- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-150-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00253-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl įvykdytos solidarios prievolės atgręžtinio reikalavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės D. M. 32 736,24 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016, be kita ko, paliko solidariai R. M. ir D. M. vykdyti prievoles kreditoriams, tarp kurių buvo ir kreditorius UAB „Pohjola Finance“ (dabar – UAB „OP Finance“) pagal 2013 m. birželio 14 d. sudarytą finansinio lizingo sutartį. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi minėtą Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Nors minėta prievolė buvo palikta solidari, tačiau ieškovas vienas dengė finansinį įsipareigojimą, atsakovė prie šios prievolės vykdymo visiškai neprisidėjo. Šiuo metu ieškovas pilnai atsiskaitė su kreditoriumi UAB „OP Finance“ 65 472,48 Eur sumai, todėl ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti jai tenkančios prievolės dalį (1/2 dalį).
2. Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu priteisė D. M. iš R. M. 82 487,02 Eur kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį. Dalijant turtą, nukrypta nuo lygių dalių principo – ieškovui priteista ¾ R. M. ūkio vertės, o atsakovei – ¼ minimo ūkio vertės. Apskaičiuojant atsakovei mokėtiną kompensaciją, sudarytas dalintino turto balansas ir kompensacijos suma apskaičiuota, atėmus ūkio finansinius įsipareigojimus (atitinkamai sumažinus dalintino turto vertę). Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi ištaisė priešpriešinių sumų įskaitymo klaidas ir atitinkamai sumažino kompensaciją iki 75 917,34 Eur, tačiau kompensacijos apskaičiavimo tvarkos ar motyvų nekeitė. Priešingai, teismas nurodė, kad „R. M. ūkio vertė, atskaičius įsipareigojimus ir dovanotą turtą, yra 325 143,7 Eur“, taip pat pažymėjo, jog kompensacijos dydis nustatytas tinkamai ir „priteisė ¼ ūkio vertės kompensaciją (81 285,93 Eur)“. Teismas santuokos nutraukimo byloje dalindamas R. M. ūkį D. M. už ūkį iš R. M. priteistiną kompensaciją sumažino 30 305,77 Eur (¼ dalimi ūkio skolų). Tokiu būdu atsakovės įsipareigojimai yra įvykdyti, priteisiant turtą R. M. ir sumažinant mokėtiną kompensaciją jai tenkančia skolų suma. Be to, įsipareigojimai pagal 2013 m. birželio 14 d. finansinio lizingo sutartį prisiimti R. M. priteisto ūkio naudai. Šios sutarties šalimi buvo ir liko tik R. M., kuris pagal 2018 m. vasario 2 d. patvirtinimą dėl lizingo objekto nuosavybės teisės/sutikimo pagal finansinio lizingo sutartį lizingo objektus įgijo asmeninėn nuosavybėn. Minėtas turtas buvo įtrauktas į 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, pagal kurį padalintas ūkis, taip pat į 2014 m. gruodžio 31 d. ūkininko R. M. kreditorių ir tiekėjų sąrašą, kur nurodyta skolos suma yra 35 551,33 Eur, o ne ieškovo nurodomi 65 472,48 Eur. Ieškovas į prašomą priteisti sumą įtraukęs 29 920,95 Eur skolą, kuri 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. tai dienai, kuriai padalintas šalių turtas ir įsipareigojimai, jau buvo sumokėta. Kadangi pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms atsirado nuo ieškinio padavimo dienos, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir dėl to, jog reikalavimas minėtai sumai santuokos nutraukimo byloje apskritai nebuvo dalintas. Ieškovas tapatų reikalavimą reiškė ir santuokos nutraukimo byloje. Jis prašė priteisti iš D. M. ½ (46 089,00 Eur) kreditoriams sumokėtų įmokų, tačiau tos įmokos priteistos nebuvo, atsakovui išaiškinta, kad jos atskirai nepriteistinos, nes kompensacija yra sumažinta ūkio skolų suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. M. atsakovei D. M. 1 300 Eur atstovavimo išlaidas, o valstybei 554 Eur atidėtą žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, buvo nutraukta D. M. ir R. M. santuoka bei išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tame tarpe ir padalintas šalių turtas bei, užskaičius priešines sumas, priteista iš atsakovo R. M. ieškovei D. M. 75 917,34 Eur kompensacija už didesnę jam tenkančią turto dalį, nurodant, kad šiame skaičiuje yra ieškovės D. M. neišmokėta dalis valstybei už žemės sklypus – 23 974,95 Eur, priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstant 36 mėnesių laikotarpiui. Sprendime nurodyta, kad R. M. ūkis, įvertinus kreditorinius įsipareigojimus bei dovanotą turtą (juos atmetus), yra 325 143,70 Eur vertės. Be to, minėtais teismų sprendimais palikta vykdyti solidariai ieškovei D. M. ir atsakovui R. M. prievoles kreditoriams, tame tarpe ir kreditoriui UAB „Pohjola Finance“ pagal 2013 m. birželio 14 d. finansinio lizingo sutartį.
5. Teismas pažymėjo, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-64-939/2018, kuris Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas, atmesdamas ieškovo ieškinį dalyje dėl įvykdytų solidarių prievolių kreditoriams UAB „Agroteka“ ir SIA „UniCredit Leasing“ atgręžtinių reikalavimų konstatavo, jog minėtos solidarios prievolės yra išimtinai vieno solidariojo skolininko R. M. interesais, todėl jis atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą, o bendraskolė D. M. laikytina skolininko R. M. laiduotoja. Be to, Prienų rajono apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. gegužės 22 d., išaiškino Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. M. ieškovei D. M. priteista 82 487,02 Eur kompensacija, kuri Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi sumažinta iki 75 917,34 Eur, už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir nurodė, kad 23 974,95 Eur suma yra ieškovės D. M. solidarios prievolės su R. M. už žemės sklypus Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ½ dalis (47 949,89 Eur / 2). Kadangi prievolė yra solidari, tai atitinkamai R. M. įvykdžius D. M. prievolės už žemės sklypus dalį 23 974,95 Eur apimtimi, priteistos iš atsakovo ieškovei 75 917,34 Eur kompensacijos dalis atitinkamai, bet ne daugiau kaip 23 974,95 Eur suma, mažinama (įskaitoma) atsakovo faktiškai sumokėta D. M. solidarios prievolės už žemės sklypus dalimi. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad 2016 m. liepos 29 d. sprendimu nustatant R. M. ūkio vertę, buvo įskaičiuoti ūkio turimi įsipareigojimai 121 223,06 Eur, tačiau iš 2014 m. gruodžio 31 d. R. M. ūkio balanso, kuriuo teismas rėmėsi nustatydamas jo vertę, ir didžiosios knygos išrašo matyti, kad šiuose dokumentuose įsipareigojimai Nacionalinei žemės tarnybai nėra apskaityti.
6. Tiek iš Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo, tiek iš prijungtose bylose esančių dokumentų teismas nustatė, kad ūkio vertė 2014 m. gruodžio 31 d.– 517 462,35 Eur, mokėtinos sumos – 121 223,06 Eur, tame tarpe skola UAB „Pohjola Finance“ – 34 623,63 Eur. Tuo tarpu ieškovas, prašydamas priteisti ½ dalį įvykdytos solidariosios prievolės, ją skaičiuoja nuo 65 472,48 Eur, nors, kaip minėta nutraukiant santuoką, likusi skola buvo daug mažesnė. Tai patvirtina ir į nagrinėjamą bylą ieškovo pateikta gautų mokėjimų ataskaita nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2018 m. vasario 7 d., iš kurios matyti, kad didžioji dalis skolos, kurią ieškovas prašo priteisti šiuo ieškiniu, yra išmokėta iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. šalims dar vedant bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai nurodo įvykdytos prievolės dydį, nuo kurio prašo priteisti solidariosios prievolės dalį.
7. Įvertinęs teismų sprendimais nustatytus prejudicinius faktus, teismas sprendė, kad šalių prievolė kreditoriui UAB „Pohjola Finance“ šalių išoriniuose (kreditoriaus ir sutuoktinių) santykiuose – solidari, tačiau vidiniuose (tarp sutuoktinių) teisiniuose santykiuose buvo išspręstas tarpusavio atsiskaitymo klausimas. Teismų sprendimuose nustatyti prejudiciniai faktai, kad apskaičiuojant sutuoktinių turto vertę (ūkio vertę) (ją mažinant) yra atimamos sutuoktinių turimos skolos, t. y. teismai įvertino šalių turimus finansinius įsipareigojimus, taip pat ir dovanoto turto vertę. Teismo sprendimu padalinant šalių turtą atsakovei priteista kompensacija buvo sumažinta atsakovei tenkančia šio ūkio skolų dalimi, nes kompensacija priteista atsakovei ne nuo visos ūkio vertės (517 462,35 Eur), o tik nuo 325 143,70 Eur, išminusavus sutuoktinių turimas skolas (121 223,06 Eur) ir dovanotą ieškovui turtą (iš viso už 71 095,59 Eur), kas reiškia, kad sumažinus šalių dalintino turto vertę vykdytinų prievolių suma, atsakovei buvo priteista mažesnė kompensacija (kompensacija sumažinta 30 305,77 Eur (¼ dalimi ūkio skolų)). Tokiu būdu atsakovės įsipareigojimai yra įvykdyti, priteisiant turtą R. M. ir sumažinant mokėtiną kompensaciją atsakovei tenkančia skolų suma, dėl ko laikytina, jog solidari prievolė kreditoriui UAB „Pahjola Finance“ buvo išimtinai vieno solidariojo skolininko R. M. interesais, todėl jis atsako kitai bendraskolei D. M. už visą skolą, o bendraskolė D. M. laikytina skolininko R. M. laiduotoja.
8. Teismas pažymėjo, kad į minėtą iš dalintino ūkio vertės išminusuotą 2014 m. gruodžio 31 d. ūkio skolų sumą (121 223,06 Eur) įeina ir R. M. ūkio skola UAB „Pahjola Finance“, kas reiškia, kad nustatant ūkio vertę skola ir šiam kreditoriui buvo išminusuota, taip sumažinant ūkio vertę, dėl ko akivaizdu, kad buvo priteista ir mažesnė kompensacija atsakovei. Ieškovui atiteko dalis turto, kuri buvo pašalinta iš dalintino turto ir kurios vertė atitiko kreditorinių įsipareigojimų sumą, todėl būtent ieškovui tenka pareiga dengti įsiskolinimus kreditoriams, o ieškovas netenka teisės regreso tvarka reikalauti sumokėtos skolos dalies iš solidariojo skolininko – atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo išvada, kad atsakovės įsipareigojimai yra įvykdyti, priteisiant turtą R. M. ir sumažinant mokėtiną kompensaciją atsakovei tenkančia skolų suma, yra nepagrįsta ir iškreipia Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą bei jo esmę. Minėtame sprendime teismas dėl ginčo prievolių įvykdymo pažymėjo, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Tuo tarpu dalį kitų prievolių, kurios atsirado nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, teismas nutraukiant santuoką pripažino asmeninėmis ieškovo R. M. prievolėmis, taip aiškiai nurodydamas, kokios prievolės lieka ieškovo ir atsakovės solidariomis prievolėmis, o kurios prievolės lieka ieškovo asmeninėmis prievolėmis.
1.2. Teismas, nutraukiant šalių santuoką, atsakovei D. M. tenkančios skolos dalies pagal su UAB „Pohjola Finance“ sudarytą finansinio lizingo sutartį neišminusavo iš atsakovei priteistos ir ieškovo mokėtinos kompensacijos, t. y. teismo sprendime nėra nurodyta, kad atsakovei tenkančia įsipareigojimų suma (atsakovei tenkanti įsipareigojimų dalis ¼) yra mažinama atsakovei iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydis. Priešingai, teismas ieškovui priteisė ¾ turto, o atsakovei priteisė kompensaciją už ¼ turto vertės, atsižvelgiant į tai, kad su ieškovu liko gyventi nepilnametis sūnus M. M. ir M. M., jie padeda ūkyje, ketina ūkininkauti, taip pat į tai, kad R. M. ūkininkauti padėjo ir atsakovo tėvai, kad ūkininko ūkis yra vienintelis atsakovo darbas. Teismo sprendime nėra argumentų, kad nuo lygių dalių yra nukrypstama dėl to, jog ieškovui atitenka prievolė grąžinti visas šalių santuokoje įgytas solidariąsias skolas.
1.3. Šalių santuokos nutraukimo byloje atsakovei D. M. iš ieškovo R. M. buvo priteista visa teismo nustatyta jai tenkanti kompensacija. Be to, santuokos nutraukimo byloje atsakovei buvo priteista iš ieškovo daugiau kompensacijos, nei kad priklausė atsakovei, kadangi atsakovei buvo priteista kompensacija už „Pienas Lt“ pajų, nors nutraukiant santuoką „Pienas Lt“ pajus buvo įtrauktas į R. M. ūkio, kuris taip pat buvo padalintas, balansą. Taigi, atsakovei kompensacija už „Pienas Lt“ pajų buvo priskaičiuota du kartus.
1.4. Tuo atveju, jeigu teismas santuokos nutraukimo byloje būtų išminusavęs atsakovei D. M. tenkančią skolos dalį pagal su UAB „Pohjola Finance“ sudarytą finansinio lizingo sutartį, ši prievolė būtų pripažinta ieškovo R. M. asmenine prievole. Tačiau santuokos nutraukimo byloje šalių prievolė UAB „Pohjola Finance“ palikta solidari.
1.5. Teismas, santuokos nutraukimo byloje priteisdamas ieškovui ¾ ūkio, atsižvelgė ir į tai, kad R. M. ūkis buvo padalintas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis, tačiau teismo sprendimas priimtas 2016 m. liepos 29 d., o per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ūkio finansiniai įsipareigojimai dar padidėjo 74 414 Eur suma ir šiuos įsipareigojimus teismas laikė ieškovo asmeninėmis prievolėmis.
1.6. Skundžiamo sprendimo teisinis rezultatas yra toks, kad ieškovui po santuokos nutraukimo atitenka tik 122 636 Eur arba 60 % R. M. ūkio turto vertės (243 859 Eur (santuokos nutraukimo byloje priteista ūkio vertė) atėmus 121 223 Eur (visos šalių solidariosios prievolės, susidariusios iki 2014 m. gruodžio 31 d.), kas kelia grėsmę R. M. ūkio mokumui, kadangi per visą santuokos bylos nagrinėjimo laikotarpį R. M. ūkio prievolės papildomai išaugo 74 414 Eur suma. Bendrai gaunasi taip, kad atsakovas, nutraukus šalių santuoką, faktiškai gavo tik 48 222 Eur R. M. ūkio turto (iš jam atitekusios ūkio vertės sumokėjus visas R. M. ūkio prievoles (tiek asmenines, tiek solidarias), kurios santuokos nutraukimo dieną sudarė 195 637 Eur). Tuo tarpu atsakovei gavus 81 286 Eur R. M. ūkio turto ir 27 198 Eur kompensaciją už „Pienas Lt“ pajų, gaunasi, kad gryno R. M. ūkio turto atsakovei atiteko už 108 484 Eur, kas akivaizdžiai prieštarauja 2016 m. liepos 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo esmei, pagal kurį ieškovui priteista ¾ R. M. ūkio, o atsakovei kompensacija už ¼ ūkio.
1.7. Teismas, laikydamas, kad prievolė UAB „Pohjola Finance“ pagal finansinio lizingo sutartį, yra išimtinai ieškovo R. M., iš esmės pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo turinį bei esmę.
1.8. Atsakovė D. M. neskundė Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo dalies dėl prievolės UAB „Pohjola Finance“ pagal finansinio lizingo sutartį palikimo solidaria ir su tuo sutiko.
1.9. 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdis vyko nedalyvaujant ieškovo atstovei ir netekinus jos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl laikino nedarbingumo. Šio posėdžio metu atstovė ketino pateikti finansinę skaičiuotę. Dėl to, kad teismo posėdyje atstovė negalėjo būti išklausyta ir byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, nebuvo pilnai atskleista šios bylos esmė.
Atsiliepimas
10. Atsakovė D. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, juo nustatyti faktai įgiję prejudicinę galią, taigi nėra galimas šiuo sprendimu nustatytų faktų kvestionavimas, „pakartotinis vertinimas“ bei „klaidų taisymas“. Reikšdamas argumentus dėl teismo sprendimo neteisingumo, ieškovas iš esmės prašo iš naujo išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą, kas būtų galima tik taikant proceso atnaujinimo institutą.
2.2. Skundo argumentas, kad prievolių solidarumas reiškia pareigą jas vykdyti lygiomis dalimis, prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose ne kartą pažymėta, kad, apskaičiuojant kompensaciją, minusuoti ūkio finansiniai įsipareigojimai ir todėl už šiuos įsipareigojimus atsakovė atsakanti tik kaip laiduotoja. Be to, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartyje, išaiškinant Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą, nurodyta netgi konkreti suma, kuria atsakovė atsako ieškovui – 23 974,95 Eur skola Nacionalinei žemės tarnybai. Už visas kitas prievoles atsakovė atsako kreditoriams kaip laiduotoja, bet ne ieškovui kaip bendraskolė.
2.3. Atsakovas nepagrįstai asmenines (po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos įgytas) prievoles traktuoja kaip įrodymą, kad ir solidarios prievolės būtų buvę pripažintos asmeninėmis tuo atveju, jei atsakovė neturėtų pareigos jų dengti lygiomis dalimis.
2.4. Sutiktina, kad priteisiant ieškovui 75 proc. ūkio, atsižvelgta į vaikų interesus, tačiau dėl to atsakovei neatsirado prievolė padengti 75 proc. ūkio skolų, ką patvirtina įsiteisėję sprendimai.
2.5. Buvęs sutuoktinis, kuriam asmeninės nuosavybės teise atiteko turtas, negali reikalauti, kad prievoles už šį turtą lygiomis dalimis su juo vykdytų kitas buvęs sutuoktinis, kuris nebeturi jokių teisių į atitinkamą turtą.
Šalies argumentai
2.6. Ieškovas nurodo, kad jam turėtų būti priteisiama ½ sumos ir nuo 29 920,95 Eur skolos, kuri 2014 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta ir santuokos nutraukimo byloje nedalinta. Tačiau santuokos nutraukimas sutuoktiniams sukelia turtines pasekmes nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Šiuo atveju šalių teisės ir pareigos padalintos 2014 m. gruodžio 31 dienai ir dėl to nėra teisinių galimybių spręsti turtinius šalių santykius, susiklosčiusius iki šios dienos.
2.7. Ieškovas nurodo, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo jis įgijo 74 414,00 Eur skolų, dėl ko jo ūkio vertės dalis sumažėjo iki 48 222,00 Eur. Tačiau R. M. ūkis padalintas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. finansinius duomenis, todėl vėliau prisiimti įsipareigojimai jokios įtakos nebeturėjo ir pagrįstai nesudarė pagrindo mažinti atsakovės kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Ginčas byloje kilo tarp buvusių sutuoktinių dėl vieno iš jų įvykdytos solidarios prievolės atgręžtinio reikalavimo vykdymo.
13. Ieškovas R. M. ir atsakovė D. M. yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta, turtas padalintas bei prievolės paskirstytos Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016. Šiuo sprendimu, padalijant tarp sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, ieškovui be kito turto natūra priteistas R. M. ūkininko ūkis, esantis (duomenys neskelbtini), D. M. priteista 1/4 dalies ūkio vertės kompensacija – 81 285,93 Eur, iš ieškovo atsakovei D. M., užskaičius priešpriešines sumas, priteista 82 487,02 Eur kompensacija, buvusiems sutuoktiniams palikta vykdyti solidariai be kitų prievolių ir prievolė UAB „Pohjola Finance“ (dabar UAB „OP Finance“) pagal 2013 m. birželio 14 d. sudarytą finansinio lizingo sutartį Nr. 2059430. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi kompensacijos dydis D. M. dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų klaidų buvo sumažintas iki 75 917,34 Eur.
14. Ieškovas R. M., įvykdęs prievoles UAB „Pohjola Finance“, prašė priteisti iš atsakovės D. M. ½ dalį jo šiam kreditoriui įvykdytos solidarios prievolės, t. y. 32 736,24 Eur.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu ieškovo R. M. ieškinį atmetė, kadangi konstatavo, jog, nors buvusių sutuoktinių prievolė kreditoriaus UAB „Pohjola Finance“ atžvilgiu yra solidari, tačiau tarp sutuoktinių jau yra išspręstas tarpusavio atsiskaitymų klausimas, nes dalijant sutuoktinių turtą ir apskaičiuojant R. M. ūkio vertę pastaroji buvo sumažinta, atimant sutuoktinių turimas ūkio skolas, taip pat įvertinus dovanoto turto vertę, ir kompensacija D. M. priteista mažesnė, sumažinus ją D. M. tenkančia šio ūkio skolų dalimi. Be to, teismas nurodė, kad solidari prievolė UAB „Pohjola Finance“ buvo įgyta išimtinai R. M. interesais.
16. Su sprendimu nesutinka ieškovas R. M., teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas iškreipė teismo sprendimo, kuriuo tarp sutuoktinių buvo padalintas turtas bei paskirstytos prievolės, esmę, nes sutuoktinių solidariosios prievolės šiuo sprendimu nebuvo dalijamos ar keičiamos ir jų pobūdis liko solidarus, taip pat nesutinka, kad iš atsakovei priteistos kompensacijos buvo atimtos ūkio skolos.
Dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos
17. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. spalio 15 d. auditorės R. B. sudarytą R. M. ūkio finansinę ir nuosavo kapitalo skaičiuotę ir prašo ją prijungti prie bylos, nurodo, kad paskutiniame teismo posėdyje nedalyvavo jo atstovė, o jos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo patenkintas, todėl būtinybė teikti įrodymą iškilo po sprendimo priėmimo.
18. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
19. Ieškovo R. M. teikiamas rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, kadangi skaičiuotę, nors ir parengė auditorė, tačiau pagal paties atsakovo pateiktus ūkio buhalterinės apskaitos duomenis. Teikiama skaičiuotė parengta beveik po mėnesio, kai byla jau buvo išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas. Nors atsakovas ir jo atstovė paskutiniame teismo posėdyje ir nedalyvavo, tačiau atstovė, prašydama atidėti bylos nagrinėjimą, nereiškė prašymo, susijusio su būtinybe ieškovui gauti ir teikti naują įrodymą, kas rodo, jog poreikis tokį įrodymą pateikti atsirado vėliau, jau priėmus teismo sprendimą. Be to, pažymėtina, kad ieškovo teikiama skaičiuotė remiasi ūkio 2009–2015 m. finansinės apskaitos duomenimis, o tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi turtas tarp sutuoktinių padalintas ir prievolės paskirstytos 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, o nagrinėjamos bylos dalykas – regresinės prievolės, atsiradusios po šio teismo sprendimo priėmimo, vykdymas, bet ne priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo padalintas turtas, neteisingumas. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo teikiamas naujas rašytinis įrodymas nepriimtinas į bylą.
Dėl bendraskolio atgręžtinio reikalavimo, vienam iš buvusių sutuoktinių įvykdžius solidariąją prievolę
20. Byloje nėra ginčo, kad buvusių sutuoktinių prievolė pagal 2013 m. birželio 14 d. su lizingo davėju UAB „Pohjola Finance“ sudarytą finansinio lizingo sutartį yra solidari, toks prievolės pobūdis šio kreditoriaus atžvilgiu nustatytas Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016. Taigi sutuoktinių prievolės solidarus pobūdis kreditoriaus UAB „Pohjola Finance“ atžvilgiu yra nustatytas ir aiškus. Apeliantas būtent tai akcentuoja savo apeliaciniame skunde ir būtent prievolės solidarumu grindžia savo reikalavimą atsakovei – buvusiai sutuoktinei D. M., kaip bendraskolei.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Tokios prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta būtent kreditoriaus interesų apsaugai. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis, t. y. kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).
22. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teismo sprendimu padalinant šalių turtą atsakovei priteista kompensacija buvo sumažinta atsakovei tenkančia šio ūkio skolų dalimi, nes kompensacija priteista atsakovei ne nuo visos ūkio vertės (517 462,35 Eur), o tik nuo 325 143,70 Eur, išminusavus sutuoktinių turimas skolas (121 223,06 Eur) ir dovanotą ieškovui turtą (iš viso už 71 095,59 Eur). Taigi, sumažinus šalių dalintino turto vertę vykdytinų prievolių suma ir atsakovei priteisus šio turto (R. M. ūkio) ¼ dalį, D. M. buvo priteista mažesnė kompensacija, kuri nustatyta 81 285,93 Eur (325 143,7/4), t. y. ją sumažinant ¼ dalimi ūkio skolų. Tokia išvada atitinka Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016) nustatytus prejudicinius faktus.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas, padarydamas nurodytas išvadas, iškreipė nurodyto teismo sprendimo esmę. Nors minėtame teismo sprendime tokia išvada tiesiogiai nėra nurodyta, tačiau sprendime nustatyti faktai, kad nustatant ūkio vertę buvo atimtos skolos, ją visiškai pagrindžia. Apelianto argumentai, kad padalijant šį turtą buvo nukrypta nuo lygių dalių principo ir jam priteista ¾ šio turto dalys, o atsakovei – ¼ dalis, kad tokiam nukrypimui neturėjo įtakos kompensacijos sumažinimas, bet kitos aplinkybės (su R. M. liko gyventi nepilnametis sūnus ir kitas sūnus, ūkininkauti padėjo jo tėvai ir kt.), neturi jokios reikšmės padarytai išvadai, jog kompensacija atsakovei buvo sumažinta jai tenkančiai daliai (¼ daliai) tenkančia skolų dalimi. Nagrinėjamu atveju pastarąją išvadą pagrindžia tai, kad nustatant ūkio vertę buvo išminusuotos skolos, o ne padalinto turto nelygių dalių nustatymas.
25. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, bandant įvairiais būdais perskaičiuoti padalinto turto – R. M. ūkio vertę, vertinant išaugusius ūkio finansinius įsipareigojimus laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. (turtas padalintas pagal šio laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenis) iki 2016 m. liepos 29 d. (kai buvo priimtas teismo sprendimas) faktiškai reiškia tik bandymą peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kas yra draudžiama (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų detaliau nepasisako.
26. 2013 m. birželio 14 d. finansinio lizingo sutartimi, sudaryta tarp ūkininko R. M., lizingo davėjo UAB „Pohjola Finance“ ir pardavėjo UAB „Agroteka“, lizingo pagrindu buvo parduoti mėšlo kratytuvas, plūgas, smulkintuvas, sėjamoji, grąžinimo data – 2018 m. liepos 1 d. (e. b. t. 1, b. l. 15-16). Lizingo objektų nuosavybės teisė yra perėjusi lizingo gavėjui R. M. (e. b. t. 1, b. l. 10-14).
27. Kaip nustatyta, R. M. ūkis natūra buvo priteistas ieškovui, atsakovei atitinkamai priteista kompensacija už šio turto vertę, sumažinus ją skoliniais įsipareigojimais, tame tarpe ir nurodytai kreditorei. Todėl ieškovui padengus neįvykdytus įsipareigojimus lizingo davėjui ir įgijus nuosavybėn mėšlo kratytuvą, plūgą, smulkintuvą, sėjamąją, ieškovui priklausančio turto pasyvo dalis sumažėjo ir atitinkamai padidėjo jam priklausančio turto (ūkio) vertės dalis, ir priešingai, atsakovei įvykdžius solidariosios prievolės dalį, jos turtinė padėtis nepagerėtų, nes visas ūkio turtas priklauso ieškovui.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, padalijus šalių turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir ieškovui priteisus ūkį natūra, kartu buvo išspręstas ir solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas taip, kad ieškovas, gavęs šį turtą natūra, kai iš jo vertės buvo atimtos skolos, įskaitant ir įsipareigojimą lizingo davėjui, pats įgijo prievolę mokėti skolą lizingo davėjui ir todėl netenka teisės regreso tvarka reikalauti sumokėtos skolos dalies iš kito solidariojo skolininko – atsakovės. Toks byloje nagrinėto ginčo išsprendimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją bylose dėl sutuoktinių regresinių reikalavimų, vienam jų įvykdžius sutuoktinių solidarią prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018).
29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Nenustačius apeliacinio skundo motyvais pagrindų sprendimą panaikinti, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl netenkinamas ir ieškovo R. M. prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnio 1 ir 3 dalys), tačiau yra pagrindas patenkinti atsakovės D. M. prašymą priteisti jai iš apelianto 400 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.