Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-57-360/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-15
Bylos Nr.: 1A-57-360/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00024-2022-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis: T. M.
Advokatai: Remigijus Bukėnas

Kategorijos

1.1.8.11Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-360/2024Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00024-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11.; (S) 1.2.20.5.1.; 1.2.29.1.1.; 2.4.6.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Karolinai Rimkienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,nuteistajam T. M. ir jo gynėjui advokatui Remigijui Bukėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. gynėjų advokatų R. Bukėno ir Dariaus Sauliūno apeliacinį skundą dėl dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-11-16 nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. M. paskirta subendrinta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, sumokant ją per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. nuteistas už tai, kad apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus, o būtent: jis 2022-06-17 laikotarpiu nuo 09.19 val. iki 11.03 val. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – FNTT Klaipėdos apygardos valdyba) tarnybinėse patalpose, esančiose Pilies g. 12A, Klaipėdoje, ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00014-20 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turto pateikimo, turto pasisavinimo, susipažinęs su liudytojo teisėmis ir pareigomis ir, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis:

- pagal pasirašytą 2016-04-26 Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gyvenamojo namo įsigijimo, žemės sklypų nuomos teisės perėmimo, viso sumokėjo tik 60 514,36 Eur, kuriuos sumokėjo bankiniais pavedimais 2015-10-05 – 30 257,18 Eur, 2016-04-27 – 30 257,18 Eur, pervedant juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal jam pateiktą susipažinti 2016-10-27 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0007, kuriame nurodyta, kad T. M., nurodant pagrindą „avanso pagal sutartį (duomenys neskelbtini) mokėjimas“, sumokėjo grynais pinigais 30 257,18 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. P., jis nemokėjo, tačiau kasos pajamų orderyje pasirašė;

- 2019-10-10 pasirašius Susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuriame nurodyta, kad pardavėjas (UAB „(duomenys neskelbtini) “) grąžina pirkėjui (T. M.) visą pagal preliminariąją sutartį sumokėtą 90 771,54 Eur avanso sumą ir nutraukus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-10 bankiniu pavedimu į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino 90 771,54 Eur, melagingai nurodė, kad ši suma buvo per didelė, tai yra jam buvo išmokėta 30 257,18 Eur daugiau nei jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjęs, 30 257,18 Eur sumą gavo nesant jokio pagrindo.

2. Be to, T. M. nuteistas ir už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent: jis 2016 m. rugsėjo-spalio mėn., tikslus laikas nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:

- suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam, T. M., išmokėjo grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur, ir nors realiai jam pinigai nebuvo išmokėti, patvirtino savo parašu, kad pinigus gavo. Po ko, ši ūkinė operacija apie tariamą pinigų išmokėjimą buvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir tokiu būdu sumažintas kasos likutis;

- suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0008, kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur ir nors realiai pinigų nemokėjo, patvirtino savo parašu, kad pinigai buvo iš jo priimti. Be to, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą T. M. panaudojo, pateikdamas jį 2022-08-19 per advokatą R. Bukėną ikiteisminiam tyrimui Nr. 04-6-00024-22.

Šalies argumentai

3. Nuteistojo gynėjai advokatai apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo T. M. išteisinti arba dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalies, remiantis BK 37 straipsniu, atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

3.1. Įžvelgiami baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimai, motyvuojant tuo, kad ignoruoti apelianto paaiškinimai, sureikšmintos pavienės aplinkybės, nekreipta dėmesio į faktų visumą, remtasi įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, palaikė prokuroro pateikiamą versiją.

3.2. Teismas, tirdamas bylos aplinkybes, ne tik nenustatė objektyvios tikrovės (faktinių aplinkybių, įrodančių, kad apeliantas 2022-10-27 tikrai perdavė grynuosius pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. P.), tačiau rėmėsi tik savo nuomone (nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis reikalauja iš teisėjo vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu), kad būtent 2016-10-27 T. M. grynais sumokėjo antrą avanso dalį 30 257,18 Eur. Remtasi prielaida, kad apeliantas turėjo vykdyti savo sutartines prievoles, nors ir pavėlavęs, nesvarstyta galimybė, jog galėjo nevykdyti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paprašė paslaugos dėl kasos išlaidų orderio ir kasos pajamų orderio pasirašymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikalavo apelianto sumokėti avanso. Apeliantas teigia ir tvirtina, kad jis šiuo atveju nemokėjo 30 257,18 Eur grynaisiais pinigais, taip pat apeliantas neigia savo anksčiau (2021-01-12) duotus parodymus tuo klausimu kaip klaidingus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. taip pat neigia gavęs iš apelianto grynųjų pinigų ir galiausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo užfiksuota, kad apeliantas buvo sumokėjęs tik 60 514,36 Eur sumą. Iš visų šių aplinkybių lieka tik vienas įrodymas - pats kasos pajamų orderis, tačiau abi jį sudariusios šalys neigia, kad pagal jį būtų buvę perduoti grynieji pinigai.

3.3. Tyrėjai galėjo ir turėjo aiškintis, ar apeliantas turėjo kokių nors grynųjų pinigų šaltinių (pvz., teikė paslaugas, už kurias paprastai atsiskaitoma grynaisiais), ar jis buvo susitaupęs kokią nors grynųjų pinigų sumą, ar į UAB „(duomenys neskelbtini) “ patalpas buvo atėjęs su kokiu nors didesniu paketu pinigams sudėti. Ar pas apeliantą banko sąskaitose iki 2016-10-27 dienos buvo sukaupta 30 257, 18 Eur suma, ar likus nedaug laiko iki 2016-10-27 dienos apeliantas neišsigrynino į 30 257,18 Eur sumą panašios pinigų sumos, ar nebuvo sudaręs kokių nors kitų sandorių, iš kurių būtų galėjęs gauti pinigų. Toliau tyrėjai taip pat galėjo ir privalėjo aiškintis, ar UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius 2016-10-27 dieną ar neilgai trukus po šios dienos nepirko kokių nors didelių pirkinių, neatsiskaitė su kokiais nors tiekėjais už prekes ir paslaugas, nevykdė kokių nors kitų sutartinių prievolių, neįnešė į savo asmeninę ar trečiųjų asmenų banko sąskaitą pinigų. Nuosprendyje nurodyta, jog atlikus apelianto banko sąskaitų tyrimą, reikšmingų duomenų nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklausiant liudytojus teismo posėdžių metu buvo bandyta ieškoti ir rinkti įrodymus apie apelianto piniginių lėšų šaltinius, tačiau tokių įrodymų nėra.

3.4. Teismas remiasi išvestiniu įrodymu, t. y. 2019-10-10 Susitarimu, kuriame nurodyta grąžintina 90 771,54 Eur avanso suma, o ne 60 514,36 Eur suma. Daroma prielaida, kad, jeigu apeliantas būtų sumokėjęs 60 514,36 Eur avanso sumą, tai ir 2019-10-10 Susitarime turėjo būti nurodyta 60 514,36 Eur suma. Tačiau šią teismo prielaidą byloje paneigia daugybė kitų įrodymų, iš kurių matyti, kodėl 2019-10-10 Susitarime nurodyta būtent 90 771,54 Eur suma: susitarimą parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, apeliantas paaiškino, kad jis nuo pat pradžių pastebėjo neatitikimą, tačiau nusprendė surizikuoti ir „pasipinigauti“ tikėdamasis gauti didesnę sumą nei realiai buvo sumokėjęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius teisme paaiškino, kad 2019-10-10 Susitarimas dėl sutarties nutraukimo buvo parengtas „vadovaujantis sutartimi“ (o ne apskaitos duomenimis), ,,Grąžintina suma buvo pagal sutarties sąlygas“. Liudytoja V. J. paaiškino, kad „R. P. nepažiūrėjo, kokia yra permokos suma T. M., todėl ir grąžino didesnę, nei reikalinga, nes jos debitorių-kreditorių sąraše ši suma buvo mažesnė“. 2022-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė pretenziją T. M. dėl permokėtos 30 257,18 Eur sumos grąžinimo. Apeliantas visą savo nepagrįstai gautą 30 257,18 Eur permoką UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino dviem bankiniais mokėjimo pavedimais. Teismas šiuo atveju nusprendė kaip įrodymu remtis aplinkybe, kuri yra visai kitos baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas, t. y. tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius esą vedė rankraštinę, t. y. tikrąją padėtį atitinkančią, apskaitą, kuri buvo rasta pas R. P. kratos metu, tačiau nepaaiškino, ką įrašai rodo.

3.5. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-17 dieną T. M. apklausiamas kaip liudytojas sakė tiesą, patvirtino ne tik šioje byloje apklausti liudytojai, bet ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis, o būtent, remiantis apyvartos su T. M. žiniaraščiu už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2022-12-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė, kad T. M. 2015-10-06 mokėjimo pavedimu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 257,18 Eur, 2016-04-27 mokėjimo pavedimu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 30 257,18 Eur, 2016-09-30 neva gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 257, 18 Eur grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) , 2016-10-27 neva sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 257,18 Eur grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį. Teismas turėjo rimto pagrindo suabejoti pareikšto kaltinimo pagrįstumu, kuriame buvo laikomasi pozicijos esą apeliantas tik pagal 2016-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 257, 18 Eur grynaisiais pinigais iš tiesų negavo, tuo tarpu pagal 2016-10-27 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas 30 257, 18 Eur grynaisiais pinigais neva vis dėlto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo. Kaltintoja laikėsi pozicijos, kad pagal kasos išlaidų orderį pinigai T. M. nebuvo išmokėti, tuo tarpu pagal kasos pajamų orderį T. M. pinigus iš tiesų įmokėjo. Teismas privalėjo tokią kaltinamajame akte išdėstytą poziciją vertinti kritiškai, jos nepripažinti kaip patikimos, pagrįstos ir teisėtos. Šiuo atveju teismas privalėjo konstatuoti, kad teisingos apskaitos vedimo prasme abu kasos dokumentai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaityti, yra lygiaverčiai ir jie bylos kontekste turi būti vertinami abu kartu vienodai.

3.6. Teismas nuosprendyje taip ir nepateikė jokių patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog objektyvi tikrovė yra ta, kad apeliantas 2016-10-27 grynaisiais pinigais mokėjo pagal kasos pajamų orderį 30 257,18 Eur sumą. Nesant byloje surinktų įrodymų, kurie vienareikšmiškai ir neabejotinai paneigtų apelianto kaip liudytojo 2022-06-17 tyrėjui duotus parodymus, kad jis nemokėjo atitinkamų grynųjų pinigų, nėra ir apeliantui kaltinamajame akte inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, pagrindinio požymio, t. y. objektyviosios tikrovės iškraipymo.

3.7. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00014-20 medžiagos matyti, kad grynųjų pinigų menamas grąžinimas ir menamas įnešimas pagal kitų liudytojų parodymus buvo dažnas atvejis, todėl visiškai neturėtų stebinti ir apelianto, kaip tik dar vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliento, analogiškas atvejis. Be to, teismas pagrindinėje byloje (R. P. baudžiamojoje bylos) dar ateityje tik nustatys, kokios iš tiesų buvo aplinkybės. Aplinkybės dėl grynųjų pinigų (ne)mokėjimo yra galutinai neišaiškintos ir nenustatytos. Tačiau nagrinėjant apelianto baudžiamąją bylą šiame procese pagal pareikštą kaltinimą teismas nusprendė jau dabar pasisakyti šiais klausimais ir spręsti dėl tokių aplinkybių, kurios savaime nėra šios bylos dalykas, t. y., ar T. M. sumokėjo grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta kaltinime, ar jų nemokėjo, kaip tvirtina jis pats. R. P. baudžiamojoje byloje priimtas ir įsiteisėjęs galutinis nuosprendis bus vienas svarbiausių įrodymų, kuriuo remiantis būtų galima galiausiai įvertinti, ar apeliantas yra kaltas dėl melagingų parodymų davimo, ar ne.

Šalies argumentai

3.8. Teismo nuomonė, apie apelianto motyvą neva padėti R. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės yra aiškiai nepagrįsta, paviršutiniška, susidaryta šios bylos įrodymų neįvertinus pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Paties apelianto elgesys ir veiksmai aiškiai parodo, kad jam pareikšta pretenzija buvo pagrįsta ir jokio pagrindo jam pasilikti 30257, 18 Eur permoką nebuvo. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi tik išimtinai vienintele prielaida apie apelianto neva teiktą pagalbą R. P., kuri byloje nėra patvirtinta absoliučiai jokiais įrodymais. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, apeliantas aiškiai prisipažino, kad jo 2021-01-12 dieną duotas liudijimas ikiteisminio tyrimo metu neatitiko tikrovės, dėl to apeliantas labai gailisi ir jis neturėjo jokio tikslo klaidinti ikiteisminį tyrimą. Jis išsamiai raštu paaiškino aplinkybes ir priežastis, kodėl atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00014-20 jo 2021-01-12 dieną ir 2022- 06-17 dieną jo duoti parodymai dėl grynųjų pinigų mokėjimo skyrėsi, atsižvelgė į sunkiai sergančio krikštatėvio patarimą.

3.9. Jeigu apeliantas ir turėtų būti kaltinamas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tai ne dėl melagingų parodymų davimo 2022-06-17 dieną, kaip nurodoma kaltinamajame akte, o būtent 2021-01-12 dieną, kurią T. M. ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00014-20 apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad jis 2016-10-27 grynais pinigais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 257,18 Eur. Kadangi vėliau, t. y. praėjus beveik pusantrų metų, apeliantas aiškiai pripažino, kad tokie jo anksčiau duoti parodymai neatitiko tiesos, buvo galima svarstyti apie įtarimų jam pareiškimą dėl melagingų parodymų davimo 2021-01-12 dieną. Šios apelianto baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas gali būti tik apelianto 2021-01-12 duotų parodymų atitikimas tikrovei, nes būtent juos apeliantas pakeitė.

3.10. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojo V. U. parodymus, kuris paaiškino, kad R. P. savindavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus. Galima spręsti, kad R. P. galimai fiktyviai įformindavo kasos išlaidų orderį su pirkėjais tuomet, kai pirkėjas de jure perimdavo nuosavybę į perkamą nekilnojamąjį turtą, t. y. kuomet pirkėjas realiai nerizikuodavo būti apgautas dėl realiai jo mokamos turto pardavimo kainos. Nėra logiško motyvo, kodėl apeliantas turėjo pasirašyti abu orderius, tačiau pagal vieną jų pinigus realiai sumokėti, o pagal kitą jų realiai negauti, nes tokiu atveju apeliantas, dar tik būdamas būsimu pirkėju, netektų galimybės dokumentais pagrįsti tikrosios avansu sumokėtos pinigų sumos ir sukurtų sąlygas pardavėjui piktnaudžiauti.

3.11. Apelianto 2021-01-12 dieną duoti tikrovės neatitinkantys parodymai nebuvo duoti tyčia siekiant suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūną. Apeliantas 2021-01-12 dieną duodamas parodymus ir nurodydamas, kad pinigus mokėjo ir grynaisiais, pirmiausia vadovavosi dokumentais. Jo turimi ir jam tyrėjo parodyti dokumentai (kasos orderiai, 2019-10-10 susitarimas dėl sutarties nutraukimo pagal kurį jam buvo grąžinta 90771,54 Eur suma) sufleravo apeliantui šiuo aspektu tarsi vienintelį logišką paaiškinimą, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso sumokėjo ne 60 514,36 Eur, o neva 90 771,54 Eur. Padarytą klaidą apeliantas to paties ikiteisminio tyrimo metu ištaisė antrą kartą apklausiamas 2022-06-17 dieną.

3.12. Dėl pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pažymima, kad, kaip matyti iš paties apelianto paaiškinimo apie kasos dokumentų pasirašinėjimą (kad pagal vienus dokumentus jis pinigus neva atgauna, o pagal kitus dokumentus - neva vėl sumoka), jis tokių savo veiksmų visiškai nelaikė pavojingais, galinčiais sukelti kokias nors reikšmingas pasekmes apskritai.

3.13. R. P. baudžiamojoje byloje (pvz., K. K., M. L.) matyti, kad ir šie asmenys taip pat sutikdavo pasirašyti tokius pačius, kaip ir apelianto atveju, kasos dokumentus. Aplinkybė, kad nei K. K. sutuoktinei, nei M. L. nėra pareikšti įtarimai dėl tokių pačių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų klastojimo, rodo, kad ir prokurorės vertinimu, panašios veikos nėra pavojingos. Apelianto bylą nagrinėjęs teismas privalėjo pirmiausia įvertinti, ar apelianto veiksmai apskritai dedant parašus ant jam R. P. pateiktų kasos dokumentų yra pavojingi. Teismas šio klausimo nuosprendyje nenagrinėjo, todėl šis klausimas liko neatsakytas.

3.14. Teismas nuosprendyje nenurodo jokių dėl 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradusių teisiškai reikšmingų pasekmių (šis dokumentas net nebuvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą). Anot valstybinio kaltintojo, 2016-09-30 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini)5611 buvo sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis (teismas šiam argumentui nei pritarė, nei jį paneigė). Tačiau toks šio orderio sukeltų pasekmių vertinimas galimas tik tuomet, jeigu yra atsiribojama ir ignoruojamas kitas kasos apskaitos dokumentas - 2016-10-27 kasos pajamų orderis Nr. 0007, kuriuo ta pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė pajamas grynaisiais pinigais. Iš bylos duomenų matyti, kad abu šie dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užregistruoti buhalterinėje apskaitoje. Tai reiškia, kad vertinant šiuos dokumentus kartu, bendrovės kasos likutis nei padidėjo, nei sumažėjo, t. y. išliko nepakitęs. Todėl šių kasos dokumentų pasirašymas iš apelianto pusės jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nesukėlė, o kaltinamajame akte įrašytas tvirtinimas, kad tokiu būdu buvo sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis neatitinka tikrovės, ir šiais veiksmais jokia žala padaryta nebuvo.

3.15. Teismas šiuo atveju nusprendė remtis kitais argumentais dėl teisiškai reikšmingų pasekmių, o būtent, kad atsirado galimybė išvengti PVM mokėjimo ir buvo sudaryta galimybė R. P. pasisavinti pinigines lėšas 30 257,18 Eur. Tačiau abu šie teismo argumentai yra nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Pirma, apelianto byloje nėra nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju realiai bandė išvengti ar net išvengė PVM mokėjimo. Atitinkamai ir teismas šiuo atveju negali remtis tokiomis aplinkybėmis kaip teisiškai reikšmingomis dėl sudarytų fiktyvių kasos dokumentų. Antra, teismas pats pabrėžia, kad ne apeliantas, o R. P., turėdamas savo dispozicijoje visus fiktyviai pasirašytus dokumentus, sudarė situaciją, leidžiančią jam galimai pasisavinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 257, 18 Eur sumą, dėl ko jis yra kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje.

3.16. Dėl 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinime yra nurodoma, kad T. M. šį dokumentą panaudojo jį pateikdamas ikiteisminiam tyrimui Nr. 04-6- 00024-22. Toks kaltinimas yra absurdiškas, kadangi atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6- 00024-22, T. M. buvo pateiktas 2022-08-16 reikalavimas, kuriuo T. M. buvo pareikalauti pateikti „visus turimus dokumentus susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo ir jos nutraukimo“. Apeliantas sąžiningai vykdydamas jam pateiktą reikalavimą, bendradarbiaudamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, pateikė visus turimus dokumentus, taip pat ir turėtą 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas nesuklastojo šio dokumento tikslu suklaidinti ikiteisminį tyrimą ar kitaip pakenkti tyrimo eigai. Šis dokumentas pateiktas vykdant pareigūno reikalavimą kartu su kitais Apelianto turėtais dokumentais. 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje taip pat niekaip nebuvo panaudotas ir nesukėlė jokių padarinių.

3.17. Įvertinus visas aplinkybes apelianto byloje galima konstatuoti, kad iš tiesų apeliantas, pats neturėdamas jokio teisinio, materialinio suinteresuotumo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. P. suklaidintas ir jo prašymu, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtus 2016-09-30 dienos kasos dokumentus, kuriuose buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Jeigu apelianto padarytuose veiksmus teismas kvalifikavo kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašytą veiką (konstatavo esant formaliąją šio nusikaltimo sudėtį), tokia jo padaryta veika neabejotinai turi būti pripažinta mažareikšme ir vadovaujantis BK 37 straipsniu.

Šalies argumentai

3.18. Jeigu teismas nuspręstų atmesti apeliacinį skundą dėl esmės, prašoma teismo peržiūrėti apeliantui paskirtos bausmės pagrįstumą. Neįvertinta tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, T. M., vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 120 straipsniu, nebeatitinka (duomenys neskelbtini) keliamų reikalavimų, todėl netenka galimybės vykdyti savo profesinę veiklą, praranda darbą ir su juo susijusį darbo užmokestį, tai paliečia jo šeimą tiek morališkai, tiek finansiškai, kyla reputacinė rizika paskolos klausimu. Nuosprendis gali sukelti visiškai neproporcingas pasekmes apeliantui. Apeliantas yra trijų vaikų tėvas, du jo sūnūs šiuo metu yra studentai, mokosi aukštosiose mokyklose. Apeliantas yra aktyvus (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys, dalyvaujantis socialinėse iniciatyvose, ką patvirtina ir teismui pateikta (duomenys neskelbtini) charakteristika.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015).

6. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su T. M. nuteisimu dėl melagingų parodymų davimo bei dokumento suklastojimo ir žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimo, tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus taip pat atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo T. M. kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaip interpretuojami nuosprendžio argumentai ir manoma, jog bylos duomenys turėjo būti įvertinti tik taip, kaip laikoma esant teisinga, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo ar neteisėtumo. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo T. M. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartų reikalavimų, išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimo aplinkybių grandinę.

9. Skundžiamu nuosprendžiu T. M. nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2022-06-17 FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00014-20 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis pagal pasirašytą 2016-04-26 Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso sumokėjo tik 60 514,36 Eur (bankiniais pavedimais 2015-10-05 – 30 257,18 Eur, 2016-04-27 – 30 257,18 Eur) pervedant juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o pagal jam pateiktą susipažinti 2016-10-27 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodyta, kad T. M., nurodant pagrindą „avanso pagal sutartį (duomenys neskelbtini) mokėjimas“, sumokėjo grynais pinigais 30 257,18 Eur UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui R. P., jis nemokėjo, tačiau kasos pajamų orderyje pasirašė, be to, 2019-10-10 pasirašius Susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties minėtos sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad pardavėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) grąžina pirkėjui (T. M.) visą pagal preliminariąją sutartį sumokėtą 90 771,54 Eur avanso sumą ir nutraukus šią sutartį, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-10 bankiniu pavedimu į jo asmeninę banko sąskaitą grąžino 90 771,54 Eur, melagingai nurodė, kad ši suma buvo per didelė, tai yra jam buvo išmokėta 30 257,18 Eur daugiau nei jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjęs, 30 257,18 Eur sumą gavo nesant jokio pagrindo. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį T. M. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam, T. M., išmokėjo grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur, ir nors realiai jam pinigai nebuvo išmokėti, patvirtino savo parašu, kad pinigus gavo, po ko, ši ūkinė operacija apie tariamą pinigų išmokėjimą buvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir tokiu būdu sumažintas kasos likutis, be to, suklastojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0008, kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur ir nors realiai pinigų nemokėjo, patvirtino savo parašu, kad pinigai buvo iš jo priimti, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą T. M. panaudojo, pateikdamas jį 2022-08-19 per advokatą R. Bukėną ikiteisminiam tyrimui Nr. 04-6-00024-22.

10. Dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję su T. M. nuteisimu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, įžvelgiami baudžiamojo proceso normų pažeidimai, teigiama, jog ignoruoti apelianto paaiškinimai, sureikšmintos pavienės aplinkybės, spręsta paviršutiniškai, formaliai, palaikyta prokuroro versija, kuri nepatikrinta, taip pat pažymima, jog nenustatyta objektyvi tikrovė, remtasi tik nuomone, o ne patikimais duomenimis, kad 2016-10-27 pinigai buvo perduoti, akcentuojama, jog apeliantas tvirtina, kad pinigų tada nemokėjo, neigia 2021-01-12 duotus parodymus, kritikuojami nuosprendžio argumentai dėl to, kad sprendžiama, jog pagal 2016-10-27 kasos pajamų orderį T. M. sumokėjo grynais pinigais R. P. bei pateikiami priešingi argumentai, pažymint, jog T. M. ir R. P. neigia pinigų mokėjimą pagal 2016-10-27 kasos pajamų orderį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta, jog T. M. mokėjo 60 514,36 Eur. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip gynybinė pozicija. Vien tai, kad įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino kitaip, nei pageidavo apeliantas, nereiškia, kad nesilaikyta baudžiamojo proceso reikalavimų. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme įrodymai išsamiai ištirti, dėl reikšmingų aplinkybių apklaustas tiek pats T. M., tiek ir liudytojai. Byloje ištirtų įrodymų visuma patikimai atskleidžia esminę aplinkybę, jog T. M., būdamas susipažinęs su liudytojo teisėmis ir pareigomis ir, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus ir to pats apeliantas iš esmės neneigia, tik laikosi pozicijos, jog iš pradžių 2021-01-12 jis sakė netiesą, kad pagal 2016-10-27 kasos pajamų orderį R. P. grynais pinigais sumokėjo 30 257,18 Eur, tačiau vėliau, paveiktas sunkiai sergančio krikštatėvio patarimų, be kita ko, 2022-06-17 nuvyko į FNTT ir paliudijo būtent tikrąsias aplinkybes, jog jokių pinigų pagal 2016-10-27 kasos pajamų orderį jis nemokėjo. Taigi byloje yra aiškiai nustatytas melagingų parodymų davimo faktas ir liudytojo elgesys vienaip ar kitaip, byloja apie jo nesąžiningumą, todėl įrodymų visuma aiškiai patvirtina, jog T. M. iš tikrųjų ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00014-20 davė melagingus parodymus ir todėl visiškai pagrįstai dėl to yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

11. Pagal kaltinimą T. M. 2022-06-17 melagingai parodė, jog pagal sutartį jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo bankiniais pavedimai tik 60 514,36 Eur, o pagal 2016-10-27 kasos pajamų orderį jis nemokėjo, nors ir pasirašė, patvirtindamas tokią operaciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog kaltinimo aplinkybės pasitvirtino. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas plačiai išanalizavo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, lygindamas ir gretindamas juos tarpusavyje, bei pateikė išsamiai argumentuotas išvadas, kodėl vertina, jog ne 2021-01-12, o 2022-06-17 T. M. parodymai yra melagingi. Kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su nuosprendžio motyvacija ir jai pritaria. Pagal T. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinius įsipareigojimus, T. M. įmonei turėjo sumokėti 90 771,54 Eur, kas, kaip 2021-01-12 patvirtino apklausiamas kaip liudytojas T. M., ir įvyko, buvo atlikti 2 bankiniai pavedimai po 30 257,18 Eur ir vienas mokėjimas grynais 30 257,18 Eur pagal 2016-10-27 kasos pajamų orderį. Tokią situaciją kaip realiai ir susidariusią, remdamasis ne nuomone, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o ištirtų įrodymų visuma, pripažino pirmosios instancijos teismas, ją atitiko ir tolimesni įvykiai, kai 2019 m. nusprendus T. M. ir UAB “(duomenys neskelbtini)” nutraukti sutartį ir buvo sutarta, pasirašant 2019-10-10 Susitarimą, kad šalys sutartį nutraukia ir viena kitai grąžina tai, ką yra gavusios vykdydamos sutartį bei nurodoma, kad pardavėjas bankiniu pavedimu į T. M. sąskaitą per vieną darbo dieną grąžina visą sumą 90 771, 54 eurus, tai ir buvo padaryta. Bylos duomenimis ši suma 90 771,54 Eur suma „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užregistruota kaip išmokėta suma, tai buvo buhalteriškai patvirtintas mokėjimas. Apklausiamas kaip liudytojas 2021-01-12 T. M. visas šias aplinkybes patvirtino, išsamiai paaiškino apie sudarytas sutartis, gautas sumas ir net neužsiminė, kad yra per daug ar per mažai gauta.

12. Praėjus beveik pusantrų metų po pirmosios apklausos, T. M. savo poziciją kardinaliai pakeitė, 2022-06-17 liudytojo apklausoje teigdamas, jog jokio mokėjimo grynais pagal sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, kaip įforminta 2016-10-27 kasos pajamų orderyje, esą nebuvo. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama argumentavimui įrodinėjant, jog teisingi yra ne 2021-01-12 liudytoju apklausto T. M. parodymai, kaip vertino pirmosios instancijos teismas, o 2022-06-17 apklausoje kaip liudytojo T. M. duoti parodymai apie tai, kad pagal 2016-10-27 kasos pajamų orderį, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, R. P. jis jokių grynų pinigų nemokėjo, pažymima, jog 2019-10-10 Susitarimą rengė ne apeliantas, pamatęs didesnę, nei esą sumokėjo, jam grąžintiną sumą, sugalvojo „pasipinigauti“, o pasak R. P., Susitarimas parengtas ne pagal apskaitos dokumentus, bet pagal T. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, T. M. pateikta 2022-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzija dėl per klaidą pervestos 30 257,18 Eur sumos grąžinimo, T. M. be pagrindo jam pervestą sumą dviem pavedimais po pretenzijos pateikimo ir grąžino. Tačiau apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės gynybos yra interpretuojamos savaip ir neįtikina, jog pirmesnieji T. M. parodymai, atitikę kitus duomenis, melagingi. Nėra pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio pastebėjimams, kada, kokiame įvykių, susijusių su R. P. teisinėmis problemomis, kontekste pakito ir T. M. parodymai. Gynybos prašymu apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta liudytoja V. A. 2016 metais dirbusi kartu R. P., nurodė, jog pastarasis buvo jos darbdavys, teigė, jog ji 2016 metais dirbo „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Liudytoja taip pat paaiškino, kad tarp jos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini) dokumentų“ nebuvo. Iš esmės liudytoja nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bylai, turėtų įtakos ištirtų įrodymų vertinimui. Byloje nustatytos bei skundžiamame nuosprendyje remiantis įrodymų visuma aptartos aplinkybės, kaip jau minėta aukščiau, ir parodo, kurie T. M. parodymai yra teisingi, atitinka bylos duomenų visumą, todėl daryti kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismas, pagrindo nėra.

13. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie bus nustatinėjami kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje ir bus aiškinamasis, vyko mokėjimai ar ne. Kolegija dėl šių argumentų pastebi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne kieno kito, o T. M. kaltės klausimas, vertinami šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, susiję su T. M., atitinka ar ne jo veiksmai faktines aplinkybes, atliekamas T. M. veiksmų teisinis vertinimas. Be to, remiantis teismų praktika, T. M. parodymai bet kokiame teisme ir bet kokiame procese būtų įvertinti vienodai, parodymų davimo laikas nekeičia jų teisingumo ar neteisingumo. Baudžiamojo proceso įstatymas niekaip neriboja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno teisės pradėti ikiteisminį tyrimą. Priešingai, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taip pat pareiga kuo operatyviau vykdyti ikiteisminį tyrimą kyla ir iš BPK 2 straipsnio, nustatančio, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymuose įtvirtintų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Svarbu ir tai, kad, galimi atvejai, kai melagingus parodymus davę asmenys gali nesulaukti teisingumo, pvz., gali sueiti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, jeigu procesas pagrindinėje byloje užsitęstų arba tokie procesai būtų dirbtinai stabdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-159-654/2023).

14. Nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų susiję ir su T. M. pripažinimu kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teigiama, jog T. M. dokumentų, neatitikusių realių operacijų, pasirašymo nevertino kaip pavojingo, nes tiek kasos išlaidų, tiek kasos pajamų orderiuose sumos sutapo, pasirašė paprašytas ir suklaidintas R. P., nėra ir žalos, reikšmingų padarinių, nes atsižvelgiant dar ir į 2016-10-27 kasos pajamų orderį, kasos išlaidos nei padidėjo, nei sumažėjo, o 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitą ikiteisminiam tyrimui pateikė pagal pareikalavimą pateikti dokumentus, vertinama, jog aptariama T. M. veika mažareikšmė. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinimas šioje dalyje buvo susijęs su dviem dokumentais: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-30 kasos išlaidų orderiu, kuriame buvo įrašyti duomenys, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam, T. M., išmokėjo grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur, ir T. M. patvirtino savo parašu, kad pinigus gavo, po ko, ši ūkinė operacija buvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą; taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2016-09-30 kasos pajamų orderio kvitu, kuriame buvo įrašyti duomenys apie tai, kad jis, T. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka grynaisiais pinigines lėšas – 30 257,18 Eur ir patvirtino savo parašu, kad pinigai buvo iš jo priimti, šį dokumentą T. M. pateikė 2022-08-19 per advokatą R. Bukėną ikiteisminiam tyrimui Nr. 04-6-00024-22. Šio baudžiamojo proceso metu abu minimus 2016-09-30 dokumentus pasirašę asmenys, tiek T. M., tiek ir R. P. tvirtino, jog jokie pinigai nebuvo nei įmokėti, nei išmokėti, t. y. tiek kasos išlaidų orderyje, tiek kasos pajamų orderio kvite atvaizduoti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie pinigų išdavimą ir paėmimą iš T. M.. Taigi T. M. pripažįsta dokumentų klastojimo faktą.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę T. M. veiką pripažinti mažareikšme BK 37 straipsnio pagrindu, ko prašoma ir apeliaciniame skunde, tačiau neįžvelgė tam pagrindo. Kolegija taip pat nemano, jog nagrinėjamomis aplinkybėmis T. M. veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį galėtų būti pripažįstama mažareikšme. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, suklastoti dokumentai nebuvo nereikšmingi, nesukėlę žalos ar pasekmių. Juose fiksuojami įmonės buhalterinei apskaitai reikšmingi duomenys. T. M., būdamas nemokumo administratoriumi, suprasdamas finansinių apskaitos dokumentų svarbą, įtvirtino šiuose dokumentuose neteisingą informaciją – pasirašė, kad pinigus gavo, nors realiai negavo ir pasirašė, kad sumokėjo, nors teigia, kad realiai pinigų nemokėjo. Taip dokumentai buvo suklastoti. Baudžiamasis įstatymas saugo dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą, tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimą. Todėl suklastoti tikri „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis, kasos pajamų orderio kvitas turi reikšmę ir yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ svarbūs apskaitos dokumentai. Pagal bylos aplinkybes įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytas tik kasos išlaidų orderis, o kasos pajamų orderis apskaitytas nebuvo, taigi buvo sumažintas UAB “(duomenys neskelbtini)” kasos likutis, sudarytos sąlygos išimti iš kasos pinigus ir juos panaudoti neaiškiais tikslais. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog T. M. kasos pajamų orderio kvitą ikiteisminiam tyrimui pateikė pagal dokumentų pareikalavimą, tačiau tai nepaneigia apelianto atsakomybės. T. M. tyčia įrašė žinomai neteisingą informaciją ir ją patvirtino savo parašu, suvokė šių dokumentų reikšmę. Bylos duomenų visuma patvirtina, jog panaudojus suklastotus dokumentus, kilo ir teisiškai reikšmingos pasekmės. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad T. M. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu.

16. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog kitiems asmenims fiktyviai pasirašiusiems dokumentus, kaltinimai nepareikšti, pastebima, jog ir liudytojas V. U. patvirtino, jog įmonėje būta fiktyvaus pinigų įforminimo. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl kitų asmenų, o būtent dėl T. M.. Nustačius T. M. veikose nusikaltimų požymių jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

17. Apeliaciniame skunde prašoma peržiūrėti ir T. M. paskirtos bausmės pagrįstumą, teigiama, jog teismas nepaaiškino, kodėl skirta bauda didesnė nei sankcijos vidurkis, be to, nurodoma, kad T. M. kils neproporcingos pasekmės, nebegalės vykdyti profesinės veiklos, patirs reputacinę žalą, kils pasekmės ir šeimai. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimas T. M. yra pakankamai motyvuotas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (padaryti 2 nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ne kartą baustas administracine tvarka, turi šeimą, dirba), T. M. buvo pagrįstai parinktos švelnesnės straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys – baudos. Nuosprendyje apibūdinant baudų dydį netiksliai nurodyta, jog skiriamos didesnės nei vidurkis baudos. Atsižvelgiant į BK 47 straipsnį, matyti, jog už nesunkius nusikaltimus T. M. paskirtos baudos neviršija šios sankcijos rūšies vidurkio. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kolegija nemato pagrindo vertinti, jog T. M. būtų nubaustas per griežtai. Apeliaciniame skunde minimos apeliantui, jo šeimai galinčios kilti pasekmės neduoda pagrindo bausmės klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Skundžiamu nuosprendžiu, remiantis įrodymų visuma, pagrįstai pripažinta, jog T. M. padarė atitinkamas nusikalstamas veikas, jam paskirta įstatyme numatyta bausmė. Pasielgęs neteisėtai asmuo turi prisiimti ir savo elgesio pasekmes, kurių atsiradimas savaime nereiškia, jog skiriama bausmė yra per griežta.

18. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog T. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. M. gynėjų advokatų Remigijaus Bukėno ir Dariaus Sauliūno apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė