Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. Z., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (18-19 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, šiuo metu priteistas vaikams išlaikymas neatitinka vaikų poreikių, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų U. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose vaikų motina įrašyta ieškovė R. K., jų tėvu įrašytas atsakovas V. Z. (5, 6 b. l.). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-779-459/2012 (9-10 b. l.) patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatyta, kad atsakovas V. Z. pripažįsta, kad yra ieškovės vaikų – U. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Taikos sutarties 3 punkte, numatyta, jog atsakovas V. Z. nepilnamečiams vaikams U. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės mokės išlaikymą po 57,92 Eur (200 Lt) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Taikos sutarties 5 punkte, numatyta, kad ieškovė ir atsakovas pagal galimybes, kartu rūpinsis vaikų U. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y., visapusiškai dalyvaus vaikų auklėjime.

7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaikų poreikiai išaugo, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinti iki 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad vaikų poreikiai vaikams paaugus padidėjo, tačiau ne tiek, kiek nurodo ieškovė, todėl sutinka mokėti po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis vaikų išlaikymui. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

8. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

9. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dviem nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo, motyvuodama, jog dėl vaikų amžiaus išaugo jų poreikiai, pagėrėjo atsakovo materialinė padėtis, todėl prašo padidinti vaikams priteistiną sumą iki 150,00 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė niekur nedirba, augina mažametę dukrą E. N., gim. (duomenys neskelbtini) (97 b. l.), gaunama socialinė pašalpa yra 369,38 Eur, gaunama išmoka už tris vaikus yra 310 Eur (11, 21, 52, 98-100 b. l.). Ieškovė su trimis nepilnamečiais vaikais bei sugyventiniu gyvena Šiaulių rajono savivaldybei priklausančiame bute, kurį nuomojasi, jai priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (60-62, 64 b. l.). Šiuo metu nepilnametė dukra U. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 4 klasėje, lanko dziudo, šokių, dainavimo, sporto būrelius, kurie yra nemokami, G. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 1 klasėje, lanko sporto bei anglų kalbos būrelius, kurie yra nemokami. Ieškovė pateikė detalų kiekvieno vaiko poreikių paskaičiavimą (7, 8 b. l.), iš kurių matyti, kad kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 255 Eur ir 271 Eur.

10. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas V. Z. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad reikalaujama suma po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui yra per didelė ir nepagrįsta. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje pas gimines su drauge. Jo pajamos per 2018 m. metus yra 2160 svarų, nes dėl sveikatos būklės (nugaros skausmų) negali dirbti sunkaus darbo ir uždirbti daugiau pajamų (33, 53-59, 92 b. l.). Be to atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, V. Z., gim. 2003-12-22, kuriai kiekvieną mėnesį moka po 57,92 Eur (29, 30, 71 b. l.). Atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, transporto priemonių registruotų Lietuvoje taip pat neturi (63, 65 b. l.). Mano, jog vaikų poreikiams tenkinti, užtektų po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Todėl sutinka vaikams teikti po 100 Eur kas mėnesį dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.

11. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

13. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant ar padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja ar padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

16. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

17. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik su vaiko poreikiais, kaip šiuo atveju tą traktuoja ieškovė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t. y., jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Taigi teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.

18. Konstatuotina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaikų poreikių ženklų pasikeitimą per daugiau nei 6 metų laikotarpį. Šalių du nepilnamečiai vaikai paaugo, pradėjo eiti į mokyklą, lanko būrelius, mergaitė lanko dziudo būrelį Šiauliuose, į kurį reikia važinėti iš Šilėnų kaimo, lanko šokių, dainavimo, sporto būrelius, berniukas lanko sporto, anglų kalbos būrelius, dėl ko vaikams reikalingos ir specialios priemonės bei apranga. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Byloje nustatyta, kad šalių vaikai paaugo, šiuo metu lanko būrelius, kas lemia padidėjusias išlaidas sporto aprangai, transporto išlaidoms, vitaminams. Akivaizdu, kad šiuo metu priteisto 57,92 Eur išlaikymo nepakanka patenkinti net pagrindinius nepilnamečių vaikų poreikius. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos būtinosios vaikų išlaidos nėra visiškai pagrįstos rašytiniais duomenimis pvz.: ieškovės nurodytos sumos, kurios yra skiriamos komunaliniams mokesčiams, nėra teisingai įvertintos, kadangi iš byloje pateiktų sąskaitų matyti, kad už komunalinius mokesčius bendroje sumoje mokama ne daugiau kaip 60 Eur, kai tuo tarpu nuomojamame būste ieškovė gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais ir sugyventiniu, todėl patirtos išlaidos turėtų būti dalinamos proporcingai kiekvienam gyventojui, išlaidos vaistams, vitaminams, mokymo, lavinimo priemonėms, higienos priemonėms tik iš dalies pagrįstos, laisvalaikiui prašomos priteisti išlaidos nepagrįstos, 16 Eur mergaitei skiriama transporto išlaidoms, tačiau jos byloje visai nepagrįstos, mergaitės galimą regėjimo sutrikimą pagrindžiančių dokumentų byloje taip pat nėra, kaip kad ir nėra dokumentų, pagrindžiančių, jog ieškovė patiria išlaidas, susijusias su mergaitės turimo telefono išlaikymu (13-85, 101-105 b. l.).

19. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Kaip buvo nustatyta, pačios ieškovės gaunamos pajamos yra apie 570,25 Eur (11, 98-100 b. l.). Atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 60 Eur per savaitę t. y. 240 Eur per mėnesį (33 b. l.), jis dirba užsienyje, kaip teigia gyvena pas gimines su drauge, savo vardu registruoto Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi (61 b. l.), jo vardu Lietuvoje registruotų transporto priemonių neturi (65 b. l.). Ieškovė taip pat neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, bei transporto priemonių (60, 64 b. l.), butą kuriame gyvena su šeima, nuomojasi iš Šiaulių rajono savivaldybės (61, 62 b. l.). Ieškovės mėnesinės pajamos, kaip pati nurodė, yra 679 Eur, atsakovo mėnesinės pajamos yra 240 Eur. Ieškovė yra sveika. Atsakovas į bylą pateikė pažymą, kad turi sveikatos problemų dėl nugaros, t. y., kad jaučia nugaros skausmus strėnų srityje, bet yra darbingas, tik 6 savaitėms nuo 2018-12-07 su darbdavio sutikimu gali būti pakeistos darbo užduotys ar darbo vieta pritaikyta atsižvelgiant į sveikatos būklę (91-92 b. l.), t. y., atsakovas nepateikė teismui jo teiginius patvirtinančių dokumentų, kad jis dėl jaučiamų nugaros skausmų yra iš dalies nedarbingas ar jam nustatytas neįgalumas, todėl, būdamas jauno amžiaus, privalo dirbti ir uždirbti bei vaikus remti didesne suma. Abi šalys turi kitų išlaikytinių. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė negu ieškovės, kaip ši nurodė ieškinyje, o ieškovės išvardinti vaiko poreikiai ir su jais susijusios išlaidos, atsižvelgiant ir į pačios ieškovės, ir į atsakovo turtinę padėtį, yra per didelės (CPK 185 str.).

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas esminis vaikų poreikių padidėjimas, nes vaikai paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, pakilo prekių ir paslaugų kainos, vaikams reikalingos papildomos išlaidos lankomų būrelių reikmėms. Tačiau ieškovė byloje nepagrindė visų nurodytų vaikų poreikių. Taip pat atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad ieškovė kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį gauna iš valstybės. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaikų išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta 2012 m. spalio 5 d. nutartimi, ir teikti abiem vaikams didesnį išlaikymą. Kadangi vaikų poreikiai išaugo, ką pripažino ir pats atsakovas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, išlaikymas vaikams iš atsakovo priteistinas po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos 2018 m. spalio 30 d. iki vaikų pilnametystės, kitoje dalyje šis reikalavimas atmestinas.

21. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaikų poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikams priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (78 procentai), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 26,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ir 6,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 32,77 Eur (CPK 79 str. str. 1 d. 6 p., 88 str., 93 str., 96 str.).

23. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-2732-16712 ieškovei R. K. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą Nr. (2.19)NTP-7-312, pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 182,00 Eur (95 b. l.). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisina 141,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-779-459/2012 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą – iš atsakovo V. Z. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Lt (57,92 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir jį padidinti – priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-10-30) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 141,96 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 96 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 32,77 Eur (trisdešimt dviejų eurų 77 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660), įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.