- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- 1-486-903/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00024-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Remigijus Bukėnas
sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Gretai Tarasevičiūtei, Kristinai Mečinskienei, Indrei Benetytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
t. m., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M. apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus, o būtent:
jis 2022-06-17 laikotarpiu nuo 09.19 val. iki 11.03 val. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – FNTT Klaipėdos apygardos valdyba) tarnybinėse patalpose, esančiose Pilies g. 12A, Klaipėdoje, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „U“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turto pateikimo, turto pasisavinimo, susipažinęs su liudytojo teisėmis ir pareigomis ir, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis:
-pagal pasirašytą 2016-04-26 Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. U/2015B/109,110 su UAB „U“ dėl gyvenamojo namo įsigijimo, žemės sklypų nuomos teisės perėmimo, viso sumokėjo tik 60 514,36 Eur, kuriuos sumokėjo bankiniais pavedimais 2015-10-05 – 30 257,18 Eur, 2016-04-27 – 30 257,18 Eur, pervedant juos į UAB „U“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal jam pateiktą susipažinti 2016-10-27 kasos pajamų orderį serija U Nr. 0007, kuriame nurodyta, kad T. M., nurodant pagrindą „avanso pagal sutartį U/B/109,110 mokėjimas“, sumokėjo grynais pinigais 30 257,18 Eur UAB „U“ direktoriui R. P., jis nemokėjo, tačiau kasos pajamų orderyje pasirašė;
-2019-10-10 pasirašius Susitarimą su UAB „U“ dėl sutarties Nr. U/2015/B/109,110 nutraukimo, kuriame nurodyta, kad pardavėjas (UAB „U“ grąžina pirkėjui (T. M.) visą pagal preliminariąją sutartį sumokėtą 90 771,54 Eur avanso sumą ir nutraukus sutartį Nr. U/2015/[B]/109, 110, nors UAB „U“ 2019-10-10 bankiniu pavedimu į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino 90 771,54 Eur, melagingai nurodė, kad ši suma buvo per didelė, tai yra jam buvo išmokėta 30 257,18 Eur daugiau nei jis buvo UAB „U“ sumokėjęs, 30 257,18 Eur sumą gavo nesant jokio pagrindo.
Be to, T. M. suklastojo tikrus dokumentus bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:
jis 2016 m. rugsėjo-spalio mėn., tikslus laikas nenustatytas, UAB „U“ veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:
-suklastojo UAB „U“ 2016-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. U, kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys, apie tai, kad UAB „U“ jam, T. M., išmokėjo grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur, ir nors realiai jam pinigai nebuvo išmokėti, patvirtino savo parašu, kad pinigus gavo. Po ko, ši ūkinė operacija apie tariamą pinigų išmokėjimą buvo įtraukta į UAB „U“ apskaitą ir tokiu būdu sumažintas kasos likutis.
-suklastojo UAB „U“ 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitą serija U Nr. 0008, kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad jis UAB „U“ sumoka grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur ir nors realiai pinigų nemokėjo, patvirtino savo parašu, kad pinigai buvo iš jo priimti. Be to, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą T. M. panaudojo, pateikdamas jį 2022-08-19 per advokatą Remigijų Bukėną ikiteisminiam tyrimui Nr. 04-6-00024-22.
Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino bei parodė, kad negali sutikti su tuo, kuo yra kaltinamas iš tos pusės, kad kaltinamas yra, jog antruose parodymuose tyrėjui davė melagingus parodymus. Tuos parodymus teikdamas tyrėjui nurodė, kad suklydo pirmą kartą duodamas parodymus, ir pats savanoriškai pateikė dokumentus, kuriais rėmėsi duodamas savo parodymus. Tuo metu akcentavo tyrėjui, kad susipažinęs su dokumentais, kokie buvo dokumentai pateikti, tą dalyką nurodė, tik tyrėjas matomai kitaip vertino tą dalyką, negu iš tikrųjų situacija buvo. Jeigu nuosekliai žiūrėti situaciją, kokia ji buvo nuo pasirašymo iki sandorio užbaigimo, tai 2015 m. spalio mėnesį buvo pasirašyta rezervacijos sutartis, pagal kurią buvo ketinama įsigyti, paprastai tariant, žemės sklypus su jame esančiais pamatais ir panašiai. Sandorį pirkti nekilnojamąjį turtą ir sudaryti sandorį su „U“ pasiūlė V. U. ir R. P. Pačiam pirminiame etape siūlė V. U.. Sutartį atsiuntė jų teisininkas B., pirminę kainą įvardijo V. U. Sklypą V. U. ir R. P. kažkokiomis dalimis jau buvo atsidalinę. Jo santykiai su „U“ buvo tik rezervacijos ir preliminarioji sutartis. Pagal tuo metu pasirašytą rezervacijos sutartį atliko 30 257,18 Eur avansinį mokėjimą. 2016 m. balandžio mėnesį buvo pasirašyta jau preliminarioji sutartis ir pagal ją jau buvo atliktas 30 257,18 Eur mokėjimas. 2016 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, tiksliai negali pasakyti datos, gavo prašymą iš R. P., kaip pardavėjo atstovo, atvykti dėl dokumentų – pajamų ir išlaidų orderių - pasirašymo. Tuo metu jį, R. P. ir V. U. siejo verslo santykiai kitame projekte, kitos bendrovės vystomame NT projekte ir visi lygiomis dalimis turėjo tos įmonės akcijų. Buvo tam tikras pasitikėjimas kaip verslo partneriais. Tuo metu, kai jis atvyko, jo paprašė pasirašyti kasos išlaidų orderį ir pajamų orderį, kuriuos yra pateikęs ir tyrėjui apklausos metu. Tai buvo rugsėjo 30 d. Dokumentus pasirašė ir išvyko gavęs tiek kasos pajamų orderio kvito, tiek kasos išlaidų orderio, kuris kaip dokumentas lieka įmonei ir pagal kasos operacijų taisykles neduodama šaknelė, kopijas. Praėjus tam tikram laikotarpiui, gavo laišką iš R. P., kad jis suklydo, neteisingai nurodė datą ir reikia pakoreguoti pajamų orderį. Tuo metu jis atvyko į jo būstinę (duomenys neskelbtini), jeigu neklysta, pasirašė, tačiau R. P. parašų nebuvo ir pas R. P. paliko jo pasirašytą dokumentą. Tai jam jokių kopijų nebuvo padaryta. Iš esmės turėjo išduoti tą kopiją, o jis turėjo grąžinti senąjį. Apie 2017 m. prasidėjo trintis tarp partnerių, visose projektuose, po fakto sužinojo, kad R. P. su V. U. vienas kitam pardavė akcijas, jam nieko nesakydami, nors pagal Akcinių bendrovių įstatymą tai turėjo padaryti. Tada atsirado nepasitikėjimas jais. 2018 m. prasidėjo jų tarpusavyje viešai eskaluojama trintis, išaugusi į konfliktą. Tuomet kartas nuo karto susitinkant, sulaukdavo iš R. P. priekaištų, kad dar tebėra kitame sandoryje su V. U.. Gavosi tokia trintis, be to, jie pradėjo keisti kvartalo koncepciją, laikas bėgo, tuo metu dar jo vyresnysis sūnus baiginėjo mokyklą, tai viskas susidėjo į bendrą krūvą, kilo klausimas, ar jiems bereikia naujo būsto, pasitarę su žmona nutarė, kad to sandorio nebetęs, jį nutraukia, susigrąžina sumokėtus avansus ir sprendžia, ką toliau daryti. Tą ir padarė. Jis tinkamai informavo „U“ direktorių R. P. dėl sandorio nutraukimo. Tada R. P. su savo teisininku parengė susitarimo nutraukimo dokumentą, kurį jis pasirašė, jam pervedė pinigus ir tas sandoris tuo baigėsi. Paskui paaiškėjo, kad šis sutarimas, kaip jie sako, buvo parengtas pagal sutartį, ne pagal mokėjimus, dėl to sumos skiriasi nuo to, ką jis faktiškai buvo sumokęs - ne 60 tūkst. Eur, o buvo nurodyta, kad buvo sumokėta 90 tūkst. Eur. Vėliau prasidėjus šiam tyrimui, paskesniame etape buvo apžiūrėta, kodėl jis pasirašė ant 90 tūkst., o ne 60 tūkst. Tai iš esmės buvo, kaip šiandien vertina, neteisingas jo spendimas, tame kad, jausdamas savo susierzinimą dėl kitų susitarimų nevykdymo, tą sumą laikė kaip baudą. Tą dalyką taip ir paliko, kad tai yra baudos mokėjimo klausimas. Kad tas dalykas yra keistinas, nusprendė po tam tikrų šeimyninių įvykių, kuomet 2022 m. sausio mėnesį jo krikšto tėvui, kurį jis laikė savo tėvu, įvyko insultas. Vėliau krikšto tėvas atsigavo ir jis turėjo pokalbį su juo. Po pokalbio su juo priėmė sprendimą, kad turi grąžinti pinigų sumą, kuri buvo permokėta. Tą dalyką padarė, per du mokėjimus, padarė tų pinigų grąžinimą. Vėlesniame etape 2022 m. birželio mėnesį įvyko jo dėdės kritinis insultas, po kurio nebeatsigavo. Tai turėjo įtakos jo emocinei būklei ir pripažinimui, kad geriau grąžinti pinigus, kad suklydai ir ištaisyti tą klaidą, ir tai priimti sau kaip pamoką. Vėlesniame etape 2022 m., kai tapo įtariamuoju, jis tyrėjui aiškino aplinkybes apie sandorį, kaip kas vyko.
Jo parodymai 2021 metais buvo duodami remiantis tuo, ką jam tyrėjas parodė. Apklausos metu jam buvo parodytas 2016-10-27 pajamų orderis. Apklausos metu nurodė, kad pagal tą pajamų orderį galimai buvo pinigų mokėjimas. Iš viso buvo sumokėta du mokėjimai po 30 tūkst. pavedimais, bendra suma 60 tūkst. Rugsėjo mėnesio pajamų orderį pats atvežė. Tame ir problema yra, kad duodamas parodymus, jis per daug neįsigilino į tuos dokumentus, kuriuos jam teikė, ir klaidingai juos suprasdamas, davė savo parodymus. Tiesiog tau rodo orderį, tu tiesiog nesigilini į situaciją, ateini į apklausą, pati įstaiga nėra ta, kurioje jautiesi atsipalaidavęs, iš esmės yra stresas, tiesiog toje vietoje iš konteksto, galbūt, pasakai tą dalyką, pajamų orderį lyg suvoki, kad tai yra galimai mokėjimas, bet tai buvo pakankamai praėję nemažai laiko nuo to momento, kai buvo įvykęs tas sandoris, tai toje vietoje klaidingai suprato tyrėjo klausimą. Tačiau, kai buvo antrą kartą iškviestas duoti parodymus, 2022 m. sausio mėnesį, tuo metu jis pateikė dokumentus, tokius, kokius turėjo. Pas jį yra dokumentai pasirašyti, iš esmės teisingi, jais vadovaujantis ir davė savo parodymus. 2022 metais duodant parodymus, tyrėjas jo klausė apie tai, kad tie parodymai skiriasi, jis pasakė, kad skiriasi todėl, kad jis suklydo pirmą kartą duodamas parodymus ir nesigilino į aplinkybes. Jis klausė tyrėjo, ar yra reikalingas gynėjas, jam tyrėjas pasakė, kad ne, jeigu tavo parodymai yra teisingi. Jis tuo metu laikė, kad tie parodymai, kuriuos teikia, yra teisingi, ir jo dokumentai yra teisingi, nėra sukurti ar suklastoti, kaip yra kaltinamas, todėl tuo vadovaudamasis davė savo parodymus. 2021 metais jam buvo parodytos dokumentų kopijos. Tuo metu buvo be gynėjo. Pareiga sakyti tiesą buvo išaiškinta. Jo darbas yra susijęs su bankroto administravimo procedūromis. Nuo a iki z visų darbinių funkcijų jis neatlieka, nėra buhalteris ar finansininkas, bet bendrus principus apie buhalterinių dokumentų reikšmę žino. Jis yra įmonės vadovas, kasos operacijas atlieka buhalterė. Supranta apie tai, ką reiškia kasos pajamų orderis. Dėl tyrėjo surašyto 2021-01-12 protokolo turinio patikslinimų tuo metu neturėjo, tą dalyką išreiškė per sekančią apklausą, kai įsigilino į situacijos esmę. Vadovavosi mokėjimais ne tiek, kiek tai buvo 2016-04-26 preliminariosios sutarties sąlygose įrašyta pagal datas, o daugiau tame, kad sutarties pasirašymo metu tiesiog R. P. buvo pasakyta „sumokėk avansą“, jis ir sumokėjo, vėliau pasirašius rezervavimo sutartį, lygiai taip pat padarė mokėjimą. Toje vietoje ir suprato, kad turėjo būti du mokėjimai, vienas pagal vieną sutartį, kitas pagal kitą sutartį. Nebuvo asmenų, kurie iš „U“ pusės ragindavo padaryti mokėjimus.
Teisėjui pagarsinus 2016-04-26 preliminariosios sutarties mokėjimų sąlygas (1 t., 167-171 b. l.), jis paaiškino, kad bankinį pavedimą padarė balandžio 27 d., sekančią dieną po preliminarios sutarties pasirašymo, kito avansinio mokėjimo, numatyto sumokėti iki liepos 1 d. nepadarė, nes jo to nereikalavo, jis ir nemokėjo. Kadangi, kaip minėjo, buvo verslo santykiai kitame projekte su vienu ir kitu asmeniu, jis dažnai su jais susitikdavo, tai buvo klausimas tame, kad jeigu reikės ir kada reikės tuos pinigus, tada padarys tą pavedimą, sekantį mokėjimą. Toje sutartyje labai nesigilino į tuos mokėjimus, kad negerai šiai dienai, jis mato pamoką, kurią gavo, kad kiekvieną dokumentą reikia skaityti. Būdavo taip, kad jie susitikdavo kartą savaitėje dėl kitų klausimų aptarimo. Į sutarties įvykdymą kita pusė žiūrėjo per pirštus. Jam buvo atidėtas mokėjimas, bet, taip, jis turėjo būti padarytas.
Atėjęs į apklausą 2022 m. sausio mėnesį, jis pats pateikė 2016-09-30 kasos pajamų orderį. Nepamena, kodėl pasirašė 2016-09-30 kasos pajamų orderį. Byloje yra tos pačios dienos ir pajamų orderis ir kasos orderis. 2016-09-30 buvo du dokumentai - kasos išlaidų orderis ir kasos pajamų orderis, ir tuo pačiu metu jis juos abu pasirašė. Su R. P. apie tai kalbėjo. Kai pasirašė, jam davė kasos išlaidų orderio kopiją ir šaknelę, kuri jam ir priklausė. Pagal vieną buvo pinigų gavimas, o pagal kitą - pinigų išmokėjimas. Jis neturėjo jokio tikslo, iš įmonės pusės tai daugiau jiems mokestinis klausimas buvo, kurį jie sprendėsi. Ten yra mokestinis klausimas - avansas kabantis. Kaip jis suvokė mokestinius dokumentus ir kodėl pasirašė, tai gali atsakyti, kad tai buvo draugiškas prašymas, kad reikia ir vieną ir kitą dokumentą pasirašyti. Jis ir pasirašė. Ar šiai dienai jis tokį dalyką darytų, tai – ne. Tiesiog bendrai paėmus, jis nedarytų jokių pašalinių judesių, kurie nesusiję su jo vykdomomis kažkokiomis operacijomis. Jis draugiškai pasirašė tuos dokumentus, žinodamas, kad nebuvo jokių operacijų. Iš esmės tai nesukėlė jokių pasekmių. Kaltinime nurodytų dokumentų neklastojo, nei juos sukūrė, nei juos spausdino. Šiaip žiūrint praktikoje, jeigu vyksta dvi vienodos operacijos tuo pačiu metu, nedarysi taip, kad perkilnosi iš vienos pusės į kitą pusę du kartus. Tiesiog tai yra operacija, čia lygiai taip pat kaip būtų tarpusavio užskaitos aktas. Tai kaip tą dalyką pavertinti šiandien. Tai nėra tiesioginės operacijos, nes yra identiškos. Vienoje pusėje yra minusas ir kitoje minusas, iš esmės jas sudėjus, gaunasi tas pats. Niekas ten nepasikeičia. Tai dėl to pas dalykas ir buvo jo toks priimtas. Šiandien jis tą dalyką vertina visiškai kitaip. Geriau nedaryti tokių dalykų. R. P. buvo jo paprašęs pasirašyti dar vieną orderį, nes jis nurodė, kad suklydo su data ir ją reikia koreguoti. Pagal juos orderis vietoj 2016-09-30 turėjo būti spalio mėnesio. 2016-09-30 pajamų orderį siekė pakeisti į spalio mėnesio orderį, matomai, kad nebūtų ta pati data ar panašiai. 2016-10-27 orderį pasirašė, nes tuo metu vyko statybos, tiesiog turi pasitikėti savo partneriu, tuo metu buvo reikalinga, problemos nematė, atvyko ir pasirašė pajamų orderį. Vėliau turėjo perduoti spalio mėnesio pajamų orderį, tačiau neperdavė, jis jo neturi iki šiol. Per apklausą jam nebuvo parodytas 2016-09-30 kasos pajamų orderis ir apie jį nebuvo apklaustas. Byloje buvo 2016-10-27 kasos pajamų orderis ir 2016-09-30 kasos išlaidų orderis. Į apklausą jis atsinešė sutarties kopiją, mano, kad atsinešė abi sutartis, t. y. rezervacijos ir preliminarią, taip pat 2016-09-30 turimą kasos išlaidų orderio kopiją ir pajamų orderio originalą, nes tuo metu juos turėjo. Atsinešė juos, nes tyrėjas prašė pateikti įrodymus. Duoti kitokius parodymus nusprendė, nes esminis dalykas, kad 2022 m. turėjo šeimyninį įvykį, t. y. pokalbį su artimu žmogumi apie šią situaciją. Tas įvykis jam davė tam tikrą priežastį, kodėl pateikė tokius parodymus, suvokdamas, kad jo parodymai skirsis. Jis tyrėjui sakė, kad teikia tai, ką jis mano teisinga, ir šiai dienai mano, kad teisinga ir todėl pateikė šiuos dokumentus. Gal būtų nutylėjęs, ar kitaip žiūrėjęs, bet 2022 m. kai įvyko tas šeimyninis pokalbis, jo metu jam pakeitė vertybinius dalykus ir tas dalykas įtakojo.
Jis turėjo segtuvą su dokumentais. Mokėjo dvi įmokas. Nei 2016-09-30, nei 2016-10-27 nemokėjo, nei gavo grynų pinigų. 2016-10-27 orderį, kaip minėjo, pasirašė daugiau dėl partneriškumo, laikė, kad suklydo datą ir reikia pakoreguoti. 2016-09-30 liko išlaidų orderis, kad R. P., kaip atstovas, jam sumoka pinigus. Tai, kad 2016-09-30 liko išlaidų orderis, o 2016-10-27 atsirado pajamų orderis, logika tokia, kad nebūtų tą pačią dieną ir gavo ir išmokėjo, tiesiog atrodys keistai, jeigu žiūrėti pagal buhalterinius įrašus. Kodėl ne antraip, t. y. 2016-09-30 pajamų orderis, o 2016-10-27 išlaidų orderis, nes esminis dalykas tame, kad kalba čia eina apie operacijas, susijusias su rezervacijos sutartimi, nes pirminė įmoka daryta 2015 m. spalio mėnesį. Tai sueina 12 mėnesių sekančių metų spalio 6 d. Dėl to ir buvo tas išlaidų orderis, kad turėjo jis būti nesuėjus 12 mėnesių. Jam buvo grąžintas rezervavimo mokestis, čia tame logika, o 2016-10-27 jis vėl sumoka rezervavimo mokestį, kad būtų bendra suma tokia, kokia turi būti sumokėta. Buhalteriniuose dokumentuose nurodyta, kad sumokėta pagal tam tikrą sutartį. Jis mano, kad reikėjo daryti fiktyvias operacijas su rezervavimo mokesčiu iš esmės todėl, kad viskas dėl tų 12 mėnesių mokestinio laikotarpio. Su R. P. po 2018 m., kada jis nutraukė sutartį, bendravo gal vieną kartą, bendravimas buvo dėl sutarties nutraukimo, po to padarė mokėjimų grąžinimus, o vėliau išvis nebebendravo.
Preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta bauda, tiesiog patys jie suklydo. Jei morališkai žiūrėti, kad tai nutylėti buvo neteisingas jo veiksmas. Tiesiog matydamas, kad jie patys susivėlė iš esmės, patys nesusiskaičiuoja, manė, kad viskas gerai. Už tai, kad taip gavosi, jo pinigus pralaikė, morališkai tai neteisinga, šiai dienai ir jam gėda. Pagal apyvartos žiniaraštį ar galėjo jam būti susitarimo dienai 90 000 - tai visas šis dalykas buvo kitame kontekste, t. y. tame kontekste kaip baudos jam užskaitymas. Pats nutylėjo, kaip sakant, paslėpei galvą į žemę ir galvoji, kad problema išsispręs, kad viskas iš esmės bus kitaip. Patys baudos nepaskaičiavot, pačių problema. Kalba labai buitiškai ir iš savo pusės. Pralaikėt mano pinigus, pradėjot man priekaištaut, kas su kuom turi bendrauti ir kas su kuom turi vystyti verslą, suklydot, jūsų problema. Iš esmės susimokėkit tą baudą ir tai bus. Šitas dalykas buvo kabantis, bet kai bus, kai reikės grąžinti tuos pinigus, tada ir spręs. Tačiau atėjo ta diena, gavo pretenziją ir jis tuos pinigus jiems sumokėjo, grąžino. Buvo tik papildoma priežastis ir akstinas užsidengti nuo problemos. Sumokėjo, nesiginčijo, nes jis kitaip negalėjo pasielgti. Nesiginčijo dėl tos pretenzijos, norėjo kuo greičiau užsidaryti ir pamiršti. Šiandien jis renkasi verslo partnerius atsakingiau, atsargiau, o tuo metu žiūrėjo iš kitos perspektyvos, susipažino, gavo pamoką ir tiesiog taip yra kaip yra. Ganęs pretenziją, nebuvo jam kaip besiginčyti iš esmės, nes jis pagal sutartį neturi tam pagrindimo, kaip sau kitaip pagrįsti, jei jis norėtų tokiu piktavališku principu vadovautis – negrąžinti pinigų. Tiesiog yra operacijos, žiūrint paprastai buhalteriškai yra kelios – vienas pavedimas, antras pavedimas, kasos išlaidų orderis, pajamų orderis ir mes turim de facto - bendroje situacijoje, apyvartoje du bankiniai pavedimai, vienas mokėjimas grynais ir vienas grąžinimas, bendroj visumoje, kaip bevartyti, tai yra pagal apyvartos žiniaraštį 60 000 gautų pinigų iš jo. Laikyti, kad 30 000 turėtų būti bauda, techniškai kaip ir tokių priemonių nėra. Jis daugiau žiūrėjo iš to, kad ateityje kaip bus, gal reikės kažką kitur susidengti kažkokius tai neįvykdytus įsipareigojimus ar kažkokią kainos akciją ir panašiai. Tada problema ir išsispręs. Bet toj situacijoje, atėjus pretenzijai, jis priėmė sprendimą, kad šiandien susimoka ir uždaro tą klausimą. Galvojo, kad tai jau uždarytas klausimas. Tiesiog nebebuvo kaip eiti į teismą įrodinėti kažkokias tai menamas baudas ar kažkokias netesybas, nebūtų tai nei racionalu, nei protinga, nei perspektyvoj žiūrėt. Šiai dienai vertina situaciją kitaip, bet tuo metu taip gavosi.
Tikrovės neatitinkantys buvo parodymai pirminiai, t. y. 2021-01-12, kad pinigų mokėjimai buvo tik pavedimais, o grynų pinigų mokėjimų nebuvo, taip pat toje dalyje, kur buvo sumokėta trečia įmoka, kurios jis nemokėjo. Neatitinka dar ir tai, kad jam buvo sumokėta 90 000 Eur. Teisingi tik tie, kur kalba apie tai, kad sumokėjo per du kartus 60 000 Eur ir dėl išlaidų orderių. Šiandien jis tvirtina 2022-06-17 duotus parodymus, kad mokėjo tik dvi įmokas, o visi kasos išlaidų ir pajamų orderiai, kokius ten pasirašė, pasirašyti jo dėl dalykinių kažkokių reikalų ir tai neatitiko jokių tikrų ūkinių operacijų. Jo manymu, tie visi išlaidų ir pajamų orderiai nekeičia to, kad jis sumokėjo tik 60 000. Tuo labiau, kad sutartyje buvo nurodyta kaina ir buvo daryti pavedimai. Jis jau sakė, kad 2016-09-30 kasos išlaidų orderyje nurodytos 30 257,00 Eur sumos negavo, nebuvo jokių operacijų, pinigų neišmokėjo. Jo manymu, kadangi buvo kasos išlaidų orderis ir pajamų orderis, išėmimas iš kasos 30 000 Eur negalėjo būti. Jis žiūri paprastai, buitiškai – jeigu jie perdeda pinigus iš vienos kišenės į kitą kišenę, iš esmės pas jį pinigų nesumažėja. Lygiai taip pat ir šioje situacijoje su pajamų orderiu. Jis tiesiog kalba labai paprastuoju būdu, nežino kaip yra iš teisinės pusės, kaip tą dalyką traktuoja. Bet jeigu žiūrėti, tiesiog išlaidų orderis, pajamų orderis, jis tiesiog tai laiko, kad iš vienos kišenės perdėjau pinigus į kitą kišenę, to paties asmens. Jis kalba hipotetiškai, reikia žiūrėti finansinę naudą. Jeigu tai būtų kažkoks finansinis pažeidimas – pinigų gryninimas, jis tokiame reikale nebūtų dalyvavęs. Jis žiūrėjo į visumą – pajamų orderis, išlaidų orderis. Nežino, ar be jo parašo dokumentas galėjo būti apskaitytas įmonės apskaitoje ir ką jie būtų darę be jo parašo. Gavęs „U“ pretenziją ir grąžino tuos pinigus, padarė vieną pavedimą, padarė antrą pavedimą. Negrąžino iš karto, o po mėnesio, nes turi kitų finansinių įsipareigojimų, nebuvo taip, kad pasideda pinigus šalia ir, jei paprašys, iš karto perveda. Gavęs pretenziją, jis aplinkybių su „U“ vadovu R. P. nesiaiškino, R. P. paklausė, ar gali sumokėti per du kartus. Ir viskas. Tai buvo trumpas pokalbis. Šiai dienai jis nei su vienu nenori bendrauti. Nesvarbu, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas ar ne, gavęs pretenziją, būtų grąžinęs pinigus, kaip galima negrąžinti. Jei nebūtų gavęs pretenzijos, ar pinigų būtų negrąžinęs, mano, kad tai yra hipotetiškas klausimas. Šiandien dienai būtų grąžinęs. Įtarimai jam yra pareikšti kitoje byloje dėl sandorių sudarymo galėjimo/negalėjimo. Neatsimena nusikalstamos veikos ir koks straipsnis, sprendimas byloje nėra priimtas. Jis prisipažintų, jei kaltinimas būtų, kad neteisingus parodymus davė 2021-01-12, nes paskutinė apklausa buvo ir jis tyrėjui pateikė savo rašytinius nuoseklius ir išsamius paaiškinimus dėl visos situacijos, tačiau prokurorė jais nesivadovavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. J. parodė, kad T. M. asmeniškai nežino, žino tik vardą ir pavardę kaip UAB „U“ klientą. Ji yra UAB „L.“ direktorė ir pagal sutartį tvarko apskaitą UAB „U“ nuo 2008-2009 metų iki dabar. UAB „U“ vyksta kažkokie teisminiai procesai. Klaipėdos apygardos teisme yra baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas UAB „U“ vadovas R. P.. Dėl ko jis yra tiksliai kaltinamas, nepasakys, bet toje byloje ji buvo apklausta dėl UAB „U“ apskaitos tvarkymo. Jokios konkrečios informacijos apie T. M. neturi, asmeniškai su juo susitikusi nebuvo, tik tiek, kiek buvo dokumentų, susijusių su T. M., tiek ir žino. Įmonės kasą ir grynus pinigus valdo UAB „U“ vadovas R. P.. Jo prašymu, jei jis ruošiasi gauti ar išmokėti pinigus, ji buhalterinėje programoje paruošia kasos pajamų ar išlaidų orderių blankus. Tuos blankus ji jam persiunčia el. paštu arba jis užvažiuoja juos pasiima. Blankus ruošia ji, nes jis (R. P.) neturi formos ar blanko. Tuose blankuose matosi dokumento numeris, data, gavėjas arba mokėtojas, suma. Dažniausiai tai yra jų klientai, programoje turi klientų sąrašą, parenka iš programos ir suformuoja orderio blanką. Visus duomenis, kuriuos reikia nurodyti formuojant blanką, nurodydavo R. P.. Orderių numerius išrašydavo pagal programos eiliškumą. Jei orderiai buvo jos ruošti, jie visi buvo pagal eiliškumą. Dokumentų eiliškumas yra pagal apskaitos reikalavimus. Galėjo būti ir ne jos ruoštų orderių. Neatsimena tiksliai, bet jei ji tuo metu negalėjo paruošti, gal ir buvo ne jos ruoštų dokumentų, gal ir patys kažką išsirašė. Ji naudoja buhalterinę programą „Rivilė“. Niekas prieiti prie programos ir išrašyti dokumentų negalėjo, bet daug visokių dokumentų blankų, šablonų yra internete. Jei yra orderių su kažkokiais neaiškiais numeriais, tai tie orderiai išrašyti ne jos. Atspausdinusi PDF dokumentą, nusiųsdavo R. P. arba jis atvykdavo ir pasiimdavo pats, tada laukdavo dokumento su parašais. Kai gaudavo dokumentą su parašais, programoje užfiksuodavo kaip įvykusią operaciją. Kiek atsimena, visi orderiai pagal eiliškumą grįždavo atgal. Jei koks dokumentas ir negrįždavo, tai programoje jis būdavo naikinamas. Jis nebuvo perkeliamas į programą, tiek kad būdavo sukurtas šablonas. Neatsimena tiksliai, teoriškai tokio įvykio galėjo ir nebūti, kad kažkoks dokumentas nebūtų grįžęs su parašais. Jei taip ir būtų buvę, tada tas dokumentas būtų buvęs panaikinamas ir operacija nebūtų perkelta į programą. Pagal kasos knygą, kasos pajamų ir išlaidų suvestinę apskaita buvo tvarkinga, o grynų pinigų ji nevaldė, tai negali nieko pasakyti. Visus duomenis į programą suvesdavo ji pagal pateiktus dokumentus. Pasibaigus periodui, galima formuoti kasos knygą ir programa tą kasos knygą suformuoja. Programa suformuoja tuos duomenis, kurie buvo įvesti. Neatsimena, ar buvo toks dokumentas, kurio nebuvo suformavusi pati, tačiau jei tas dokumentas būtų buvęs su parašais, ji būtų tokį dokumentą priėmusi ir užregistravusi ir visi duomenys būtų pasiskirstę.
UAB „U“ vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto vystymu, buvo nekilnojamojo turto pardavimai. Preliminarios sutartys dėl objekto pirkimo-pardavimo pas ją tikriausiai nepatekdavo. Gal tik preliminarių ir notarinių sutarčių pirmi lapai, kuriuose būdavo duomenys apie pirkėją ir kainą. Sutarčių registrų ji nevedė, patys vadovai tuo rūpinosi. Kokie konkrečiai dokumentai buvo susiję su klientu T. M., ji dabar negali pasakyti. Neatsimena, ką jis pirko ir kokius kada darė mokėjimus. Greičiausiai pirko kažkokį turtą, nes UAB „U“ tuo užsiima. Turbūt pagal preliminarią sutartį buvo kažkokie įnašai. Konkrečiai apie sumas ji nieko neprisimena. Atsimena, kad buvo apklausta FNTT, bet dabar konkrečių dokumentų ji neprisimena. Per apklausą FNTT tyrėjas rodė jai jos pačios sudarytus dokumentus ir ji žinojo dėl ko bus apklausa, todėl atsinešė T. M. apyvartos žiniaraštį ir todėl galėjo daugiau pasakyti. Visos gautos sumos buvo vedamos pagal konkretų asmenį. O kam kiek reikėdavo mokėti, reguliuodavo R. P., įmonės vadovas. Pasakydavo konkrečiai, jei gaudavo grynais, kad reikia orderį išrašyti, arba, jei bankiniu pavedimu pagal bankinį išrašą, ji suvesdavo konkrečias sumas į programą konkrečiam asmeniui. O į jų tuos sutartinius dalykus ji nesikišdavo visiškai. Pinigų grąžinimo atvejis gal buvo koks vienas. Jos priėjimas prie vienos įmonės sąskaitos yra labai minimalus, su konkrečiu limitu - mokesčių mokėjimui, atlyginimui, įmokoms Registrų centrui ir viskas. Didelių mokėjimo pavedimų nedarydavo. Orderius galėjo išrašyti ir pats vadovas, jei ji tuo metu negalėjo. Ar toks atvejis buvo vienkartinis, negali garantuoti, bet kad tai buvo reti atvejai, tai tikrai. Tai, kad neatitikdavo orderio numeracija, nieko tokio. Ji suvesdavo į apskaitą tokį dokumentą, kokį gaudavo, jei vadovas jai pateikdavo tokį dokumentą su parašais. Nesidomėjo, kokiu pagrindu buvo gaunami pinigai, žinojo kad T. M. yra kažkokio turto pirkėjas. Jos pareiga yra suvesti į apskaitą vadovo pateiktus dokumentus. Kiek atsimena, T. M. atžvilgiu buvo permoka. Kiekvieną mėnesį vadovas gaudavo debitorių-kreditorių skolas ir jis tą matydavo. Jis priimdavo sprendimus dėl permokų grąžinimo ar negrąžinimo. Su vadovu nesitardavo dėl permokų, jos kišimasis į įmonės veiklą buvo labai minimalus: suvesti dokumentus į apskaitą ir paruošti ataskaitas. Vienu metu įmonėje dirbo viena mergina, bet greičiausiai ji nebuvo susijusi su jokiais parengimais ar duomenų traukimu. Visur buvo tik jos parašai. Ji buvo atsakinga už pirminių dokumentų surašymą ir įtraukimą. Kada atsirado poreikis grąžinti T. M. permoką, datos nepasakys, matė bankinį pavedimą, kur T. M. buvo grąžinta permoka. Tik pamena, kad vadovas, nepasižiūrėjęs į kreditorių-debitorių sąrašą, T. M. grąžino daugiau. Žino, kad ta permokėta suma T. M. pavedimu buvo grąžinta į UAB „U“ sąskaitą. Kas inicijavo pinigų grąžinimą, nežino. Kitiems UAB „U“ klientams buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai, o dėl pinigų mokėjimo, tai nedalyvauja ji tuose procesuose, todėl nieko nežino. Specialisto išvados tikrai atmintinai neatsimena, negali nei patvirtinti, nei paneigti. Nežino apie nustatytą žalą valstybei. Jokių veiksmų dėl to neatliko. Apie UAB „U“ FNTT tyrimą, žino, turi tą išrašą.
Kitoje byloje, kurioje kaltinamuoju yra R. P., ji buvo apklausta kaip liudytoja. Susipažino tik su FNTT atlikto tyrimo išvada, ar kaip tas dokumentas vadinasi. Nebuvo bandoma jos patraukti įtariamąja, pradžioje buvo kaip specialusis liudytojas, bet vėliau tapo paprasta liudytoja. Gali būti, kad šitoje byloje tyrėjas nurodė, dėl ko būsiu apklausiama, nes pas tyrėją ji nešėsi apyvartos žiniaraštį. Ji mano, kad R. P. nepažiūrėjo, kokia yra permokos suma T. M., todėl ir grąžino didesnę, nei reikalinga, nes jos kreditorių-debitorių sąraše ši suma buvo mažesnė. Ta suma pagal suvestus faktinius dokumentus buvo mažesnė negu R. P. pervedė T. M.. Jai nebuvo nurodyta, kad į apskaitą yra įvedusi suklastotą dokumentą. Pripažįsta visus dokumentus tikrais, kuriuos pateikia UAB „U“ vadovas R. P.. Ji nežino ar visi pateikti dokumentai yra teisingi. Jei gautų teismo sprendimą, kuriame būtų nurodyta, kad į įmonės apskaitą yra įtraukti suklastoti ar neatitinkantys tikrovės dokumentai, tai teismas ir turėtų nurodyti, ką ji turėtų su tais dokumentais daryti.
Ji viena atsakinga už UAB „U“ buhalterinę apskaitą. Visus pateiktus R. P. dokumentus laikė tikrais, kurie atitiko reikalavimus. Kasos dokumentai turi būti pasirašyti, mokėtojo/gavėjo ir R. P./kasininko. Jei kasos dokumentas pateiktas be R. P. parašo, bet jis jai tą dokumentą pateikė, tai greičiausiai tokį dokumentą įtrauks į apskaitą. O jei R. P. pateikė pasirašytą dokumentą, bet be gavėjo/mokėtojo parašo, tai greičiausiai tokio dokumento į apskaitą netrauktų, reikalautų parašo. Kiek atsimena, buvo vieną kartą atvejis, kai R. P. prašė tokį dokumentą įtraukti į apskaitą, bet fiziškai nebuvo jai pateikęs, pasakė, kad turi su parašais ir atveš vėliau. Neatsimena, ar traukė į apskaitą dokumentus be vienų ar kitų parašų. Grynų pinigų judėjimo procesuose nedalyvauja, nieko negali apie tai pasakyti. Negalėjo anuliuoti dokumento, kuris su parašais buvo įtrauktas į apskaitą.
Koreguojančių įrašų buvo. Jei pradinis dokumentas buvo paruoštas vienai sumai, o su parašais grįžta kita suma, be abejo, tada yra atliekamos korekcijos. Išrašydavo dokumentą tai dienai, kuriai buvo prašoma, bet jei sandoris vykdavo vėliau, tai gali būti, kad dokumento data buvo vėlesnė.
Teisėjui parodžius T. M. apyvartos žiniaraštį (1 t., 46 b. l.), ji paaiškino, kad pirmoji ir antroji operacija parodo UAB „U“ gautus pinigus iš T. M.. Kredito grafoje esančios sumos yra gauti pinigai. Trečioji operacija yra išmokėjimas grynais pinigais T. M.. Ketvirta operacija yra ta pati suma T. M. grąžinta atgal UAB „U“ Toliau 90 000 grąžinta T. M. pavedimu, o sekančios dvi operacijos iš T. M. gautos sumos pavedimu. Šis dokumentas yra ištrauktas iš jos programos, kiekvienas UAB „U“ klientas turi apyvartos žiniaraštį. Dokumentas liudija pirminius apskaitos dokumentus, kurie buvo gauti iš R. P. ar bankinio išrašo pagrindu ir suvesti į apskaitą. T. M. buvo pasirašęs turto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „U“ Toks turto pirkimas-pardavimas apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu. Jei būtų įvykęs šis sandoris, jis būtų apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu. Nesant notariniam sandoriui, šios sumos, apkalbėtos apyvartos žiniaraštyje, yra vertinamos kaip gautas avansas už būsimą sandorį. Jei sandoris neįforminamas per 12 mėn., išrašoma PVM sąskaita-faktūra ir nuo gauto avanso sumos mokama mokesčių suma. Ši suma sumokama į biudžetą. Kai įvyksta galutinis sandoris, tada ši suma yra kredituojama. Kai sandoris neįvyksta, nutraukiama sutartis, išrašoma kreditinė sąskaita ir tada suma už sumokėtą avansą grąžinama. Tokiu atveju PVM nemokamas. Pagal T. M. apyvartos žiniaraštį, PVM sąskaita nebuvo išrašyta. UAB „U“ buvo rašomos PVM sąskaitos suėjus 12 mėnesių. Buvo darytas ir patikrinimas. Rašė PVM sąskaitas, bet pagal šį žiniaraštį mato, kad PVM sąskaita nebuvo išrašyta. Jei būtų buvusi išrašyta sąskaita, būtų buvęs sąskaitos numeris šiame kliente, dabar yra tik mokėjimai. Būtų matyti, kad yra išrašyta PVM sąskaita už gautą avansą. Būtų papildomas įrašas debete, jei būtų išrašyta PVM sąskaita, matytųsi gauto avanso suma. Neatsimena datų, negali pasakyti, kodėl PVM sąskaita nebuvo išrašyta. Viską koordinuodavo R. P., ji padarydavo tik įrašus, savavališkai negali ruošti dokumentų, nes šioje įmonėje net nedirba. Visas sąskaitas tvirtina R. P.. Jis buvo informuotas, kad reikalinga išrašyti PVM sąskaitas. Neatsimena, ar siuntė informaciją R. P., kad reikia išrašyti T. M. PVM sąskaitą.
Neturi atsakymo, kodėl 2015-10-06 T. M. atliktas avansas, pagal sandorį, kuris buvo nutrauktas 2019 m., nebuvo apmokestintas PVM. Ši prievolė sumokėti PVM buvo 2016 metų spalio mėn. UAB „U“ 2019-10-10 įforminus avanso grąžinimą pagal dokumentus, prapuolė pareiga sumokėti PVM. Negali pasakyti, kokiu tikslu tai buvo daroma. Ji tik suvesdavo gautus dokumentus į apskaitą. Neatsimena, ar būdavo tokių atvejų, kad klientui sumokėjus avansą ir artėjant 1 metų terminui nuo avanso sumokėjimo, ji apskaitydavo R. P. pateiktus kasos išlaidų orderius.
Teisėjui parodžius 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0008 (1 t., 131 b. l.), ji parodė, kad pagal formą šis dokumentas panašus į jos išrašytus, bet ne toks. Tai greičiausiai ne jos rašytas dokumentas.
Palyginimui liudytojai pateikus 2016-10-27 kasos pajamų orderį Nr. 0007 (1 t., 80 b. l.), ji parodė, kad šis orderis surašytas ne jos ranka. Pagal viską tai yra R. P. parašas. Orderis panašus, bet greičiausiai ne iš jos programos. Dokumentai gali skirtis, nes tai yra kasos pajamų orderis, o anksčiau aptartas 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0008 yra kasos pajamų orderio apatinė dalis, kuri tenka pinigų mokėtojui, o pats orderis pasilieka įmonės apskaitoje. Abi orderio dalys turi tą patį dokumento numerį. Šis dokumentas atitinka visus rekvizitus. Šis pajamų orderis U Nr.0008 nėra įtrauktas į T. M. apyskaitą. Tokio dokumento nebūtų atmetusi. Jei šis dokumentas būtų pateiktas, būtų paklausus įmonės vadovo, kur yra jų dalis, o jei jis būtų nurodęs, kad sumaišė ir padavė ne tą dalį, būtų įtraukusi šį dokumentą į apskaitą ir laukusi, gal vadovas sukeis. Nežino, kodėl toks dokumentas jai nebuvo pateiktas. Nebuvo tokio dokumento su parašais mačiusi. Niekada nedalyvavo R. P. išmokant ar priimant pinigus iš T. M.. Negali paaiškinti, kodėl 2016-09-30 T. M. buvo išmokama ta pati suma, o paskui po mėnesio spalį vėl ta pati suma priimama (pagal pateiktą apyvartos žiniaraštį (tomas Nr. 1, b. l. 46)), nes kaip minėjo įmonės vadovas valdė visas kasos operacijas.
Teisėjui parodžius 2016-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. U (1 t., 79 b. l.), ji paaiškino, kad šio dokumento nebuvo ruošusi, nes neatitinka dokumento data ir numeris, čia ne toks šablonas. Ji jį įtraukė, bet abejoja, kad tai ji jį ruošė, nes neatitinka jo formatas. Gavėjo parašas yra. „Kasininkas“ turėtų būti R. P. parašas, bet dėl parašų tikrumo negali pasisakyti. Toks dokumentas yra su parašais, jis yra tinkamas ir yra įtrauktas į apskaitą. Pakartotinai pateikus 2016-10-27 kasos pajamų orderį Nr. 0007 (1 t., 80 b. l.), ji nurodė, kad dokumento forma ir struktūra yra panaši į jos išrašytą. Negali garantuoti, bet labai panašus į jos ruoštus šablonus. Tai gali būti jos suteiktas numeris. 2016-09-30 Kaso pajamų orderis U Nr. 008 byloje yra tik kvitas, pats orderis nerastas. Galėtų suformuoti orderio šabloną iš programos ir jį pateikti teismui prijungimui į bylą. Pagal T. M. apyvartos žiniaraštį 2016-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. U bei 2016-10-27 kasos pajamų orderis Nr. 0007 buvo apskaityti UAB „U“ apskaitoje.
Teisėjui pagarsinus 2023-01-17 liudytojos V. J. apklausos protokolo 2 lapo 3 pastraipą (1 t., 35-38 b. l.), ji paaiškino, kad šie jos duoti parodymai yra teisingi. Tyrėjas jos neprašė ištraukti dokumento šablono iš programos palyginimui.
Iš 2023-01-17 liudytojos V. J. apklausos protokolo matyti, kad V. J. parodė „Per visą laikotarpį, kurį teikiau apskaitos paslaugas UAB „U“ aš niekada nedalyvaudavau, kai UAB „U“ vardu buvo išmokami ar gaunami grynieji pinigai. Ar minėti sandoriai įvykdavo aš matydavau tik iš man pateiktų R. P. kasos dokumentų. Kadangi šiuose sandoriuose aš nedalyvaudavau, negalėdavau patvirtinti ar paneigti ar grynųjų pinigų operacijos įvykdavo. Parengtuose UAB „U“ vardu kasos pajamų orderiuose ir kasos išlaidų orderiuose pati niekada nepasirašydavau, kadangi nedalyvaudavau išmokant ar gaunant pinigus UAB „U“ vardu. Bendrovės kasininkas buvo R. P., kuris asmeniškai priimdavo ir išmokėdavo grynuosius pinigus UAB „U“ vardu. Taip pat noriu paaiškinti, kad UAB „U“ pirminius dokumentus man pateikdavo būtent R. P..“
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. U. parodė, kad abu asmenis, sėdinčius teismo posėdžio salėje pažįsta. Vienas advokatas, kitas senas pažįstamas. Juos sieja verslo ryšiai, yra akcininkai. Jis yra UAB ,,R.“ akcininkas, o ,,R.“ yra ,,O. T.“ akcininkas, taip pat yra UAB ,,U“ akcininkas. UAB ,,U“ užsiiminėja sklypų pardavimu. T. M. iš UAB ,,U“ pirko turtą, nusipirko porą sklypų, o po to jam niekas nebežinoma. Sklypų tikslas buvo statyti namą. Sandoryje iš pradžių dalyvavo kaip akcininkas, kaip valdybos narys. Viską sprendžia direktorius. UAB ,,U“ direktorius yra R. P.. Viską sprendžia, sandorius sudarinėja R. P. ir P. Jis įtakos neturi jokios. Trys teismai, kuriuos pralaimėjo, parodė, kad jis ten įtakos jokios neturėjo ir neturi. Teismuose jis įrodinėjo, kad turi teisę dalyvauti įmonės valdyme. Su direktoriumi R. P. nebuvo konflikto. R. P. yra pavogęs iš UAB ,,U“ pinigus, iš jo ir iš įmonės UAB ,,R.“ nėra pavogęs pinigų. UAB ,,U“ šiandien yra bankrutavusi įmonė, be jokio pelno, apie 200 namų, kiek ten daugiaaukščių, pelnas nulis. UAB ,,U“ R. P. taikydavo schemas, sutardavo namo vieną kainą, pavedimas būdavo padaromas, įeina pinigai į UAB ,,U“, po to jie yra išplaunami ir žmogus pasirašo orderį, kad juos atgavo. Pavyzdžiui, žmogus nusiperka sklypą, įveda 100 000 į UAB ,,U“, bet pasirašo, kad nusiperka už 10 000 ir tuos 90 000 grąžina atgal, o preliminarią išmeta lauk, nes neprivaloma jos laikyti. Preliminari sutartis sudaryta 100 000, pasirašoma pas notarą už 10 000 nusiperka, o kaip pavyzdys 90 000 grąžinami atgal žmogui, jis jų negauna. Pirmiausia, preliminari sutartis sudaroma, žmogus bankiniu pavedimu perveda pinigus į sąskaitą ir tada pagrindinė sutartis daroma pas notarą mažesne suma nei buvo pervesta. R. P. paduoda žmogui orderį pasirašyti, kad pirko už 10 000 ir žmogus pasirašo, dokumentas eina į buhalteriją, už 10 000 nupirktas namas, kurio UAB ,,U“ niekada nestato. Pinigai už kažkokius remontus grąžinami atgal, neįvykdė remonto ar dar kažką ten. Realiai žmogui nėra grąžinami pinigai. Antra schema - ,,D.“ iš žmonių surenka pinigus, statybininkas pastato kotedžus. Konkrečiai ,,D.“ firma pastato 20 kotedžų už surinktus iš gyventojus pinigus, po to R. P. parduoda kaip UAB ,,U“. Nežino, ar būdavo tokių variantų, kad žmogus atsisako pirkti pagal schemą. Dokumentus ruošdavo ir viską darydavo pats R. P.. Orderių, knygučių pas R. P. nematė. Su T. M. sandoryje nedalyvavo daugiau, nes niekas neįleido jo, buvo nušalintas.
Jis yra UAB ,,R.“ vienintelis akcininkas. Direktorė K. K.. Direktorė nebuvo visada tas pats asmuo. Neatsimena, kas buvo direktorius 2016 m. ir 2019 m.. Valdybos narys pradžioje pasidaro akcininkų sutartį, kad viskas būtų dalinama lygiai, kad direktorių skirs 2 akcininkai, buvo padalinta po 50 %. Valdybos narys pasirašo akcininkų sutartį. Akcininkų sutartį pasirašė UAB ,,R.“, UAB ,,G.“ 50 % ir UAB ,,T. t.“ 25 %. UAB ,,T. t.“ atstovauja R. P.. Visi pasirašė akcininkų sutartį, kad 50 % viso sklypo valdys ,,G.“ ir pusę sklypo valdys UAB ,,R.“ ir UAB ,,T. t.“. Valdybos posėdyje sutarė, kad pardavinės nemažiau kaip po 10 000 rinkos kaina. Sutartį ruošė advokatas Š., kuris šiandien atstovauja juos, Š. padarė tokią sutartį, jis net nežiūrėjo, kokia ten sutartis, pasitikėdamas R. P. pasirašė. Dalyvavo sutarčių pasirašyme, iš pradžių tvarkingai, sąžiningai atrodė viskas vyksta. Kaip ir minėjo, perka už 60 000, kaip pavyzdys, jis ateina pasirašo pas notarą, o kai kur pavedimai buvo padaryti, kai kur buvo po 10 000 parašyta. Sutarčių pasirašyme nedalyvaudavo, niekada nepasirašinėdavo.
Teisėjui parodžius 2016-04-26 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., 167-171 b. l.), jis paaiškino, kad ko gero šita sutartis. Pardavėjo vardu pasirašė R. P., V. T.. Nežino jo parašo. V. T. išvis neturėjo teisės pasirašyti. Čia pasirašė T. M.. Kieno šitas parašas, nežino. T. M. parašo nepažįsta. Nežino šitos sutarties, nėra jos matęs. Kažkokių sutarčių buvo, viską darė R. P.. Sutarties 5.1 punkte žemės sklypo kaina 150 000 apytiksliai, konkretus skaičius 151 285 Eur. Už žemės sklypą buvo numatyta tokia kaina. Suma panaši ir būdavo nuo 5 000 iki 6 000 už arą, po to ten būdavo po 10 000 už arą. V. T. išvis neturėdavo teisės pasirašinėti, bet su Š. jie pasidarė tokią sutartį, pačioje pradžioje jis neatkreipė dėmesio, kad jie jau ruošia. Š. paruošė sutartį, kad ypatingu atveju gali kažkas pasirašyti, o yra kita sutartis, kad UAB ,,R.“ ir UAB ,,T. t.“, kitoje pusėje UAB ,,G.“. Pati logika, kad V. T. negalėjo pasirašinėti už UAB ,,R.“ ir UAB ,,T. t.“. Kaip valdybos narys preliminarias sutartis kažkur rašėsi, bet sumas rašėsi tas, kurios ir įėjo. T. M. sutarčių jis nematė, žino, kad pirko už 5 000-6 000 už arą. Tai žino, nes kalbama ir dabar žino, kad notarė G. pirko. Atėjo pasirašė, kad perka už 100 000, mato, kad už 20 000, jos paklausė, ar viskas tvarkingai, sako taip. Su T. M. apie perkamus sklypus iš pradžių bendravo, už 5 000-6 000, neatsimena, matyt ta suma ir gaunasi už kurią pirkta. Neatsimena ar vykdavo valdybos posėdžiai, posėdžiuose išvis nebūdavo, kad su klientais susitikti. Nupirktuose žemės sklypuose žmonės statydavo namus. Nestatė namų T. M., žino, kad parsidavė kažką. Parsidavė, žino, nes mato, kad stovi namas, žino, kad ne T. M., miestas mažas.
UAB ,,U“ akcininkai visą valdomą žemės sklypo masyvą turi atskirą pasidalinimą, yra padaryta schema, kas UAB ,,T. t.“ priklauso, kas UAB ,,R.“. Priklauso - tai reiškia pirmiausia pinigai sueis į UAB ,,U“, po to paskirstymas bus pagal tai, kam priklauso, pareis į UAB ,,R.“. Pagal akcininkų sutartį direktorius turėjo pasirašinėti, o valdybos nariai turėjo pritarti, kuriems priklauso tam tikra dalis. T. M. parduodami žemės sklypai pagal rezervavimą, preliminarioje sutartyje, kurioje dalyje buvo, nežino, reikia į schemą pažiūrėti, kam priklausė jie. Su T. M. dėl žemės sklypų pirkimo jis viename sandoryje dalyvavo, tai buvo pradžioje, apsitarė, kad kaina bus nuo 5 000 iki 6 000. Apsitarė su klientais G., dar keletas klientų, o po to jau turėjo vykdyti direktorius. Su T. M. apsitarė, kad mokės 5 000-6 000 už arą. Jis nežino, kiek arų, daugiau T. M. tikrai nemokėtų. Sumos už žemės sklypą nenurodė, su R. P. jie nurodė kokią reikėtų mokėti. Nereikia nurodinėti, visi žino, kad nemažiau nei 6 000. Viską pasirašinėti, vykdyti turėjo direktorius. Kainą nurodė kartu su R. P.. Kas apie pinigų plovimo schemą, tai reikėtų įrašą pasiklausyti, kur pats R. P. pasakoja, kaip jis (R. P.) tą darė. Jis atvažiuodavo, pasirašydavo pas notarą dokumentus, kas ir kaip nekreipdavo dėmesio, jam svarbu galutinis etapas, kad į įmonę suplauktų pinigų suma nemažesnė nei 6 000 už arą. Tada jis sužinojo, kad pinigai, neatsimena dabar ar 400, ar 500, sąskaitoje atsirado, sako, kad būtų laikas jau grąžinti, tačiau R. P. jam atsakė, kad „pas mane 0, nėra tų pinigų“. Tada buvo forminimas su G. sklypu. Su G. sklypu pavyzdys, važiavo pas notarą ir jis atsisakė pasirašyti dokumentus, nes sužinojo, kad sąskaitoje nulis. G., jis klausė kaip čia yra, sakė nepasirašysiu, G. pradėjo, „ką tu čia išdarinėji, aš tau gi pinigus suvedžiau“, jis atsakė, kad „prašau man įrašyti tikrą kainą“, tada jie įrašė tikrą kainą ir suklastojo, permetė, kad baigtumas buvo 15 %, per vieną dieną atsirado 80 % ar kiek ten, ir jis pasirašė tada, įmonėje yra pinigai. Tada jis suprato, kad kažkas vyksta. Jis apie tą schemą net nežinojo, kad toks variantas galimas. Tai reiškia kažkokiu būdu išplauna pinigus, dar nežino kaip, čia būtų durnystė taip paprastai ištraukti iš įmonės. Jam atsisakius pasirašinėti, jie jį pašalino iš valdybos, tada jis šalina direktorių ir nuo tada jie jį patraukė išvis. Nežino, kada kasų išlaidų orderiai buvo sudaromi, žino, kad kasoje yra pinigai ir po to pinigai dingo. Pagal preliminarią sutartį R. P. nurodydavo vieną kainą, kurią būdavo aptarę, o vėliau jam nebedalyvaujant, formindamas notarei nurodydavo žemesnę kainą. Tada jam jau aišku buvo ir jis kreipėsi į teismą. Parašė pareiškimą. Jis iš kalbų girdėjo, kad T. M. sklypus pardavė, o kaip pardavė, nežino. Nežino, ar T. M. pats pardavė ar įmonė, jam buvo neįdomu, ar T. M. pirks, parduos. Jis daug girdėjo, 4 pareiškimus parašė. Nežino, ar T. M. statėsi namą. UAB ,,U“ į kasą žmonės pavedimais suvesdavo pinigus. Banko sąskaitoje būdavo pinigų. Kaip atsirasdavo kasoje grynų pinigų iš sąskaitos, nežino, čia buhalterės reikia klausti. Jis turi ne vieną įmonę, o 12 įmonių. Dokumentas, kuris patvirtino padalinimą, yra pas R. P.. Turi būti pas jo advokatą, galima sakyti, kad pas jį, jeigu reikia suras ir perduos. V. T. atstovavo UAB ,,G.“. Neatsimena, ar sklypas buvo paskirtas UAB ,,G.“. Čia buvo jų sklypas. V. T. pasidarė, kad turi teisę, ir pradėjo pasirašinėti už visas. Su T. M. bendravo. UAB ,,U“ pardavė, akcininkų dauguma pardavė. Jis išvis nieko bendro neturi su tuo sklypu, jis turi akcijų ir baigta jo funkcija.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. T. parodė, kad kaltinamasis jam yra pažįstamas, asmeninių santykių su kaltinamuoju neturi, su įmone ir T. M. nėra susijęs. Jis yra UAB „U“ valdybos narys. Jis yra atstovas A dalyvio. Kaip žinia, įmonė turi A ir B dalyvį. Kadangi tuose sandoriuose su T. M. nedalyvavo, tai ir nežino, apie jokius sandorius. Rezervavimo sutarčių neteko pasirašyti. Neteko bendrauti su R. P. dėl sklypų rezervavimo. Nebendravo su T. M. ir jokių sąsajų neturi.
Kitais klausimais su kitais klientais, be T. M., yra bendravęs. Jis yra valdybos narys ir A dalyvio atstovo vienas iš parašų yra jo, jis sutikrina tam tikrus parametrus. Dėdavo parašus ant A dalyvio sutarčių, kuriuose patikrindavo tam tikrus parametrus. Sutartys yra A ir B dalyvio. Jo parašas būdavo dedamas kartu su R. P. parašu. Parašus pasirašydavo kartu su R. P. ir tai yra notarinis sandoris. Visas tas sandoris būdavo pasirašomas pas notarą. Tais atvejais, kai kalbama apie nekilnojamąjį turtą, duodamą A dalyvio. Rezervavimo, preliminarioje sutartyse jo parašo nėra. Buvo keletas sutarčių, kurias galėtų patvirtinti, kad tai buvo jo parašas. Šis numatytas objektas yra virš 100 vienetų ir jam šiuo metu sunku pasakyti, kuriuose sutartyse, konkrečiai kur koks parašas yra padėtas. Jo kompetencijoje yra apibrėžtos tam tikros ribos. Jo vieno parašas sutartyse negalioja, o galioja su R. P. parašu. Tais atvejais kuomet sutartis buvo deleguota nuo A dalyvio, šiuo atveju pas notarą.
Teisėjui parodžius liudytojui V. T. 2015-10-02 sutarties Nr. U/2015/[B]/109,110 kopiją (1 t., 123-127 b. l.), jis paaiškino, kad 1 lape yra bandytas parašyti jo parašas. Negali pasakyti, ar 2, 3, 4 ir 5 lape yra jo parašas. Šiame dokumente yra jo vardas pavardė, tačiau negali pasakyti, ar tai jo parašas. Todėl, kad jo parašas yra visoks ir įvairiomis aplinkybėmis. Neprisimena, ar tai jis padėjo šį parašą ar ne jis. Sutarties apimtis yra 5 lapai, mato „U“ sutartį, tokių sutarčių yra virš 100 vnt. Susipažinęs galėtų duoti tikslesnę informaciją, nes dabar nėra susipažinęs, tai ir nežino, ar tai jo parašas ar ne.
Teisėjui parodžius liudytojui V. T. preliminarios sutarties kopiją (1 t., 167-171 b. l.) paaiškino, kad 1-ajame lape savo parašo nemato, 2 jame, 3-ajame, 4-ajame ir 5 -jame lape savo parašo taip pat nemato. Šiame dokumente kūrinys yra panašus į jo parašą (171 b. l.). Kitas parašas pagal braižą turėtų būti R. P., o jo parašas apačioje. Nei patvirtina, nei paneigia, kad šioje nurodytoje sutartyje pasirašė jis. Šis parašas yra panašus į jo, tačiau jam reikėtų įsigilinti į sutartis, pasižiūrėti, kokia jos sudėtis ir tada galėtų duoti atsakymą, ar tai yra jo parašas ar ne. Šiuo metu negali pasakyti, jam reikia susipažinti. Parašas yra panašus.
Su T. M. kartu nėra dalyvavęs jokiuose susitikimuose. Savo parašu tvirtindavo sutartis, sutarties sąlygas, kiekvienas parašas dedamas tam tikruose dokumentuose, asmuo dalyvaudavo kartais, negali patvirtinti, ar paneigti, kuris parašas, uždėtas ant šios sutarties, yra panašus į jo, o tvirtesniam atsakymui turėtų susipažinti su dokumentu. Jam reikia atsisėsti pažiūrėti dokumento apimtį, ar šis parašas yra jo ar ne jo. Jis turi prisiminti apie kokį tai objektą eina kalba ir apskritai su tuo objektu yra susijęs. Jeigu teisingai supranta, tai yra B dalyvio objektas, kuriame turėjo dalyvauti V. U. su R. P.. Valdymo struktūra yra padalinta - A ir B dalyviams, kuriems kiekvienoje struktūroje yra atsakomybės ribos, administruoja vieną ar kitą turtinį vienetą. Žemės sklypas yra administruojamas ir padalinamas pagal kompetencijų ribas, pagal tam tikras ribas ir šiose ribose yra atsakingi du dalyviai, tai yra A dalyvis ir B dalyvis. A dalyvis yra UAB „G.“, jos akcininkas ir vadovas yra V. P., jis yra valdybos narys, B dalyvis yra R. P. su „T. t.“ ir UAB „R.“ atstovaujama V. U.. Jie yra abu viename asmenyje B dalyvio. Toks atvejis, pamena, jau buvo, kuomet V. U. tyčia nesirašydavo sutarčių, siekdamas asmeninių tikslų, kad įmonė toliau galėtų tęsti veiklą, vykdyti įsipareigojimus, vykdyti infrastruktūrą, buvo priimtas sprendimas, jog kai kurios sutartys, buvo pasirašomas valdybos nario, kuris yra deleguotas A dalyvio. Tai buvo keletą sutarčių, tačiau negali pasakyti, ar ši sutartis buvo tarp šių sutarčių. Buvo pakankamai daug, negali pasakyti. Šį klausimą, ar B dalyvio nariai buvo tarpusavyje pasidalinę sklypus, reiktų adresuoti R. P. su V. U.. Reiktų kalbėti apie juridinius asmenis, o ne apie fizinius asmenis, t. y. UAB „R.“ kartu su UAB „T. t.“, jo atstovai R. P. su V. U. Preliminarių ir notarinių sutarčių niekada netikrindavo.
Pasirašant sutartį, jis tikrino sutarties apimtį, tačiau pagrindinis motyvas buvo kainodara, kuri nebūtų mažesnė nei rinkos kaina, nurodyta registro centro išrašuose. Jis į finansinius reikalus nelenda, nei vienoje sutartyje nestebi buhalterinių duomenų, tai nėra nuodyta jo kompetencijoje. Ar avansai sumokėti, kiek sumokėta ir iki kada sumokėta, tai nėra jo kompetencijų riba. Už tai atsako įmonės vadovai, kurie pasirašo sutartis. Jis ne tiktai į kainą žiūrėdavo, bet pagrindinis parametras yra, kad kaina nebūtų mažesnė negu nustatyta valdybos ir nebūtų mažesnė negu rinkos kaina, tuo metu įvardinti registrų centre. Tai nėra sklypo kaina, bando primesti, kad kažkas pardavinėja sklypus, o tai yra nekilnojamojo turto kaina esančiame tame sklype. Ten yra žemės nuoma ir jis mato, kad ne vienoje byloje tam tikri asmenys ir gaudomi ant žodžių apsirikimo. Galvoja ir mano, kad tai sklypas, bet pagal faktus - tai yra ne sklypas, o turtinis vienetas, esantis ant nuomojamos žemės sklypo. Tai reikia aiškiai pabrėžti, nes žmonės blaškosi ir nesupranta, ant kokių klausimų juos gaudo. Yra nekilnojamas turtas, o sklypas, esantis ant žemės nuomos, kuri priklauso valstybei. Bylose dažnu atveju, kita pusė klaidina apklausiamus asmenis, tariamai pirko kažkokį tai sklypą, natūralu, kad žmogus mąsto. Yra įvairių sutarčių, tai projektas, nekilnojamas turtas, pamatai, o jų apimtis buvo įvairi. Apie šią sutartį nežino, reiktų pasigilinti, kas per sutartis. Yra parduodamas pamatas, o žmogus vėliau pats vykdo namo statybą, tai buvo dažniausias atvejis. Įmonė savo lėšomis įveda pamatą, o vėliau žmogus baigia projektą. Sklypas priklauso valstybei. Žemės sklypai niekada neparsiduoda, o yra parduodamas nekilnojamas turtas ar nuomojamas žemės sklypas, žmonės moka žemės nuomos mokestį, pasirašo sutartį ir toliau moka, neturėdami jokios nuosavybės. Tokia praktika yra labai plati ir dažnai taikoma. Turbūt senamiestyje nematysime daug daugiabučių, kurie yra ne ant nuomojamos žemės sklypo. Tikrindavo finansinius parametrus, kaip minėjo, ar sutarties kaina atitinka valdybos narių sprendimus ir ar sutarties kaina yra ne mažesnė negu vidutinė rinkos kaina, nurodyta nekilnojamojo turto išraše. Dažnu atveju, net neturėdavo preliminarios sutarties notarinio sandorio sudarymo metu. Jo tikslas yra patikrinti, ar notarinė sutartis atitinka valdybos sprendimą. Tuos tikslus jis ir taikė. Kituose parametruose yra atsakingi tie asmenys, kurie yra numatyti, kurie yra šalia jo, tai yra direktorius arba kitas valdybos narys. Nesikiša į B dalyvio verslo reikalus, kaip ką jie ten pasiskirstę, ne jo reikalas, nėra jo kompetencija, nekėlė sau tokių klausimų, tai yra jų privatus reikalas. Apskritai apie šios sutarties finansinius parametrus jam nieko nėra žinoma, kas kaip ir kada mokėjo.
Ant šios sutarties parašas padėtas B dalyvio, yra dvi versijos: viena versija, kai V. U. pradėjo aktyviai vykdyti įmonės žlugdymo veiklą, jiems, kaip atsakingiems už įmonę, teko priimti tam tikrus sprendimus, kad nebūtų žlugdoma įmonė, t. y. A dalyvio valdybos nariui rašytis ant sutarčių, kurios buvo B dalyvio ribose. Laikotarpio neprisimena, koks buvo. Keli metai gali būti, metų nepasakys, nes tai gali būti svarbi bylos aplinkybė ir gali sumeluoti. 2015-2016 m., nepasakys tiksliai, ar buvo tie metai konfliktiniai su V. U.. Tai yra kelių metų nuotykis.
Valdybos nario atlyginimo negaudavo, kadangi yra atestuotas asmuo, pats gyvena šiame kvartale, yra su A dalyviu susijęs kitais verslo santykiais, jų kompetencija leidžia tvarkyti tokius reikalus, tą ir darė. Preliminarių sutarčių nutraukime, nepamena, kad dalyvautų. Yra aiškiai nubrėžtos valdybos nario kompetencijos ir ties tuo ir dirba. Smalsumo vardan galėjo pasižiūrėti, tačiau sutarčių kiekis yra didelis, kurias žiūrėjo, o kurias nežiūrėjo, sunku pasakyti. Visada atlikdavo, kas jam yra deleguota. Baudžiamųjų bylų, kad būtų iškeltos jam, neturi. Buvo apklaustas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis buvo R. P.. Šios bylos daug pasako apie įmonės vidines peripetijas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kitoje baudžiamojoje byloje R. P. iš pradžių nurodė, kad atsisako duoti parodymus, nes dalyvauja kitame teisme, jam taip pat advokatas patarė parodymų neduoti, taip pat atsisako atsakinėti į bet kokius klausimus. Tačiau vėliau paaiškino, kad jis pažįsta T. M., jam jokių grynųjų pinigų nėra davęs. Reikia visus dokumentus žiūrėti, nes yra begalę mokėjimo orderių. Dėl dokumentų jokių parodymų neduos, nes nežino. Jis laikosi tokios pat pozicijos, kaip ir anoje byloje. Savo kaltės nepripažino. Vyko šimtai pardavimų, buvo techninių buhalterinių klaidų, bet jokio sukčiavimo nebuvo ir jokie pinigai nevaikščiojo. Ši byla apie nieką. Teisėjui parodžius R. P. tam tikrus dokumentus, jis nurodė, kad čia jų originalios 2015 metų sutartys, yra ir jo parašas ir valdybos nario V. T.. Tai standartinė sutartis. Kitame voke preliminari sutartis taip pat su jo ir T. M. parašu. U 008 orderyje yra parašas, panašus į jo parašą. Savo paaiškinime nurodė, kad buvo duoti avansai, kurie nebuvo spėti įforminti. Tai dėl PVM mokėjimų. Jis neprisimena gerai šitos situacijos dėl mokėjimų. Po rezervacijos mokesčio eidavo kitas mokėjimas. Rezervavimo sutartis ir iki preliminarios sutarties mokėjimų nebuvo. Viskas būdavo pagal sutartis mokama. 3 avansiniai mokėjimai iki galutinės sutarties pasirašymo turėjo būti. Pagal šią sutartį T. M. mokėjimai turėjo būti įvykdyti. Jie vienas kitam pretenzijų neturi. Pagal 2016-06-06 sutarties 5.6 punktą „specialiosios sąlygos“ (1 t., 167-171 b. l.) iš viso turėjo būti sumokėta 90 000 Eur. Grynais mokėjimų pagal šią sutartį nebuvo. Tai situacija buvo su PVM, apie tai jie aiškinasi kitoje byloje. Pagrindinė sutartis su T. M. nebuvo įvykdyta. Jam pinigai buvo grąžinti. Grąžintina avanso suma buvo pagal sutarties sąlygas.
Iš 2022-06-30 FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog T. M., apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, davė melagingus parodymus. Nustatyti BK 235 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos požymiai (1 t., 1- 6 b. l.).
Iš 2023-02-10 FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, jog T. M. UAB „U“ veiklos vykdymo vietoje, tyčia, siekdamas įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis suklastojo UAB „U“ 2016-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. U, kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys, apie tai, kad UAB „U“ išmokėjo grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur ir patvirtino savo parašu, kad pinigus gavo. Po ko, ši ūkinė operacija apie tariamą pinigų išmokėjimą buvo įtraukta į UAB „U“ apskaitą. Taip pat gauta duomenų, kad T. M. suklastojo UAB „U“ 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitą serija U Nr. 0008, kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys, apie tai, kad jis UAB „U“ sumoka grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur ir patvirtino savo parašu, kad pinigai iš jo buvo priimti. Šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą T. M. panaudojo, pateikdamas jį 2022-08-19 per advokatą R. B. ikiteisminiam tyrimui Nr. 04-6-00024-22 (1 t., 7-9 b. l.).
Iš 2023-01-20 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2023-01-17 UAB „L.“ direktorės V. J. pateiktas UAB „U“ kliento T. M. – B/109,110 apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2022-12-31. Apžiūros metu nustatyta, kad apyvartos žiniaraštyje užfiksuotos 7 piniginės operacijos: 1) 2015-10-06 UAB „U“ apskaitoje užregistruotas piniginių lėšų 30 257,18 Eur gavimas iš T. M., piniginės lėšos (30 257,18 Eur) gautos bankiniu pavedimu; 2) 2016-04-27 UAB „U“ apskaitoje užregistruotas piniginių lėšų 30 257,18 Eur gavimas iš T. M., piniginės lėšos (30 257,18 Eur) gautos bankiniu pavedimu; 3) 2016-09-30 UAB „U“ apskaitoje užregistruotas piniginių lėšų 30 257,18 Eur išmokėjimas T. M., piniginės lėšos (30 257,18 Eur) išmokėtos grynaisiais pinigais; 4) 2016-10-27 UAB „U“ apskaitoje užregistruotas piniginių lėšų 30 257,18 Eur gavimas iš T. M., piniginės lėšos (30 257,18 Eur) gautos grynaisiais pinigais; 5) 2019-10-10 UAB „U“ apskaitoje užregistruotas piniginių lėšų 90 771,54 Eur išmokėjimas T. M., piniginės lėšos (90 771,54 Eur) išmokėtos bankiniu pavedimu; 6) 2022-07-04 UAB „U“ apskaitoje užregistruotas piniginių lėšų 15 000 Eur gavimas iš T. M., piniginės lėšos (15 000 Eur) gautos bankiniu pavedimu; 7) 2022-08-18 UAB „U“ apskaitoje užregistruotas piniginių lėšų 15 257,18 Eur gavimas iš T. M., piniginės lėšos (15 257,18 Eur) gautos bankiniu pavedimu. Už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2022-12-31 UAB „U“ apyvartos žiniaraštyje papildomai jokių piniginių operacijų, susijusių su T. M. užregistruota nebuvo. Apžiūrėtas UAB „U“ apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2022-12-31 laikomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (pateiktas kartu su 2023-01-17 V. J. paaiškinimu dėl UAB „U“ ir T. M.) (1 t., 48-50 b. l., apžiūrėtas dokumentas 1 t., 46 b. l.).
Iš 2022-07-13 FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00024-22 medžiagos prijungta: 2021-01-12 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas (T. M.); 2021-01-12 liudytojo T. M. apklausos protokolas su priedais - (2019-10-10 susitarimas dėl sutarties Nr. U/2015/B/109,110 nutraukimo; UAB „U“ 2016-09-30 Kasos išlaidų orderis Nr. U; UAB „U“ 2016-10-27 Kasos pajamų orderis Nr. U); 2026-06-17 liudytojo T. M. apklausos protokolas su priedais (2022-06-06 UAB „U“ T. M. Pretenzija dėl piniginių lėšų grąžinimo); 2020-02-20 Kratos protokolas (krata (duomenys neskelbtini)) ir kratos protokolu paimti UAB „U“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2019-10-31, UAB „U“ 2016-09-30 Kasos išlaidų orderis Nr. U; UAB „U“ 2016-10-27 Kasos pajamų orderis Nr. U; 2020-02-25 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir protokolu paimti UAB „U“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpius nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31, nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30; 2020-02-20 Kratos protokolas (krata (duomenys neskelbtini)) ir kratos protokolu paimti du lapai rankraštinių užrašų (1 t., 68-107 b. l.).
Iš 2022-08-17 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „U“ 2016-09-30 Kasos išlaidų orderis Nr. U; UAB „U“ 2016-10-27 Kasos pajamų orderis Nr. U. Susipažinus su pateiktais dokumentais matyti, kad 2016-09-30 kasos išlaidų orderyje Nr. U05611 užfiksuotas grynųjų pinigų išmokėjimas. Pagal kasos išlaidų orderyje užfiksuotus duomenis T. M. buvo išmokėta 30 257,18 Eur. Pinigines lėšas išmokėjo UAB „U“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)). 2016-09-30 kasos išlaidų orderyje Nr. U05611 eilutėje „Gavau:“ atlikti rankraštiniai įrašai - užrašyta išmokėta suma (30 257,18 Eur). Kasos išlaidų orderis pasirašytas parašais (eilutėje „Gavėjo parašas“ ir eilutėje „Išdavė kasininkas“). 2016-10-27 kasos pajamų orderyje Serija U Nr. 0007 užfiksuotas grynųjų pinigų gavimas. Pagal kasos pajamų orderyje užfiksuotus duomenis matyti, kad UAB „U“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) buvo sumokėta 30 257,18 Eur. Pinigines lėšas sumokėjo T. M.. Sumokėjimo pagrindas nurodytas rankraštiniu įrašu „avanso pagal sutartį U02015/B/109,110 mokėjimas“. Kasos pajamų orderis pasirašytas parašais (eilutėje „Priimta iš“ po spausdintinio įrašo „T. M.“ ir eilutėje „Gavo kasininkas“ prieš rankraštinį įrašą „R. P.“). Apžiūrėtas 2016-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. U ir 2016-10-27 kasos pajamų orderis Serija U Nr. 0007 laikomi ikiteisminio tyrimo medžiagoje (1 t., 108-110 b. l.).
Iš 2022-08-17 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos UAB „U“ banko sąskaitos, esančios AB „Šiaulių banko Klaipėdos filiale“. Susipažinus su UAB „U“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašais matyti, kad: 2015-10-06 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB buvo pervesta 30 257.18 Eur į UAB „U“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Piniginių lėšų mokėtojas T. M.. Pavedimo paskirtis nurodyta „Rezervacijos mokestis pagal sutartį Nr. U/2015/B/109,l 10“; 2016-04-27 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB buvo pervesta 30 257.18 Eur į UAB „U“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Piniginių lėšų mokėtojas T. M.. Pavedimo paskirtis nurodyta „Mokėjimas pagal preliminaria pirkimo pardavimo sutarti Nr. U/2015B/109,10“. 2019-10-10 iš UAB „U“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 90 771,54 Eur į T. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB. Pavedimo paskirtis nurodyta „pagal sutarties U/2015/B/109,110 susitarimą 2019-10-10“ (1 t., 111-113 b. l.).
Iš 2022-09-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dokumentai - du lapai rankraštinių įrašų, kurie buvo paimti 2020-02-20 atliktos kratos UAB „T. t.“ veiklos vykdymo vietoje, metu. Apžiūrėjus rankraštinius įrašus nustatyta, kad 1 lape yra įrašai (iš kairės į dešinę) „T. M.“ suma „30257,18“, kuri nubraukta, įrašyta: „90 771,54 -10 800 -10 800 = 70 000“. 2 lape įrašai „Gauta M. 69 171,54“ (1 t., 114-116 b. l.).
Iš 2022-08-19 advokatų profesinės bendrijos „ETB Legal“ rašto, pasirašyto advokato R. Bukėno matyti, kad vykdant 2022-08-16 reikalavimą pateikti dokumentus, susijusius su UAB „U“ pateikiami dokumentai: 2015-10-02 sutartis Nr. U/2015/[B]/109,110; 2015-10-06 mokėjimo nurodymas Nr. 109; 2016-04-27 mokėjimo nurodymas Nr. 136; 2016-09-30 Kasos išlaidų orderis Nr. U; 2016-09-30 Kasos pajamų orderio kvitas Serija U Nr. 0008; 2019-10-10 Susitarimas dėl sutarties Nr. U/2015/B/109,110 nutraukimo; 2019-10-10 mokėjimo nurodymas be numerio; 2022-06-06 UAB „U“ pretenzija dėl piniginių lėšų grąžinimo; 2022-07-04 mokėjimo nurodymas Nr. 69; 2022-08-18 mokėjimo nurodymas Nr. 74 (1 t., 122-137 b. l.).
Iš 2022-09-28 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2015-10-02 sutartis Nr. U/2015/[B]/109,110. Susipažinus su sutartimi matyti, kad sutartį sudarė UAB „U“ kurią atstovavo bendrovės direktorius R. P. ir valdybos narys V. T., ir T. M., kuris sutartyje vadinamas „Pirkėju“. Pagal sudarytą sutartį šalys susitaria, kad T. M. (pirkėjui) rezervuojama teisė sudaryti preliminariąsias sutarto baigtumo pastatų pirkimo pardavimo sutartis ar sutartį, kartu neatlygintinai pirkėjui perleidžiant nuomos teises į žemės sklypus Nr. 109 ir 110. Sutartyje nurodyti žemės sklypai tai - UAB „U“ iš valstybės nuomojamame pagal 2002-05-07 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suformuoti ir pagal detaliojo plano sprendinius įregistruoti 2 žemės sklypai, kurių abiejų bendras preliminarus plotas 2902 kv., Nr. 109, 110, buvimo vieta nurodyta priede Nr. 1. Pagal 2015-10-02 Nr. U/2015/[B] /109,110 sutarties 4.2.5. punktą T. M. įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo sumokėti UAB „U“ 30 257,18 Eur dydžio rezervavimo mokestį, kuris, sudarius preliminariąją sutartį, bus įskaitytas į pastatų ir žemės sklypo nuomos teisių įsigijimo kainą. Preliminarios sutarties pagrindu bus patikslinta galutinė pastatų kaina. Galutinė kaina, preliminariai apskaičiuota šios sutarties pasirašymo dieną, bus 151 285,90 Eur + PVM. Pagal 2015-10-02 Nr. U/2015/[B]/109,110 sutarties 4.3. punktą rezervavimo mokestis turi būti sumokėtas į UAB „U“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant mokėjimo paskirtį: Rezervacijos mokestis pagal sutartį Nr. U/2015/B/109,110. 2015-10-02 Nr. U/2015/[B] /109,110 sutarties 4.5.1. – 4.5.3. punktuose nurodytos mokėjimo sąlygos. Pagal sutartį sumokama 20% sumos nuo preliminariai apskaičiuotos galutinės kainos, pagal preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir ją sudarius sumokama 40% sumos nuo preliminariai apskaičiuotos galutinės kainos ir galutinis atsiskaitymas (likusių 40% nuo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties kainos) po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Apžiūros metu nustatyta, kad 30 257,18 Eur yra 20% nuo 151 285,90 Eur sumos, kuri 4.2.5. punkte nurodyta kaip galutinė kaina, preliminariai apskaičiuota sutarties pasirašymo dieną, neįskaičiuojant PVM (1 t., 138-140 b. l.).
Iš 2022-10-07 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta: 2019-10-10 susitarimo dėl sutarties Nr. U/2015/B/109,110 nutraukimo kopija, 2019-10-10 mokėjimo nurodymo kopija, 2022-06-06 UAB „U“ pretenzijos dėl piniginių lėšų grąžinimo kopija, 2022-07-04 mokėjimo nurodymo Nr. 69 kopija, 2022-08-18 mokėjimo nurodymo Nr. 74 kopija. Susipažinus su 2019-10-10 susitarimu dėl sutarties Nr. U/2015/B/109,110 nutraukimu matyti, kad UAB „U“ atstovaujama direktoriaus R. P. (sutartyje vadinama pardavėju), ir T. M. (sutartyje vadinamas pirkėju) abipusiu susitarimu nuo 2019-10-10 nutraukė sutartį Nr. U/2015/B/109,110 ir sutarė grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios vykdydamos sutartį. Susitarime nurodyta, kad pardavėjas mokėjimo pavedimu į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) per 1 kalendorinę dieną grąžina pirkėjui visą pagal preliminariąją sutartį sumokėtą 90 771,54 Eur avanso sumą. Pirkėjas pareiškia, kad neturi Pardavėjui jokių pretenzijų ir ateityje neketina jų reikšti. Pasirašo pardavėjas ir pirkėjas. Susipažinus su 2019-10-10 mokėjimo nurodymu matyti, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB, 2019-10-10 buvo atliktas 90 771,54 Eur piniginių lėšų pavedimas. Piniginių lėšų mokėtojas – UAB „U“ piniginių lėšų gavėjas – T. M.. Mokėjimo paskirtis nurodyta „pagal sutarties U/2015/B/109,110 susitarima 2019-10-10“. Susipažinus su 2022-06-06 UAB „U“ pretenzija dėl piniginių lėšų grąžinimo matyti, kad ji adresuota T. M.. Pretenzijoje nurodyta, kad UAB „U“ ir T. M. sudarė 2015-10-02 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarytos sutarties pagrindu už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą T. M. UAB „U“ dviem bankiniais pavedimais sumokėjo iš viso 60 514,36 Eur. T. M. iniciatyva buvo nutraukta sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Nutraukus sutartį UAB „U“ grąžino sumokėtas pinigines lėšas. Per klaidą ir neapsižiūrėjimą, nutraukus sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pervesta 90 771,54 Eur suma. UAB „U“ per klaidą pervedė 30 257,18 Eur daugiau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pretenzijoje T. M. prašoma kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 d. nuo šios pretenzijos gavimo dienos grąžinti per klaidą pervestą 30 257,18 Eur sumą, pervedant į UAB „U“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke. Pretenzijoje nurodyta, jei prašymas nebus įvykdytas, UAB „U“ bus priversta imtis kitų teisinių priemonių ir kreiptis į atsakingas institucijas dėl nurodytos sumos išieškojimo priverstine tvarka. Susipažinus su 2022-07-04 mokėjimo nurodymu matyti, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2022-07-04 buvo atliktas 15000 Eur piniginių lėšų pavedimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke. Piniginių lėšų mokėtojas – T. M., piniginių lėšų gavėjas - UAB „U“ Mokėjimo paskirtis nurodyta „Permokos pagal preliminarios sutarties nutraukima dalinis mokėjimas“. Susipažinus su 2022-08-18 mokėjimo nurodymu matyti, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke 2022-08-18 buvo atliktas 15257,18 Eur piniginių lėšų pavedimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke. Piniginių lėšų mokėtojas – T. M., piniginių lėšų gavėjas - UAB „U“ Mokėjimo paskirtis nurodyta „Permokos pagal preliminarios sutarties nutraukima galutinis mokėjimas“ (1 t., 141-144 b. l.).
Iš 2022-10-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti T. M. gynėjo pateikti dokumentai: 2016-09-30 kasos išlaidų orderio Nr. U kopija ir 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvito Serija U Nr. 0008 kopija. Apžiūros metu nustatyta, kad 2016-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. U taip pat buvo paimtas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu 2020-02-20 UAB „L.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini). 2016-09-30 kasos išlaidų orderyje Nr. U užfiksuotas grynųjų pinigų išmokėjimas. Pagal kasos išlaidų orderyje užfiksuotus duomenis matyti, kad T. M. buvo išmokėta 30 257,18 Eur. Pinigines lėšas išmokėjo UAB „U“ Eilutėje „Gavau:“ atlikti rankraštiniai įrašai – užrašyta išmokėta suma (30 257,18 Eur). Kasos išlaidų orderis pasirašytas parašais (eilutėje „Gavėjo parašas“ ir eilutėje „Išdavė kasininkas“). 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvite Serija U Nr. 0008 užfiksuota, kad UAB „U“ buvo sumokėta 30 257,18 Eur. Pinigines lėšas sumokėjo T. M.. Kasos pajamų orderio kvitas pasirašytas parašais (eilutėje „Priimta iš“ ir eilutėje „Gavo kasininkas“) (1 t., 145-147 b. l.).
Iš 2022-11-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti T. M. gynėjo pateikti dokumentai: 2015-10-06 mokėjimo nurodymo Nr. 109 kopija ir 2016-04-27 mokėjimo nurodymo Nr. 136 kopija. Susipažinus su pateiktais dokumentais nustatyta, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB 2015-10-06 buvo atliktas 30 257,18 Eur piniginių lėšų pavedimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale. Piniginių lėšų mokėtojas – T. M., piniginių lėšų gavėjas - UAB „U“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo paskirtis nurodyta „Rezervacijos mokestis pagal sutartį Nr. U/2015/B/109,110“. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB 2016-04-27 buvo atliktas 30 257,18 Eur piniginių lėšų pavedimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale. Piniginių lėšų mokėtojas – T. M., piniginių lėšų gavėjas - UAB „U“ Mokėjimo paskirtis nurodyta „Mokėjimas pagal preliminaria pirkimo pardavimo sutarti Nr. U/2015B/109,110“ (1 t., 148-150 b. l.).
Iš 2023-02-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. M. pateikė dokumentų originalus: 2016-09-30 UAB „U“ kasos pajamų orderio kvitą serija U Nr. 0008; 2019-10-10 susitarimą dėl sutarties Nr. U/2015/B/109,110 nutraukimo; 2015-10-02 sutartį Nr. U/2015/[B]/109,110. Pateikęs dokumentus, įtariamasis T. M. nurodė, kad 2022-06-06 UAB „U“ pretenzijos dėl piniginių lėšų grąžinimo dokumento originalo pateikti negali, kadangi ši pretenzija jam buvo pateikta tik atsiunčiant elektroniniu paštu (1 t., 153-154 b. l.).
Iš 2023-01-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „L.“ direktorė V. J. pateikė UAB „U“ kasos knygą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 (1 t., 155-158 b. l.).
Iš 2023-01-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2023-01-17 UAB „L.“ direktorės V. J. pateikta UAB „U“ kasos knyga už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 ir nustatyta, kad kasos knygoje užfiksuotos 2 grynųjų pinigų operacijos, susijusios su T. M. (2016-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. U 5611 ir 2016-10-27 kasos pajamų orderis Serija U Nr. 0007). 2016-09-30 kasos išlaidų orderyje Nr. U užfiksuotas grynųjų pinigų išmokėjimas. Pagal kasos išlaidų orderyje užfiksuotus duomenis T. M. buvo išmokėta 30 257,18 Eur. Pinigines lėšas išmokėjo UAB „U“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)). 2016-10-27 kasos pajamų orderyje Serija U Nr. 0007 užfiksuotas grynųjų pinigų gavimas. Pagal kasos pajamų orderyje užfiksuotus duomenis UAB „U“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) buvo sumokėta 30 257,18 Eur. Pinigines lėšas sumokėjo T. M. (1 t., 159-161 b. l.).
Iš 2023-02-24 savanoriškų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. M. pateikė 2016-04-26 Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su priedu Nr. U/2015[B]/109,110 (dokumento originalas), nurodydamas, kad šio dokumento nepateikė anksčiau, kadangi apie jį buvo pamiršęs. Šią sutartį su priedu rado vykdydamas 2023-02-22 gautą FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos reikalavimą (1 t., 162-163 b. l.).
Iš 2023-03-09 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2016-04-26 Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis su priedu Nr. U/2015[B]/109,110 (dokumento originalas). Apžiūrėjus T. M. pateiktą 2016-04-26 preliminariosios pirkimo - pardavimo sutartį Nr. U/2015 [B]/109,110 (dokumento originalas) nustatyta, kad 2016-04-26 preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis Nr. U/2015[B]/109,110 sudaryta Klaipėdos m., sutartį sudarė UAB „U“ kurią atstovavo bendrovės direktorius R. P. ir valdybos narys V. T., ir T. M., kuris sutartyje vadinamas „Pirkėju“. Sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad fiksuotas mokestis, į kurį yra įskaičiuotas projektų parengimas, suplanuotoje teritorijoje esančių statinių nugriovimas, vandens telkinių iškasimas, inžinerinių kvartalinių tinklų įrengimas iki Pirkėjo Žemės sklypų dalies ribos (elektros tinklai 5kw, ryšių kanalizacijos tinklai, drenažo ir lietaus surinkimo tinklai, buitinių nuotekų tinklai, vandentiekio tinklai, dujotiekio tinklai), bendros kvartalo infrastruktūros įrengimas ir sutvarkymas ((duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys ir rytinės pusės pėsčiųjų – dviračių takai, bendro naudojimo teritorijos, Kvartalo vidaus gatvės, privažiavimai, pėsčiųjų – dviračių takai, gatvių, takų apšvietimas, kita kvartalo susisiekimo infrastruktūra, gatvių apželdinimas, gerbūvis) – 151 285,90 Eur. Sutarties 5.6. punkte numatyta, kad avansas, sumokėtas pagal rezervavimo sutartį – 30 257,18 Eur. Sutarties 5.7. punkte nurodyta, kad avansas mokėtinas iki 2016 m. liepos 1 d. po šios Sutarties pasirašymo – 30 257,18 Eur sumokami per 5 dienas po šios sutarties pasirašymo, antra avanso dalis 30 257,18 Eur sumokama iki 2016 m. liepos 1 d. Sutartį pasirašo direktorius R. P., valdybos narys V. T., ir T. M. (1 t., 164-171 b. l.).
Iš 2022-11-14 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta Swedbank AB pateiktų T. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo ir sąskaitos (duomenys neskelbtini) apyvartų išrašo apžiūra. Nustatyta, kad: 2015-10-06 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 30 257,18 Eur pavedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (piniginių lėšų gavėjas UAB „U“ Pavedimo paskirtis nurodyta „Rezervacijos mokestis pagal sutartį Nr. U/2015/B109,110“. Iš apyvartų išrašo matyti, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio mėn. piniginių lėšų pražios likutis – 4 360,94 Eur, pabaigos likutis – 3 053,62 Eur. 2016-04-27 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 30 257,18 Eur pavedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (piniginių lėšų gavėjas UAB „U“ Pavedimo paskirtis nurodyta „Mokėjimas pagal preliminaria pirkimo pardavimo sutarti Nr. U/2015B/109,110“. Iš apyvartų išrašo matyti, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio mėn. piniginių lėšų pražios likutis – 29,12 Eur, pabaigos likutis – 1 762,73 Eur. 2019-10-10 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta 90 771,54 Eur iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (piniginių lėšų siuntėjas UAB „U“ Pavedimo paskirtis nurodyta „pagal sutarties U/2015/B109,110 susitarimą 2019-10-10“. Iš apyvartų išrašo matyti, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio mėn. piniginių lėšų pražios likutis – 14 128,77 Eur, pabaigos likutis – 44 491,24 Eur. 2019 m. lapkričio mėn. piniginių lėšų pradžios likutis – 44 491,24 Eur, pabaigos likutis – 2 757,35 Eur. Nustatyta, kad 2019-10-10 gavus 90 771,54 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos buvo pervestos: 2019-10-15 50 000 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas UAB A. (mokėjimo paskirtis nurodyta „Paskola pagal sutarti 2019.10.14“); 2019-10-25 7 000 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas T. M. (mokėjimo paskirtis nurodyta „Mokėjimas tarp savo sąskaitų“); 2019-10-30 8 652,56 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM; 2019-11-06 2 037,92 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas VSDF valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2019-11-06 6 544 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas VSDF valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2019-11-06 10 000 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas UAB A. (mokėjimo paskirtis nurodyta „Paskola pagal sutarti 2019.11.06“); 2019-11-15 20 000 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis nurodyta „(duomenys neskelbtini) (2019.11.12)“); 2019-11-21 2 000 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas T. M. (mokėjimo paskirtis nurodyta „Mokejimas tarp savo sąskaitų“); 2019-11-30 3 000 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjas T. M. (mokėjimo paskirtis nurodyta „Mokejimas tarp savo sąskaitų“). Laikotarpiu nuo 2019-10-10 (gavus 90 771,54 Eur) iki 2019-11-30 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta: 2019-11-07 900,87 Eur iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjas „K. a.“, UAB (mokėjimo paskirtis nurodyta „Darbo užmokestis už 2019-10“); 2019-11-11 16,44 Eur iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjas UAB V. V. C. (mokėjimo paskirtis nurodyta „atlyginimas už 2019 m. spalio mėn.“); 2019-11-12 1 387,62 Eur iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjas UAB "W." (mokėjimo paskirtis nurodyta „Darbo užmokestis už 2019-10“); 2019-11-18 61 Eur iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjas S. B. (mokėjimo paskirtis nurodyta „uz MB pramogas“); 2019-11-19 127,42 Eur iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjas VSDF VALDYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS (mokėjimo paskirtis nurodyta P.P.MOK.S(duomenys neskelbtini) Data 2019-11-01 SoDros išmoka byla (duomenys neskelbtini)) (1 t., 190-199 b. l.).
Iš 2022-11-24 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta AB SEB banko pateikto T. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-08-11 apžiūra. Susipažinus su išrašu matyti, kad 2022-07-04 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 15 000 Eur pavedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (piniginių lėšų gavėjas UAB „U“ Pavedimo paskirtis nurodyta „Permokos pagal preliminarios sutarties nutraukimą dalis“. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pradinis piniginių lėšų likutis – 161 670,77 Eur, galutinis likutis – 75 863,60 (2 t., 4-9 b. l.).
Iš 2022-11-29 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos T. M. Danske Bank A/S Lietuvos filiale sąskaitų ataskaitos laikotarpiu nuo sąskaitų atidarymo iki sąskaitų uždarymo, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (2 t., 18-20 b. l.).
Iš 2022-12-14 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos T. M. UAB „Revoliut“ banko sąskaitos, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (3 t., 4-6 b. l.).
Iš 2022-12-16 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos T. M. AB Šiaulių banke atidarytų sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2015-12-22 (arba sąskaitos atidarymo) iki 2022-08-26 (arba sąskaitos uždarymo), tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (3 t., 32-34 b. l.).
Iš 2023-02-27 daiktų apžiūros protokolo bei priedų matyti, kad apžiūrėti UAB „U“ ir ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00024-22 dokumentai (3 t., 44-120 b. l.).
Iš 2023-04-27 FNTT rašto dėl dokumentų prijungimo prie atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 04-6-00024-22 su priedais matyti, kad pateikta: Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020-02-18 nutartys dėl leidimo atlikti kratą UAB „U“ patalpose, 2020-02-20 FNTT reikalavimas R. P. pateikti visus UAB „U“ apskaitos dokumentus ir sutartis už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2020-02-20) (4 t., 167-175 b. l.).
Iš 2022-12-30 kaltinamojo akto ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinimai pareikšti R. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį (5 t., 1-83 b. l.).
Iš 2023-07-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „L.“ direktorė V. J. pateikė UAB „U“ 2016-09-30 kasos išlaidų orderio Nr. U ir 2016-10-27 kasos pajamų orderio Nr. U pavyzdžius, užpildytus jos naudojamoje apskaitos programoje „Rivilė-gama (5 t., 93-96 b. l.).
Dėl melagingų parodymų davimo
Baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų (iš jų – asmens, apklausiamo kaip liudytojo) davimą nustatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje. BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).
Nors kaltinamasis T. M. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad jo, kaip liudytojo, neatitinkantys tikrovės parodymai yra duoti ne 2022-06-17, o 2021-01-12, kuriuos jis davė per daug nesigilindamas į pateiktus ir jam parodytus dokumentus ir klaidingai juos suprasdamas, tačiau tokia jo versija, teismo nuomone, yra paneigta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2015-10-02 tarp UAB „U“ atstovaujamos direktoriaus R. P. ir valdybos nario V. T., ir pirkėjo T. M. pasirašyta sutartis Nr. U/2015/[B]/109,110, kurios 4.2.4 punkte numatyta, kad iki 2016-06-01 pirkėjas T. M. su UAB „U“ turi sudaryti Preliminariąją sutartį, o 4.2.5. punkte numatyta, kad T. M. įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo sumokėti į UAB „U“ sąskaitą 30 257,18 Eur dydžio rezervavimo mokestį, kuris, sudarius preliminarią sutartį, bus įskaitytas į Pastatų ir Žemės sklypo nuomos teisių įsigijimo kainą, o 4.3 punkte numatyta, kad rezervavimo mokestis turi būti sumokėtas į Bendrovės sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį:- Rezervacijos mokestis pagal sutartį Nr. U/2015/B/109,110 (1 t., 123-127 b. l.). Vykdant aptartus sutarties įsipareigojimus, T. M. 2015-10-06 mokėjimo nurodymu Nr. 109 pervedė į UAB „U“ sąskaitą 30 257,18 Eur, mokėjimo paskirtyje įrašant - Rezervacijos mokestis pagal sutartį Nr. U/2015/B/109,110 (1 t., 128 b. l.), o 2016-04-26 tarp UAB „U“ atstovaujamos direktoriaus R. P. ir valdybos nario V. T., ir pirkėjo T. M. pasirašyta Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. U/2015/[B]/109,110, kurios 5.6 punkte nurodyta, kad Avansas, sumokėtas pagal rezervavimo sutartį, yra 30 257,18 Eur, o 5.7 punkte nurodyta, kad Avansas, mokėtinas iki 2016-07-01 po šios sutarties pasirašymo, yra: 30 257,18 Eur sumokami per 5 dienas nuo šios sutarties pasirašymo, antra avanso dalis 30 257,18 Eur sumokama iki 2016-07-01 (1 t., 167-171 b. l.). Vykdydamas aptartas Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, T. M. 2016-04-27 mokėjimo nurodymu Nr. 136 pervedė į UAB „U“ sąskaitą 30 257,18 Eur, mokėjimo paskirtyje įrašant – Mokėjimas pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. U/2015/B/109,110. (1 t., 129 b. l.), tačiau antros avanso dalies iki sutarto termino 2016-07-01 nepervedė. Taigi iki 2016-07-01 iš esmės, tiksliai ir laiku, buvo vykdomi visi aptarti susitarimai tarp UAB „U“ ir T. M., išskyrus vieną susitarimą – iki 2016-07-01 nesumokėta antra avanso dalis 30 257,18 Eur, t. y. iki to laiko vietoj sutartų 90 771,54 Eur pervesta tik 60 514,36 Eur.
Toliau UAB „U“ tą pačią dieną, t. y. 2016-09-30, išrašo kasos išlaidų orderį Nr. U, kuriame R. P. ir T. M. parašais patvirtinta, kad UAB „U“ kasininkas R. P. T. M. išdavė grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur, o T. M. šiuos pinigus gavo (1 t., 79 b. l.), ir kasos pajamų orderį serija U Nr. 0008, kurio T. M. pateiktame šio orderio kvite (pats orderis į bylą nepateiktas) vėlgi R. P. ir T. M. parašais patvirtinta, kad T. M. UAB „U“ sumoka grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur, o UAB „U“ kasininkas R. P. šiuos pinigus gavo (1 t., 131 b. l.). T. M. paaiškino, kad pagal šiuos aptartus dokumentus jis jokių pinigų nei gavo, nei perdavė R. P., šiuos dokumentus tuo pačiu metu pasirašė paprašytas R. P. dėl draugiškumo ir partneriškumo, nes UAB „U“ taip sprendė savo mokestinius klausimus dėl anksčiau beveik prieš metus sumokėto rezervacijos mokesčio, o jo atsiskaitymams su UAB „U“ tai neturėjo įtakos, t. y. 2016-09-30 jo sumokėta suma pagal Preliminarią sutartį liko ta pati - 60 514,36 Eur. Tokius T. M. paaiškinimus patvirtino ir R. P., nurodęs, kad pagal sutartį su T. M. jokių mokėjimų grynais nebuvo, tai susiję su UAB „U“ PVM mokėjimais, dėl ko yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kur jis yra kaltinamasis. Taigi iš išdėstyto teismui nekyla abejonių, kad 2016-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. U ir kasos pajamų orderio serija U Nr. 0008 kvitas yra suklastoti, t. y. juose atvaizduoti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie pinigų išdavimą ir paėmimą iš T. M., siekiant UAB „U“ galimai išvengti PVM, pasak liudytojos V. J., skaičiuotino nuo 2015-10-06 sumokėto 30 257,18 Eur rezervavimo mokesčio, mokėjimo.
Toliau UAB „U“ 2016-10-27 išrašo kasos pajamų orderį serija U Nr. 0007, kuriame R. P. ir T. M. parašais patvirtinta, kad T. M. UAB „U“ sumoka grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur, o UAB „U“ kasininkas R. P. šiuos pinigus gavo (1 t., 80 b. l.). Nors T. M. paaiškino, kad 2016-10-27 kasos pajamų orderį pasirašė vėlgi paprašytas R. P. daugiau dėl partneriškumo, nes šis kasos pajamų orderis turėjo pakeisti 2016-09-30 kasos pajamų orderį, ir dėl to nematė problemos, tačiau tokią jo versiją teismas laiko neįtikinama. Teismo nuomone, būtent 2016-10-27 T. M. grynais sumokėjo antrą avanso dalį 30 257,18 Eur, kurios nebuvo sumokėjęs iki 2016-07-01 pagal Preliminarią sutartį, tokiu būdu sumokėdamas visą sutartą 90 771,54 Eur avanso sumą. Tokią teismo išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2019-10-10 tarp UAB „U“ atstovaujamo R. P., ir T. M. buvo pasirašytas Susitarimas dėl sutarties Nr. U/2015/B/109,110 nutraukimo, kuriame nurodyta, kad UAB „U“ grąžina T. M. visą pagal preliminariąją sutartį sumokėtą 90 771,54 Eur avanso sumą ir ši suma T. M. bankiniu pavedimu buvo pervesta. Teismas T. M. versiją, kad aptartame susitarime 90 771,54 Eur avanso suma buvo nurodyta per klaidą, o jis 30 257,18 Eur skirtumą laikė bauda už įsipareigojimų nevykdymą, vėlgi laiko neįtikinama. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad 2019-10-10 Susitarime nurodyta grąžintina 90 771,54 Eur avanso suma neatitinka UAB „U“ apskaitoje buvusios užfiksuotos tik 60 514,36 Eur T. M. sumokėtos sumos (1 t., 46 b. l.), kas rodo, kad grąžintina 90 771,54 Eur avanso suma buvo apskaičiuota ne pagal į apskaitą įtrauktus dokumentus, o pagal UAB „U“ direktoriui R. P. žinomą vedamą rankraštinę, t. y. tikrąją padėtį atitinkančią apskaitą, kuri ir buvo rasta kratos metu, kas neabejotinai sutapo ir su T. M. turimais duomenimis. Be to, pats T. M., duodamas 2021-01-12 parodymus R. P. baudžiamojoje byloje, patvirtino, kad sumokėjo visą 90 771,54 Eur avanso sumą: 60 514,36 Eur bankiniais pavedimais ir 30 257,18 Eur grynais pagal 2016-10-27 kasos pajamų orderį serija U Nr. 0007. Teismas neturi jokio pagrindo tikėti T. M. paaiškinimu, jog gavęs UAB „U“ pretenziją dėl 30 257,18 Eur grąžinimo, jis neturėjo pagrindo ginčyti tokią pretenziją, kadangi, kaip anksčiau aptarta, byloje yra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad T. M. UAB „U“ sumokėjo 90 771,54 Eur avanso sumą.
Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad T. M. kaip liudytojas 2022-06-17 davė melagingus parodymus R. P. baudžiamojoje byloje apie tai, kad pagal 2016-04-26 Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. U/2015B/109,110 viso sumokėjo tik 60 514,36 Eur bankiniais pavedimais, o pagal 2016-10-27 kasos pajamų orderį serija U Nr. 0007 grynais pinigais 30 257,18 Eur UAB „U“ direktoriui R. P. jis nemokėjo. Teismo nuomone, tokius melagingus parodymus, patvirtinančius kaltinamojo kitoje baudžiamojoje byloje R. P. versiją, T. M. davė, siekdamas padėti R. P. išvengti be kita ko ir kaltinimo dėl galimo UAB „U“ 30 257,18 Eur piniginių lėšų, neišmokėtų T. M. pagal 2016-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. U, pasisavinimo. Tokią teismo išvadą patvirtina ir toliau dėstoma tam tikra įvykių seka. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. P. baudžiamojoje byloje (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paskutinį kartą apie įtarimus pranešta 2022-05-18, 2022-06-06 surašoma UAB „U“ pretenzija, pasirašyta R. P., T. M. dėl per klaidą UAB „U“ pervestos 30 257,18 Eur sumos grąžinimo (1 t., 85 b. l.), dėl įtarimų R. P. rašytinius parodymus pateikia 2022-06-08, T. M. parodymus duoda 2022-06-17 ir 2022-07-04 bei 2022-08-18 bankiniais pavedimais grąžina UAB „U“ bendrai 30 257,18 Eur sumą (1 t., 135-136 b. l.), R. P. parodymus dar duoda 2022-08-18 ir 2022-09-20 (3 t., 147-166 b. l.).
Taigi tikrovės neatitinkančius parodymus 2022-06-17 T. M. davė žinodamas ir suprasdamas melagingą jų turinį, jis suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą, suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia.
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog T. M., apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, 2022-06-17 laikotarpiu nuo 09.19 val. iki 11.03 val., ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „U“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turto pateikimo, turto pasisavinimo davė melagingus parodymus apie tai, kad jis:
-pagal pasirašytą 2016-04-26 Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. U/2015B/109,110 su UAB „U“ dėl gyvenamojo namo įsigijimo, žemės sklypų nuomos teisės perėmimo, viso sumokėjo tik 60 514,36 Eur, kuriuos sumokėjo bankiniais pavedimais 2015-10-05 – 30 257,18 Eur, 2016-04-27 – 30 257,18 Eur, pervedant juos į UAB „U“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal jam pateiktą susipažinti 2016-10-27 kasos pajamų orderį serija U Nr. 0007, kuriame nurodyta, kad T. M., nurodant pagrindą „avanso pagal sutartį U/B/109,110 mokėjimas“, sumokėjo grynais pinigais 30 257,18 Eur UAB „U“ direktoriui R. P., jis nemokėjo, tačiau kasos pajamų orderyje pasirašė;
-2019-10-10 pasirašius Susitarimą su UAB „U“ dėl sutarties Nr. U/2015/B/109,110 nutraukimo, kuriame nurodyta, kad pardavėjas (UAB „U“ grąžina pirkėjui (T. M.) visą pagal preliminariąją sutartį sumokėtą 90 771,54 Eur avanso sumą ir nutraukus sutartį Nr. U/2015/[B]/109, 110, nors UAB „U“ 2019-10-10 bankiniu pavedimu į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino 90 771,54 Eur, melagingai nurodė, kad ši suma buvo per didelė, tai yra jam buvo išmokėta 30 257,18 Eur daugiau nei jis buvo UAB „U“ sumokėjęs, 30 257,18 Eur sumą gavo nesant jokio pagrindo.
Taigi kaltinamojo T. M. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Dėl dokumentų klastojimo
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalyku gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. BK 300 straipsnis nustato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar ne. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau kartu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-251-1073/2018). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).
BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu. Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018). Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę turi ir padarytos žalos dydis, taip pat kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia ir nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, jos dydis išreiškia veikos pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos daryti išvadą, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).
Kaip jau anksčiau aptarta, šioje byloje patikimai nustatyta, kad UAB „U“ 2016-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. U ir kasos pajamų orderio serija U Nr. 0008 kvitas yra suklastoti, t. y. juose atvaizduoti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie pinigų išdavimą ir paėmimą iš T. M.. Tai iš esmės pripažįsta ir pats kaltinamasis T. M.. Nors T. M. teigia, kad minėtų kasos dokumentų pasirašymas iš jo pusės jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nesukėlė ir jo veiksmai gali būti pripažinti mažareikšmiais, tačiau teismas negali sutikti su tokia jo nuomone.
Vėlgi kaip jau aptarta, teismui nekyla abejonių, kad 2016-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. U ir kasos pajamų orderio serija U Nr. 0008 kvitas yra suklastoti, siekiant UAB „U“ galimai išvengti PVM, pasak liudytojos V. J., tvarkiusios UAB „U“ buhalterinę apskaitą, skaičiuotino nuo 2015-10-06 sumokėto 30 257,18 Eur rezervavimo mokesčio, mokėjimo. Be to, pažymėtina tai, kad R. P. 2016-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. U perdavė buhalterinę apskaitą vedančiai V. J. ir ji šį dokumentą įtraukė į UAB „U“ apskaitą, tuo tarpu 2016-09-30 kasos pajamų orderio serija U Nr. 0008 buhalterinę apskaitą vedančiai V. J. neperdavė ir šis dokumentas į UAB „U“ apskaitą nebuvo įtrauktas (1 t., 46 b. l.), tokiu būdu R. P. sudarė situaciją, leidžiančią jam galimai pasisavinti iš UAB „U“ 30 257,18 Eur sumą, dėl ko jis yra kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje.
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog T. M. tyčia, siekdamas įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:
-suklastojo UAB „U“ 2016-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. U, kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys, apie tai, kad UAB „U“ jam, T. M., išmokėjo grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur, ir nors realiai jam pinigai nebuvo išmokėti, patvirtino savo parašu, kad pinigus gavo. Po ko, ši ūkinė operacija apie tariamą pinigų išmokėjimą buvo įtraukta į UAB „U“ apskaitą ir tokiu būdu sumažintas kasos likutis.
-suklastojo UAB „U“ 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitą serija U Nr. 0008, kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad jis UAB „U“ sumoka grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur ir nors realiai pinigų nemokėjo, patvirtino savo parašu, kad pinigai buvo iš jo priimti. Be to, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą T. M. panaudojo, pateikdamas jį 2022-08-19 per advokatą R. B. ikiteisminiam tyrimui Nr. 04-6-00024-22.
Taigi kaltinamojo T. M. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę T. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis T. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą teisingumui ir vieną nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kita vertus jis turi šeimą, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriamos BK 235 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšys – baudos, nustatant didesnius už sankcijų vidurkius jų dydžius.
Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po pusę švelnesnės bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir T. M. paskirti subendrintą 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą, kurią nuteistasis T. M. per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, kvitą būtina pateikti teismui.
T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.