Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. U., E. G. ir Valstybės įmonei Turto bankui dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. R. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. R. atstovas advokatas Jaroslavas Los pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Suinteresuotas asmuo E. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatyme nustatyta tvarka. Teisme 2018 m. spalio 1 d. gautas suinteresuoto asmens E. G. pareiškimas, kuriuo ji pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja, prašo civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotam asmeniui P. U. pareiškimo, jo priedų nuorašai bei teismo šaukimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai. Suinteresuotas asmuo P. U. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. R. mama Z. U. (el. bylos t. l. b. l. 3, 4) ir po kurios mirties pagal (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalį jai priklausiusio turto – 5/8 buto, (duomenys neskelbtini), bei 5/8 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paveldėjo sutuoktinis P. U. (el. bylos t. 1, b. l. 6. 20-21, 22-23, 26). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad mirusiajai Z. U. nuosavybės teise taip pat priklauso 3/8 buto (duomenys neskelbtini) bei 3/8 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 1, b. l. 20-21, 22-23). Nagrinėjamos bylos atveju Z. U. nebuvo sudariusi testamento, taigi pareiškėjas V. R., Z. U. sūnus, yra jos įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą pirma eile (el. bylos t. 1, b. l. 4, 6). Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, t. y. pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme aptartus palikimo priėmimo veiksmus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, nurodė, jog 1998 m. jis išvyko nuolat gyventi į Rusijos Federaciją ir į Lietuvą grįžo tik 2018 m. vasario mėnesį, todėl iki pat 2018 metų kovo mėnesio neturėjo informacijos apie tai, kad jo mama Z. U. yra mirusi ir kad po jos mirties yra likęs nepaveldėtas jai priklausęs nekilnojamasis turtas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina į bylą ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (el. bylos t. 1, b. l. 5, 8-9, 11-12, 14-15, 17-18). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, traktuotinos kaip objektyvios, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Spręsdamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog pareiškėjas, 2018 m. kovo mėnesį sužinojęs apie Z. U. nuosavybės teise priklausantį ir nepaveldėtą nekilnojamąjį turtą, valios priimti motinos palikimą nebuvo atsisakęs, priešingai, ėmėsi aktyvių veiksmų įgyventi teisę į palikimą – nedelsdamas kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą gauti informaciją dėl galimybės paveldėti motinos turtą, taip pat į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės konsultacijos priimti nepaveldėtą nekilnojamąjį turtą, taip pat kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, kas rodo, jog pareiškėjas siekia priimti mirusiosios Z. U. palikimą, t. y. išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas, tik sužinojęs apie galimai esantį Z. U. turtą, iš karto pradėjo rūpintis palikimo priėmimo klausimu ir tokius pareiškėjo veiksmus teismas vertina kaip pakankamai rūpestingus, kad būtų pripažinta, jog terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjas V. R. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po Z. U. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, todėl jis atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti, kad V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po Z. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.