Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo UAB „S.“ buvusiam vadovui M. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją. Pažymėtina ir tai, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį galima ir neiškėlus įmonei bankroto bylos (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-176-574/2018; Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-345-478/2017, Nr. AN2-168-485/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių vadovų atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte numatyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „S.“ negali ir nevykdo savo finansinių įsipareigojimų VMI prie FM nuo 2021-04-03, t. y. nuo tada kada jei atsirado prievolė sumokėti 12.471,18 Eur mokestinę nepriemoką. Vėliau jos finansiniai įsipareigojimai biudžetui vis didėjo ir 2021-11-08 datai, t. y. kada VMI prie FM priėmė 2021-11-08 Nurodymą Nr. (23.31-08) 467-61606 nurašyti mokestinę nepriemoką iš jos sąskaitos (sąskaitų) jos skola biudžetui buvo 12.711,80 Eur, 2022-02-21 datai, kada buvo priimtas 2022-02-21 Nurodymas Nr.(23.31-08) 467-40074 nurašyti mokestinę nepriemoką iš jos sąskaitos (sąskaitų) buvo 15.472,13 Eur (19 priedas) ir 2022-07-14 datai, t. y. kada VMI prie FM Klaipėdos apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl jos nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo) buvo 15.621,61 Eur ,tai reiškia, kad Bendrovė jau 2021-11-08 datai buvo nemoki.

Esant aukščiau nurodytai situacijai, kad buvusio bendrovės UAB „S.“ vadovo M. M. pareiga kreiptis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo atsirado nuo 2021-11-08, t. y. nuo tada kada VMI prie FM pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus Bendrovės atžvilgiu.

Vilniaus apygardos teismas 2013-03-22 nutartyje (byloje Nr. 2A-617-115/2013) pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad buvęs bendrovės vadovas M. M., UAB „S.“ negalint atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, ir UAB „S.“ esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, konstatuotina, kad buvęs Bendrovės vadovas – M. M., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

M. M., būdamas Bendrovės vadovu nuo 2018-10-03 iki 2022-12-01 žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau minėta, Bendrovė jau 2021-11-08 buvo nemoki, jei buvęs Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės įsipareigojimai VMI prie FM būtų mažesni, todėl savo neveikimu buvęs Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. M. M. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo BUAB „S.“ ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

UAB „S.“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2022-10-17 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022-11-29, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad buvęs Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė.

M. M. veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio l dalį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Byloje M. M. atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – padarytas vienas tyčinis administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe ir turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. M. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-6-653/2023 ir įmokos kodą 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.