- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2-887-934/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00783-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., S. J.
- Kreditorius
- T. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. S. ir S. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auginsta“ kreditoriaus T. V. pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auginsta“ bankrotą tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Auginsta“ kreditorius T. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti BUAB „Auginsta“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad atsakingais dėl BUAB „Auginsta“ tyčinio bankroto asmenys yra buvęs bendrovės vadovas D. S. ir akcininkas, buvęs darbuotojas, S. J.
2. Nurodė, kad BUAB „Auginsta” prie bankroto buvo privesta tyčia, ją sąmoningai blogai valdant, bloginant jos finansinę padėtį ir tuo siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. BUAB „Auginsta“ tapo nemokia 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau bendrovės vadovas D. S. nesikreipė dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo. Buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas (kuris bendrovėje užėmė gamybos vadovo pareigas) nesiėmė veiksmų atkurti nuosavą kapitalą ir tokiu būdu taisyti bendrovės finansinę padėtį, o priešingai – ją toliau blogino.
3. Pažymėjo, kad BUAB „Auginsta“ vadovas D. S. ir akcininkas S. J. yra susiję ir veikė kaip bendrininkai, siekdami pasipelnyti ir neteisėtais veiksmais gauti naudą kreditorių sąskaita. S. J. dalyvavo tiesioginiame bendrovės valdyme ir kaip akcininkas, ir kaip gamybos vadovas. Būdamas vieninteliu akcininku ir vadovaujančiu darbuotoju, turėjo žinoti apie bendrovės finansines problemas jau nuo 2021 m., tačiau jų nesprendė, t. y. nepriėmė sprendimų dėl naujo vadovo paskyrimo, ar nemokumo bylos inicijavimo ne teismo tvarka.
4. Nurodė, kad BUAB „Auginsta“ vadovas ir akcininkas pasisavino pinigines lėšas iš UAB „Lapis“. UAB „Lapis“ yra suteikęs bendrovei paskolų už 6 850 Eur. Visos paskolos yra beprocentinės, paskolų sutartis pasirašė S. J. ir D. S. Sutartinius veiksmus patvirtina tai, kad UAB „Lapis“ neteikė finansinio reikalavimo BUAB „Auginsta“ nemokumo byloje. UAB „Lapis“ vadovas ir UAB „Auginsta“ darbuotojas S. J. nesiėmė nemokumo bylos kėlimo ar kitų aktyvių veiksmų siekdamas atgauti skolą. Be to, sutartinais veiksmais tarp buvusio bendrovės vadovo ir akcininko, 2023 m. gegužės 2 d. atliktas įskaitymas dėl 4 200 Eur, kuriuos UAB „Lapis“ buvo skolinga BUAB „Auginsta“. Trišaliu įskaitymu buvo pažeistas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, suteikiant pirmumą UAB „Generalinė Ranga“.
5. Atkreipė dėmesį, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir (ar) apgaulingai, nemokumo administratorei neperduoti bendrovės veiklos ir buhalteriniai dokumentai, už dokumentų ir turto neperdavimą buvusiam vadovui skirta 200 Eur bauda. Pažymėjo, kad tokie buvusio bendrovės vadovo veiksmai užkirto kelią patikrinti bendrovės sudarytus sandorius už 36 mėnesius ir nustatyti tikrąsias bankroto priežastis.
Atsiliepimas
6. Kreditorė D. K. (buvusi pavardė – P.) atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Auginsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašė pareiškimą tenkinti – pripažinti BUAB „Auginsta“ bankrotą tyčiniu, asmenimis, atsakingais už tyčinį bankrotą, pripažinti buvusį bendrovės vadovą D. S. ir akcininką, buvusį darbuotoją, S. J. Nurodė, kad kreditorė ir BUAB „Auginsta“ 2022 m. gruodžio 23 d. sudarė baldų gamybos ir montavimo sutartį, kuria BUAB „Auginsta“ įsipareigojo suteikti baldų gamybos ir montavimo paslaugas, o D. K. įsipareigojo suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti kainą, sutartyje nustatyta tvarka. Iš viso kreditorės mokėjimai sudarė 5 494,30 Eur, tačiau nei prekių, nei paslaugų ji negavo. Šios lėšos buvo pasisavintos – tai pagrindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4239-1200/2024, BUAB „Auginsta” Didžiosios knygos duomenys, BUAB „Auginsta” ilgalaikio turto apskaitos kortelės, balansai ir UAB „Auginsta” Luminor banko sąskaitos išrašas. Bendrovės lėšų pasisavinimą patvirtina ir buvusio vadovo D. S. veiksmai po baldų gamybos ir montavimo sutarties sudarymo, t. y. bendrovės vadovas ignoravo skambučius, el. laiškus, nepaisė sutarties sąlygų, terminų ir nebendradarbiavo. Taip pat jo asmeniškai nepavyko rasti ir BUAB „Auginsta“ patalpose. Kreditorės nuomone, tai sudaro pagrindą manyti, kad D. S. iš anksto neketino vykdyti užsakymo, gautų pinigų neketino naudoti bendrovės veiklai ir lėšas planavo pasisavinti. Taip pat, per bendrovę, kaip tarpininką, buvo įsigytos prekės – virtuvės plautuvė ir vandens maišytuvas – už kurias kreditorė apmokėjo pagal išankstinę sąskaitą, tačiau prekės nebuvo jai perduotos. Pažymėjo, kad šių prekių gaminti nereikia, o tik perimti iš tiekėjo ir perduoti, tai leidžia daryti išvadą, kad ši sumokėtų pinigų dalis taip pat buvo pasisavinta.
7. Kreditorė V. S. atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Auginsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašė jį tenkinti. Taip pat, priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokuratūrą dėl galimo didelės vertės bendrovės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad dėl vėlavimo inicijuoti bendrovės nemokumo bylą kaltas ir bendrovės akcininkas S. J. Nurodė, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau bendrovės akcininkas nepriėmė nei vieno Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nurodytų sprendimų, nors jam, kaip bendrovės darbuotojui ir akcininkui, bendrovės finansinė būklė turėjo ir galėjo būti žinoma. Tai patvirtina ir jo byloje pareikštas finansinis reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4239-1200/2024 buvo nustatytas šiai bylai reikšmingas prejudicinis faktas, t. y. jog D. S. neperdavė nemokumo administratorei grynųjų pinigų, nemokumo bylos iškėlimo metu buvusių bendrovės kasoje, taip padarydamas bendrovei 42 563,82 Eur žalą. Dar daugiau – tai, kad iššvaistytas bendrovės turtas buvo apskaitomas kaip realiai esantis reiškia tai, jog bendrovės finansinė atskaitomybė buvo fiktyvi, o bendrovės balanse buvo apskaitomas ir nurodomas realiai nebeegzistuojantis turtas.
8. Nurodė, kad bendrovės turtas žymiai viršija jos įsipareigojimus kreditoriams, kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo ji nebeturėjo turto. Bendrovė sudarė nuostolingus, kreditorių teises pažeidžiančius sandorius su susijusiu juridiniu asmeniu, todėl ir šiuo pagrindu bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu. UAB „Lapis“, kurio vadovu ir akcininku yra S. J. ir bendrovė, pastarajai jau esant nemokiai, 2023 m. gegužės 2 d. sudarė tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį. Tokiu būdu, lyginant su kitais kreditoriais, S. J. kontroliuojama ir valdoma UAB „Lapis“, patenkino savo reikalavimą į bendrovę pažeidžiant kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumą. Tai, kad bendrovė tuo metu buvo nemoki, žinojo ne tik bendrovės vadovas, bet jos akcininkas S. J. Atsižvelgiant į tai, dėl bendrovės tyčinio bankroto kalti tiek buvęs bendrovės vadovas D. S., tiek ir bendrovės akcininkas S. J.
9. BUAB „Auginsta“ nemokumo administratorė R. Ž. (toliau – ir nemokumo administratorė) atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Auginsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašė šį klausimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad apskaičiavusi D. S. padarytos žalos dydį, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 43 214,95 Eur žalos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4239-1200/2024 priteisė iš D. S. 43 214,95 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (43 214,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. balandžio 11 d. Taigi, kreditorių interesai buvo apginti priteisus BUAB „Auginsta“ naudai žalą iš įgaliojimų netekusio vadovo. Pažymėjo, kad antstolis neišieškojo piniginių lėšų iš D. S. vykdomojoje byloje, o bankroto procese reikalavimo teisė į D. S. buvo parduota pagal kreditorių nustatytą tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
10. Sutiko su pareiškime pripažinti BUAB „Auginsta“ bankrotą tyčiniu išdėstytais argumentais, kad vertinant BUAB „Auginsta“ finansinės atskaitomybės dokumentus, BUAB „Auginsta“ nemoki buvo 2021 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad D. S. apie UAB „Auginsta“ nemokumą neabejotinai žinojo 2022 m. balandžio 29 d., kai valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui buvo pateikta BUAB „Auginsta“ finansinė ataskaita už 2021 m. Pažymėjo, kad iš bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų matyti, jog finansiniai reikalavimai pradėjo kauptis 2022 m., o iškėlus nemokumo bylą padidėjo daugiau nė 90 000 Eur. D. S. sau darbo užmokesčio nuo 2022 m. sausio mėn. nebemokėjo. Iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, kad tokių lėšų įmonės kasoje nėra, nes jos pasisavintos D. S. Šios aplinkybės rodo, kad jau faktiškai nemokios BUAB „Auginsta“ turtinė padėtis tyčiniais D. S. veiksmais vėliau dar labiau esmingai buvo bloginama, todėl yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės būklės esminio pabloginimo. Jei D. S. nebūtų pasisavinęs didelės vertės 43 214,95 Eur turto, tai kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinti bent iš dalies (bankroto procese patvirtinta 110 981,61 Eur finansinių reikalavimų suma).
Atsiliepimas
11. Kreditorė M. P. atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Auginsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su BUAB „Auginsta“ 2023 m. pradžioje sudarė dvi sutartis dėl baldų gamybos ir montavimo, pagal kurias sumokėjo iš viso 8 285 Eur avansinių mokėjimų, tačiau nei prekių, nei paslaugų negavo. Abiejų sutarčių sudarymo metu kreditorė nebuvo informuota apie tai, kad bendrovė jau yra nemoki ir (ar) turi problemų dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atėjus numatytam baldų matavimo terminui, 2023 m. balandžio mėn. pradžioje bandė susisiekti su BUAB „Auginsta“ el. paštu ir telefonu, bet bendrovės vadovas D. S. neatsiliepė, nepaisė sutarties sąlygų, terminų ir nebendradarbiavo. Taip pat, jo asmeniškai nepavyko rasti ir nuvažiavus į BUAB „Auginsta“ gamybines patalpas. Tai sudaro pagrindą manyti, kad D. S. iš anksto neketino vykdyti pasirašytų sutarčių, gautų pinigų neketino naudoti bendrovės veiklai, lėšas planavo pasisavinti.
12. Kreditorė UAB „Higiena verslui“ atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Auginsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Higiena verslui“ ir BUAB „Auginsta“ 2022 m. lapkričio 23 d. sudarė baldų gamybos ir montavimo sutartį, kuria BUAB „Auginsta“ įsipareigojo suteikti baldų gamybos ir montavimo paslaugas, o kreditorė įsipareigojo tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti kainą, sutartyje nustatyta tvarka. Iš viso UAB „Higiena verslui“ avansiniai mokėjimai sudarė 2 670 Eur, tačiau nei prekių, nei paslaugų negavo. Mano, jog lėšos buvo pasisavintos – tai pagrindžia byloje pateikti BUAB ,,Auginsta finansinės atskaitomybės duomenys.
13. Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Auginsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad neišsimokėjo dividendų ir negavo naudos iš buvimo bendrovės akcininku, nes žinojo, jog bendrovės veiklos pradžioje visos lėšos yra reikalingos bendrovei įsitvirtinti rinkoje. Suinteresuotas asmuo darė viską, kad bendrovės veikla gaminant nestandartinius baldus nesustotų, bendrovės vadovui informavus apie sunkumus dėl atsiskaitymų su kai kuriais tiekėjais, suinteresuotas asmuo bandė padėti pagal paties finansines galimybes, skolindavo savo asmenines lėšas ir bendrovės UAB „Lapis“ lėšas, tačiau neturėjo pagrindo galvoti, jog bendrovė susiduria su realiais finansiniais sunkumais ir (ar) yra nemoki. Bendrovė užsakymų gaudavo, projektai buvo vystomi ir vykdomi, darbuotojai bendrovės nepaliko. Pažymėjo, kad neatliko veiksmų, kuriais būtų tyčia siekęs išvengti atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais.
14. Nesutiko, kad bendrovės vadovo nesikreipimas laiku dėl nemokumo inicijavimo reiškia, jog bendrovė buvo tyčia vedama prie bankroto. Pažymėjo, kad bendrovė pakeitė vykdomą veiklą iš statybos rangos į nestandartinių baldų gamybą. Buvo gaunama vis daugiau užsakymų, o tokia tendencija rodė teigiamą pokytį, jog bendrovė bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pradėjo augti bendrovės darbuotojų komanda, o užsakymų kiekis ir darbuotojų užimtumas leido pagrįstai tikėti teigiamais bendrovės rezultatais. Kai bendrovės akcininkui S. J. buvo pateiktas bendrovės balansas už 2022 m. (jis buvo sudarytas tik 2023 m. balandžio 28 d.) akcininkas suprato, kad bendrovė yra sudėtingoje finansinėje padėtyje. Gavęs 2023 m. liepos mėn. bendrovės tarpinę finansinę ataskaitą suinteresuotas asmuo S. J. suprato, kad bendrovė neveikia pelningai ir yra nemokumo būsenoje, todėl bendrovės vadovui D. S. nurodė iškelti bendrovei nemokumo bylą (laiku bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovė pilną finansinę padėtį, nemokumo bylos nekėlė). Tačiau iki gavęs bendrovės balansą už 2022 m. ir tarpinę finansinę ataskaitą už 2023 m. suinteresuotas asmuo net nenumanė, kad bendrovės finansinė padėtis yra tokia bloga.
15. Pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog bendrovės akcininkas netinkamai vykdė savo pareigas pagal ABĮ. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. bendrovės nuosavas kapitalas sudarė – 1 169 Eur, t. y. nesiekė 1/2 bendrovės įstatinio kapitalo (2 500 Eur). Bendrovės vadovas finansinę ataskaitą už 2021 m. bendrovės akcininkui pateikė 2022 m. pavasarį, kuomet pradėjo didėti darbuotojų skaičius ir užsakymai, todėl neabejotinai tikėtasi, jog toks nedidelis atotrūkis nuo įstatinio kapitalo bus sparčiai padengtas. 2022 m. bendrovės nuosavas kapitalas buvo – 74 677 Eur, t. y. mažiau nei 1/2 bendrovės įstatinio kapitalo (2 500 Eur). Susipažinęs su 2022 m. finansine ataskaita suinteresuotas asmuo tikėjosi atstatyti bendrovės įstatinį kapitalą, tačiau neilgai trukus, ir gavus tarpinę bendrovės finansinę ataskaitą už 2023 m. suinteresuotas asmuo pamatė, jog nei bendrovė, nei jis savo jėgomis negalės atstatyti nuosavo kapitalo, todėl buvo priimtas sprendimas bendrovei kelti nemokumo bylą.
16. Nurodė, kad kiek jam žinoma, buvęs bendrovės vadovas nesisavino bendrovės lėšų, o priešingai, stengėsi atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai neva įrodantys suinteresuoto asmens S. J. bendrus veiksmus su D. S. yra visiškai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad D. S. pažįsta jau daug metų ir jį bendrovės vadovu paskyrė vedinas pasitikėjimo, jokių užslėptų ketinimų ar iš anksto suplanuoto veikti kartu nuostolingai ir privesti bendrovę prie nemokumo suinteresuotas asmuo neturėjo. Paaiškino, kad tarp bendrovės ir UAB „Lapis“ sudaryti sandoriai buvo pagalba bendrovei veiklos pradžioje. Tokiu būdu UAB „Lapis“ bendrovei padėjo ne tik pinigais, tačiau ir įtraukė į projektus, kurie lėmė bendrovės įsitraukimą į projektus su UAB „Hanner“, UAB „Naresta“ ir kt. UAB „Lapis“ sudarydavo subrangos sutartis su bendrove tam, kad bendrovė turėtų darbo ir pajamų. Taigi, pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad suinteresuoti asmenys S. J. ir D. S. įgyvendino UAB „Lapis“ piniginių lėšų pasisavinimo schemą.
17. Pažymėjo, jog UAB „Lapis“ ir pati bendrovė tarpusavyje nėra susijusios. Vienintelis šiuos atskirus juridinius asmenis siejantis dalykas – akcininkas S. J. Pareiškėjo nurodomas atvejis, kuomet UAB „Lapis“ atsiskaitė su UAB „Generalinė ranga“ už bendrovės susidariusią skolą dėl patalpų nuomos tik patvirtina, jog UAB „Lapis“ ir suinteresuotas asmuo S. J. tam tikrais atvejais bendrovei padėdavo finansiškai. UAB „Lapis“, sudarydama trišalį susitarimą dėl bendrovės skolos už patalpų nuomą įskaitymo, negavo jokios piniginės naudos, priešingai, atitinkamai skolos padengimo sumai UAB „Lapis“ negavo atsiskaitymo už UAB „Generalinė ranga“ naudai atliktus rangos darbus. Toks trišalis susitarimas dėl įskaitymo nėra laikomas neteisėtu veiksmu.
18. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. susitarimas dėl mokėtinų sumų užskaitymo nors formaliai ir pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, tačiau šis sandoris nelėmė bendrovės nemokumo situacijos. Susitarimas dėl mokėtinų sumų įskaitymo nepadarė lemiamos reikšmės bendrovės finansinei situacijai. Dar daugiau, tai buvo vienetinis atvejis, nes pareiškėjas daugiau argumentų ir įrodymų apie kreditorių eiliškumo pažeidimą nepateikė.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Auginsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, su juo nesutiko. Nurodė, kad bendrovės bankrotą lėmė verslo nesėkmė (pakeitus bendrovės veiklos kryptį į nestandartinių baldų gamybą trūko profesionalių darbuotojų, dažnos darbuotojų klaidos). Pažymėjo, kad kaip bendrovės vadovas, tikėjo, jog BUAB „Auginsta“ pavyks įveikti finansinius sunkumus.
20. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Auginsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad BUAB „Auginsta“ įsiskolinimas VSDF biudžetui susidarė už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. Siekdamas išieškoti susidariusį įsiskolinimą VSDFV Kauno skyrius draudėjui taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose. Paskutinį kartą lėšos gautos 2023 m. gegužės 26 d., o paskutiniai BUAB „Auginsta“ apdraustieji atleisti 2023 m. gegužės mėn.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
21. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl BUAB ,,Auginsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkino ir nustatė, kad dėl tyčinio bankroto atsakingi asmenys yra buvęs bendrovės vadovas D. S. ir bendrovės akcininkas S. J.
22. Nurodė, kad įvertinus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, matyti, jog finansiniai sunkumai prasidėjo 2021 m., kadangi jau 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė veikė nuostolingai (patyrė 5 709 Eur nuostolį), jos turimi įsipareigojimai viršijo turimą turtą (turtas sudarė 17 066 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 18 235 Eur). Taigi, jau 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė atitiko nemokios įmonės būseną pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas. Vėlesni (2022 m. ir 2023 m.) bendrovės balanso duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. balanso sudarymo BUAB „Auginsta“ mokumas kiekvienais metais mažėjo, t. y. 2022 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo turimą 74 667 Eur (139 690 Eur – 65 023 Eur), o 2023 m. (2023 m. rugsėjo 13 d. duomenimis) – 135 122 Eur (180 542 Eur – 45 420 Eur). Iš pateiktų duomenų, tai pat matyti, kad jau 2021 m. gruodžio 30 d. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, t. y. -1 169 Eur, ir nuosekliai sumažėjo iki – -135 122 Eur (2023 m. rugsėjo 13 d. balanso duomenys). Be to, išaugo bendrovės kreditorių bendra finansinių reikalavimų suma (nuo 18 235 Eur iki 180 542 Eur).
Atsiliepimas
23. Atkreipė dėmesį, kad vertinant kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą, nustatyta, jog finansiniai reikalavimai pradėjo kauptis nuo 2022 m. (pvz., V. S., B. U. ir kt.). Kreditorius VSDFV Kauno skyrius taip pat pateiktame atsiliepime nurodė, kad UAB „Auginsta“ įsiskolinimas VSDF biudžetui susidarė nuo 2022 m. gruodžio mėn. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutiko su pareiškėju, kad bendro tapo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
24. Nustatė, kad bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2023 m. rugsėjo 13 d. įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Auginsta“ iškėlimo) buvo D. S., o bendrovės akcininku nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. yra S. J. Taigi, bendrovės nemokumo momentu (2021 m. gruodžio 31 d.) vadovo pareigas ėjo D. S., todėl būtent jam ir teko JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga inicijuoti bendrovės nemokumo procesą.
Šalies argumentai
25. Atkreipė dėmesį, kad nors į teismą 2023 m. liepos 7 d. su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Auginsta“ kreipėsi pats bendrovės vadovas D. S., tačiau bendrovė atitiko nemokios įmonės būseną jau 2021 m. gruodžio 31 d., todėl tai, kad bendrovės vadovas kreipėsi į teismą po daugiau nei pusantrų metų (2023 m. liepos mėn.), sudaro pagrindą išvadai, jog bendrovės vadovas buvo pasyvus ir laiku neinicijavo bankroto proceso, tokiu būdu leido didėti bendrovės įsiskolinimams, o tai įrodo sąmoningai blogą bendrovės valdymą, dėl kurio bendrovei tapus nemokia, jos turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta.
Atsiliepimas
26. Pažymėjo, kad nors buvęs bendrovės vadovas D. S. atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog tikėjo, kad BUAB „Auginsta“ pavyks įveikti finansinius sunkumus, tačiau nenurodė, kokių aktyvių veiksmų buvo imtasi bendrovės finansinei būsenai atstatyti, sudarančių pagrįstą pagrindą tikėtis, kad finansiniai sunkumai bus įveikti. Atkreipė dėmesį, kad buvęs vadovas D. S. neneigia, jog jis žinojo (turėjo žinoti) apie sunkią bendrovės finansinę padėtį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės finansinė padėtis nuo 2021 m. gruodžio 31 d. nuosekliai blogėjo, tai, jog bendrovės vadovas turėjo žinoti apie bendrovės nemokumą, ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo tik po daugiau nei pusantrų metų nuo bendrovės nemokumo būsenos atsiradimo momento, nusprendė, kad tokiais veiksmais buvo sąmoningai didinami bendrovės įsiskolinimai ir pažeidžiami bendrovės kreditorių teisėti interesai, kas sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį.
27. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-4239-1200/2024 priimtame įsiteisėjusiame sprendime už akių konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad jau faktiškai nemokios BUAB „Auginsta“ turtinė padėtis tyčiniais D. S. veiksmais vėliau dar labiau esmingai buvo bloginama, taigi yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio jos būklės esminio pabloginimo. Tai, kad D. S. neperdavė nemokumo administratorei balanse įrašytų grynųjų pinigų ir turto (telefonas, televizorius), leidžia spręsti apie galimą šio turto pasisavinimą. Jei D. S. nebūtų pasisavinęs didelės vertės 43 214,95 Eur turto, tai kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinti bent iš dalies. Buvęs bendrovės vadovas D. S. atsiliepime į pareiškimą net neginčijo nurodytų aplinkybių.
28. Pažymėjo, kad iš byloje kreditorių pateiktų atsiliepimų ir įrodymų, nustatyta, jog būdama nemoki 2022–2023 m. laikotarpiu su pastaraisiais sudarė baldų gamybos ir montavimo sutartis, pagal kurias BUAB „Auginsta“ įsipareigojo suteikti baldų gamybos ir montavimo paslaugas, o kita sutarties šalis įsipareigojo tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti kainą, sutartyje nustatyta tvarka. Kreditoriai patvirtino, kad pervesdavo atitinkamo dydžio avansinius mokėjimus, tačiau BUAB „Auginsta“ savo įsipareigojimų nevykdydavo – kreditoriai negavo nei prekių, nei paslaugų. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo abejoti šiais nuosekliais kreditorių paaiškinimais, juolab, jog kreditorių atsiliepimuose nurodytų aplinkybių neginčija nei buvęs bendrovės vadovas D. S., nei vienintelis akcininkas ir gamybos vadovas S. J. Esant neįvykdytoms sutartims dėl baldų gamybos ir montavimo, kreditoriams turėjo būti grąžinti jų sumokėti avansai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad jos sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog iš kreditorių gautos lėšos, kurios nebuvo panaudotos bendrovės veikloje vykdant sutartinius įsipareigojimus, taip pat galėjo būti pasisavintos ir naudojamos kitų asmenų interesams tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog minėtos gautos lėšos būtų panaudotos įmonės veikloje.
29. Nurodė, kad iš pareiškėjo byloje pateiktų duomenų, nustatyta, jog UAB „Auginsta“, atstovaujama direktoriaus D. S., ir UAB „Lapis“, atstovaujama generalinio direktoriaus S. J., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. sausio mėn. (bendrovei esant nemokiai) sudarė keturias paskolos sutartis, kuriomis UAB „Lapis“ UAB „Auginsta“ bendrai suteikė 6 850 Eur paskolą, kurią UAB „Auginsta“ įsipareigojo grąžinti per vienerius metus nuo paskolų suteikimo dienos. Pažymėjo, kad tokiu būdu BUAB „Auginsta“ būdama nemoki prisiėmė įsipareigojimų, kuriais dar labiau pablogino ir taip nemokios bendrovės finansinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens S. J. teiginiais, kad sudarytais sandoriais S. J. per savo vadovaujamą bendrovę UAB „Lapis“ siekė išgelbėti bendrovę ir padėti jai finansiškai. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „Lapis“ ir BUAB „Auginsta“ yra susiję asmenys per jų valdymo organą S. J., savaime preziumuoja šių sandorių šalių nesąžiningumą. Teismas vertino, kad BUAB „Auginsta“ vienintelis akcininkas S. J. sandorių su UAB ,,Lapis“ sudarymo metu turėjo žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, atitinkančią nemokumo būseną, ir tai, kad bendrovė nevykdo įsipareigojimų pagal sudarytas rangos sutartis su kitais kreditoriais (kurių įvykdymo terminai jau buvo pasibaigę), todėl tokiu būdu BUAB „Auginsta“, veikdama per savo vadovą D. S. ir akcininką S. J. sudarytų susitarimų pagrindu suteikė prioritetą susijusiam asmeniui UAB „Lapis“ ir išimtinai pasirinko vykdyti tik sutartis su susijusiu asmeniu, kas laikytina tyčinio bankroto požymiu.
31. Pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog buvęs vadovas laiku neperdavė bendrovės dokumentų nemokumo administratorei ir už tai jam teisme skirta bauda, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog dokumentai buvo neteikiami sąmoningai, siekiant nuslėpti tikrąsias bankroto priežastis.
32. Nurodė, kad nustačius, jog egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose esantys bankroto pripažinimo tyčiniu požymiai, nusprendžia, kad BUAB „Auginsta“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Atitinkamai, konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti BUAB „Auginsta“ bankrotą tyčiniu.
33. Teismas sutiko su pareiškėju, kad BUAB „Auginsta“ tyčinį bankrotą sukėlė ne tik buvusio vadovo D. S. veiksmai ir neveikimas (nesikreipimas laiku dėl bankroto inicijavimo nemokiai bendrovei, bendrovės turto pasisavinimas, nenaudingų ir nuostolingų sandorių sudarymas, jai esant nemokiai ir kt.), tačiau ir bendrovės akcininko, buvusio darbuotojo (gamybos vadovo) S. J. veiksmai, t. y. būdamas BUAB „Auginsta“ valdymo organu (vieninteliu akcininku) ir žinodamas apie bendrovės nemokumą, veikdamas kartu su buvusiu bendrovės vadovu D. S., sudarė bendrovei nenaudingus sandorius su susijusia įmone – UAB „Lapis“, kurios vadovu yra S. J., tokiu būdu pažeidžiant kreditorių atsiskaitymo eiliškumą ir suteikiant prioritetą atsiskaitymui su susijusia bendrove. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad atsakingais asmenimis dėl BUAB „Auginsta“ tyčinio bankroto pripažįstami buvęs bendrovės vadovas D. S. ir akcininkas, buvęs darbuotojas, S. J.
II. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
34. Suinteresuotas asmuo S. J. (toliau – ir suinteresuotas asmuo I) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria S. J. pripažintas atsakingu asmeniu už BUAB ,,Auginsta“ tyčinį bankrotą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kad suinteresuotas asmuo I sąmoningai veikė neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tačiau šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatytos, neatskleista, ar suinteresuotas asmuo I turėjo pareigą ar realią galimybę žinoti apie bendrovės faktinę finansinę padėtį ir daryti bendrovės veiklai įtaką.
34.2. Suinteresuotas asmuo I nedalyvavo bendrovės valdyme. Nors praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kuomet įmonės akcininkas veikia ir kaip įmonės vadovas ar veikia kartu su direktoriumi, tačiau šioje konkrečioje situacijoje suinteresuotas asmuo I nesikišo į bendrovės valdymą, nebuvo nei statytiniu, nei faktiniu bendrovės vadovu. Bendrovės vadovo pareigos buvo patikėtos D. S. (toliau – ir suinteresuotas asmuo II). ABĮ nėra nustatytos imperatyvios akcininko pareigos domėtis ir tiksliai žinoti apie įmonės finansinę padėtį. ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas (vienintelis akcininkas) tvirtina bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį. Tai iš esmės vienintelis laikas, kada akcininkas, nesiimdama iniciatyvos, susipažįsta su bendrovės finansiniais rodikliais. Be kita ko, ABĮ 38 straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatyta, kad būtent įmonės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
34.3. Bendrovė paskutinį kartą finansinę ataskaitą parengė už 2021 m., ši ataskaita buvo patvirtinta ir pateikta VĮ Registrų centrui. Iš bylos duomenų matyti, kad už 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys VĮ Registrų centrui nebuvo pateiktas. Suinteresuotam asmeniui I bendrovės balansas už 2022 m. (sudarytas 2023 m. balandžio 28 d.) pateiktas tik 2023 m. gegužės mėn. Suinteresuotam asmeniui I nebuvo pateiktos tarpinės ataskaitos už 2022 m., todėl jis negali teigti, jog bendrovė 2022 m. nebuvo pasiekusi tokių finansinių rodiklių, jog bendrovės nuosavas kapitalas buvo atstatytas iki 1/2 įstatinio kapitalo dydžio. Iš byloje esančių įrodymų (nemokumo administratorės atsiliepime pateiktų kreditorių finansinių reikalavimų susidarymo datų), akivaizdžiai matyti, kad skolos kreditoriams pradėjo kauptis tik 2022 m. pabaigoje - 2023 m., todėl, kad minėtas atotrūkis 2022 m. buvo padengtas (pati nemokumo administratorė, kuri turi visus Bendrovės finansinius ir kitus dokumentus, nurodė atsiliepime, kad bendrovė nemoki tapo 2022 m. rugsėjo 1 d.).
Atsiliepimas
34.4. Suinteresuotas asmuo I pasitikėjo bendrovės vadovo teikiama informacija žodžiu, kad bendrovė gauna baldų gamybos užsakymus, juos įgyvendina, už juos yra atsiskaitoma ir bendrovė tinkamai atsiskaito su tiekėjais. Teikdamas atsiliepimą į pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo I, paaiškino, kad 2022 m. pabaigoje suinteresuotas asmuo II patvirtino, jog bendrovėje yra surinktas stiprus kolektyvas, bendrovė yra pasiruošusi dirbti pilnu pajėgumu, greitu metu padengti visas skolas ir veikti pelningai. Suinteresuotas asmuo I tikėjo tiek bendrovės sėkme, todėl, siekdamas padėti bendrovei, 2023 m. pradžioje, vadovaudamas UAB „Lapis“, sudarė baldų gamybos sutartį su bendrove ir atliko finansinį mokėjimą. Suinteresuotas asmuo I neturėjo abejonių, kad bendrovė bus pajėgi vykdyti užsakymus ir veiks pelningai, kitu atveju UAB „Lapis“ vardu net nebūtų sudaręs baldų gamybos sutarties su bendrove. Faktiškai pati UAB „Lapis“ atsidūrė tokioje padėtyje, kad užsakymo, kurį turėjo įvykdyti bendrovė, gamybą pabaigti turėjo pati UAB „Lapis“, nes paaiškėjo, kad bendrovė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
34.5. Paskolos sutartys tarp UAB „Lapis“ ir bendrovės laikotarpiu, kai ji jau faktiškai buvo nemoki, sudarytos tik todėl, kad to prašė buvęs bendrovės vadovas, siekdamas užtikrinti, jog būtų laiku atsiskaitoma su kreditoriais. Skolinimas vyko bendrovės, o ne UAB „Lapis“ ar suinteresuoto asmens I inciatyva. Be to, UAB „Lapis“ nėra kreditorė bendrovės bankroto byloje, nors dalis paskolos ir nebuvo grąžinta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog UAB „Lapis“ bendrovei suteiktos paskolos kaip nors pablogino jos faktinę finansinę padėtį ir sumažino kitų kreditorių galimybes atgauti įsiskolinimus. Suinteresuotas asmuo I, atstovaudamas UAB „Lapis“, suteikęs paskolas bendrovei, bet 2023 m. viduryje sužinojęs tikrąją situaciją, prisiėmė tai kaip UAB „Lapis“ patirtą nuostolį ir nusprendė nereikšti finansinio reikalavimo. Jei suinteresuotas asmuo I būtų turėjęs tikslą tyčia sukelti žalos bendrovei ir jos kreditoriams, neabejotinai būtų pareiškęs ir finansinį reikalavimą UAB „Lapis“ vardu.
Žemesnės instancijos teismas
34.6. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovės akcininkas turėjo žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, atitinkančią nemokumo būseną ir apie tai, kad bendrovė nevykdo įsipareigojimų pagal sudarytas rangos sutartis su kitais kreditoriais, tačiau šių argumentų nepagrindė byloje esančia medžiaga. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė tokias išvadas.
34.7. Nėra pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo I žinojo, ar turėjo žinoti, jog sandorių tarp UAB „Lapis“ ir UAB „Auginsta“ sudarymo metu UAB „Auginsta“ buvo nemoki, priešingai, suinteresuoto asmens I žinioje buvusi informacija leido jam pagrįstai manyti, jog UAB „Auginsta“ yra pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nes dar 2022 m. pabaigoje UAB „Auginsta“ kredito reitingo klasė padidėjo net du kartus. Suinteresuotas asmuo I darė viską, kad bendrovės veikla gaminant nestandartinius nesustotų, bandė padėti pagal paties finansines galimybes, skolindavo savo asmenines lėšas ir UAB „Lapis“ lėšas, kad bendrovė ir toliau galėtų įsigyti reikiamas medžiagas iš tiekėjų. Suinteresuotas asmuo I neturėjo pagrindo galvoti, kad bendrovė susiduria su realiais finansiniais sunkumais ir yra ant nemokumo ribos, nes ji užsakymų gaudavo, projektai buvo vystomi ir vykdomi, darbuotojai bendrovės nepaliko. Suinteresuotas asmuo I taip pat naudojosi UAB „Okredo“ atvirų duomenų platforma ir buvo užsisakęs automatinius pranešimus elektroniniu paštu dėl bendrovės kreditingumo stebėjimo ir įsiskolinimų VSDFV. Iš gaunamų duomenų suinteresuotas asmuo I matė, kad skolas VSDFV bendrovė nedelsiant padengia.
34.8. Dar daugiau, 2023 m. kovo 9 d. bendrovei grąžinus 2 900 Eur paskolą UAB „Lapis“ suinteresuotas asmuo I pagrįstai manė, kad bendrovės finansiniai rodikliai yra geri ir ji yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Prieš atlikdamas bankinį pavedimą 2 900 Eur bendrovės vadovas nepateikė informacijos apie sunkią bendrovės finansinę padėtį.
34.9. Suinteresuotas asmuo I nesikišo į bendrovės vadovo veiklą, nesiėmė vadovavimo pareigų, bendrovės vardu nesudarė sandorių, neprisiėmė įsipareigojimų, nes neturėjo tokių įgaliojimų. Bendrovės vadovu nuo pat pradžių buvo D. S., jis priėmė visus sprendimus dėl bendrovės veiklos krypties, 2021 m. pradžioje nusprendė pakeisti jos veiklos kryptį iš statybų rangos į nestandartinių baldų gamybą. Suinteresuotas asmuo I nesirūpino nei bendrovės veiklos strategija, nei marketingu, sutarčių sudarymu su tiekėjais, nenustatė teikiamų paslaugų kainodaros, nesirūpino užsakovų paieška ir sutarčių su užsakovais sudarymu – visa tai darė bendrovės vadovas. Suinteresuotas asmuo I turėjo tik vieną lūkestį – kad bendrovė pradės dirbti pelningai ir ateityje suinteresuotas asmuo I turės pasyvių pajamų.
34.10. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo I iš esmės galėjo daryti ir (ar) darė įtaką bendrovės veiklai. Vien faktas, kad suinteresuotas asmuo I, atstovaudamas UAB „Lapis“, sudarė trišalius susitarimus su UAB „Auginsta“ ir UAB „Generalinė ranga“, 2023 m. kovo 9 d. priėmė 2 900 Eur atsiskaitymą už suteiktą paskolą, taip pat 2023 m. gegužės 2 d. sudarė susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų tarp UAB „Lapis“ ir UAB „Auginsta“ patvirtinimo nesudaro pagrindo teigti, jog jis žinojo ar turėjo žinoti, jog šių sandorių sudarymo metu bendrovė buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais.
34.11. Bendrovės kreditorių nurodytos aplinkybės apie jos prisiimtus įsipareigojimus konkretiems kreditoriams, vadovo veiksmus vengiant kreditorių skambučių, akcininkui nebuvo žinomos, todėl negali jų nei patvirtinti, nei paneigti. Nors bendrovėje suinteresuotas asmuo I ir ėjo gamybos vadovo pareigas, tačiau faktiškai į jį buvo kreipiamasi tik išimtiniais atvejais, kai bendrovei trūko pajėgumų paimti prekes ir (ar) medžiagas iš tiekėjų baldų gamybai, pagal poreikį konsultavo dėl gamyboje iškilusių problemų, tačiau nežinojo kiekvieno užsakymo ir jų vykdymo eigos (suinteresuotas asmuo I buvo įdarbintas 0,2 etato, t. y. dirbo keletą valandų per savaitę).
35. Suinteresuotas asmuo D. S., kaip galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, siekia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartis būtų panaikinta. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
35.1. Suinteresuotas asmuo II nesutinka, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia ir jis, kaip bendrovės vadovas, yra už tai atsakingas. Teigia, kad pagrindinė problema, dėl kurios BUAB ,,Auginsta“ bankrutavo – profesionalių darbuotojų trūkumas. Nors galiausiai jie buvo rasti, tačiau tai užtruko per ilgai ir lėmė bendrovės nemokumą. Konstruktoriaus klaidos reiškia minimalų uždarbį arba nuostolingą projektą, nes baldą tuomet tenka surinkti net kelis kartus iš naujo, tai užtrunka, kartais tenka iš naujo užsakyti kai kurias medžiagas, nes detalių matmenys neatitinka, o jos brangios. Baldų montuotojams atvykus montuoti baldų pas užsakovą, neretai išryškėdavo klaidos ir baldų montavimas neretai užtrukdavo ilgiau, nei turėtų būti. Nors atmetus iš visų bendrovės gautų pajamų išlaidas, dažniausiai bendrovė nieko neuždirbdavo, tačiau suinteresuotas asmuo II tikėjo, kad pavyks įveikti kritinę padėtį, sumokėti skolas ir pradėti dirbti pelningai.
35.2. Paskutinius metus, iki inicijuojant BUAB ,,Auginsta“ nemokumo bylą, suinteresuotas asmuo vidutiniškai kasdien dirbdavo po 12–14 val. Apie sudėtingą finansinę būklę žinojo (tikslių sumų nežinojo) ir maža dalis darbuotojų, tačiau jie neišėjo, net kai vienu metu vėlavo jų algos. Išėjus iš darbo konstruktoriui su baldinių plokščių tiekėju ir (ar) baldinių plokščių pjovėju, 2023 m. pradžioje, bendrovė su UAB ,,Trukmė“ sutarė dėl jų bendrovės konstruktorių paslaugų už žemą kainą. Atsižvelgiant į paskaičiavimus, matėsi, kad samdant UAB ,,Trukmė“ konstruktorius už suderėtą kainą darbai gali vykti sklandžiau, tačiau susitarti su UAB ,,Trukmė“, kad jos darbuotojai konstruotų baldus už gerokai žemesnį įkainį nei standartinis įvyko per vėlai. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, jei tai būtų pavykę atlikti dviem ar trimis mėnesiais anksčiau, šiuo metu BUAB ,,Auginta“ būtų grąžinusi skolas ir dirbtų pelningai.
35.3. Suinteresuoto asmens II žiniomis, S. J. bendrovė UAB ,,Lapis“ pasirašė su UAB ,,Generalinė ranga“ statybos darbų sutartį. UAB ,,Lapis“ vykdė statybos darbus pas užsakovą UAB ,,Generalinė ranga“. Po kažkurio tai laiko, UAB ,,Lapis“ atlikus nemažai darbų UAB ,,Generalinė ranga“ vadovas žodžiu S. J. nurodė, kad visų pinigų nemokės, iškeldamas ultimatumą sudaryti trišalį įskaitymą tarp UAB ,,Lapis“, UAB ,,Auginsta“ ir UAB ,,Generalinė ranga“, kad būtų padengti įsiskolinimą už nuomą.
36. Pareiškėjas T. V. atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. J. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
36.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė suinteresuoto asmens I kaltės inicijuoti bendrovei nemokumo bylą, todėl visi atskirojo skundo argumentai, kiek jie susiję su atitinkama aplinkybe, neturi teisinės reikšmės. Suinteresuoto asmens I teiginys, kad byloje nėra duomenų, jog jis galėjo daryti ir (ar) darė įtaką bendrovės veiklai yra nepagrįstas. Byloje yra duomenys, kad jis yra bendrovę kontroliuojančiu asmeniu, kuriam priklauso 100 proc. bendrovės akcijų. Be to, suinteresuotas asmuo I galėjo skirti ir atšaukti bendrovės vadovą, ir iš esmės priimti visus sprendimus bendrovės veiklos klausimais.
36.2. Suinteresuotas asmuo I atskirajame skunde patvirtino, kad bendrovės 2021 gruodžio 31 d. balansas buvo patvirtintas ir pateiktas VĮ Registrų centrui. Būtent šis bendrovės balansas ir patvirtina, kad nuo 2021 gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki, todėl tiek jos vadovui, tiek ir akcininkui, turėjo būti žinoma apie blogą finansinę padėtį, kurią privalėjo atidžiai tikrinti bendrovės finansinę padėtį ir jai blogėjant, kaip akcininkas, imtis aktyvių veiksmų atkuriant bendrovės mokumą, inicijuojant bendrovės likvidavimą arba kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo.
36.3. Iš Apelianto 2024 rugsėjo 2 d. atsiliepimo, akivaizdu, kad akcininkas dalyvavo tiesioginėje bendrovės veikloje. Suinteresuotas asmuo I yra vienintelis akcininkas ir generalinis direktorius UAB ,,Lapis“, kuri veiklą vykdo nuo 2013 m., t. y. jis turi žinių bei kompetencijos tinkamai tiksliai ir laiku įvertinti bendrovių UAB ,,Auginsta“ ir UAB ,,Lapis“, kurių veikloje dalyvauja tiesiogiai, veiklos rezultatus, bei finansinius dokumentus, kurių pagrindu galima matyti bendrovės nuostolingą veiklą, neigiamus veiklos rezultatus, gauti tarpines finansines atskaitomybes.
36.4. Dalyvaudamas 2023 kovo–gegužės mėn. sudarant sutartis, suinteresuotas asmuo I privalėjo žinoti apie bendrovės nemokumą, nes visi sandoriai tuo metu buvo sudaryti išimtinai jo valdomos bendrovės UAB ,,Lapis“ naudai, visapusiškai jam dalyvaujant. Apie bendrovę slegiančias problemas, susijusias su baldų gamyba, suinteresuotas asmuo taip pat žinojo nuo jų atsiradimo momento, kaip gamybos vadovas, taigi privalėjo ir galėjo imtis atitinkamų veiksmų.
36.5. Apeliantas kaip UAB ,,Lapis“ generalinis direktorius ir BUAB ,,Auginsta“ gamybos direktorius, nemokiai bendrovei po 2021 m. gruodžio 31 d. suteikė paskolų taip blogindamas nemokios bendrovės finansinę padėtį. Paskolų suteikimas nebuvo tikslinis, todėl jis negali įvardinti tikrosios paskolų paskirties ir panaudojimo. Vien aplinkybė, kad bendrovei reikėjo suteikti paskolas, suponuoja apie bendrovės nemokumą ir finansines problemas. Aplinkybė, kad UAB ,,Lapis“ nepateikė finansinio reikalavimo, įrodo, kad piniginių lėšų pervedimas ir tinkamas paskolų sutarčių vykdymas ir naudojimas bendrovės veiklai nebuvo pagrindinis paskolų suteikimo aspektas ir galimai panaudotas pasisavinant bendrovės kasos lėšas.
36.6. Suinteresuotas asmuo I bendrovės nemokumo byloje pripažintas kreditoriumi, kurio finansinį reikalavimą tenkino ir iš dalies padengė VSDFV Kauno skyrius, taigi nesikreipiant dėl nemokumo bylos iškėlimo buvo vilkinamas, siekiant gauti kuo didesnes išmokas net ir iš valstybės biudžeto.
36.7. Suinteresuotas asmuo I atskirąjį skundą iš esmės grindžia tik akcininko pozicija, neįvardindamas, kad bendrovei tapus nemokia taip pat ėjo gamybos direktoriaus pareigas, kuris galėjo ir turėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo.
37. Pareiškėjas T. V. atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
37.1. Suinteresuoto asmens II atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, nes jame nepateikiama konkrečių motyvų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su bendrovės nemokumu, bendrovės kreditorių interesų pažeidimu, tyčinio bankroto priežasčių nustatymu ar dėl tyčinio bankroto atsakingus asmenis.
37.2. Suinteresuotas asmuo II neneigė ir nepateikė argumentų, kad bendrovė tapo nemokia 2021 m. gruodžio 31 d. Taip pat, patvirtino, kad bendrovės veikla tiek vykdant veiklą statybos sektoriuje, tiek baldų gamyboje, nesisekė ir veikla sklandžiai nevyko nuo bendrovės įsteigimo. Suinteresuotas asmuo II neneigė, kad iš bendrovės kasos pasisavino bendrovei priklausančias lėšas (42 563,82 Eur). Nenurodė kokių tikslų siekiant buvo pasirašytos paskolos sutartys su UAB ,,Lapis“ generaliniu direktoriumi S. J. ir kur jos buvo panaudotos.
37.3. Suinteresuotas asmuo II neneigė ir patvirtino, kad VSDFV skola susidarė jau 2022 m. spalio mėn., o nuo 2023 m. sausio mėn. nevykdė atsiskaitymų su bendrovės darbuotojais. Taip pat, kad žinodamas apie bendrovės nemokumą, atliko trišalius įskaitymus tarp bendrovės, UAB ,,Generalinė ranga“ ir S. J. atstovaujamos UAB ,,Lapis“, nesuėjus terminui grąžino UAB ,,Lapis“ paskolą bei su užsakovais sudarytų sutarčių pagrindu gavo apmokėjimus, tačiau baldų negamino ir piniginių lėšų negrąžino.
38. Kreditorė V. S. atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. J. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
38.1. Pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad Suinteresuotas asmuo I žinojo, jog bendrovė atitinkamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki, yra visiškai pagrįstos. Suinteresuotas asmuo I ėjo bendrovėje gamybos vadovo pareigas ir darbo užmokesčio negavo nuo 2023 m. sausio mėn. (net ir dirbdamas 0,2 etato), kaip ir kiti bendrovės darbuotojai. Būdamas bendrovės darbuotoju ir gamybos vadovu, suvokė, kad ji yra nemoki, nes juridinio asmens negebėjimas vykdyti savo finansinių įsipareigojimų laiku yra savarankiškas bankroto požymis.
38.2. Suinteresuotas asmuo I, būdamas rūpestingu, atidžiu, ir sąžiningu teisinių santykių dalyviu, o taip pat – bendrovės vieninteliu akcininku, turėjo ir privalėjo pasidomėti, ar atitinkamais sandoriais nebus pažeidžiamos kreditorių teisės, nebus bloginama bendrovės būklė. Nors teikdamas atskirąjį skundą jis pripažįsta, kad tokiomis aplinkybėmis nesidomėjo, tačiau jam buvo žinoma, kad bendrovės finansinė atskaitomybė už 2022 m. nebuvo parengta. Tokiu būdu, Suinteresuotas asmuo I patvirtina, kad sąmoningai, būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, nesiėmė veiksmų tam, kad išsiaiškintų tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Dar daugiau, byloje nėra įrodymų, kad suinteresuotas asmuo prieš ginčijamų sandorių sudarymą ėmėsi protingų veiksmų išsiaiškinti bendrovės turtinei padėčiai, įskaitant susipažinimą su bendrovės finansine atskaitomybe už 2022 m.
38.3. Suinteresuotas asmuo I atskirajame skunde pripažįsta, kad bendrovės finansinė atskaitomybė už 2021 m. (kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad bendrovė buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d.) buvo jam pateikta ir jo patvirtinta. Vien tai, kad bendrovei paskolas suteikė su akcininku susijęs asmuo, patvirtina, jog 2022 m. bendrovė buvo nemoki ir negebėjo vykdyti veiklos.
38.4. Atskirajame skunde nepateikiama konkrečių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo atsiradimo momento, t. y. pateikiami bendro pobūdžio samprotavimai, nepagrįsti byloje esančiais ir proceso dalyviams bei pirmosios instancijos teismui žinomais įrodymais.
39. Kreditorė V. S. atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
39.1. Suinteresuoto asmens II atskirajame skunde nėra argumentų, kurie paneigtų, kad bendrovė buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., tuo pačiu, nėra nei vieno argumento, kad bendrovės vadovas nepagrįstai ilgai delsė iškelti bendrovei nemokumo bylą.
39.2. Argumentai, kas lėmė bendrovės nemokumą atskirajame skunde nurodyti apibendrintai (darbuotojų kaita), tačiau jie nepaneigia teismo išvadų, kad bendrovei esant nemokiai, suinteresuotas asmuo II blogino bendrovės turtinę padėtį, kartu su vienintelio akcininko kontroliuojamu juridiniu asmeniu sudarydamas kreditorių teises pažeidžiančius sandorius.
39.3. Atskiruoju skundu neneigiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-4239-1200/2024 nurodytos aplinkybės apie lėšų ir turto pasisavinimą, kuriomis, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi pirmosios instancijos teismas.
39.4. Teismo išvados dėl bendrovės (jos kreditorių interesus) pažeidžiančių sandorių sudarymo ginčijamos tik tuo pagrindu, kad bendrovės nemokumo administratorė tokių sandorių nenustatė. Kadangi atitinkamas aplinkybes nustatė teismas, jų nepaneigus, vien nemokumo administratorės nuomonė nėra teisiniu pagrindu tokioms teismo išvadoms paneigti.
39.5. Atskirajame skunde nurodytas UAB „Generalinė ranga“ reikalavimas sudaryti įskaitymo sandorius neįrodytas byloje esančiais įrodymais. Kita vertus, neįrodytas įskaitymo sandorio privalomumas, ar kitos aplinkybės, paneigiančios teismo išvadas, kad sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai.
40. Kreditorius VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. J. ir D. S. atskiruosius skundus prašo atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
40.1. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pripažindamas BUAB „Auginsta“ bankrotą tyčiniu, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nustatė, kad BUAB „Auginsta“ tyčinį bankrotą sukėlė ne tik buvusio vadovo D. S. veiksmai ir neveikimas (nesikreipimas laiku dėl nemokumo bylos inicijavimo nemokiai bendrovei, bendrovės turto pasisavinimas, bendrovei nenaudingų ir nuostolingų sandorių sudarymas, jai esant nemokiai), tačiau ir bendrovės akcininko, buvusio darbuotojo (gamybos vadovo) S. J. veiksmai, t. y. būdamas BUAB „Auginsta“ valdymo organu (vieninteliu akcininku) ir žinodamas apie bendrovės nemokumą, veikdamas kartu su bendrovės vadovu D. S., sudarė bendrovei nenaudingus sandorius su susijusia įmone UAB „Lapis“, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių atsiskaitymo eiliškumą ir suteikiant prioritetą atsiskaitymui su susijusia bendrove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
42. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
43. Atskirieji skundai pateikti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo T. V. pareiškimas dėl BUAB „Auginsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios situacijos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų tyčinio bankroto institutą.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
44. Suinteresuotas asmuo I kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus duomenis – UAB „Okredo“ elektroninių laiškų kopijas, įrodinėdamas, kad bendrovė 2022 m. pabaigoje buvo pajėgi padengti trumpalaikius įsiskolinimus VSDFV biudžetui ir bendrovės kredito reitingo klasė 2022 m. gruodžio mėn. padidėjo du kartus. Paaiškino, kad anksčiau šių įrodymų pateikti negalėjo, nes apie jų egzistavimą buvo pamiršęs, nuo jų gavimo yra praėję daugiau kaip dveji metai. Suinteresuoto asmens I nuomone, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikiami įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl Suinteresuoto asmens I atsakomybės ir bendrovės tyčinio bankroto.
45. Suinteresuotas asmuo II kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė naujus įrodymus: 1) internetinėje svetainėje adresu Rekvizitai.lt pateiktus duomenis apie BUAB ,,Auginsta“; 2) 2023 m. spalio 23 d. prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl termino perduoti BUAB ,,Auginsta“ dokumentus ir turtą pratęsimo; 3) asmens su negalia pažymėjimo kopiją; 4) 2024 m. sausio 10 d. el. laišką nemokumo administratorei ir siuntos autobusais, patvirtinančios BUAB ,,Auginsta“ dokumentų išsiuntimą, kopiją; 5) ekrano kopiją iš informacinės sistemos, kurioje pateikiama informacija apie antstolių kontorose vykdomas bylas ir susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis apie skolos likutį kopijas; 6) 2021 m. gruodžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp BUAB ,,Auginsta“ (nuomininkas) ir UAB ,,Generalinė ranga“ (nuomotojas); 7) 2023 m. kovo 17 d. susitarimą Nr. 1 dėl mokėtinų sumų užskaitymo, sudarytą tarp UAB ,,Lapis“, BUAB ,,Auginsta“ ir UAB ,,Generalinė ranga“; 8) 2023 m. balandžio 13 d. susitarimą Nr. 2 dėl mokėtinų sumų užskaitymo, sudarytą tarp UAB ,,Lapis“, BUAB ,,Auginsta“ ir UAB ,,Generalinė ranga“; 9) 2023 m. gegužės 4 d. UAB ,,Generalinė ranga“ pranešimas dėl skolos sumokėjimo, adresuotas BUAB ,,Auginsta“; 10) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. liepos 26 d. raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo, atsakant į suinteresuoto asmens II 2024 m. liepos 25 d. el. paštu gautą užklausą, pateikiama informacija apie tai, jog pareiškėjui panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus ir jis išbrauktas iš nemokumo administratorių sąrašo.
46. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
47. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ir skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog suinteresuoto asmens I pateikti duomenys yra susiję su bendrovės bankroto procesu ir gali būti reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl jo atsakomybės bendrovės bankrotą pripažinus tyčiniu, taip pat, nenustatęs suinteresuoto asmens I piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su suinteresuoto asmens I atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir esant poreikiui juos vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Suinteresuoto asmens II kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys yra byloje (DOK–29848), todėl atsisakoma juos priimti, nes jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.
Dėl tyčinio bankroto požymių
49. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
50. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
51. Teismų praktikoje aiškinant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies nuostatas yra nurodyta, kad joje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
52. Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-643-790/2024). Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalaus tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).
53. JANĮ nustatyta, kad teismas nutartimi, kuria juridinio asmens bankrotas pripažįstamas tyčiniu, turi nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Aiškinant JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, nurodoma, kad ši norma, nors ir turi procesinės teisės požymių, tačiau iš esmės yra materialioji. Tokią išvadą pagrindžia JANĮ 70 straipsnio 3 dalies taikymo tikslas – ja siekiama nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis, t. y. tokiems asmenims sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos (atsiranda teisiniai padariniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
54. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovė tapo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybes apeliantai neginčija. Pateikti atskirieji skundai iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tyčinio bankroto požymius ir nepagrįstai buvusį bendrovės vadovą bei jos akcininką pripažino už tai atsakingais, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamą nutartį, toliau šioje nutartyje pasisakys dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytų pagrindų pripažinti bankrotą tyčiniu.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo
55. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
56. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
57. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą rėmėsi tuo, kad buvusio vadovo D. S. ir vienintelio akcininko S. J. veiksmai, kai pasisavinamas bendrovės didelės vertės turtas (43 214,95 Eur), bendrovei esant nemokiai prisiimami sutartiniai įsipareigojimai, su susijusiais asmenimis sudaromos paskolos sutartys, kurios dar labiau blogina nemokios bendrovės finansinę padėtį, laikytini bendrovei nenaudingais bei nuostolingais sandoriais, kurių ekonominio pagrįstumo bendrovei ir jos veiklai suinteresuoti asmenys negalėjo pagrįsti.
58. Suinteresuoti asmenys atskiruosiuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jų veiksmų įvertinimu. Suinteresuotas asmuo I nurodo, kad bendrovės finansine padėtimi nesidomėjo, nedalyvavo bendrovės valdyme, nesikišo į bendrovės vadovo veiklą, nesiėmė vadovavimo pareigų, bendrovės vardu nesudarė sandorių, neprisiėmė įsipareigojimų, tačiau darė viską, kad bendrovė vykdytų veiklą (bendrovės vadovui informavus apie sunkumus dėl atsiskaitymų, skolindavo savo asmenines ir UAB ,,Lapis“ lėšas, jog bendrovė galėtų įsigyti reikimas medžiagas iš tiekėjų). Suinteresuotas asmuo II nurodo, kad savo veiksmais tyčia nesiekė pabloginti bendrovės finansinės padėties, tačiau, priešingai, siekė uždirbti pinigų bendrovei, tikėjosi, jog pavyks pagerinti bendrovės finansinę situaciją ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
59. Visų pirma, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovei esant nemokiai, tarp BUAB ,,Auginsta“ ir UAB „Lapis“, atstovaujamos generalinio direktoriaus S. J., kuris yra ne tik BUAB ,,Auginsta“ akcininkas, bet taip pat buvo įdarbintas gamybos vadovu, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. sausio mėn., buvo sudarytos keturios paskolos sutartys: 1) 2022 m. liepos 1 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB ,,Lapis“ suteikė bendrovei 2 900 Eur paskolą (4 t., b. l. 81–83); 2) 2022 m. liepos 2 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB ,,Lapis“ suteikė bendrovei 2 900 Eur paskolą (4 t., b. l. 78–80); 3) 2022 m. liepos 11 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB ,,Lapis“ suteikė bendrovei 300 Eur paskolą (4 t., b. l. 75–77); 4) 2023 m. sausio 7 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB ,,Lapis“ suteikė bendrovei 750 Eur paskolą (4 t., b. l. 72–74). Visose sutartyse nurodyta, jog paskola turi būti grąžinta ne vėliau kaip per vienerius metus. Nors suinteresuotas asmuo I atskirajame skunde nurodo, kad paskolos sutartys buvo sudarytos tam, kad bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kam šios lėšos buvo skirtos ir panaudotos. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad BUAB ,,Auginsta“ ir UAB ,,Lapis“, vadovaujama bendrovės akcininko, sudarė paskolos sutartis, kuriomis, būdama nemoki ir vėluodama atsiskaityti su kreditoriais, prisiėmė papildomų įsipareigojimų, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jais buvo sąmoningai bloginama nemokios bendrovės finansinė padėtis ir sumažinta kitų kreditorių galimybė atgauti įsiskolinimus.
60. Antra, suinteresuoto asmens I atskirajame skunde nurodyti argumentai, neįrodo aplinkybės, kad apie tikrąją bendrovės finansinę padėtį jam tapo žinoma tik 2023 m. Kaip pagrįstai nurodo suinteresuotas asmuo I, ABĮ nenustatyta bendrovės akcininkų pareiga domėtis bendrovės finansine padėtimi, tačiau CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienais metais Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, o ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato išimtinę visuotinio akcininkų susirinkimo teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenys buvo pateikti 2022 m. balandžio 29 d. (už 2021 m.) (4 t., b. l. 20–21). Taigi, tvirtindamas bendrovės finansinių metinių ataskaitų rinkinį, suinteresuotas asmuo I iš balanso duomenų neabejotinai matė ir (ar) turėjo matyti, kad bendrovės įsiskolinimai viršija bendrovės turimo turto vertę, t. y., bendrovės nemokumo požymius (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas).
61. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo I atskirajame skunde ir pats nurodė, kad skolindavo savo ir UAB ,,Lapis“ lėšas, kad bendrovė galėtų vykdyti veiklą. Be kita ko, suinteresuotas asmuo I buvo įdarbintas bendrovėje gamybos vadovu (0,2 etato) ir jam, kaip ir kitiems bendrovės darbuotojams, nuo 2023 m. sausio mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis. Vien tai, kad bendrovės vadovas nevykdė savo pareigų ir nepateikė 2022 m. bendrovės balanso, o akcininkas jos ir nereikalavo pateikti įstatymų nustatyta tvarka, nepaneigia nurodytų aplinkybių, tačiau priešingai, įrodo, kad suinteresuotiems asmenims buvo žinoma apie blogą bendrovės finansinę situaciją. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sandorių sudarymo metu apie sunkią bendrovės finansinę padėtį buvo žinoma tiek bendrovės vadovui, tiek ir akcininkui (CPK 185 straipsnis).
62. Trečia, aplinkybė, kad bendrovės vadovas pasisavindavo bendrovės lėšas yra nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e24239-1200/2024. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kreditorių paaiškinimais bei kartu su jais pateiktais įrodymais nustatė, kad bendrovė, būdama nemoki, sudarė baldų gamybos ir montavimo sutartis, kreditoriai pervesdavo avansinius mokėjimus, tačiau savo įsipareigojimų pagal sutartis BUAB ,,Auginsta“ nevykdė – kreditoriai negavo nei prekių, nei paslaugų. Be kita ko, jiems taip pat nebuvo grąžintos sumokėtos lėšos. Suinteresuotas asmuo II nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui, nepateikė argumentų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl gautų lėšų paėmimo.
63. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 59–62), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo
64. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
65. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
66. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Auginsta“ vienintelis akcininkas S. J., tarp UAB „Lapis“, BUAB „Auginsta“ ir UAB „Generalinė ranga“ sudarant susitarimus, turėjo žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, atitinkančią nemokumo būseną, taip pat, jog bendrovė nevykdo įsipareigojimų pagal sudarytas rangos sutartis su kitais kreditoriais (kurių įvykdymo terminai jau buvo pasibaigę), todėl UAB „Auginsta“, veikdama per savo vadovą D. S. ir akcininką S. J., sudarytų susitarimų pagrindu, suteikė prioritetą susijusiam asmeniui UAB „Lapis“ ir išimtinai pasirinko vykdyti tik sutartis su susijusiu asmeniu, o tai laikytina tyčinio bankroto požymiu.
67. Suinteresuotas asmuo I, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog turėjo realią galimybę daryti įtaką bendrovės veiklai ar valdymui. Teigia, kad naudojosi UAB ,,Okredo“ atvirų duomenų platforma dėl bendrovės kreditingumo ir įsiskolinimų VSDFV biudžetui stebėjimo ir iš gaunamų duomenų, matė, kad bendrovė atsiradusias skolas VSDFV biudžetui nedelsiant padengia. Be to, grąžinus 2 900 Eur paskolą UAB ,,Lapis“ manė, kad bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens I įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad jis turėjo žinoti ar žinojo apie bendrovės nemokumo būseną sandorių tarp UAB ,,Lapis“, BUAB ,,Auginsta“ ir UAB ,,Generalinė ranga“ sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
68. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 17 d. ir 2023 m. balandžio 13 d. tarp UAB „Lapis“, BUAB „Auginsta“ ir UAB „Generalinė ranga“ buvo sudarė trišalius susitarimus dėl mokėtinų sumų užskaitymo (6 t., b. l. 33–34), kuriais UAB „Lapis“ atliko mokėjimus arba atliko darbus mokėtino už 4 000 Eur UAB „Generalinė ranga“ naudai už BUAB „Auginsta“ pagal bendrovės ir UAB „Generalinė ranga“ 2021 m. gruodžio 1 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Taip pat nustatyta, kad BUAB „Auginsta“, atstovaujama direktoriaus D. S., ir UAB „Lapis“, atstovaujama direktoriaus S. J., 2023 m. gegužės 2 d. sudarė susitarimą dėl mokėtinų sumų užskaitymo, kuriame nurodyta, jog BUAB „Auginsta“ įsipareigojimas 4 200 Eur sumai laikomas įvykdytu, taip pat laikomas įvykdytu UAB „Lapis“ įsipareigojimas apmokėti BUAB „Auginsta“ sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 4 200 Eur (4 t., b. l. 47). Be kita ko, byloje taip pat pateiktas bendrovės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2023 m. kovo 9 d. BUAB „Auginsta“ pervedė UAB „Lapis“ 2 900 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskolos grąžinimas“ (6 t., b. l. 116), nors paskolų grąžinimo terminas būtų suėjęs tik 2023 m. liepos mėn.
69. Aptartos aplinkybės (žr. šios nutarties 68 punktą), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sandorių sudarymo metu (2023 m.) bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su kreditoriais (2023 m. rugsėjo 13 d. balanso duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 180 542 Eur), BUAB „Auginsta“, veikdama per savo vadovą D. S. ir akcininką S. J., sudarytų susitarimų pagrindu suteikė prioritetą susijusiam asmeniui UAB „Lapis“ ir išimtinai pasirinko vykdyti tik su juo sudarytas sutartis.
70. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Lapis“ direktorius S. J., taip pat yra ir BUAB „Auginsta“ akcininkas bei buvęs darbuotojas (gamybos vadovas), taigi BUAB ,,Auginsta“ ir UAB ,,Lapis“ yra susijusios per bendrą asmenį – S. J. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad sudarant sandorius tiek bendrovės vadovui, tiek ir jos akcininkui turėjo būti žinoma, jog bendrovė yra nemoki (žr. šios nutarties 60–61 punktus). Suinteresuoti asmenys nei pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei atskiruosiuose skunduose, nenurodė argumentų ir konkrečiai nepagrindė būtinybės sudaryti sandorius, t. y. kad tokie veiksmai buvo būtini, siekiant išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą. Suinteresuoto asmens II atskirajame skunde nurodytas UAB „Generalinė ranga“ pranešimas apie galimą nuomos sutarties nutraukimą (6 t., b. l. 32), neįrodo įskaitymo sandorių sudarymo privalomumo. Vien deklaratyvūs suinteresuoto asmens I teiginiai, kad bendrovei grąžinus 2 900 Eur paskolą UAB ,,Lapis“, jis manė, jog bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o iš UAB ,,Okredo“ gaunamų duomenų, matėsi, kad bendrovė atsiradusias skolas VSDFV biudžetui nedelsiant padengia, nepaneigia, jog bendrovės akcininkui turėjo būti žinoma apie bendrovės nemokumą.
71. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 70 punktą), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuoti asmenys nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog kartu veikdami sudarė bendrovei nenaudingus sandorius su susijusia bendrove UAB ,,Lapis“, tokiu būdu pažeisdami kreditorių atsiskaitymo eiliškumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bankrotą tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
72. Apibendrindamas nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų pagrindu padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pakankamą priežastinį ryšį tarp aptartų D. S., kaip bendrovės vadovo, veiksmų, t. y. sąmoningo blogo nemokios bendrovės valdymo (neteisėto delsimo inicijuoti bankroto bylą) ir bendrovės vadovo bei vienintelio akcininko S. J. jau nemokios bendrovės turtinės padėties kryptingo pabloginimo (sudarant nemokios bendrovės padėtį bloginančius sandorius, be kita ko, pažeidžiančius atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą), todėl turėjo pakankamą pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu, o suinteresuotus asmenis pripažinti atsakingais už bendrovės bankrotą asmenimis (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Taigi, atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
73. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
75. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
76. Atmetus suinteresuotų asmenų D. S. ir S. J. atskiruosius skundus, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).
77. Kreditorė V. S. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 300 Eur už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditorė taip pat pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą patvirtinantį 2024 m. lapkričio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymą).
78. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. IV ketvirtį (2024 m. lapkričio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 196,40 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 878,56 Eur (2 196,40 x 0,4).
79. Nagrinėjamu atveju kreditorės V. S. prašoma priteisti 300 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl lygiomis dalimis (po 150 Eur) priteisiama iš suinteresuotų asmenų D. S. ir S. J.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš suinteresuoto asmens S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.