkas M. T. 2011 m. rugsėjo 15 d. mirė (b.l. 27).

Pagal nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 1992 m. gegužės 15 d. (b.l. 3). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sudaręs sutartį dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo su šilumos tiekėju. CK 6.384 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Pagal ginčo metu galiojusių LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų (toliau- sąlygos) 8 punktą šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šias sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas - buitinis šilumos vartotojas. Šio įsakymo 11 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 punkte nurodytų šalių nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir atsakovo sutartis buvo sudaryta pagal individualias sąlygas, todėl laikytina, kad pagal minėtų sąlygų 8 ir 11 punktus tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto savininko, energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos. Atsakovas ir M.S. T. 2010 m. liepos 27 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią viešame registre įregistravo 2010 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 3). Minėtos nuomos sutarties šalys susitarė, kad už suvartotą elektros ir šilumos energiją, vandenį, dujas ir trečiųjų asmenų suteiktas komunalines bei kitas paslaugas (eksploatacinis remontas) bei priskaičiuotus dėl praleistų atsiskaitymo terminų delspinigius, jeigu tokie bus, sumokės nuomininkas (sutarties 2.4 p.) (b.l. 22). Nuomos sutartis yra dvišalis sandoris, kuris sureguliuoja sutarties šalių tarpusavio teises bei pareigas, tuo pačiu ir atsiskaitymo ir išlaidų paskirstymo tvarką bei sąlygas, bet pati savaime neperkelia šių tarpusavio atsiskaitymo reikalavimų teisių tretiesiems asmenims, nedalyvavusioms sudarant nuomos sutartį. Juolab, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojantys teises aktai nesureguliavo tokios situacijos, kai patalpoms tiekiama šilumos energija ir karštu vandeniu naudojasi ne patalpų savininkas, o nuomininkas. CK 6.388 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymo tvarką už faktiškai sunaudotą energijos kiekį nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Atsakovas negali vienašališkai nutraukti šilumos energijos tiekimo, nes šilumos energija ir karštas vanduo tiekiama gyvenamosioms patalpoms atitinkamu šaltuoju metu laiku, karštas vanduo (pvz.: gyvatukui) visus metus, nepriklausomai nuo to ar patalpose yra gyventojas ar ne. Kaip ir nurodė ieškovas, šilumos energija yra resursai turtą išlaikyti. Šiuo aspektu šilumos energijos tiekimas skirtingai nei elektra negali būti įjungiama ir atjungiama pagal nuomininko ar buto savininko pageidavimus, įtakojant jų faktinį sunaudojimo kiekį. Todėl net jeigu butas ir nebūtų nuomojamas ir jame niekas negyventų atsakovas, kaip buto savininkas, turėtų pareigą apmokėti šias turto išlaikymo išlaidas. CK normų dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir kitų šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės aktų (Šilumos ūkio įstatymo, LR ūkio ministro 200-06-10 įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, 2003-06-30 įsakymu Nr.4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų, 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų) analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, o tai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kaip jau minėta, teisės aktuose dėl šilumos pirkimo-pardavimo nereglamentuota situacija, kai patalpų savininkas yra išnuomojęs patalpas nuomininkui ir šis yra faktinis vartotojas. Be abejo, civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas, jeigu šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas susitartų dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, tačiau tai šalys turi įtvirtinti su šilumos tiekėju sudarytoje individualioje sutartyje. Tačiau vien tik nuomos sutartyje jos šalių tarpusavio susitarimas dėl nuomininko pareigos atsiskaityti už butui tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį su šilumos tiekėju nėra pakankamas pagrindas Šilumos ir karšto vandens tiekėjui reikalauti atsiskaitymų iš nuomininko ir nuo šios pareigos atleisti patalpų savininką. Nuomininkui nesudarius šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties tiesiogiai su šilumos tiekėju, liko galioti šilumos tiekėjo ir pastato buto savininko, kuris laikomas buitiniu šilumos vartotoju, sutartis, sudaryta standartinėmis 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.4-289 patvirtintomis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais sąlygomis, kurios atsakovo sudaryta nuomos sutartis su nuomininku nepakeitė ir nenutraukė. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant nuomininko M. T. susitarimo su ieškovu dėl šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalimis yra ieškovas ir atsakovas. Todėl būtent atsakovas privalo atsiskaityti už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Iš byloje esančio įsiskolinimo paskaičiavimo matyti, kad atsakovas šiuo laikotarpiu liko skolingas ieškovui 1724,78 Lt, kurią privalo sumokėti ieškovui (CK 6.1 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.245 str., 6.388 str.). Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas, apmokėjęs ieškovui ginčo skolą, įgis teisę patirtus nuostolius dėl nuomininko sutartini įsipareigojimų nevykdymo prisiteisti įstatymų nustatyta tvarka, pareikšdamas jam (jo įpėdiniams) reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinus teisės aktus, netaikė aukščiau minėtų teisės aktų, kurie turėjo būti taikomi nagrinėjame byloje, dėl ko neteisingai išsprendė bylą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Atsakovas, laiku nesumokėjęs už šilumos energiją, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už šilumos energiją, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų materialiųjų metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 3 d., kurios sudaro 43,45 Lt, tenkintinas (b.l. 26). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.210 str.).

Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą dėl aukščiau nurodytų motyvų, teismas nebepasisako dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kadangi jie nebeturi teisinės reikšmės ginčui. Tuo pačiu dėl nurodytų motyvų apeliacinės teismas atmeta atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, atskirai dėl kiekvieno jų nepasisakydamas, kadangi atsakovas netinkamai aiškina ginčui taikytinus teisės aktus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 70 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir 2,9 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymą (b.l. 2, 7-8) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.), taip pat 71 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 117) (CPK 93 str.). Be to, vadovaujantis CPK 96 str., į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 30,88 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831, buveinė Jočionių g. 13, Vilniuje) ieškinį patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 1724,78 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt keturis litus 78 ct) skolos, 43,45 Lt (keturiasdešimt tris litus 45 ct) palūkanų, iš viso 1768,23 Lt (tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 23 ct) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,90 Lt (septyniasdešimt du litus 90 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. G. 30,88 Lt (trisdešimt litų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo A. G. 71 (septyniasdešimt vieną) litą bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.