- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- e2-699-541/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13506-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Atsakovas
- S. J., R. Ž.
- Ieškovas
- AB DNB banko
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams R. Ž. ir S. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB DNB bankas (toliau – bankas) pateikė ieškinį atsakovams R. Ž. ir S. J. dėl 20 400,70 Eur negrąžinto kredito, 2 530,29 Eur nesumokėtų palūkanų, 56,94 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2007-01-08 d. ieškovas ir kredito gavėjas UAB estetikos centras „Okeanija“, kuri Vilniaus apygardos teismo 2015-04-22 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2700-2007-2, pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjui 1 789 500,00 Lt dydžio kreditą, nustatant kredito grąžinimo terminą 2016-12-31 d. ir sulygstant dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių. Taip pat 2007-01-08 d. bankas su atsakove R. Ž. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 1, ir su atsakovu S. J. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 2. 2007-03-06 d., 2008-01-31 d., 2009-03-04 d., 2011-01-28 d. ir 2012-07-31 d. buvo sudaryti Kreditavimo sutarties pakeitimo susitarimai, kuriuos pasirašė ir laiduotojai, t. y. atsakovai. Kredito gavėjui tinkamai bei laiku nevykdant Kreditavimo sutarties bankas įspėjo kredito gavėją bei laiduotojus dėl susidariusio įsiskolinimo ir sutarties nutraukimo, o jiems nesumokėjus įsiskolinimo nuo 2013-04-10 d. kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Teigė, jog 2014-06-06 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4660-467/2014 kredito gavėjui UAB estetikos centras „Okeanija“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje 2014-09-15 teismo nutartimi buvo patvirtintas 79.372,72 Lt (22 987,93 Eur) banko kreditorinis reikalavimas. Taigi, banko atsakovams reiškiamas reikalavimas sutampa su patvirtinto finansinio reikalavimo suma – 22 987,93 Eur, kurią sudaro negrąžintas kreditas – 20 400,70 Eur, nesumokėtų palūkanų – 2 530,29 Eur, delspinigių – 56,94 Eur. (e. b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsakovai R. Ž. ir S. J. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, papildomai nurodė aplinkybes, jog 2007-01-10 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išdavė kredito gavėjui smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją Nr. 01027, pagal kurią vienašališkai įsipareigojo atsakyti ieškovui, jei kredito gavėjas neįvykdys kreditavimo sutarties sąlygų ir kredito gavėjui buvo suteikta 50 procentų, t. y. 894 750,00 Lt dydžio garantija. Nutraukus kredito sutartį ir pradėjus bankui įkeisto turto pardavimą, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pagal banko prašymą išmokėjo ieškovui 674 260,11 Lt garantinę išmoką, dėl ko ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl dalies, t. y. 61 030,55 Lt (17 675,67 Eur) garantinės išmokos priteisimo. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovo paskaičiuota negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų bei delspinigių suma, motyvuodami tuo, jog bendravimo su banko darbuotoja dėl 5 658,04 Eur sumos, t. y. skirtumo tarp ieškovo patvirtinto kreditorinio reikalavimo ir ieškovo reikalavimo garanto teikėjui, metu, pastaroji, atsakovų nuomone, neatskleidė aplinkybių dėl šios sumos paskaičiavimo, o banko darbuotojos atsiųstame skolos grafike sumos apskaičiavimo nebuvo nurodyta. Atsakovams neaišku, kaip yra paskaičiuota ieškiniu reikalaujama suma, bankas konkrečių skaičiavimų su ieškiniu nepateikia, be to, nesant įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje atsakovui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nėra aiški negrąžinto kredito suma, taigi, bankas elgiasi nesąžiningai. Dėl laidavimo atsakovai pažymėjo, jog atsižvelgę į banko tvirtinimą, kad pardavus įkeistą turtą už 670 000,00 Lt įsiskolinimas bus padengtas, o papildomoms lėšoms visiškai užteks garantijos lėšų, jie pagrįstai tikėjo, jog įsiskolinimas tokiu būdu bus pilnai padengtas, taigi, bankas, būdamas stipresnioji sutarties šalis, turėjo įvertinti atsakovų, kaip laiduotojų, galimybes įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę. Prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, taip pat priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 78-86).
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame dublike nurodė, jog nesutinka su atsakovų pateikta argumentacija. Dėl įsiskolinimo dydžio ieškovas nurodė, jog jis patvirtintas tiek bankroto administratoriaus, tiek įsiteisėjusia 2014-09-15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto byloje Nr. B2-4660-467/2014, kurioje yra patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, taigi, ieškovo teigimu, įsiskolinimo dydis šioje byloje neįrodinėtina aplinkybė, nes ji patvirtinta teismo sprendimu kitoje (bankroto) byloje, o atsakovų argumentai dėl tariamo nesupratimo atmestini. Dėl atsakovų nurodomo ieškovo nesąžiningumo ieškovas nurodė, jog atsakovai turėjo visas kredito gavėjo valdymo teises ir būtent atsakovai nevykdė laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, todėl būtent atsakovai nepagrįstai siekia vilkinti išieškojimo procesą. Pažymėjo, jog ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovų skolą ta apimtimi, koks yra kredito gavėjo neįvykdytų prievolių dydis, todėl laidavimo apimtis nėra viršyta, o atsakovų argumentai, jog jie nebūtų sutikę parduoti banko naudai įkeisto nekilnojamojo turto, jei žinotų, kad nepakaks įsiskolinimams padengti, yra neįrodyti bei neturi teisinės reikšmės (e. b. l. 106-111).
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktame triplike nesutiko su ieškovo dublike išdėstytais argumentais ir laikėsi pozicijos, jog aplinkybės dėl ieškovo ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teisminio ginčo dėl 17 675,67 Eur garantinės išmokos, neleidžia ieškovui papildomai reikalauti iš atsakovų, kaip laiduotojų, pilnai padengti visą 22 987,93 Eur dydžio įsiskolinimą, patvirtintą bankroto byloje, kadangi tokiu atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Atsakovas tvirtina, jog iš susirašinėjimo su ieškovo darbuotoja matyti, kad oficiali banko pozicija buvo tokia, kad 17 302,89 Eur suma yra neišmokėta garantinė išmoka, kuri ieškinyje atskirai neišskiriama, o 22 987,93 Eur – visa kredito gavėjo skola, be to, skirtumas, t. y. 5 658,04 Eur sumos, kurią vienintelę bankas savo pradinėje pozicijoje siekė išsiieškoti, apskaičiavimas yra nepagrįstas, o pritaikytos palūkanos yra nesąžiningos ir neatitinka rinkos sąlygų (e. b. l. 120-126).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Atsakovas S. J. bei atsakovų atstovas teismo posėdyje nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą (b. l. 190-192).
Atsakovei R. Ž. teismo šaukimas įteiktas tinkamai (e. b. l. 185), atsakovė į teismo posėdį neatvyko, tačiau yra atstovaujama advokato, jos dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsniu, nagrinėja byla atsakovei R. Ž. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. sausio 8 d. AB DNB bankas ir kredito gavėjas UAB estetikos centras „Okeanija“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2700-2007-2, pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjui 1 789 500,00 Lt dydžio kreditą administracinėms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), kosmetologinei įrangai ir baldams pirkti bei minėtų patalpų remontui, kredito grąžinimo terminas 2016-12-31 d., nustatyti delspinigiai - 0,05 proc. (e. b. l. 6-14). 2007 m. sausio 8 d. AB DNB bankas ir R. Ž. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 1 (e. b. l. 15-16) bei AB DNB bankas ir S. J. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 2 (e. b. l. 17-18), pagal kurias laiduotojai prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko nesusidarytų, bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles pagal kreditavimo sutartį. 2007-03-06 d., 2008-01-31 d., 2009-03-04 d., 2011-01-28 d. ir 2012-07-31 d. buvo sudaryti susitarimai dėl kreditavimo sutarties pakeitimo (e. b. l. 19-42). 2013-03-05 d. pranešimu Nr. 30.56-37/525, išsiųstu registruotąja pašto siunta, AB DNB bankas įspėjo kredito gavėją ir laiduotojus dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarčių nutraukimo (e. b. l. 43-45). Neįvykdžius banko reikalavimų, nuo 2013-04-10 d. sutartys buvo nutrauktos. 2014-06-06 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4660-467/2014 UAB estetikos centras „Okeanija“ buvo iškelta bankroto byla bei 2014-09-15 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas 79 372,72 Lt (22 987,93 Eur) AB DNB banko kreditorinis reikalavimas (e. b. l. 46-48). Remiantis ieškovo pateikta pažyma, ieškovo reikalavimo sumą – 22 987,93 Eur sudaro negrąžinto kredito – 20 400,70 Eur, nesumokėtų palūkanų – 2 530,29 Eur, delspinigių – 56,94 Eur (e. b. l. 49). Ieškovas taip pat į bylą pateikė 2013-06-14 d. banko pranešimą Nr. 30.58-17/1149 dėl gautų lėšų panaudojimo (e. b. l. 112), 2013-06-18 d. banko pranešimą Nr. 30.58-17/1184 dėl finansinių prievolių vykdymo (e. b. l. 113).
Atsakovai savo atsikirtimams pagrįsti pateikė 2014-01-03 d. AB DNB banko pranešimą Nr. 30.58-17/2304 (e. b. l. 87), atsakovo S. J. ir AB DNB banko atstovės elektroninio susirašinėjimo kopiją (e. b. l. 88-94, 127-129), 2013-06-05 d. Centrinės hipotekos įstaigos pranešimą apie sutartinės hipotekos pakeitimo duomenų įrašymą hipotekos registre (e. b. l. 95), 2014-03-12 d. AB DNB banko pranešimą Nr. 30.58-17/1433 dėl įkeisto turto pardavimo (e. b. l. 96),
Byloje taip pat nustatyta, jog kredito gavėjas UAB estetikos centras „Okeanija“ Vilniaus apygardos teismo 2015-04-22 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš juridinių asmenų registro (e. b. l. 130).
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju tarp AB DNB banko ir kredito gavėjo UAB estetikos centras „Okeanija“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Byloje nustatyta ir atsakovai neginčija, jog kredito gavėjas neįvykdė savo prievolių bankui, dėl ko sutartys buvo nutrauktos, kredito gavėjui buvo iškelta bankroto byla ir patvirtintas AB DNB banko kreditorinis reikalavimas (e. b. l. 43-48).
Nagrinėjamu atveju atsakovų prievolė ieškovui kilo laidavimo sutarčių pagrindu. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Atsakovai nesutikimą su ieškiniu grindžia tarp ieškovo AB DNB banko ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ susiklosčiusiais garantijos teisiniais santykiais ir teigia, jog neišsprendus šio ginčo, nėra pagrindo reikalauti prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymo iš atsakovų. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 322 patvirtintų Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatų 17 punkte nustatyta, kad bendrovė (t. y. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) garantijos gavėjui garantuoja paskolos gavėjui suteiktos paskolos pirmosios dalies, atitinkančios Bendrovės atsakomybės limitą, grąžinimą. Paskolos gavėjui grąžinus dalį paskolos, šia suma pirmiausia sumažinama Bendrovės garantija užtikrinta paskolos dalis (tai yra šia suma sumažinama garantijos suma). Pagal suteikiamą garantiją Bendrovės atsakomybė yra subsidiari. Kai paskolos gavėjas negrąžina paskolos, Bendrovė garantijos išmoką moka garantijos gavėjui, jei paskolos gavėjas negrąžino paskolos pirmosios dalies ir garantijos gavėjui jos nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų. Garantijos išdavimo metu galiojusi nuostatų redakcija įtvirtino iš esmės tą patį teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į jį, teismų praktikoje išaiškinta, kad garantijos gavėjas (šiuo atveju AB DNB bankas) pirmiausia privalo imtis priemonių išieškoti skolą iš paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų (šiuo atveju laiduotojų) ir tik nepavykus to padaryti, bankui gali būti išmokėta garantijos išmoka. Be to, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija išduodama tam, kad kredito gavėjas galėtų gauti pageidaujamo dydžio paskolą, o ne tam, kad kredito gavėjui ir laiduotojui verslo nesėkmės atveju sumažėtų skolos našta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1156/2013). Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, klausimas dėl laiduotojų atsakomybės taikymo turi būti išspręstas anksčiau nei garantinės išmokos sumokėjimo, be to, šalių sudarytose laidavimo sutartyse nėra nustatyta jokių išlygų, kad pirmiausia turi būti dengiama skola iš garantijos, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, jog ieškovas privalo nukreipti savo reikalavimą ne į atsakovus, kaip laiduotojus, o į garantijos davėją UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.
Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovo paskaičiuota negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų bei delspinigių suma, be to, atsakovams neaišku, kaip yra paskaičiuota ieškiniu reikalaujama suma. Pažymėtina, jog ieškovo reikalauja priteisti suma sutampa su ieškovo patvirtintu kreditoriniu reikalavimu UAB estetikos centras „Okeanija“ bankroto byloje. Atsakovai ieškovo kreditorinio reikalavimo bei sutarčių nutraukimo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, o atsakovų į bylą pateiktas susirašinėjimas su banko darbuotoja dėl prievolių vykdymo apimties (e. b. l. 88-94, 127-129) nepaneigia Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyto prejudicinio fakto dėl ieškovo reikalavimo apimties. Kita vertus, atsakovai neteikia jokių teisinių argumentų ar savo paskaičiavimų, patvirtinančių, kad ieškovo reikalaujamos sumos yra nepagrįstai paskaičiuotos, todėl tokie atsakovų teiginiai laikytini prielaidomis ir samprotavimais, nepagrįstais jokiais byloje esančiais duomenimis.
Atsakovų argumentai, jog jie, atsižvelgę į banko poziciją, pagrįstai tikėjo, jog galimas įsiskolinimas bus pilnai padengtas pardavus įkeistą turtą bei garantijos lėšomis, todėl bankas, būdamas stipresnioji sutarties šalis ir reikalaudamas padengti kredito gavėjo skolas, elgiasi nesąžiningai, atmestini. Pažymėtina, jog sutarties laisvės principas nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Šiuo atveju šalių sudarytos laidavimo sutartys nebuvo nuginčytos ir yra galiojančios, nenustatyta, jog laidavimo sutartys prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Atsakovai remiantis šalių dispozityvumo principu turėjo teisę laisvai pasirinkti sudaryti laidavimo sutartis ar ne bei susipažinti su laidavimo instituto civilinėje teisėje reglamentavimu, be to, nors būdami fiziniais asmenimis, iš esmės sutartis sudarė verslui vykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, jog atitinkamas atsakovų situacijos vertinimas gali atleisti juos nuo savo laidavimo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo bei pripažinti nesąžiningu ieškovo elgesį sudarant laidavimo sutartis.
Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog laiduotojai R. Ž. ir S. J. atsako už likviduotos UAB estetikos centras „Okeanija“ prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymą kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai CK 6.81 straipsnio bei sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu, todėl kredito gavėjui UAB estetikos centras „Okeanija“ tinkamai neįvykdžius prievolių pagal sutartis, ieškovas pagrįstai ir teisėtai pareiškė solidarų reikalavimą atsakovams. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat teismui konstatavus pagrįstu ieškovo reikalaujamos sumos dydį, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovų R. Ž. ir S. J. solidariai ieškovo naudai priteistina 22 987,93 Eur skolos.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteisto sumos (22 987,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas patyrė 517,00 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 50), 726,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 114) ir 175,22 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą (e. b. l. 105).
Ieškovas iš viso prašo priteisti iš atsakovo patirtas 901,22 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, tačiau teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – byla nėra labai didelės apimties ar sudėtingumo, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, byla išnagrinėta iš esmės vieno teismo posėdžio metu - mano, kad yra pagrindas ieškovo prašomą priteisti 901,22 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas sumažinti iki 600,00 Eur, kuri yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina iš viso 1 117,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (517,00 Eur + 600,00 Eur), t. y. po 558,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 7,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 3,80 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 22 987,93 Eur (dvidešimt du šimtus tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 93 ct) skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 987,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-04-20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AB DNB banko, į. k. 112029270, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 117,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB DNB banko, į. k. 112029270, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.