- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- 2-2266-1106/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01142-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė (pirm.)
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- M. J., J. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno a. Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone
- Advokatai
- Ramunė Jatautienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. bei pagal atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį ieškovei G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys: M. J., J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ir atsakovas priešpriešiniais reikalavimais prašė nutraukti jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, nustatyti naudojimosi turtu tvarką, nustatyti jų nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą ir išlaikymo skolą nepilnametei dukrai.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalys sudarė dvi taikos sutartis dėl ginčo dalių – 2022 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl reikalavimų nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nekilnojamojo turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo; 2022 m. liepos 7 d. teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl išlaikymo skolos, registruotinų bei neregistruotinų kilnojamųjų daiktų padalinimo, mokesčių padalinimo. Abi teismo nutartys yra įsiteisėjusios.
Šiuo sprendimu išsprendžiama likusi šalių ginčo dalis – ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 585 Eur dydžio piniginę kompensaciją už paskolintas bendras sutuoktinių pinigines lėšas.
Šalies argumentai
Ieškovė vėliausiame patikslintame ieškinyje (3 t., b. l. 150-155) prašo priteisti iš atsakovo 5 585 Eur piniginę kompensaciją už sūnui M. J. paskolintas pinigines lėšas, gautas iš parduoto pajaus. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šalys 2017 m. pardavė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje turėtus pajus. Ieškovė už pajų gavo 7 801,74 Eur, o atsakovas – 35 000 Eur. Šios lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Už ieškovės pajų ir atsakovo pajaus dalį gauti pinigai buvo išleisti šeimos poreikiams tenkinti – gyvenamojo namo remontui. Didžioji dalis už atsakovo pajų gautų lėšų 2018 m. buvo paskolinti sūnui M. J.. Dalis paskolos grąžinta. Atsakovas susitarė su sūnumi, kad likusią sumos dalį 18 000 Eur šis grąžins per tam tikrą laiką. Susitarta, kad pinigai bus pervesti kitam sūnui J. J. kaip dovana, o šis faktiškai perves juos M. J.. 2017 m. spalio 20 d. ieškovė, atsakovas ir J. J. sudarė 30 000 Eur notarinį dovanojimo sandorį. Iškart po sandorio patvirtinimo atsakovas pervedė į J. J. sąskaitą 30 000 Eur. M. J. grąžino atsakovui 12 000 Eur grynaisiais pinigais, o dėl 18 000 Eur grąžinimo susitarė žodžiu su atsakovu, kad pinigai bus dalimis kas mėnesį pervedami į atsakovo sąskaitą. Šalys nustojo kartu gyventi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Nuo tada atsakovas vienas naudojasi grąžintomis bendromis lėšomis. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. M. J. pervedė atsakovui 4 170 Eur. Likusi grąžinti suma – 7 000 Eur. Ieškovei priklauso pusė paskolos sumos, t. y. 5 585 Eur ((4 170 + 7 000) / 2).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 170-172) nurodė, kad nesutinka su šiuo reikalavimu. Ieškovė nepateikė jos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ji klaidina teismą ir negali pagrįsti, jog M. J. grąžino 12 000 Eur, nes nei vienas iš sūnų tuo metu nebuvo Lietuvoje. Jokios paskolos sutarties nebuvo, dovanojimo sutartis nėra nuginčyta. M. J. pavedimai atsakovui nepatvirtina, kad tai paskolos grąžinimas. Ieškovė iš J. J. kas mėnesį gauna po 150 Eur, tad ieškovė, tikėtina, yra paskolinusi už savo pajų gautas lėšas sūnui J. J. ir šis dalimis grąžina skolą. Ieškovė mažai prisidėjo prie namo remonto už savo pajų. Atsakovas gi sumokėjo 2 000 Eur už stogo dangą, 2 000 Eur už paslaugas, 574 Eur už baldus. Atsakovas pripažįsta, kad šalys nebegyvena kartu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Nuo tada visi šalių turtiniai įsipareigojimai yra asmeniniai ir nedalintini.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad 30 000 Eur faktiškai buvo paskolinti vaikams, tačiau jie susitarė, kad tai bus įforminta kaip dovanojimo sutartis. Jai buvo pasakyta kartu vykti į notaro biurą ir ji pasirašė dovanojimo sutartį. Žino, kad M. J. moka tėvui skolą (2022-04-07 teismo posėdžio garso įrašas).
Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su reikalavimu dėl piniginės kompensacijos nesutinka. 2017 m. buvo J. J. duota 30 000 Eur kaip dovana. Jokių paskolų vaikams nebuvo. Pablogėjus jo sveikatai, nuo 2018 m. liepos mėnesio ar birželio mėnesio, patys vaikai atvažiavo ir pamatė, kad jam yra labai sunku. Tada buvo pirmas prašymas vaikams padėti nusipirkti granulinį pečių, tada buvo tokios didesnės sumos. Nei M. J. nei J. J. niekada nėra prašęs 100 Eur. Buvo atvejų, kai mašina sugenda, bet tada prašydavo 200-300 Eur, šiltnamį pirko už 400 Eur. Vaikai duodavo po 100 Eur, kai patys atvažiuodavo ir pamatydavo kaip jie gyvena, nes 4 žmonėms už 400-500 Eur yra labai sunku pragyventi. Žmona sutiko dovanoti tuos pinigus. Tai buvo dovana, o ne skola (2022-04-07 teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 27 sek. – 51 min. 42 sek.).
Teismo posėdyje trečiasis asmuo (liudytojas) M. J. nurodė, kad pinigų dovanojimo sutartis buvo sudaryta, nes jis dažnai išvykdavo iš Lietuvos. Jis paprašė, kad tėvas paskolintų pinigus ir padarytų pavedimą J. J.. Jis iš R. J. pasiskolino 18 000 Eur ir liko dar skolingas – 12 000. J. J. vardu buvo atidaryta įmonė ir jis savo vardu turėjo pervesti pinigus į įmonės sąskaitą. Faktiškai tai buvo paskola. Žinojo, kad jis skolinasi tuos pinigus, dovanojimo sutartis buvo formalumas. 12 000 Eur grąžino grynaisiais R. J. per kelias dienas, o likusius vis dar grąžina. Neprisimena konkretaus grąžinimo fakto. Mano kad tai buvo mieste – K. Kai paklausė ar gali pasiskolinti, sakė tėvui, kad per metus grąžins, bet įmonė bankrutavo, tačiau perveda tiek, kiek gali, kiek tėvas paprašo, bet stengiasi, kad per mėnesį būtų bent 100 Eur. Tai daroma pavedimais. Buvo gal kažkada ir grynaisiais kažkokioms paslaugoms, bet daugiausia 100 Eur. Mamai pinigų neduoda, nebent paskolina. Mama yra kelis kartus dovanojusi didesnes sumas, bet tokie dalykai nevyksta. Tarp mamos ir jo paramos teikimo nebuvo, paskutiniai skolinimai buvo labai seniai. Tėvui dar yra skolingas lygiai 7 000 Eur. Iš esmės visi tėvui siųsti pinigai yra skola. Mama žinojo, kad yra dovanojimo sutartis ir tiek. Ji nesigilino į detales ir neklausinėjo. Mamos paskolinti neprašė. Kiek žino mamai negrąžina nieko. Visi jo pinigai yra prašyti iš tos sumos, jis nieko neremia ir nerems, nes turi kur dėti pinigus. Sudarė ne paskolos, o dovanojimo sutartį, nes taip buvo paprasčiau ir pigiau. Vietoj dovanojimo, vietoj įsipareigojimo, yra beprocentė paskola, todėl nesutiktų, kad tai buvo mokesčių vengimas. Yra girdėjęs, kad mažiausiai mokesčių, paklausė draugo, kaip geriau padaryt, sakė daryti dovanojimą, kad būtų greičiau ir pigiau. Atrodo, kad šį mėnesį buvo išsiųsta 170 Eur. Perveda savo iniciatyva, kad kuo mažiau liktų. Geri santykiai su abiem tėvais, nesikiša į jų gyvenimą. Nei vieno, nei kito nepalaiko (2022-04-27 teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. - 27 sek. – 37 min. 12 sek.). Bylos nagrinėjimo metu likusi skolos dalis yra 6 150 Eur (2022-10-18 teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 55 sek. – 18 min. 52 sek.). Patvirtino paaiškinimus, kurie buvo duoti teismui, apklausiant kaip liudytoją.
Teismo posėdyje liudytojas J. J. nurodė, kad buvo sutarta, jog bus padarytas dovanojimas. Jį atlikus, pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Jis buvo kaip įmonės savininkas, akcininkas. M. J. buvo direktorius. Tai turėjo būti investicija. M. J. paprašė tėvo pinigų. Tai jų tarpusavio susitarimas. Nebuvo su jais. Pinigus pervedė tėvas. Tada jis pervedė į įmonės sąskaitą. Nesigilino į detales, jis padėjo pervesti pinigus į įmonės sąskaitą, daugiau jokio susitarimo su tėvais nebuvo. Tėvai pagalbos neprašo. Yra padėjęs tėvams. Finansiškai daugiau padeda sesei, perveda tėvams, o pinigai skiriami sesei. Prisidėjo įrengiant virtuvę, pervesdamas pinigus. Tiesiog dovanojo. Nėra pervedęs tėvui pinigų. Žinojo, kad M. J. kažkaip atiduos skolą, bet kaip tiksliai nežinojo. Neprisimena, ar pasirašydamas žinojo ar vėliau sužinojo apie skolą. Žino, kad M. J. moka skolą, o kiek ir kokios sumos ne jo reikalas (2022-04-27 teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 45 sek. – 57 min. 40 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslinto ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AB „L.“ nupirko iš G. J. ir R. J. jų pajus, turėtus (duomenys neskelbtini) ŽŪB. G. J. pajus nupirktas už 7 801,74 Eur, R. J. – už 35 104,98 Eur (1 t., b. l. 208).
(Duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ajame notarų biure patvirtinta pinigų dovanojimo sutartis, kuria dovanotojai R. J. ir G. J. padovanojo J. J. 30 000 Eur (3 t., b. l. 99).
2017 m. spalio 20 d. R. J. iš savo sąskaitos pervedė J. J. 30 000 Eur, nurodyta pavedimo paskirtis – dovana (2 t., b. l. 18).
2018 m. vasario 12 d. M. J. dviem pavedimais pervedė J. J. 20 000 Eur ir 1 005 Eur (3 t., b. l. 100-101).
2018 m. vasario 19 d. J. J. pervedė 40 000 Eur įmonei „B.“ (3 t., b. l. 102).
M. J. nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 1 d. pervedė R. J. 5 020 Eur. Skolos likutis – 6 150 Eur (3 t., b. l. 16-35, 46-92; 4 t., b. l. 17-18).
Byloje nėra ginčo, kad šalių piniginės lėšos, gautos už parduotus žemės ūkio bendrovės pajus, laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje nebuvo paneigta, kad ieškovei išmokėtas pajus, kuris buvo ženkliai mažesnis nei atsakovo, buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (namo, kuriuo po santuokos nutraukimo naudojasi abi šalys, remontui). Šalys taikos sutartimi išsprendė dėl turto padalijimo ir atsakovas nereikalavo piniginės kompensacijos iš ieškovės už jos šeimos poreikiams panaudoto pajaus dalį, tad šiuo teismo sprendimu nebedaroma intervencija į šalių turto balansą.
Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrų piniginių lėšų, gautų už atsakovo pajaus dalį, perleidimo trečiajam asmeniui teisinio pagrindo ir iš to kylančių teisinių pasekmių.
Dėl apsimestinio sandorio
Ieškovė G. J. teigia, o tretieji asmenys M. J. ir J. J. tvirtina, kad faktiškai buvo sudarytas 30 000 Eur paskolos, o ne dovanojimo sandoris. Piniginių lėšų dovanojimo sandoris buvo sudarytas, kaip galima spręsti iš M. J. ir J. J. paaiškinimų, galimai siekiant išvengti mokestinių prievolių, pervedant pinigus užsienyje registruotai įmonei.
Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CK 1.87 straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Šalis, siekdama apginti savo teises CK 1.87 straipsnio pagrindu ir norinti remtis dengiamuoju sandoriu, turi įrodyti jo egzistavimą ir tikrąją šalių valią. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 41 punktas). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Vis dėlto, skirtingai nei kitais niekinių sandorių atvejais (pavyzdžiui, prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms atveju), apsimestinio sandorio negaliojimo atveju taikytinas specifinis tokio sandorio negaliojimo padarinys – tikrosios sandorio šalies valios patvirtinimas. Dėl apsimestiniam sandoriui būdingos specifinės dvisluoksnės konstrukcijos apsimestinio sandorio atveju pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl tikrojo sandorio nustatymo, t. y. dėl dengiamojo sandorio buvimo ir jo galiojimo, o tik tuomet sprendžiama dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tik nustatęs tikrąją šalių valią, išreikštą dengiamuoju sandoriu, teismas gali konstatuoti, jog pridengiamuoju sandoriu (ginčijamu sandoriu) nėra išreikšta tikroji šalių valia, todėl yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu ir pripažinti tą sandorį, kurio teisinių padarinių šalys ir siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022).
Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020).
Teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl jo apsimestinumo ir tam nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų, paprastai sandoriai apsimestiniais pripažįstami esant tokiems šalių reikalavimams ir tik retais atvejais teismas gali tai daryti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).
Šioje byloje aplinkybių visuma leidžia teismui pripažinti (duomenys neskelbtini) pinigų dovanojimo sutartį apsimestine, nes nėra abejonių dėl jos apsimestinumo ir tam nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų, t. y. egzistuoja kasacinio teismo suformuluotos sąlygos.
Visų pirma, sandorio apsimestinumo faktą patvirtino viena iš sandorio šalių – apdovanotasis J. J. bei trečiasis asmuo M. J.. Teismas išaiškino M. J. ir J. J. teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo tėvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 191 straipsnio 2 dalis) bei įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (2022 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 12 sek. – 7 min. 05 sek.; 41 min. 45 sek. – 42 min. 29 sek.). Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, M. J. ir J. J. suteiktas trečiųjų asmenų statusas. M. J., apklausiamas kaip trečiasis asmuo, patvirtino parodymus, kuriuos teismui teikė kaip liudytojas. M. J. ir J. J. nurodė iš esmės nepalaikantys nei vienos ginčo šalies, tokia tėvų gyvenimo situacija jiems yra nemaloni ir jie tam nepritaria. Taigi, jie laikėsi nuosaikios pozicijos ir nereiškė išskirtinio palaikymo nei vienam iš tėvų, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad M. J. ir J. J. tyčia davė parodymus, nepalankius atsakovui.
Pagal M. J., J. J. ir ieškovės paaiškinimus galima teigti, kad simuliacinė buvo ne tik sandorio esmė, tačiau ir jos šalis (apdovanotasis). Faktiškai pinigų gavėjas buvo M. J., kuriam „padovanotus“ pinigus pervedė J. J. ir kuris faktiškai tarėsi su atsakovu dėl paskolos ir dalimis grąžina pinigus atsakovui. M. J. dvejus metus pastoviai atliekami pavedimai patvirtina egzistuojant paskolos sutarties būtinąjį požymį – pinigų grąžinimą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). M. J. paneigė atsakovo atsiliepime nurodytą teiginį, kad 12 000 Eur negalėjo būti grąžinti, nes sūnūs tuo metu buvo užsienyje. M. J. nurodė, kad 12 000 Eur grąžino tėvui grynaisiais pinigais mieste. Atsakovo atstovės teiginys, kad nėra duomenų apie palūkanas, todėl tai negali būti vertinama kaip paskola, atmestinas, kadangi palūkanos nėra būtinoji paskolos teisinių santykių sąlyga, tuo labiau ir nėra būdinga, kai paskolos teisiniai santykiai susiformuoja tarp artimų asmenų (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-516/2020). Atsakovas teigė, kad M. J. finansinės pagalbos prašė tik du kartus, kai pirko kūrimo katilą ir automobilį. Tačiau M. J. pavedimų sumos ir periodiškumas suponuoja apie pastovų pinigų mokėjimą ir tai nėra panašu į vienkartinę porąkart buvusią paramą. Tai, kad pavedime nėra nurodyta skolos grąžinimo paskirtis ar, kad atsakovas pervedė dalį gautų pinigų atgal M. J., savaime nėra pagrindas aiškinti faktinių aplinkybių visetą taip, kaip tai būtų palanku atsakovui.
Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybės, ex officio pripažįstama, kad (duomenys neskelbtini) pinigų dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra apsimestinė.
Dėl piniginės kompensacijos
Pripažinus sandorį apsimestiniu, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei ir atsakovui paskolinus bendrąja jungtine nuosavybe buvusias lėšas M. J., laikytina, kad jie abu yra solidarūs kreditoriai M. J. atžvilgiu. Kadangi nenustatyta (o ir šalys neįrodinėjo) būtinumo nukrypti nuo lygių dalių principo, laikytina, kad ieškovės ir atsakovo, kaip tuo metu buvusių sutuoktinių, paskolintų pinigų sumos dalys yra lygios. Iš to seka, kad grąžintina paskolos suma priklauso ieškovei ir atsakovui po ½ dalį. Kadangi paskolintų bendrų lėšų suma grąžinama tik atsakovui, ieškovei priteisiama dalis pervestų sumų iki sprendimo priėmimo dienos. Kaip matyti iš M. J. parodymų bei jo banko sąskaitos išrašo, jis nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 1 d. pervedė atsakovui 5 020 Eur. Pusė šios sumos – 2 510 Eur priklauso ieškovei kaip solidariai kreditorei. Teismas neturi teisinio pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir priteisti skolos dalį ieškovei tiesiogiai iš trečiojo asmens M. J..
Kadangi tikrosios sandorio šalys nėra susitarusios dėl galutinio paskolos grąžinimo termino, atsakovas nėra gavęs ir neaišku kada (ar) gaus likusią 6 150 Eur skolos dalį. Teismo sprendimu negali būti priteista hipotetinė ateityje galimai būsiančio veiksmo turtinė vertė, tuo labiau, kad paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs. Šiuo atveju, likusios 3 075 Eur sumos priteisimas iš atsakovo pažeistų atsakovo teises, nes atsakovui būtų perkelta turtinė pareiga, dar nesant įgyvendintos jo teisės į skolą. Kita vertus, ieškovė, būdama tokia pati kreditorė kaip ir atsakovas, turi teisę likusios jai priklausančios skolos dalies reikalauti tiesiogiai iš tikrosios paskolos sutarties šalies, t. y. M. J..
Teismas, įvertinęs šalių teiginius, pažymi, kad apsimestinio sandorio pasekmių taikymas ir piniginės kompensacijos priteisimas yra ieškovės, atsakovo ir jų sūnų M. J. bei J. J. neatsakingo elgesio tiesioginė pasekmė, kai, galimai ieškovei ir atsakovui nesuprantant teisinių pasekmių, buvo siekiama nuslėpti faktinius teisinius santykius, pažeisti mokestines taisykles.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šalys dviem taikos sutartimis, patvirtintomis nutartimis šioje byloje, susitarė nereikalauti viena iš kitos atstovavimo išlaidų, susidariusių iki taikos sutarčių tvirtinimo. Tęsiant likusios ginčo dalies nagrinėjimą, ieškovės atstovė pareiškė, kad už atstovavimą nagrinėjant likusią ginčo dalį, ieškovė nereikalaus atstovavimo išlaidų iš atsakovo. Atsakovas savo ruožtu pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 220 Eur atstovavimo išlaidas už advokatės atstovavimą paskutiniuose teismo posėdžiuose.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Laikytina, kad buvo patenkinta 37 procentai patikslinto ieškinio reikalavimo.
Taigi, iš ieškovės proporcingai atmesto reikalavimo daliai (63 procentai) atsakovui priteisiama 138,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija teisės aktuose numatyto minimalaus dydžio, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą iš dalies.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) pinigų dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestine.
Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 510 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dešimt eurų) piniginę kompensaciją.
Priteisti iš ieškovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 138,60 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.