- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-1109-657/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00253-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- R. M.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2878-1023/2018, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės D. M. 32 736,24 Eur įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.Reikalavimų vykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas 32 736,24 Eur sumai, jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti kilnojamus ir (ar) nekilnojamus daiktus, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad ieškinio suma fiziniam asmeniui yra labai didelė, o atsakovės finansinė padėtis nėra gera, ką patvirtina Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 atsakovės pateiktas prašymas dėl įsipareigojimų išdėstymo. Be to, atsakovė privalo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti po 190,00 Eur. Atsakovė nevykdo ne tik savo pareigos dengti finansinius įsipareigojimus pagal 2013 m. birželio 14 d. sudarytą finansinio lizingo sutartį, bet nevykdė savo finansinių pareigų ir pagal kitas solidarias sutartis, dėl ko jis įvykdęs prievoles kreipėsi su ieškiniais į teismą. Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-64-939/2018 jo ieškinį tenkinus iš dalies atsakovė turi ieškovui papildomų kreditorinių įsipareigojimų, kurių ji niekuomet geranoriškai nesutiko vykdyti, ką patvirtina atsakovės pozicija apeliacine tvarka nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-64-939/2018. Dėl to, atsakovė gali vengti teisėtų ieškovo reikalavimų vykdymo, sumažinti turimo nekilnojamojo, kilnojamojo turto masę ar imtis kitų neteisėtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Ieškovo pareikštas ieškinys yra aiškus tiek dėl jo teisinio, tiek dėl faktinio pagrindo, ieškinio aplinkybės grindžiamos tai patvirtinančiais įrodymais, todėl gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas. Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, siekį suvaržyti turimą turtą, ketinimą sumažinti turtą, jį perleisti ar pajamų slėpimą. Iš Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-223-221/2017, kuriais nutraukta šalių santuoka ir padalytas turtas, matyti, kad D. M. yra priteista nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinės teisės į pajinius įnašus, ūkininko ūkis, iš R. M. – 75 917,34 Eur piniginė kompensacija, kurios įvykdymas išdėstytas 36 mėnesių laikotarpiui. Byloje nėra duomenų, kad šį savo turimą turtą atsakovė sumažino, stengėsi jį paslėpti ar perkeisti kitiems asmenims, juolab ieškovas nepateikė duomenų, kad yra įvykdęs jam tenkančią prievolę atsakovės atžvilgiu. Ieškovo nurodomas apeliacine tvarka nagrinėjamas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-64-939/2018, kuriuo taipogi spręstas solidarių prievolių vykdymo atgręžtinumo klausimas, yra neįsiteisėjęs. Pagal esamus duomenis šio prašymo sprendimui vertintina atsakovės turtinė padėtis nelaikytina sunkia, o jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtintos ieškovo prielaidos dėl atsakovės sunkios turtinės padėties negali būti pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės turtui taikyti areštą. Aplinkybė, jog atsakovė galimai vengia geranoriškai vykdyti solidarias prievoles, patvirtina tarp šalių kilusį teisinį ginčą ir yra pagrindas ieškovui kreiptis su pareiškimu/ieškiniu į teismą, o ne pagrįsta prielaida prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, abi šalys turi priešpriešinių įsipareigojimų, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui. Nenustačius vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovas R. M. atstovaujamas advokatės Rasos Gradauskienės prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai, priešingai bylos medžiagai, padarė išvadą, kad atsakovės D. M. turtinė padėtis yra gera, ji nesiėmė nesąžiningų veiksmų, nesumažino turimo turto, jo neslėpė.Atsakovė yra nesąžininga ir jau šiai dienai ėmėsi aktyvių veiksmų sumažinti savo turimo nekilnojamojo turto apimtį. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registrų centro išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad atsakovė 2017 m. spalio 6 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 130,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo ji gali parduoti ir kitus vertingesnius žemės sklypus, o likusių žemės sklypų nepakaks ieškiniui padengti. Pardavusi minėtą žemės sklypą ieškovė visiškai neprisidėjo prie Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos mėn. 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3- 962/2016 pripažintų jos ir ieškovo solidarių prievolių įvykdymo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pačios atsakovės deklaruojamą poziciją teisme, kad jos finansinė padėtis yra sunki. Atsakovės teiginius dėl jos sunkios turtinės padėties patvirtina Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos mėn. 29 d. civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 atsakovės pateikti prašymai dėl įsipareigojimu, žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo, kadangi jos gaunamos pajamos yra nedidelės. Atsakovė privalo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti 190,00 Eur periodines išmokas. Be to, teismas privalėjo taikyti didelės ieškinio sumos atsakovei prezumpciją. Pati atsakovė deklaruoja prastą jos finansinę padėtį, nes nurodo, kad jos gaunamos pajamos nedidelės, prašo teismo išdėstyti kompensacijos išmokėjimą, kuri yra per pusę mažesnė nei šiuo ieškiniu reiškiama suma, ji turi eilę finansinių įsipareigojimų, todėl atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, 32 736,24 Eur dydžio suma yra labai didelė. Byloje priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, atsakovės turimi įsipareigojimai jo atžvilgiu viršys ieškovo turimus įsipareigojimus jos atžvilgiu. Atsakovė visiškai nevykdo solidarių prievolių valstybei, netgi 2018 m. sausio 24 d. teikė pasiūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, siūlydama patenkinti reikalavimus iš hipoteka įkeisto turto, t. y. siūlė nutraukti Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis dėl netinkamo jų vykdymo ir realizuoti jai bei ieškovui priklausančius sklypus, patenkinant kreditorinius reikalavimus iš hipoteka įkeisto turto. Net atlikus priešpriešinius įskaitymus vienas kito atžvilgiu, atsakovė liktų ieškovui 20 097,01 Eur skoloje, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neužtikrinus ieškinio ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registrų išrašus, antstolės D. M. 2018 m. sausio 23 d. Patvarkymą atsisakyti sustabdyti vykdomąją bylą; 2018 m. kovo 2 d. SEPA mokėjimo nurodymą Nr. 1230006613; 2018 m. kovo 29 d. ŽŪK „Pienas LT“ pranešimą, VMI atsiliepimas dėl žyminio mokesčio išdėstymo.Nurodė, kad minėtų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams priėmus 2018 m. kovo 23 d. nutartyje nurodžius, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, atsakovės siekio sumažinti ir paslėpti turtą, jos nesąžiningumo.Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė D. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo argumentai yra deklaratyvūs ir neatitinka faktinių aplinkybių. Areštavus atsakovės lėšas ji negalėtų vykdyti jokių savo prievolių, patenkinti savo poreikių ir samdytis teisininkų, kad gintis nuo ieškovo reikalavimų. Kai ieškovo reikalavimą visiškai užtikrina galimybė iškaityti priešpriešinius reikalavimus, jokios papildomos priemonės, ypač varžančios turtines teises tokia reikšminga apimtimi kaip turto areštas, negali būti taikomos, nes tai neatitinka šiomis priemonėmis siekiamų tikslų, yra neproporcinga, sužlugdytų atsakovę. Galimas priešpriešinis įskaitymas pašalina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Jei pati atsakovė nebūtų pardavusi to sklypo ir tokiu būdu atsiskaičiusi su ieškovu, tai jos turtas būtų išvaržytas antstolio. Ieškovo teiginiai apie tariamą atsakovės nesąžiningumą aiškiai nepagrįsti, nutylima esminė aplinkybė, kad pats ieškovas savo veiksmais nulėmė atitinkamo sklypo pardavimą. Atsakovė gera valia įvykdė visas savo prievoles ieškovui ir šiuo metu neturi jokių vykdytinų įsipareigojimų. Išdėstyti kompensaciją atsakovė nėra prašiusi. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.Su atsiliepimu atsakovė pateikė atsakovės mokėjimų, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimo kopijas. Teisme 2018 m. gegužės 21 d. gautas D. M. prašymas dėl papildomų įrodymų – Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties kopijos, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo įvykdymą patvirtinančių dokumentų kopijos – priėmimo, kuriame nurodoma, jog šių dokumentų nebuvo įmanoma pateikti anksčiau, kadangi nutartis priimta tik jau nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Dokumentai taip pat tvirtina atsakovė nėra linkusi vengti savo prievolių, nes minėtą teismo sprendimą šiuo metu jau pilnai įvykdžiusi gera valia, t. y., ji pati parašė antstolei prašymą įskaityti priešines sumas, dėl ko vykdomoji byla užbaigta įskaitymu, o palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas pervedė ieškovui mokėjimo nurodymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).Nagrinėjamu atveju įvertinus naujai pateiktų rašytinių įrodymų reikšmę sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą bei tai, kad šalys turėjo galimybę su viena kitos su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais įrodymais susipažinti, todėl šie įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 str.).Tuo tarpu atsakovės D. M. 2018 m. gegužės 21 d. teismui pateikti papildomi nauji įrodymai – Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties kopijos, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo įvykdymą patvirtinančių dokumentų kopijos – atsisakytini priimti, nes juos priėmus, kitai bylos šaliai reiktų nustatyti protingą terminą su jais susipažinti ir pateikti nuomonę dėl pateiktų dokumentų, kas teismo vertinimu, užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kauno apygardos teismo nutartis priimta 2018 m. gegužės 2 d., tuo tarpu ją ir kitus dokumentus atsakovė teikia visai prieš teismo posėdį, nenurodydama kodėl jų nebuvo galima pateikti anksčiau. Taip pat teismo nuomone, teikiami dokumentai yra patvirtina ankstesnių teismo sprendimų vykdymą ir nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču.
Dėl atskirojo skundo esmės
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Nagrinėjamoje byloje ieškovas R. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės D. M. 32 736,24 Eur įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai skundžiamoje 2018 m. kovo 23 d. nutartyje darė išvadą, kad neegzistuoja reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui, todėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės D. M. turtinė padėtis yra gera, ji nesiėmė nesąžiningų veiksmų, nesumažino turimo turto, jo neslėpė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas pirminis ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju, ieškovo pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. ne tik suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, bet ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovo įsitikinimu, patvirtina jo nurodytus argumentus ir reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad ieškovas būtų pasirinkęs akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad atsakovė turi priešpriešinių reikalavimų ieškovui, neįrodo ieškinio tikėtino nepagrįstumo, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.Pažymėtina, kad pati savaime didelė ieškinio suma nei palengvina, nei apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės finansinės padėties. Nors Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama teisės aiškinimo taisyklė, jog didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, be kita ko atsižvelgti ir į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-196/2016; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013), kartu pažymima ir tai, kad tuo atveju, jeigu vis dėlto šia prezumpcija teismo nutartyje yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-178/2017; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-913-381/2015; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; kt.), t. y. būtent atsakovė, siekdama, kad jos turtui nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį ar kitaip paneigiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.Nagrinėjamoje byloje atsakovė jokių duomenų, leidžiančių ne tik paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, bet ir apskritai įvertinti jos finansinę būklę, nepateikė (kai tuo tarpu ieškovas pateikė įrodymus, jog atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, turtas yra perleidžiamas, kt.).Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Sprendžiant klausimą dėl asmens turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja. Taigi, nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovui.Nagrinėjamu atveju, iš Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo su istorija nustatyta, kad 2017 m. spalio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė pardavė jai priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2 130,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Be to, iš Nekilnojamojo turto registrų centro išrašų matyti, kad hipoteka yra įregistruota ne visam atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui. Taigi, teismui pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė yra atlikusi aktyvius veiksmus, sumažinusius jos turimo nekilnojamojo turto apimtį. Neatliekant itin gilios atsakovės finansinių rezultatų ir finansinės situacijos analizės, nes tai nėra šios bylos dalykas, vertinant ieškovo su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, pažymėtina, kad tokie atsakovės veiksmai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintini nesąžiningais ir duoda pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ji gali parduoti ir kitą vertingą nekilnojamąjį turtą, kas apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas įrodė, egzistuojant grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Panaikinus nutartį, klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Taigi, nors ieškovas prašo pirmiausiai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, jog būtų pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai ir kartu užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, ieškinio reikalavimų sumai pirmiausiai areštuotinas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai piniginės lėšos ir turtinės teisės (CPK 145 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovo R. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
Areštuoti atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims, bendrai 32 736,24 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt šešių aurų 24 ct) sumai.
Leisti atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.
Nurodyti, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovės piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtinosioms pragyvenimo išlaidoms.
Nurodyti, kad ieškovas dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį per keturiolika dienų. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
Areštuotą turtą pavesti saugoti atsakovei.
Nurodyti, kad už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą atsakovė atsako nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo momento.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims ir Turto areštų aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.