Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-26604-962/2019 pagal pareiškėjos L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-17070-454/2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai T. K. ir L. K. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjams paliekant santuokines pavardes – K ir K. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.69 straipsnis). Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu prašymą tenkino. Pareiškėjų T. K. ir L. K. santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliekant santuokines pavardes ir patvirtino 2019 m. birželio 7 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. 2019 m. spalio 10 d. pareiškėja L. K. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad laikotarpiu, kuomet pareiškėja gydėsi, jos buvęs sutuoktinis kreipėsi dėl santuokos nutraukimo. Skyrybų dokumentus pareiškėja pasirašė būdama sunkios psichinės būklės, nesigilindama į tai, ką pasirašė. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ji nebuvo tinkamai atstovaujama, nes jos atstove skyrybų metu buvo T. K. parinkta advokatė, kuri realiai atstovavo jo interesus. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi visas buvusių sutuoktinių įgytas turtas atiteko T. K.. Pareiškėjai tik liko prievolė solidariai dengti kreditą, pagal kurį buvo įgytas nekilnojamasis turtas, atitekęs T. K.. Kompensacija pareiškėjai nepriteista, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4.2 punkte nustatyta, jog „L. K. pareiškia, kad kompensacijos iš T. K. už jai tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį nereikalauja“. Procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodo, kad nutraukiant santuoką nebuvo jokio pagrindo priteisti T. K. asmeninėn nuosavybėn visą santuokoje įgytą turtą. Teismas, 2019 m. liepos 12 d. sprendimu patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – netinkamai pritaikė CK 3.117 straipsnio 1,2,3 dalių, CK 3.119 straipsnio, CK 3.123 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalinimą. Taip pat teismas pažeidė CK 1.5 straipsnį, CK 3.53 straipsnio 4 dalį, nes nesiaiškino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys teisingai supranta joje nustatytas sąlygas.

3. Pareiškėjas T. K. su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Santuokos nutraukimo procesinių dokumentų pasirašymo metu L. K. puikiai suvokė savo veiksmus. Pareiškėjos gydymas baigėsi 2019 m. balandžio 29 d. jos būklei stabilizavus. Į medikus pareiškėja kreipėsi tik po santuokos nutraukimo dokumentų pasirašymo, nes jautėsi liūdna dėl santuokos nutraukimo, bet vos po kelių dienų buvo nustatyta pagerėjusi būklė. Pareiškėjos liga nėra tokia, dėl kurios asmuo nesiorientuotų aplinkoje ir negalėtų suprati pasirašomų dokumentų prasmės, išreikšti savo tikrosios valios. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nesuprato pasirašomų dokumentų turinio. Be to, ji nedalyvavo santuokos nutraukimo byloje, sprendimo neskundė, o tai rodo, kad patvirtino savo valią nutraukti šalių santuoką sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytomis sąlygomis. Skyrybas inicijavo pati pareiškėja, pareiškėjai bendru sutikimu surado atstovę santuokos nutraukimo dokumentų parengimui, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos buvo suderintos. Be to, neišmokėto kredito likutis buvo didesnis nei vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė, todėl nebuvo teisinio pagrindo mokėti pareiškėjai L. K. kompensaciją. Be to, kreditą jis sutiko dengti vienasmeniškai, tačiau be banko sutikimo nėra galimybės modifikuoti prievolę iš solidariosios į asmeninę. Transporto priemonės faktiškai priklauso šalių sūnums, o transporto priemones nuspręsta registruoti pareiškėjo vardu, siekiant padėti sutaupyti įmokų draudimui. Šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos. Be to, transporto priemonės yra realiai bevertės. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas yra aiškus ir suprantamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė šiuos argumentus:

4.1. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Tačiau kita vertus, sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą.

4.2. Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-17070-454/2019 pagal pareiškėjų T. K. ir L. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant abiejų pareiškėjų atstovei advokatei R. L.. Pareiškėja L. K. jau po to, kai byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, t. y. 2019 m. birželio 25 d., sudarė su advokate R. L. sutartį dėl jos atstovavimo teisme civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydama bylą nagrinėti pačiai pareiškėjai nedalyvaujant (b. l. 68, 70).

4.3. Jokių duomenų apie tai, jog po 2019 m. birželio 12 d. pareiškėja sirgo, gydėsi – nėra. Atstovavimo sutartis su advokate sudaryta 2019 m. birželio 25 d. (b. l. 69), teismo posėdis vyko 2019 m. liepos 12 d. (b. l. 71-74). Šis sprendimas iki 2019 m. rugpjūčio 11 dienos įskaitytinai dar galėjo būti skundžiamas Kauno apygardos teismui. Šia teise pareiškėja L. K. nepasinaudojo, tuo patvirtindama savo valią nutraukti šalių santuoką sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytomis sąlygomis.

4.4. Nors pareiškėjos pateiktais duomenimis, ji laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. birželio 11 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) stacionare, tačiau po 2019 m. balandžio 30 d. psichologo konsultacijai kreipėsi tik 2019 m. birželio 7 d. (Sutarties pasirašymo dieną). Tačiau gydytojo psichologo išvada nėra pakankama konstatuoti, kad pareiškėja buvo tokios būklės, kad nesuprato ką pasirašanti.

4.5. Kaip matyti iš Sprendimo dėl L. K. darbingumo lygio (b. l. 99-100), pareiškėjai nepasireiškia jokie psichozės simptomai. Pareiškėja serga pasikartojančiu (duomenys neskelbtini) sutrikimu, sunkios (duomenys neskelbtini) epizodais be psichozės simptomų, gretutinė diagnozė – stresas, kita fizinė ir psichinė įtampa, susijusi su darbu (b. l. 96), o tai nėra tokio pobūdžio liga, dėl kurios asmuo nesiorientuotų aplinkoje bei negalėtų suprasti pasirašomų dokumentų prasmės ar išreikšti savo tikrosios valios. Pareiškėja, bylos duomenimis, nėra pripažinta neveiksnia, atitinkamai nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, jog ji nesuvokė pasirašomų dokumentų turinio.

4.6. Kaip matyti iš teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų T. K. ir L. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jie prievolės prieš kreditorių nemodifikavo (o nesant banko sutikimo to padaryti ir negalėjo), tačiau tarpusavyje susitarė, kad prievolę bankui vykdys pareiškėjas T. K.. Toks pareiškėjų susitarimas atitiko santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą, nepažeidė banko, kaip sutuoktinių kreditoriaus, interesų, neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir kasacinio teismo suformuotai praktikai.

4.7. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, transporto priemonių pirmosios registracijos datą, nurodytą jų vertę, į tai, jog T. K. įsipareigojo dengti kreditą, kuris yra didesnis, nei VĮ „Registrų centras“ nurodyta kredituojamo turto vertė, šalių susitarimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo aiškiai nepažeidė pareiškėjos interesų. Teismui pateiktą tvirtinti sutartį pareiškėja asmeniškai pasirašė, todėl privalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis, o jeigu šios jai buvo neaiškios ir (ar) neatitiko tikrosios jo valios, ji tokios sutarties, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, neturėjo pasirašyti.

4.8. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas nėra sudėtingas, nėra ilgas, sąlygos dėl turto padalijimo ir kompensacijos yra aiškiai matomos bendrame tekste. Sutarties 6.1. punktu pareiškėja patvirtino, kad šalys perskaitė ir aukščiau nurodytą dieną sudarė šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią jų valią ir tikslus bei mano, kad visos šios sutarties nuostatos yra sąžiningos, protingos ir teisingos ir tai patvirtino savo parašu.

4.9. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja buvo visiškai veiksni, gebanti suvokti savo veiksmus bei išreikšti savo valią.

4.10. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių duomenų, jog šalių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia kurio nors iš sutuoktinių teises arba teisėtus interesus (CK 3.53 str. 1, 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja L. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį; atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-17070-454/2019 dalyje dėl L. K. ir T. K. santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje po santuokos nutraukimo visas santuokoje įgytas turtas atitenka T. K., nenumatant jokios kompensacijos L. K.. Skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

5.1. Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo išimtinai vadovavosi tik pareiškėjo T. K. atsiliepime į L. K. prašymą nurodytais argumentais, kurie nebuvo nagrinėjami Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-17070-454/2019. Be to, T. K. atsiliepimas pateiktas likus vienai dienai iki teismo posėdžio, todėl teismas neturėjo objektyvių galimybių patikrinti atsiliepime nurodytas aplinkybes, o L. K. neturėjo galimybės jas paneigti.

5.2. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl esminio pareiškėjos argumento, jog santuokos nutraukimo byloje priimtas procesinis sprendimas, kuriuo visas pareiškėjų santuokos metu įgytas turtas atiteko T. K. asmeninės nuosavybės teise, pareiškėjai nepriteisus jokios kompensacijos. Šis argumentas negalėjo būti atmestas vien tik vadovaujantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis apie transporto priemonių kainas bei vadovaujantis VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu įvardintomis pareiškėjų įsigyto nekilnojamojo turto kainomis.

5.3. Civilinėje byloje Nr. 2YT-17070-454/2019 Kauno apylinkės teismo patvirtintoje pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje jų bendro turto vertė apskritai nėra nurodyta, o šioje byloje priimtame 2019 m. liepos 12 d. sprendime apie pareiškėjų turto vertę taip pat nėra pasisakyta. Taigi, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, neatnaujinęs proceso civilinėje byloje Nr.2YT-17070-454/2019, akivaizdžiai sudarė pareiškėjų turto balansą, nesuteikdamas galimybės pasisakyti šiuo klausimu pareiškėjai L. K., o tai galėjo būti padaryta tik civilinėje byloje Nr.2YT- 17070-454/2019, atnaujinus joje procesą.

5.4. Keisti šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nustatinėti naujas esmines aplinkybes dėl pareiškėjų turto vertės ir balanso, neatnaujinus proceso civilinėje byloje, skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo teisės.

5.5. Kartu su prašymu dėl proceso civilinėje byloje Nr.2YT-17070-454/2019 atnaujinimo pareiškėja L. K. pateikė medicininius dokumentus apie blogą pareiškėjos psichinės sveikatos būklę, psichologinius, emocinius sutrikimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog po 2019 m. birželio 12 d. pareiškėja gydėsi, sirgo. Tai rodo, kad teismas neįsigilino į pareiškėjos pateiktus dokumentus.

5.6. Skundžiamoje nutartyje yra užfiksuota faktinė aplinkybė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dieną pareiškėja lankėsi pas psichologę, kuri konstatavo, jog L. K. dėmesio koncentracija susilpnėjusi, paskirstymas nekokybiškas, patvarumas greit išsenkantis, trumpalaikė fiksacinė atmintis nepakankama. Emocinėje būsenoje aukštas depresiškumo lygis. Teismas konstatavo, kad tokia gydytojo psichologo išvada nėra pakankama, kad pareiškėja buvo tokios būklės, kad nesuprato ką pasirašanti. Tačiau teismas nėra kompetentingas vertinti medicininių dokumentų duomenis ir savarankiškai pateikti išvadą dėl pareiškėjos sveikatos būklės sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dieną.

5.7. Pareiškėjos teiginius, kad advokatė atstovavo ne jos, o T. K. interesus, patvirtina tai, jog atsiliepimą į L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo T. K. pateikė tik po to, kai L. K. prašymą teismas nusiuntė advokatei. Iš T. K. atsiliepimo turinio galima daryti išvadą, kad jis buvo surašytas profesionalaus teisininko, kuris akivaizdžiai gynė tik vieno iš buvusių sutuoktinių – T. K. interesus, priešpastatydamas juos L. K. interesams.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas T. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Siekiant nustatyti, ar iš tiesų buvo pažeisti pareiškėjos interesai paliekant visą nekilnojamąjį turtą T. K., nepriteisiant pareiškėjai jokios kompensacijos, teismas pagrįstai analizavo šalių santuokoje įgyto turto vertes, nes tik tokiu būdu galima nustatyti, ar iš tiesų pareiškėjos interesai buvo pažeisti. Nepaisant to, kad šalys nenurodė turto vertės sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys teismui buvo pateikusios VĮ „Registrų centras“ išrašus, kuriuose atsispindėjo konkreti nekilnojamojo turto vertė. Nei teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2YT-17070-454/2019, nei teismas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą pagal byloje pateiktus faktinius duomenis neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, jog šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia pareiškėjos L. K. interesus. T. K. sutarties 2.6 punktu įsipareigojo vykdyti prievolę bankui vienasmeniškai. Santuokos nutraukimo bylose turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centras duomenimis. Byloje nepateikta duomenų, paneigiančių šias vertes. Pareiškėja neginčija ir T. K. nurodytų transporto priemonių verčių bei nurodytų aplinkybių, jog dalis šių transporto priemonių faktiškai priklauso šalių vaikams, o savo pažeistus interesus grindžia iš vien tik deklaratyviais teiginiais, nors visi rašytiniai bylos duomenys patvirtina, jog padalinant santuokoje įgytą turtą pareiškėjos interesai nebuvo pažeisti. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y, šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.118 straipsnis). Taigi, pareigą nurodyti duomenis apie visą sutuoktiniams priklausantį ir dalijamą bendrą turtą tenka būtent santuoką nutraukiantiems sutuoktiniams. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių duomenų, jog šalių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia kurio nors iš sutuoktinių teises arba teisėtus interesus (CK 3.53 str. 1, 3 d.). Pareiškėja buvo kviečiama ir galėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau pati prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, sudarė su advokate atstovavimo sutartį, kuri teismo posėdyje ir atstovavo abiejų sutuoktinių interesus. T. K. ir L. K. su advokate R. L. buvo sudarę teisinių paslaugų sutartį tik dėl atstovavimo santuokos nutraukimo byloje. Pareiškėjos pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėja buvo tokios būklės, jog nesuprato ką pasirašanti. Skyrybų iniciatore buvo pareiškėja. Visos sutarties sąlygos buvo tarp šalių aptartos ir suprantamos. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nenustatytina aplinkybių, dėl kurių pagal patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-17070-454/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuri atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą Kauno apylinkės civilinėje byloje Nr. 2YT-17070-454/2019, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį teismas atnaujina procesą, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

12. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

13. Apeliantės nuomone, šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi teismas pažeidė CK 3.117 straipsnio 1,2,3 dalių, CK 3.119 straipsnio, CK 3.123 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalinimą. Taip pat teismas pažeidė CK 1.5 straipsnį, CK 3.53 straipsnio 4 dalį. Apeliantė siekia pakeisti teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

14. Pažymėtina, kad CK 3.53 straipsnio, įtvirtinančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką ir galiojusio santuokos nutraukimo metu, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas sutarties netvirtina, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų, sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

15. Nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Tuo atveju, kai sutuoktiniai siekia nutraukti santuoką bendru sutarimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tikslas, inter alia (be kita ko), yra pasidalyti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paprastai šis tikslas pasiekiamas suderinta šalių valia surandant tokį turto padalijimo variantą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 7 d. pareiškėjai T. K. ir L. K. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų T. K. ir L. K. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino 2019 m. birželio 7 d. sutartį tarp pareiškėjų dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

17. Byloje pareiškėja prašo pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažymėdama, kad santuokos metu įgytas turtas buvo padalytas pažeidžiant CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, byloje nėra duomenų apie sutuoktinio blogesnę sveikatos būklę ar turtinę padėtį, todėl nebuvo pagrindo T. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti visą santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnis).

18. Byloje nustatyta, kad prieš kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjai sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti, nebent sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ar iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad sutartį pasirašė nesigilindama į jos esmę, sirgdama. Buvęs sutuoktinis pasinaudodamas jos būkle, padavė minėtą sutartį pasirašyti.

19. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja pateikė duomenis, kad ji 2019 m. sausio 2-29 dienomis gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje; nuo 2019 m. sausio 30 dienos iki 2019 m. kovo 15 dienos – (duomenys neskelbtini) dienos stacionare; nuo 2019 m. balandžio 3 dienos iki 2019 m. balandžio 29 dienos – (duomenys neskelbtini) skyriuje, o nuo 2019 m. balandžio 30 dienos iki 2019 m. birželio 11 dienos – (duomenys neskelbtini) dienos stacionare (b. l. 96-97). 2019 m. birželio 12 dieną pareiškėjai nustatytas 55% darbingumo lygis (b. l. 99-100, 101, 102-103, 104). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turėjo pateikti teismui tokius medicininius duomenis, kuriuose būtų konstatuota, jog pareiškėja dėl ligos negalėjo suprasti atliekamų veiksmų esmės, o tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos liga nėra tokio pobūdžio, dėl kurios asmuo negalėtų suprasti pasirašomų dokumentų prasmės ar išreikšti savo tikrosios valios. Nesutiktina su apeliante, kad vien jai turint šiuos dokumentus apie jos sveikatos būklę, yra pagrindas atnaujinti procesą ir bylos nagrinėjimo metu nustatinėti, ar pareiškėja suvokė 2019 m. birželio 7 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir 2019 m. liepos 12 d. sprendimo esmę. Pastebėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutuoktiniai yra aptarę savo sveikatos būklę, 3.1 punkte nurodydamos, kad šalys, būdamos veiksnios, pareiškia ir patvirtina, kad po santuokos nutraukimo jiems nėra reikalingas išlaikymas vienam iš kito. Kiekvieno gaunamos pajamos ir sveikata yra pakankamos visiškai save išlaikyti.

20. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad procesas byloje turėtų būti atnaujintas todėl, kad pareiškėja nėra patenkinta atstovės atstovavimu ir manant, kad ji realiai atstovavo T. K. interesus, nes ši aplinkybė niekaip nesutrukdė pareiškėjai savo teises ginti, skundžiant sprendimą instancine tvarka.

21. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi pareiškėjo T. K. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytais argumentais. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tyrė ir vertino visus byloje pateiktus duomenis, todėl nėra pagrindo konstatuoti procesinės teisės pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas.

22. Apeliantė nurodo, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl sutuoktinių turto pasidalijimo vertės, nes tokį klausimą teismas būtų galėjęs spręsti tik atnaujinus procesą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes analizavo todėl, kad pareiškėja nurodė, jog teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė teisės aiškinimo klaidą ir taip pažeidė jos interesus, kas suponuoja pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tačiau kaip jau minėta šios nutarties 12 punkte, pagal kasacinio teismo praktiką klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja aiškią teisės taikymo klaidą sieja su aplinkybe, kad nekilnojamasis turtas ir kitas turtas atiteko sutuoktiniui, jai nepriteisiant kompensacijos.

23. Pastebėtina, kad dalis nekilnojamojo turto yra įgytas, pasinaudojant AB SEB bankas suteiktu kreditu pagal 2013 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimo užtikrinimui banko naudai yra įregistruota šio turto hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Nors solidarioji prievolė bankui nemodifikuota, tačiau sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.6 punkte šalys tarpusavyje susitarė, kad prievolę AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, pagal 2013 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Todėl nukrypimas nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) galėjo būti sąlygotas būtent 2.6 punkto nuostatų, kurias peržiūrėti iš naujo siekia pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja siekia atnaujinti procesą, kad būtų pakeistas 2019 m. birželio 07 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4.2 punktas, jį suformuluojant taip, kad pareiškėjas T. K. už jam atitenkantį visą pareiškėjų santuokos metu įgytą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą sumoka pareiškėjai L. K. sumokėtų piniginę kompensaciją, lygią 1/2 daliai šios sutarties 2.4.1. punkte įvardinto turto vertės. T. y. pareiškėja nesiekia santuokoje įgytą turtą padalyti lygiomis dalimis, tačiau ją tenkina santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.6 punkto nuostatos dėl vidinio sutuoktinių susitarimo dėl solidarios prievolės vykdymo tvarkos nustatymo. Tai vertintina kaip siekis iš naujo pasibylinėti. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, kilęs ginčas galėtų būti sprendžiamas tik ginčo teisenos tvarka. Tuo tarpu proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018). Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Proceso atnaujinimas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, prieštarautų teisės principams ir faktiškai įteisintų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.