Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2021 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskacija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0221 2022 m. rugsėjo 18 d. 14.58 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,55 promilių girtumas, antru tikrinimu 15.18 val. nustatytas 3,16 promilių girtumas, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroro ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama tik su nuteistajam V. K. teismo paskirtos galutinės bausmės po teismo nuosprendžių subendrinimo, o nuteistojo skundu prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl prokuroro skundo

7. Kaip matyti, V. K. skundžiamu 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžiu subendrintu su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu), pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, V. K. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus.

8. BK 64 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

9. Kaip teisingai nurodo prokuroras, V. K. pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį yra atlikęs 29 laisvės atėmimo dienas (2021 m. rugsėjo 2 d. atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2021 m. spalio 1 d. paleistas) (b. l. 90), be to, įskaitytina ir 1 sulaikymo diena (2020 m. birželio 24 d. 22.40 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 14.27 val.), kas sudaro mėnesį, todėl prokuroras pagrįstai nurodo, kad šioje byloje priimtu nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apylinkės teismas turėjo bendrinti su likusia neatlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y., prie 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, ne mažesnę nei sankcijoje numatytas šios rūšies minimumas, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y., 3 mėnesius laisvės atėmimo, todėl atitinkamai turi būti keičiama ir galutinė V. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė – nustatant galutinę subendrintą 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nuteistojo skundo

10. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

12. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

13. Apygardos teismo vertinimu, pritariant apylinkės teismo padarytai išvadai, šioje byloje nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi nors V. K. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šią išvadą pagrindžia tai, kad V. K. padarytas savo pobūdžiu pavojingas nusikaltimas žmonių sveikatai ir gyvybei, nebuvo atsitiktinis, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, V. K. nesistengia pakeisti, pasekmė. Toks nuteistojo elgesys privalo būti baudžiamumo prasme tinkamai įvertintas, nes šiuo atveju būtina užkirsti kelią nuteistojo nusikalstamiems veiksmams ir dėl jų galimoms sunkioms pasekmėms ateityje.

14. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, teistas ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, be to, nusikalstamą veiką padarė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (b. l. 76-91), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų nėra, dominuoja kelių eismo taisyklių pažeidimai (b. l. 108-113). Įvertinta nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad V. K. atžvilgiu jau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas net 5 kartus, tačiau akivaizdu, kad tai neturi teigiamos įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, kadangi šis nusikaltimas padarytas būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal ankstesnį teismo nuosprendį. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų jis nedaro ir nesiekia gyventi dorai, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, todėl teismas padarė tinkamą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant V. K. tik realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į nuosprendyje tiksliai išnagrinėtas ir nurodytas aplinkybes.

15. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo padaryta veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra tyčinė, vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumas, V. K. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo daromomis veikomis ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Todėl, įvertinęs nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Dėl proceso išlaidų

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuteistajam V. K. paskirtas gynėjas advokatas E. Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 29 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 40 Eur išlaidų.

18. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus. Nors prokuroro apeliacinis kuris nors ir yra tenkinamas, tačiau jis niekaip nesusijęs su nuteistojo atliktais veiksmais, o pirmosios instancijos teismo netinkamu bausmių bendrinimu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti V. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad šiuo nuosprendžiu švelninama nuteistojo padėtis dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos netinkamos bausmės. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 4 d. nuosprendį dėl nuteistajam V. K. paskirtos galutinės bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti - laisvės atėmimą 3 (trims) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.