Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-07-11 · Civilinė byla Nr. e2-6620-1090/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-11
Bylos Nr.
e2-6620-1090/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02373-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jan Maciejevski
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“
Advokatai
Marina Gušauskienė
Kategorijos
  • 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-6620-1090/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02373-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2.; 3.1.7.9.; 3.1.7.1.5.; 3.4.5.7.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovui V. D., ieškovo atstovei advokatei Marinai Gušauskienei,atsakovo atstovei Rūtai Čiuladaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas V. D. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad 2019 m. balandžio 3 d. AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus logistikos centre, esančiame Servečės g. 1, Vilniuje, rūšiuojant siunčiamą korespondenciją, rasta 13 laiškų, pažymėtų spaudu „Sumokėta/Port Paye“, kuris galimai buvo suklastotas tikslu neteisėtai ir nemokamai pasinaudoti pašto paslaugomis. Be to, AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. balandžio 29 pareiškime buvo nurodyta, kad Vilniaus 6-ajame pašte, esančiame Mindaugo g. 25, Vilnius, pašto patalpose esančioje korespondencijos išsiuntimo dėžutėje rasta 100 vnt. laiškų, kurie buvo pažymėti aukščiau jau minėtu suklastotu „Sumokėta/Port Paye“ spaudu. Atsakovės kreipimosi pagrindu ieškovui buvo pareikštas įtarimas, o vėliau byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-176-1057/2021 V. D. buvo išteisintas, jo veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Ieškovas papildomai pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas nurodė, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekonominės informacinės analizės ir leidybos centras“ bei (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos paštas“ 2004 m. spalio 21 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. 89-276, kuria atsakovė įsipareigojo teikti ieškovui universaliąsias ir kitas pašto paslaugas, pasiuntinių paslaugas, siuntų paėmimo iš ieškovo pašto dėžių paslaugą, siųsti pašto prielaidas, o ieškovas įsipareigojo už jam suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Šalys po sutarties sudarymo papildomu susitarimu susitarė dėl pašto paslaugų apmokėjimo tvarkos, taip pat ieškovui buvo išduotas licencijuotas pašto antspaudas. Ieškovas pažymi, jog ši sutartis ir susitarimas yra galiojantys, todėl esant galiojančiai ir įstatymo tvarka nenuginčytai sutarčiai, atsakovė nepagrįstai įskundė ieškovą.

3. Ieškovas laikosi pozicijos, jog yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, kadangi atsakovė, nebūdama atidi ir rūpestinga, neįsitikinusi ir nepatikrinusi sutarčių, sudarytu su ieškovo, (ne)nutraukimo fakto, melagingai pastarąjį įskundė teisėsaugos institucijai ir apkaltino jį klastojimu. Viso baudžiamojo persekiojimo metu ieškovas išgyveno stiprų emocinį sukrėtimą, baimę, įtampą, stresą, netikrumo jausmą, buvo pakenkta jo dalykinei ir asmens reputacijai, todėl ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Be to, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto veiksmo (melagingo įskundimo) ir ieškovo patirtos neturtinės žalos. Taigi, visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti yra išpildytos, ieškovo patirta neturtinė žala įrodyta, ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 1 000,00 Eur suma (el. b. apyrašas, b. l. 1–5).

Atsiliepimas

4. Atsakovė AB „Lietuvos paštas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka. Atsakovė atsiliepime patvirtino faktines aplinkybes, jog 2019 m. balandžio 3 d. su pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl neįvardintų asmenų galimai padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl atsakovės Vilniaus logistikos centre, adresu Servečės g. 1, Vilniuje, rūšiuojant siunčiamą korespondenciją rastų 13 laiškų, kurie adresuoti įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir pažymėti galimai suklastotu, atsakovės vidiniais teisės aktais neįteisintu antspaudo „Sumokėta/Port Paye“ spaudu, siekiant neteisėtai ir nemokamai pasinaudoti pašto paslaugomis. Vėliau pareiškimas buvo papildytas, kadangi buvo sustabdytas siuntimas dar 100 vnt. analogiškų siuntų. Pažymi, jog, viena vertus, aplinkybių, kad už minėtas korespondencijos siuntas su atsakove nebuvo atsiskaityta, ieškovas nepaneigė nei ikiteisminiame tyrime, nei pateiktame ieškinyje, kita vertus, iš spaudo ir nesant siuntėjo vardo, pavardės ar įmonės pavadinimo, atsakovė neturėjo jokios galimybės identifikuoti siuntėjo – ieškovo, susieti pateiktų siųsti siuntų su ieškovo nurodomomis įmonėmis ar pačiu ieškovu, iki šiol atsakovė nenustatė, jog su ieškovu ar ieškovo nurodytomis įmonėmis turėtų galiojančių sutarčių dėl tokio spaudo naudojimo ir tokių siuntimo paslaugų. Taigi, atsakovė pagrįstai manė, jog spaudas yra suklastotas, ir pagrįstai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, gindama savo teisėtus interesus, nurodydama visas jai žinomas faktines aplinkybes, kurias tikrino ir reikšmingas aplinkybes nustatinėjo ikiteisminio tyrimo įstaiga, atlikdama ikiteisminį tyrimą, kvalifikavo įtariamą nusikalstamą veiką bei identifikavo įtariamą asmenį. Pažymi, jog nors teismas nuosprendžiu V. D. išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo nurodytoje konkrečioje nusikalstamoje veikoje, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog atsakovei buvo pateikta siųsti korespondencija pažymėta atitinkamu spaudu nebuvo apmokėta ar kad spaudas būtų neginčijamai buvęs išduotas ieškovui pačios atsakovės. Be to, teismas ieškovą išteisino, nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, taigi, ne dėl to, kad atsakovė būtų nurodžiusi ir pateikusi neva melagingus duomenis ir pareiškimą. Atsakovė, gindama savo teisėtus interesus, ėmėsi galimų teisėtų priemonių ir su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas, pateikė visą jai prieinamą ir žinomą informaciją, taigi, elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Nurodo, jog ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos atsiradimą bei jos dydį, taip pat neįrodė ir priežastinio ryšio tarp neva patirtos neturtinės žalos ir atsakovės veiksmų, bei neįrodė atsakovės kaltės.

5. Dėl ieškovo nurodomos paslaugų teikimo sutarties atsakovė tvirtina, jog ieškovas klaidingai teigia, kad Sutartis Nr. 89-276 bei jos 2 priedas yra galiojantys, kadangi, pasak atsakovės, patikrinus duomenis archyve ir atsakovės sistemose nustatyta, jog ji jokių galiojančių sutarčių ar susitarimų, sudarytų tarp atsakovės ir ieškovo nurodomo (duomenys neskelbtini), šiuo metu neturi. Taip gali būti dėl tos priežasties, jog sutartys dėl pašto paslaugų teikimo yra saugomos 10 metų nuo jų galiojimo pabaigos, o siunčiami ir gaunami raštai (įskaitant, informuojantys apie sutarčių nutraukimą) – 5 metus. Ieškovo pateikta sutartis sudaryta beveik prieš 20 metų, ieškovas prie ieškinio nepridėjo jokių kitų įrodymų, kad sutartis būtų buvusi atnaujinta. Be kita ko, apskaitos sistemoje atsakovė nemato ir jokių atsiskaitymų, vykdytų pagal šią sutartį, sutarties šalis (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas, todėl sutartis negali būti galiojanti, kai nebėra ir jos šalių. Taip pat analizuojant pateiktos sutarties nuostatas matyti, jog pats ieškovas nesivadovavo jos nuostatomis ir nevykdė joje nurodytų pareigų. Taigi nėra pagrindo konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimo savo teisėmis, atsakovė sąžiningai ir pagrįstai, gindama savo teisėtus interesus, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, todėl nėra atsakovės neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. apyrašas, b. l. 36–40).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdyje ieškovas V. D. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, jog buvo paslaugų įmonės vadovas ir naudojosi Lietuvos pašto paslaugomis, dėl ko su šia įmone buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys. Pagal aptariamą sutartį buvo vykdomas siuntų siuntimas, viskas vykdoma tvarkingai, bendradarbiavimas vyko sklandžiai. Vėliau pasikeitė įmonės vadovas ir jis nebegalėjo kontroliuoti įmonės veiklos. Paaiškėjo, kad atsakovė parašė pareiškimą dėl galimai nusikalstamos veikos, tačiau tuo metu jis įmonės vadovu nebuvo, neturėjo galimybės net užeiti į įmonės būstinę. Atkreipė dėmesį, kad paslaugų teikimo sutartys nėra nutrauktos, tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai, todėl atsakovė, pirmiausiai, turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susisiekti su siuntėju ir pan., o ne iškart kreiptis į policiją. Atsakovė nepateikė duomenų, jog buvo bandoma aiškintis aplinkybes su ieškovu, taigi, tinkamai neatliko savo, kaip paslaugų teikėjo, pareigų. Jis su tais siuntiniais nieko bendro neturėjo, į tą butą, kuris nurodytas adresuose, jis užėjo tik po pareiškimo pateikimo, laiškuose esantys rekvizitai ne jo. Nežino, kodėl būtent jam buvo pareikšti įtarimai, filmuotoje medžiagoje, esančioje baudžiamojoje byloje, siuntė kitus laiškus.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Marina Gušauskienė palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog atsakovės kaltė pasireiškė netinkamu ir nerūpestingu savo pareigų vykdymu, kai nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, kad išsiaiškinti situaciją, taip pat atsakovės darbuotojų nerūpestingu požiūriu į spaudo tinkamumą. Atsakovė patvirtino, jog dalis vokų galėjo „praeiti“, neaišku, pagal ką ir kada atsakovės darbuotojai nustato klastotę, viskas, pasak atsakovės atstovės, priklauso nuo darbuotojo atidos. Taip pat abejonių kelia atsakovės sutarčių selektyvus galiojimas. Byloje nėra duomenų apie ginčo sutarties nutraukimą, nėra duomenų, kada įmonė buvo išregistruota, o kad sutartys buvo, yra į bylą pateikti įrodymai. Taigi, atsakovė visiškai nepagrįstai kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėjo, jog pagal sutartį atsakovė turėjo pareigą išrašyti sąskaitą-faktūrą, vadinasi, laiškai turėjo būti apskaitomi, tačiau tokia informacija į bylą nėra teikiama. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas kažką klastojo, nusikaltimo jis nepadarė. Dėl viso šio proceso ieškovas patyrė daug išgyvenimų ir neigiamų emocijų, buvo sumenkinta jo reputacija, suprastėjo ieškovo sveikata ir tai sudaro jo patirtą neturtinę žalą.

Atsiliepimas

8. Teismo posėdyje atsakovės atstovė nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Pažymėjo, jog atsakovė nelaiko ieškovo nurodomų sutarčių galiojančiomis, tikėtina, jog pasibaigus jų galiojimui jos buvo sunaikintos, jei Sutartis būtų dar galiojanti, ji būtų išlikusi. Papildomai paaiškino, jog ant vokų buvę antspaudai neatitinka tuo metu galiojančių reikalavimų, juose nėra licencinių numerių, kas tuos veiksmus atliko jie, kaip privati įmonė, negali nustatyti, todėl kilus pagrįstam įtarimui, kad norima pasinaudoti paslaugomis neatlygintinai, buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas. Būtent ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas asmuo, galimai klastojęs spaudus, todėl atsakovės neteisėtų veiksmų čia nėra. Pažymėjo, jog atsakovės darbuotojai patys negali tikrinti siunčiamų vokų turinio. Pagal sutartį šalis galėjo pati pasigaminti spaudą, tačiau jis turėjo atitikti formą ir turėjo būti suderintas su Lietuvos paštu. Ar atsakovė patyrė dėl to turtinės žalos, pasakyti negali. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių patirtą žalą. Taigi, apibendrinant, ant vokų dėti spaudai neatitiko tuo metu galiojusių reikalavimų, jie nebuvo įteisinti ir jie buvo galimai suklastoti, todėl akivaizdu, jog buvo siekta neatlygintinai pasinaudoti atsakovės paslaugomis, piktnaudžiauti. Ieškovo teigimu, jis tų veiksmų neatliko ir šiai dienai neaišku, kas tuos veiksmus atliko. Ieškovas nepagrindė, kaip turėjo elgtis atsakovė atsitikus tokiai situacijai. Taigi, įtarimas kilo pagrįstai, atsakovė pagrįstai gynė savo interesus, jokių melagingų duomenų atsakovė nepateikė. Būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnai kvalifikavo veiką ir nustatė įtariamus asmenis, todėl ieškovo patirta žala kilo ne iš atsakovės neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių procesinių dokumentų bei paaiškinimų, baudžiamosios bylos Nr. 1-176-1057/2021 medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-176-1057/2021, kurioje V. D. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 224 straipsnio 2 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent, jog siekdamas išvengti pašto paslaugų mokesčių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagamino tris netikrus mokėjimo už pašto paslaugas spaudus „Sumokėta/Port Paye“ bei jais pasinaudodamas pažymėjo 1092 laiškų vokus, t. y. suklastojo didelį kiekį pašto ženklų, iš kurių dalį – 113 laiškų paleidęs į apyvartą, pasikėsino realizuoti suklastotus pašto ženklus, tačiau 13 laiškų 2019 m. balandžio 3 d. buvo perimti darbuotojų AB „Lietuvos paštas“ logistikos centre, esančiame Servečės g. 1, Vilniuje, o 100 laiškų 2019 m. balandžio 29 d. buvo perimti darbuotojų AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus 6-ajame pašte, esančiame Mindaugo g. 25, Vilniuje, likusią dalį – 22 minėtu spaudu pažymėtus laiškų vokus laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. gegužės 20 d. nuo 7.45 val. iki 8.20 val. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, 957 minėtu spaudu pažymėtus laiškų vokus laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. gegužės 20 d. nuo 7.50 val. iki 11.00 val. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu V. D. išteisino, nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų (el. b. apyrašas, b. l. 6–25).

10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo, pastarajai pasikreipus į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl 13-ykos laiškų, pažymėtų suklastotu antspaudu „Sumokėta/Port Paye“, siuntėjo išsiaiškinimo ir, esant teisiniam pagrindui, atsakomybės jam taikymo. Ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus kildina iš į bylą pateiktos tarp UAB „Ekonominės informacinės analizės ir leidybos centras“ bei (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos paštas“ 2004 m. spalio 21 d. sudarytos sutarties Nr. 89-276 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo teikti minėtoms įmonėms universaliąsias ir kitas pašto paslaugas, pasiuntinių paslaugas, siuntų paėmimo iš ieškovo pašto dėžių paslaugą, siųsti pašto prielaidas, o ieškovas įsipareigojo už jam suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka, bei 2006 m. kovo 20 d. sudarytu papildomu susitarimu prie Sutarties, kuriuo Sutarties šalys susitarė dėl pašto paslaugų apmokėjimo tvarkos, taip pat ieškovui buvo išduotas licencijuotas pašto antspaudas (el. b. apyrašas, b. l. 26–29).

11. Ieškovas nurodo, jog bandė taikiu būdu išspręsti ginčą, tačiau atsakovė 2023 m. vasario 9 d. atsakymu nesutiko atlyginti ieškovui neturtinės žalos (el. b. apyrašas, b. l. 30–31).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 2–4 dalys). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas atsakovės prievolę atlyginti ieškovui neturtinę žalą kildina iš delikto.

13. Kasacinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir pačios žalos padarymo faktą bei jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato atsakovės atsakomybės be kaltės, t. y. kaltės prezumpcijos, todėl tam, kad atsakovei galėtų būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė turi būti nustatytos visos 4 tokios atsakomybės taikymo sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) (CK 6.246–6.250 straipsniai).

15. Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023, 26 punktas).

16. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023, 27 punktas).

17. Taigi, veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-781/2022, 62 punktas).

18. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi, pagal minėtą įrodinėjimo paskirstymo taisyklę ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

19. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

20. Byloje nustatyta, kad tarp (duomenys neskelbtini) (užsakovas) ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Lietuvos paštas“ (teisių ir pareigų perėmėja AB „Lietuvos paštas) (vykdytojas) 2004 m. spalio 21 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. 1 su papildomais sustarimais (el. b. apyrašas, b. l. 26–29) dėl Sutarties Nr. 1 1-ame priede nurodytų universaliųjų ir kitų pašto paslaugų, pasiuntinių paslaugų, siuntų paėmimo iš užsakovo pašto dėžių paslaugų ir pašto perlaidų siuntimo. Pažymėtina, kad pagal Sutartį Nr. 1 užsakovas įsipareigojo: pateikti vykdytojui pašto siuntas su tinkamai užpildytais dokumentais ir Sutarties Nr. 1 3 ar 4 prieduose nustatytos formos sąrašais (Sutarties Nr. 1 4.4 papunktis); pašto siuntoms priimti ir išsiųsti užsakovo patalpų pirmuose aukštuose įrengti pašto dėžes (Sutarties Nr. 1 4.5 papunktis); atsiskaityti su vykdytoju už suteiktas paslaugas Sutarties Nr. 1 III dalyje nustatyta tvarka (Sutarties Nr. 1 4.7 papunktis); suderinus su vykdytoju, pasigaminti vokus, atvirukus (atvirlaiškius), įteikimo pranešimus su spaudu „Sumokėta“ ar „Port Paye“ arba atitinkamą spaudą, kurį naudos užsakovo skyriai, neturintys ženklintuvų (Sutarties Nr. 1 4.8 papunktis); nesiųsti per siunčiamųjų laiškų dėžutes licencinių pašto siuntų ir pašto siuntų, pažymėtų specialiu spaudu ar kitokia žyma, kad už siuntimą sumokėta, nenaudojant pašto ženklų (Sutarties Nr. 1 4.9 papunktis); informuoti vykdytoją raštu apie savo Sutartyje Nr. 1 nurodytų rekvizitų pasikeitimą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo jų pasikeitimo dienos (Sutarties Nr. 1 4.13 papunktis). Pagal Sutarties Nr. 1 15 punktą Sutartis buvo sudaryta neterminuotai, t. y. iki šalys ar viena iš šalių ją nutrauks. Sutarties Nr. 1 VI dalyje (Šalių rekvizitai ir jų atstovų parašai) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo adresas yra (duomenys neskelbtini).

21. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2006 m. balandžio 20 d. tarp UAB ,,Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ ir VĮ ,,Lietuvos paštas“ (teisių ir pareigų perėmėja AB „Lietuvos paštas) buvo sudaryta Sutartis Nr. 2, kurioje nustatytos pagal savo esmę identiškos sąlygos, kaip ir Sutartyje Nr. 1 (baudž. b. 3 t., b. l. 70–75). Pažymėtina, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu minėtos Sutartys kurios nors iš šalių buvo nutrauktos, t. y. negaliojančios.

22. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-176-1057/2021 medžiagos nustatyta, kad AB „Lietuvos paštas“, atstovaujama (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 11 d. su pareiškimu Nr. 3-2019-01778 dėl suklastoto spaudo kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininką, kuriuo prašė nustatyti 13 vnt. laiškų, 2019 m. balandžio 3 d. rastų AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus logistikos centre, adresu Servečės g. 1, Vilnius, rūšiuojant siunčiamą korespondenciją, kurie adresuoti įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir pažymėti anspaudo „Sumokėta/Port Paye“ spaudu, ant kurių siuntėjo duomenys nenurodyti (nurodytas tik adresas: (duomenys neskelbtini), siuntėją bei įvertinti šio siuntėjo galimai padarytas neteisėtas veikas, apie rezultatą informuojant pareiškėją (baudž. b. 1 t., b. l. 4). Minėto pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15769-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 224 straipsnio 1 dalyje, padarymo (baudž. b. 1 t., b. l. 1). Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 6 d. pareiškimu Nr. 3-2019-02259 AB „Lietuvos paštas“ papildė pirminį savo pareiškimą, nurodydama, kad 2019 m. balandžio 29 d. AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus 6-ajame pašte esančioje korespondencijos išsiuntimo dėžutėje buvo rasta dar 100 vnt. laiškų, kurie buvo pažymėti suklastotu „Sumokėta/Port Paye“ spaudu (baudž. b. 1 t., b. l. 8). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“, kurios direktorė yra E. J. D. (baudž. b. 1 t., b. l. 22, 24–25). Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2019 m. gegužės 20 d. kratos atlikimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ieškovas, buvo rasti 22 vnt. vokų su spaudais „Sumokėta/Port Paye“, taip pat ant vieno voko kitoje pusėje buvo užrašyta (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 1 t., b. l. 52–55). Nustatyta, kad analogiški vokai buvo rasti ir kratos atlikimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu, be to, minėtame bute buvo rasti ir spaudai, kuriais galimai buvo pažymimi visi ginčo vokai (baudž. b. 1 t., b. l. 68–83). Atliekant ikiteisminį tyrimą liudytojais buvo apklausti AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai R. A. ir V. Š. (baudž. b. 1 t., b. l. 167–168, 172), ieškovo sūnus M. D. (baudž. b. 2 t., b. l. 14), taip pat specialaus liudytojo, o vėliau liudytojo statusu buvo apklausta UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ direktorė E. J. D. (baudž. b. 1 t., b. l. 178–179, 189; 2 t., b. l. 9). Atlikus parengtinius ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2019 m. lapkričio 14 d. ieškovui V. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 224 straipsnio 2 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (baudž. b. 2 t., b. l. 85), taip pat tą pačią dieną ieškovas buvo apklaustas kaip įtariamasis, kurios metu ieškovas nesutiko su pareikštu įtarimu bei atsisakė duoti parodymus nedalyvaujant advokatui (baudž. b. 2 t., b. l. 87), taip pat 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (baudž. b. 2 t., b. l. 155). Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2020 m. birželio 9 d. (baudž. b. 2 t., b. l. 175), o 2020 m. birželio 18 d. kaltinamasis aktas (baudž. b. 2 t., b. l. 181–183) teismui buvo perduotas 2020 m. birželio 22 d.

23. Sprendžiant dėl, ieškovo teigimu, atsakovės neteisėto veikimo pasikreipus į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl AB „Lietuvos paštas“ patalpose rastų galimai neteisėtai pažymėtų spaudu „Sumokėta/Port Paye“ 13 vnt. vokų, o vėliau rastų dar 100 vnt. vokų, pažymėtina, jog tiek fizinių, tiek juridinių asmenų naudojimasis jiems įstatymų suteiktomis teisėmis, tame tarpe ir teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, kas gali sukelti neigiamas pasekmes atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba jų daugetui, savaime negali būti laikoma neteisėtu veikimu, net jeigu toks pareiškimas (pranešimas) vėliau ir nepasiteisins. Neteisėtas veikimas minėtu atveju galėtų būti pripažintas tik tuomet, jeigu atitinkamas asmuo tokia teise naudojasi ja piktnaudžiaujant, t. y. pavyzdžiui, pateikia melagingą pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nepagrįstai apkaltina konkretų asmenį padarius nusikalstamą veiką arba neapdairiai praneša apie nesamą nusikalstamą veiką ir pan.

24. Ieškovas, kaip vieną iš argumentų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nurodo, jog atsakovė pirmiausiai turėjo siekti išsiaiškinti siuntėją civiline tvarka, kadangi tiek UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“, tiek (duomenys neskelbtini) su atsakove siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl pašto siuntų siuntimo, o nesikreipiant į ikiteisminio tyrimo įstaigą, ko pasekmėje ieškovui buvo sukeltos neigiamos pasekmės bei padaryta neturtinė žala.

25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad atsakovės darbuotojai pašto patalpose aptiko 13 vnt. vokų, o vėliau dar 100 vnt. vokų, t. y. 113 licencijuotų pašto siuntų, adresuotų įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, antspauduotų spaudu „Sumokėta/Port Paye“ ir ant kurių kitoje pusėje buvo užrašytas adresas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ant minėtų vokų nebuvo nurodyta nei siuntėjo licencijos numerio, nei siuntėjo pavadinimo, t. y. ant vokų nebuvo nurodyta jokių duomenų, kurių pagrindu atsakovė galėtų identifikuoti siuntėją. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ieškovą išteisino, nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, t. y. nepašalinus abejonių, kad galimai minėtas siuntas siuntė ne ieškovas. Ieškovas teismo posėdyje taip pat neigė, kad siuntė minėtas siuntas. Taigi, nei baudžiamojoje byloje, nei šioje civilinėje byloje nebuvo įrodyta, kad minėtas siuntas siuntė būtent ieškovas. Tuo pačiu konstatuotina, kad nei baudžiamojoje byloje, nei šioje civilinėje byloje taip ir liko nenustatyta kas konkrečiai siuntė ginčo siuntas fiziniams ir juridiniams asmenims. Taip pat abiejose bylose nebuvo nustatyta, kad už minėtų siuntų siuntimą atsakovei buvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atsakovei kilo pagrįstos abejonės dėl 113 vnt. siuntų, pažymėtų kaip apmokėtų, apmokėjimo. Iš to darytina išvada, jog atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą siekti išsiaiškinti siuntėją bei galimai patraukti jį atsakomybėn.

26. Šio sprendimo 25 punkte nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė aptikusi minėtas siuntas iš ant vokų esančių duomenų negalėjo identifikuoti siuntėjo (-jų), juo labiau negalėjo nustatyti, kad siuntėją ir atsakovę saistė sutartiniai santykiai. Pažymėtina, jog ant vokų užrašytas adresas skiriasi nuo Sutartyse nurodytų užsakovų adresų, taip pat metant licencijuotas siuntas į paprastą pašto dėžutę nebuvo laikytasi Sutartyse nustatytų siuntų siuntimo sąlygų, todėl darytina išvada, jog minėtos aplinkybės nesudarė galimybių atsakovei identifikuoti siuntėjo. Paminėtina ir tai, jog atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ginčo siuntų aptikimo metu atsakovės darbuotojams kilo pagrįstų abejonių dėl to, kad dalis tokių siuntų pažymėtų spaudu „Sumokėta/Port Paye“ anksčiau galėjo būti jau išsiųsti gavėjams negavus už tokių siuntų siuntimą apmokėjimo, t. y. galimai buvo pasinaudota AB „Lietuvos paštas“ paslaugomis jų neapmokėjus. Be to, kaip nurodo atsakovė, atsakovės darbuotojams kilo abejonių ir dėl ant vokų esančio spaudo „Sumokėta/Port Paye“ suklastojimo, kadangi atsakovės priimti norminiai teisės aktai numatė kitokį spaudo standartą (el. b. apyrašas, b. l. 78–79), t. y. ant spaudo be žymos „Sumokėta/Port Paye“ turi būti nurodytas ir siuntėjo licencijos numeris. Atsižvelgiant į tai, atsakovės darbuotojai nutarė kreiptis į policiją dėl šių pašto siuntų siuntėjo išsiaiškinimo ir įvertinti jo galimai padarytas neteisėtas veikas. Pažymėtina, jog atsakovė savo pareiškimuose, pirmiausiai, prašė nustatyti siuntėją ir primygtinai nenurodė, jog tokiais veiksmais buvo padaryta būtent nusikalstama veika.

27. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teigdamas, kad atsakovė prieš kreipdamasi į policiją galėjo kitais būdais išsiaiškinti siuntėją, nenurodė jokių įtikinamų būdų, kaip atsakovė tai galėjo padaryti neišardžius pašto siuntų. Šiuo atveju teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad atsakovės darbuotojai, siekdami išsiaiškinti siuntėją, galėjo nuvykti ant vokų nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kadangi AB „Lietuvos paštas“ neturėjo tokios pareigos. Kita vertus, kaip minėta, atsakovė turėjo pagrįstų įtarimų, kad siuntėjas, siuntęs ginčo siuntas, jau buvo pasinaudojęs atsakovės paslaugomis neteisėtu būdu, t. y. galimai nusikalstamu būdu. Šių atsakovės įtarimų pagrįstumą, teismo vertinimu, patvirtina ikiteisminio tyrimo pradėjimas, įtarimų pateikimas ieškovui bei kaltinamojo akto perdavimas teismui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnams atsakovės pateiktų duomenų bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakako padaryti išvadą, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu išteisino ieškovą ne dėl to, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, o dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai ieškovo kaltę patvirtinančių įrodymų. Taigi, ir šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, jog siunčiant ginčo pašto siuntas galimai buvo padaryta nusikalstama veika.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovė kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimais dėl galimai neteisėtai siųstų pašto siuntų siuntėjo išsiaiškinimo ir pastarojo veiksmų teisėtumo įvertinimo elgėsi neteisėtai ir (ar) piktnaudžiaudama savo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė egzistuojant dvi deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę.

29. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 40 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 41 punktas). Conditio sine qua non testas lemia būtinumą nustatyti, ar neteisėti veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo priežastis (būtina priežastis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, 33 punktas). Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas).

31. Šio sprendimo 27–28 punktuose pripažinta, kad atsakovė teisėtai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimais dėl galimai neteisėtai siunčiamų pašto siuntų. Taip pat atitinkamai nenustatyta ir kita deliktinei atsakomybei kilti būtina sąlyga – atsakovės kaltė. Nenustačius minėtų deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

32. Vis dėl to teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra poreikis pasisakyti dėl priežastinio ryšio egzistavimo, darant prielaidą, jog atsakovės veiksmai galėjo būti neteisėti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju net jeigu ir būtų pripažinta, kad atsakovė, neišnaudodama kitų galimybių išsiaiškinti siuntėją, nepagrįstai, t. y. neteisėtai, kreipėsi į policiją baudžiamosios teisės nustatyta tvarka, byloje esančių įrodymų visuma nesudarytų pagrindo konstatuoti tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui sukeltos žalos. Pažymėtina, jog atsakovė kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimais dėl galimai neteisėtu būdu siųstų siuntų siuntėjo išsiaiškinimo ir jo veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimo, teismo vertinimu, negalėjo numatyti, kad ikiteisminis tyrimas neigiamas pasekmes sukels būtent ieškovui ir juo labiau negalėjo numatyti, kad ieškovui bus pareikšti įtarimai bei ieškovas bus teisiamas baudžiamojoje byloje teisme. Pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“, kurios direktore tuo metu buvo ieškovo buvusi sutuoktinė E. J. D., t. y. tuo metu tiesioginio teisinio ar kitokio akivaizdaus ryšio tarp UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ ir ieškovo nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju įtarimų ieškovui pareiškimą ikiteisminio tyrimo metu nulėmė ne atsakovės pareiškimo pateikimas policijai, bet ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, į bylą pateikti vaizdo įrašai ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog net tuo atveju, jeigu atsakovės veiksmai ir būtų pripažinti neteisėtais, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių, t. y. ieškovui pareikšto įtarimo bei kaltinimų pateikimo baudžiamojoje byloje, dėl ko ieškovas galėjo patirti neturtinę žalą, teisine prasme yra pernelyg nutolęs, kad būtų pagrindas pripažinti esant šiai būtinai sąlygai deliktinei atsakomybei kilti.

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540-916/2016). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

35. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias žalos atlyginimą t. y. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 straipsnis), teisės pažeidimu padarytą žalą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1691-567/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

36. Vadovaudamasis šiame sprendime padarytomis išvadomis, t. y. nenustatęs visų būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, kaip antai, atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui galimai kilusios žalos, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atsakovės veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Nors šiuo atveju būtų nepagrįsta teigti, jog ieškovas apskritai negalėjo patirti neturtinę žalą dėl nepasitvirtinusio jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo, t. y. dėl jam pareikštų įtarimų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15769-19, pritaikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, taip pat dėl pareikšto kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-176-1057/2021, tačiau byloje nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos deliktinei atsakomybei kilti sąlygos, darytina išvada, kad atsakovė negalėjo sukelti ieškovui ir neigiamų padarinių neturtinės žalos pavidalu. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovas taip pat neįrodė ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, kaip būtinos deliktinei atsakomybei kilti sąlygos.

37. Nurodytų motyvų pagrindų teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės kaltės, taip pat neigiamų padarinių (žalos) atsiradimo bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų padarinių atsiradimo, t. y. neįrodžius visų deliktinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246–6.250 straipsniuose, yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

39. Bylos duomenimis, ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-299-1968 yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (el. b. apyrašas, b. l. 32–33). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio 11 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-3474 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovui V. D. antrinę teisinę pagalbą sudaro 340,00 Eur (el. b. apyrašas, b. l. 65–70). Duomenų apie bylos nagrinėjimo metu ieškovo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

40. Atsakovė įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovė nepateikė duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.

42. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski