- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-520-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13506-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- AB DNB banko
- Atsakovas
- R. Ž., S. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė vie6ame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-20747-541/2015 pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams R. Ž. ir S. J. dėl skolos priteisimo, kuria patenkintas atsakovų prašymas dėl bylos sustabdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DNB bankas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. Ž. ir S. J. 20 400,70 Eur negrąžinto kredito, 2 530,29 Eur nesumokėtų palūkanų, 56,94 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje atsakovai pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-446-868/2015. Prašymas motyvuojamas tuo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-446-868/2015 priėmė sprendimą, kuriuo AB DNB banko ieškinį atsakovui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl garantinės išmokos priteisimo atmetė. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Atsakovų nuomone, egzistuoja privalomasis pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje, kadangi likusi atsakovų skolos dalis turi būti padengta garantijos išmokos suma, todėl bankas, teikdamas šį ieškinį prieš atsakovus, siekia pasipelnyti jų sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino ir sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme apeliacine instancija nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-446-868/2015 pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl garantinės išmokos priteisimo.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad kredito gavėjui UAB estetikos centras „Okeanija“ bei laiduotojams R. Ž. ir S. J. nesumokėjus įsiskolinimo, nuo 2013 m. balandžio 10 d. kreditavimo sutartis buvo nutraukta, o 2014 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4660-467/2014 buvo patvirtintas 79 372,72 Lt (22 987,93 Eur) banko kreditorinis reikalavimas, kurį turi pareigą atlyginti laiduotojai R. Ž. ir S. J.. Ieškovo nepatenkintas reikalavimas skolininkui UAB estetikos centras „Okeanija“ yra 22 987,93 Eur (79 372,72 Lt), tačiau dėl nepatenkinto reikalavimo dalies, t. y. 61 030,55 Lt (17 675,67 Eur), patenkinimo kitoje civilinėje byloje vyksta ginčas tarp ieškovo AB DNB banko ir paskolos garanto UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad tarp nagrinėjamos ir kitos civilinės bylos, Nr. 2-446-868/2015, yra įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios reikšmės būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-446-868/2015 yra galimas faktiškai nepatenkinto ieškovo kreditorinio reikalavimo, kurio nepatenkino paskolos garantas, dydžio nustatymas. Šis faktas yra svarbus nagrinėjamoje byloje aiškinantis aplinkybes dėl faktiškai negrąžinto kredito sumos dydžio, todėl civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, anot teismo, atitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Nurodo, kad banko reikalavimas atsakovams yra kildinamas iš laidavimo teisinių santykių, likviduotos UAB estetikos centras „Okeanija“ įsiskolinimo dydis, o tuo pačiu atsakovų/laiduotojų atsakomybės apimtis, yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB estetikos centras „Okeanija“ bankroto byloje), todėl kitos bylos išnagrinėjimas neturės jokios įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios. Be to, laidavimo sutartyse nebuvo sąlygos, nustatančios bankui draudimą reikalauti skolos, netesybų ir kt. priteisimo teismine tvarka tik tada, jei garantas neišmokės ir/ ar išmokės tik dalį garantinės išmokos, juo labiau laidavimo sutartyse nebuvo sąlygos, kad bankas neturi teisės reikalauti iš laiduotojų įvykdyti laidavimo sutartimis prisiimtas prievoles, kol nesibaigs teisminiai ginčai tarp banko ir garanto. Taigi teismas neteisingai sprendė, kad kitoje byloje, kurioje sprendžiamas garanto, o ne laiduotojų, atsakomybės klausimas, bus nustatyti prejudiciniai faktai. Pirma, laidavimo sutartimis laiduotojai įsipareigojo atsakyti bankui už likviduotos įmonės įsiskolinimus visa apimtimi, t. y. tiek, kiek skolininkas skolingas bankui. Tuo tarpu garanto atsakomybės apimtys/ ribos yra kitos (50 proc. nuo suteikto kredito sumos). Be to, nagrinėjamos bylos yra skirtingos, nes jose nagrinėjami skirtingi teisiniai santykiai. Antra, kitoje byloje nekvestionuojamas bankroto byloje teismo patvirtintų banko kreditorinių reikalavimų dydis. Būtent bankroto byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai. Nagrinėjamoje byloje bankas reikalauja priteisti iš atsakovų tiek, kokio dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje, todėl garanto ir banko ginčas niekaip negali paneigti bankroto byloje įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio, o tuo pačiu – atsakovų atsakomybės apimties. Trečia, teismas nemotyvavo, kodėl pirmenybę suteikė garanto, o ne laiduotojų atsakomybę sprendžiančiai bylai. Ketvirta, teismo motyvas, kad tik įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-446-868/2015 yra galimas faktiškai nepatenkinto ieškovo kreditorinio reikalavimo, kurio nepatenkino paskolos garantas, dydžio nustatymas, suponuoja laiduotojų solidarios atsakomybės paneigimą bei jos pavertimą subsidiaria, o tai yra akivaizdžiai neteisėta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. Ž. ir S. J. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad banko darbuotoja atsakovui S. J. buvo patvirtinusi, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ neišmokėta 17 302,89 Eur suma yra 22 987,93 Eur sumos dalis ir bankas siekia prisiteisti šią sumą iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Taigi ieškovas jokių pretenzijų atsakovams, kaip laiduotojams, neturėjo ir siekė garantinę išmoką prisiteisti tik iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Vis dėlto bankas iš esmės pakeitė savo poziciją ir nelaukdamas teisminių ginčų pabaigos su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nusprendė garantinę išmoką papildomai prisiteisti iš atsakovų. Taigi bankas siekia nesąžiningai praturtėti, o teigdamas, kad tarp minėtų bylų nėra jokio prejudicinio ryšio, nuosekliai klaidina teismą. Siekdamas nesąžiningai praturtėti, bankas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl teismas turi pagrindą taikyti CPK numatytą baudą. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytos prielaidos nepaneigia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdyta civilinė byla.
CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-185/2011; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.). Siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, teismas turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti skolą iš laiduotojų, o kitoje civilinėje byloje (dėl kurios nagrinėjama byla buvo sustabdyta) – garantinę išmoką iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 322 patvirtintų Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatų 17 punkte nustatyta, kad bendrovė (t. y. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) garantijos gavėjui garantuoja paskolos gavėjui suteiktos paskolos pirmosios dalies, atitinkančios Bendrovės atsakomybės limitą, grąžinimą. Paskolos gavėjui grąžinus dalį paskolos, šia suma pirmiausia sumažinama Bendrovės garantija užtikrinta paskolos dalis (tai yra šia suma sumažinama garantijos suma). Pagal suteikiamą garantiją Bendrovės atsakomybė yra subsidiari. Kai paskolos gavėjas negrąžina paskolos, Bendrovė garantijos išmoką moka garantijos gavėjui, jei paskolos gavėjas negrąžino paskolos pirmosios dalies ir garantijos gavėjui jos nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų. Garantijos išdavimo metu galiojusi nuostatų redakcija įtvirtino iš esmės tą patį teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į jį, teismų praktikoje išaiškinta, kad garantijos gavėjas (šiuo atveju – AB DNB bankas) pirmiausia privalo imtis priemonių išieškoti skolą iš paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų (šiuo atveju – laiduotojų) ir tik nepavykus to padaryti, bankui gali būti išmokėta garantijos išmoka. Be to, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija išduodama tam, kad kredito gavėjas galėtų gauti pageidaujamo dydžio paskolą, o ne tam, kad kredito gavėjui ir laiduotojui verslo nesėkmės atveju sumažėtų skolos našta (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1156/2013).
Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, klausimas dėl laiduotojų atsakomybės taikymo turi būti išspręstas anksčiau nei garantinės išmokos sumokėjimo, o tai reiškia, kad privalomo pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą šiuo atveju nėra. Atsakovų keliamas klausimas dėl banko piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei siekio nepagrįstai praturtėti vertintinas ne šioje, o kitoje byloje (dėl garantinės išmokos priteisimo).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė privalomą bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų R. Ž. ir S. J. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.