Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-17070-454/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja L. K. prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2YT-17070-454/2019 dalyje dėl L. K. ir T. K. santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje po santuokos nutraukimo visas santuokoje įgytas turtas atitenka T. K., nenumatant jokios kompensacijos L. K.; 2019 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.2YT-17070-454/2019, dalyje dėl L. K. ir T. K. santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje po santuokos nutraukimo visas santuokoje įgytas turtas atitenka T. K., nenumatant jokios kompensacijos L. K., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: pakeisti 2019 m. birželio 7 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4.1 punktą, jame nurodant pareiškėjui T. K. atitenkančio turto rinkos vertes; pakeisti 2019 m. birželio 7 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4.2. punktą, kurį suformuluoti taip: „pareiškėjas T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jam atitenkantį visą pareiškėjų santuokos metu įgytą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą sumoka pareiškėjai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją, lygią 1/2 daliai šios sutarties 2.4.1. punkte įvardinto turto vertės; priteisti iš pareiškėjo T. K. pareiškėjos L. K. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 84-90).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Taigi, proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis.

Pareiškėja, nurodydama aplinkybes, jos manymu, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, kreipėsi į teismą dėl proceso šioje civilinėje byloje atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą civilinės bylos procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005), imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

Pareiškėjos teigimu, ta aplinkybė, kad teismas patvirtino sutuoktinių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią T. K. atiteko visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, visos santuokos metu įgytos transporto priemonės, o pareiškėjos asmeninėn nuosavybėn nebuvo paskirtas apskritai joks turtas, ji atsisakė kompensacijos ir gavo prievolę solidariai dengti kreditą, pagal kurį buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, kuris visas atiteko T. K., yra visiškai akivaizdu, jog jai sergant sunkia depresijos forma ir gydantis stacionare, T. K. surašyta ir pakišta jai pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurią patvirtino Kauno apylinkės teismas, vienareikšmiai pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2-uoju punktu pareiškėjai numatė:

„2. DĖL SANTUOKOJE ĮGYTO TURTO IR KREDITORINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PADALIJIMO

2.1. Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenis, šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemiau įvardintą nekilnojamąjį turtą;

2.1.1. 407/2400 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 290/547 dalis buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Įsigijimo pagrindas: 2013 m. kovo 14 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1621). Šalys patvirtina, kad šį turtą įsigijo pasinaudodami AB SEB bankas suteiktu kreditu pagal 2013 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr. 03A1318210344-84. Kredito grąžinimo užtikrinimui banko naudai yra įregistruota šio turto hipoteka (identifikavimo kodas 20120130018304).

2.1.2. 7/590 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Įsigijimo pagrindas: 2013 m. kovo 14 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1621).

2.2. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotų transporto priemonių nėra;

2.3. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu yra registruotos žemiau įvardintos transporto priemonės:

2.1.1. Transporto priemonė Mercedes – Benz, E 270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini);

2.1.2. Transporto priemonė VW, LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini);

2.1.3. Transporto priemonė Opel, Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo santuokoje įgytas turtas atitenka:

2.4.1. Po santuokos nutraukimo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka žemiau įvardintas turtas:

2.4.1.1. 407/2400 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

2.4.1.2. 290/547 dalis buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Įsigijimo pagrindas: 2013 m. kovo 14 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1621);

2.4.1.3. 7/590 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Įsigijimo pagrindas: 2013 m. kovo 14 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1621);

2.4.1.4. Transporto priemonė Mercedes-Benz, E 270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini);

2.4.1.5. Transporto priemonė VW, LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini);

2.4.1.6. Transporto priemonė Opel, Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4.2. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškia, kad kompensacijos iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jai tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį nereikalauja.

2.5. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, pagal 2013 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr. 03A1318210344-84, po santuokos nutraukimo lieka solidaria L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

2.6. Šalys tarpusavyje susitaria, kad prievolę AB SEB bankui, juridinių asmens kodas 112021238, pagal 2013 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr. 03Al318210344-84 vykdys T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Tačiau kita vertus, sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-17070-454/2019 pagal pareiškėjų T. K. ir L. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant abiejų pareiškėjų atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja L. K. jau po to, kai byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, t.y. 2019-06-25, sudarė su advokate Raimonda Lazauskiene sutartį dėl jos atstovavimo teisme civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydama bylą nagrinėti pačiai pareiškėjai nedalyvaujant (b. l. 68, 70). Pareiškėja savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių jai, sergančiai sunkia depresijos forma, buvo pakišta pasirašyti, o sutarties sąlygos akivaizdžiai pažeidžia jos teises. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų, ji gydėsi 2019 m. sausio 2-29 dienomis (duomenys neskelbtini); nuo 2019 m. sausio 30 dienos iki 2019 m. kovo 15 dienos – (duomenys neskelbtini); nuo 2019 m. balandžio 3 dienos iki 2019 m. balandžio 29 dienos – (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. balandžio 30 dienos iki 2019 m. birželio 11 dienos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 96-97). 2019 m. birželio 12 dieną pareiškėjai nustatytas 55% darbingumo lygis (b. l. 99-100, 101, 102-103, 104). Jokių duomenų apie tai, jog po 2019-06-12 pareiškėja sirgo, gydėsi – nėra. Atstovavimo sutartis su advokate sudaryta 2019-06-25 (b. l. 69), teismo posėdis vyko 2019-07-12 (b. l. 71-74). Teismo sprendimas, priimtas 2019 m. liepos 12 dieną iki 2019 m. rugpjūčio 11 dienos įskaitytinai dar galėjo būti skundžiamas Kauno apygardos teismui. Šia teise pareiškėja L. K. nepasinaudojo, tuo patvirtindama savo valią nutraukti šalių santuoką sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytomis sąlygomis. Nors pareiškėjos pateiktais duomenimis, ji laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 dienos iki 2019 m. birželio 11 dienos gydėsi (duomenys neskelbtini), tačiau po 2019-04-30, psichologo konsultacijai kreipėsi tik 2019-06-07 (Sutarties pasirašymo dieną). Psichologo išvadoje nurodyta, kad darbingumo savybės pablogėjusios; dėmesio koncentracija susilpnėjusi, paskirstymas nekokybiškas, patvarumas greit išsenkantis, trumpalaikė fiksacinė atmintis nepakankama. Emocinėje būsenoje aukštas depresiškumo lygis (b. l. 97). Tokia gydytojo psichologo išvada nėra pakankama konstatuoti, kad pareiškėja buvo tokios būklės, kad nesuprato ką pasirašanti. Kaip matyti iš Sprendimo dėl L. K. darbingumo lygio (b. l. 99-100), pareiškėjai nepasireiškia jokie psichozės simptomai. Pareiškėja serga pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, sunkios depresijos epizodais be psichozės simptomų, gretutinė diagnozė – stresas, kita fizinė ir psichinė įtampa, susijusi su darbu (b. l. 96), o tai nėra tokio pobūdžio liga, dėl kurios asmuo nesiorientuotų aplinkoje bei negalėtų suprasti pasirašomų dokumentų prasmės ar išreikšti savo tikrosios valios. Pareiškėja, bylos duomenimis, nėra pripažinta neveiksnia, atitinkamai nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, jog ji nesuvokė pasirašomų dokumentų turinio.

Kaip patvirtina byloje VĮ „Registrų centras“ duomenys, T. K. po santuokos nutraukimo atitekusio 7/590 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 143 Eur (12135*1,18 proc.) (b. l. 22-24). T. K. atitekusių 407/2400 dalių žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertės vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 2136,96 Eur (12600*16,96 proc.) (b. l. 17-19), o 290/547 dalių buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertės vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 38425 Eur (72500*53 proc.) (b. l. 20-21). Bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą – dalį žemės sklypo ir dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), šalys santuokos metu įgijo pasinaudoję banko AB SEB suteiktu kreditu pagal 2013-03-15 kredito sutartį Nr. 03A1318210344-84. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens T. K. kredito sąskaitos išrašo (b. l. 136), 2019-05-30 nesumokėto kredito likutis bankui pagal paskolos sutartį buvo 42558,82 Eur. Kadangi bankui įkeistas turtas po santuokos nutraukimo atiteko pareiškėjui T. K. (kitokio padalijimo pareiškėja neprašo ir atnaujinus byloje procesą), T. K. sutarties 2.6. punktu įsipareigojo vykdyti prievolę bankui. Pažymėtina, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti susitarta dėl prievolių kreditoriams vykdymo išoriniuose santykiuose su kreditoriais, taip pat ir dėl prievolių kreditoriams paskirstymo tarp sutuoktinių vidiniuose santykiuose, tačiau tokia sąlyga reguliuojami tik sutuoktinių tarpusavio santykiai. LR CK 6.59 str. nustatyta, kad draudžiama vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygas. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta prievolė (CK 6.6 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta, – raštišku šalių susitarimu, ir be kreditoriaus sutikimo negali būti pakeista skolininkų vienašališkai (CK 6.192 str. 4 d.), taigi Kredito sutartis negali būti modifikuojama pačių pareiškėjų ir lieka galioti solidarioji atsakomybė. Santuokos nutraukimas įstatymų nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių, solidariojo skolininko pagal sutartį, pareigai atsakyti kreditoriui už tinkamą prievolės įvykdymą. Kaip matyti iš teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų T. K. ir L. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jie prievolės prieš kreditorių nemodifikavo (o nesant banko sutikimo to padaryti ir negalėjo), tačiau tarpusavyje susitarė, kad prievolę bankui vykdys pareiškėjas T. K.. Toks pareiškėjų susitarimas atitiko santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą, nepažeidė banko, kaip sutuoktinių kreditoriaus, interesų, neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir kasacinio teismo suformuotai praktikai.

Pareiškėja nurodė, kad visos santuokos metu įgytos transporto priemonės po santuokos nutraukimo atiteko pareiškėjui T. K.. Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo T. K. nurodė, kad visos jo vardu registruotos transporto priemonės faktiškai priklauso šalių sūnums – A. K. ir A. K. Transporto priemones buvo spręsta registruoti pareiškėjo vardu su tikslu padėti vaikams sutaupyti draudimo įmokoms, kas pareiškėjai L. K. buvo puikiai žinoma ir to pasekoje pareiškėja gera valia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4.1. punktu ir atsisakė kompensacijos iš pareiškėjo už jai tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį. Kaip matyti iš bylos duomenų apie santuokos metu įgytas transporto priemones, automobilio Mercedes – Benz, E 270 CDI, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data – 2003-04-08, vertė, nurodyta suinteresuoto asmens T. K. – 1000 Eur; automobilio VW, LT 35, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 1997-12-09, vertė, nurodyta suinteresuoto asmens T. K. – 700; automobilio Opel Astra, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data – 2001-01-31, vertė, nurodyta suinteresuoto asmens T. K. –300 Eur. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, transporto priemonių pirmosios registracijos datą, nurodytą jų vertę, į tai, jog T. K. įsipareigojo dengti kreditą, kuris yra didesnis, nei VĮ „Registrų centras“ nurodyta kredituojamo turto vertė, šalių susitarimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, aiškiai nepažeidė pareiškėjos interesų. Teismui pateiktą tvirtinti sutartį pareiškėja asmeniškai pasirašė, todėl privalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis, o jeigu šios jai buvo neaiškios ir (ar) neatitiko tikrosios jo valios, ji tokios sutarties, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, neturėjo pasirašyti. Pažymėtina, kad sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20J4-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-375/2014). Nagrinėjamu atveju sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas nėra sudėtingas, nėra ilgas, sąlygos dėl turto padalijimo ir kompensacijos yra aiškiai matomos bendrame tekste. Sutarties 6.1. punktu pareiškėja patvirtino, kad šalys perskaitė ir aukščiau nurodytą dieną sudarė šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančiųjų valią ir tikslus bei mano, kad visos šios sutarties nuostatos yra sąžiningos, protingos ir teisingos, ir tai patvirtino savo parašu. Nors pareiškėja teigia, kad tuo metu nesuprato savo veiksmų, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja buvo visiškai veiksni, gebanti suvokti savo veiksmus bei išreikšti savo valią. Pažymėtina, kad santuoka supaprastinto proceso tvarka nutraukiama tik tais atvejais, kai nėra sutuoktinių ginčo. Tokiu atveju teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra pagrįsti, teisėti ir nepažeidžia vaikų, sutuoktinių ar jų kreditorių teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3. 118 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006), taigi, pareigą nurodyti duomenis apie visą sutuoktiniams priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) tenka būtent santuoką nutraukiantiems sutuoktiniams. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių duomenų, jog šalių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia kurio nors iš sutuoktinių teises arba teisėtus interesus (CK 3.53 str. 1, 3 d.). Pareiškėja buvo kviečiama ir galėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau pati prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, sudarė su advokate atstovavimo sutartį, kuri teismo posėdyje ir atstovavo abiejų sutuoktinių interesus.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) - kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-577/2008).

Teismo vertinimu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pagal patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito. Todėl Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-17070-454/2019 nepadarė aiškios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 3.119 straipsnio, CK 3.123 straipsnio taikymo klaidos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-17070-454/2019 pareiškėja neįrodė, jos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.