Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria O. P. skundas netenkintas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimas nutraukti pradėtą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių Nr. 0239-ANR_K-151212-2014 (ROIK: 23208814618) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-245632-2023 (ROIK: 23208814618) O. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 6 dalį, 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2023 m. gegužės 20 d. 10.47 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., vairuodamas motociklą nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 65 km/val. ir važiavo 115 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą); motociklą vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes nėra įgijęs teisės vairuoti A kategorijos transporto priemones. Tokiais savo veiksmais O. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 127 punktų reikalavimus. Institucijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimu O. P., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 600 EUR dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 16 mėnesių.

2. Lietuvos kelių policijos tarnybai 2024 m. liepos 28 d. buvo pateiktas O. P. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. 39-ANR_N-245632-2023 (ROIK: 23208814618) atnaujinimo. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pradėtas tyrimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 0239-ANR_K-151212-2024 nutrauktas pradėtas tyrimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 23208814618, nes nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. atskirasis skundas netenkintinas.

8. Atskirajame skunde laikomasi pozicijos, jog apylinkės teismas vengdamas aktyvaus vaidmens procese, ribodamas tiek O. P., tiek jo atstovo pasisakymus, juos nutraukdamas ir užkirsdamas galimybę tinkamai ir išsamiai viską paaiškinti, parodė šališkumą. Visgi, nesutiktina su šiais atskirojo skundo argumentais, kad apylinkės teismo atliktas viešai prieinamų duomenų vertinimas suponuoja teismo šališkumą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Visgi, pažymėtina, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-976/2017).

9. Vertinant šališkumą subjektyviuoju aspektu, byloje nėra duomenų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, o teisėjo L. B. teismo proceso organizavimas, proceso veiksmų atlikimas, nekelia abejonių dėl galimo išankstinio priešiškumo ar palankumo konkrečiai proceso šaliai. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė apylinkės teismo pažeidimų vertinant byloje esančius įrodymus, o tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas konstatavo, jog Institucija priėmė pagrįstą sprendimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas ir proceso objektyvumo neužtikrinęs teisėjas.

12. Siekiant nustatyti, ar O. P. buvo tinkamai įteikti procesiniai administracinio nusižengimo bylos dokumentai, kurie buvo išsiųsti popierine siunta (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), Institucija 2024 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė prašymą dėl duomenų suteikimo AB „Lietuvos paštas“, kuris 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo tyrimo medžiagoje Nr. ROIK 23208814618“ nurodydamas, kad bendrovės Lietuvos pašto informacinių sistemų duomenimis siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 18 d. 12.49 val. bendrovės laiškininko buvo pristatyta ant siuntos nurodytu gavėjo adresu (duomenys neskelbtini), ir palikta minimu adresu esančioje gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje, nereikalaujant gavėjo pasirašyti gavus minimą siuntą. Taigi, ši siunta tinkamai nebuvo įteikta (šią aplinkybė nurodo ir AB „Lietuvos paštas“ pateikiamame atsakyme), nes ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai. Vis tik, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog O. P. siųstus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje gavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teisės aktai nereikalauja asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu buvo tinkamas, todėl spręstina, jog Institucijos nutarimo siuntimas paštu buvo pasitelktas kaip papildoma, o ne pagrindinė procesinių dokumentų įteikimo priemonė.

13. ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

14. ANK yra aiškiai įtvirtinta, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš Gyventojų registro ar valstybės informacinių sistemų ar registrų. Vienas iš tokių valstybės registrų yra Administracinių nusižengimų registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 9 d.) 3, 38 punktai). Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai, registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Tai yra, Institucijai Administracinių nusižengimų registre įvedus administracinėn atsakomybėn trauktino asmens (šiuo atveju – O. P.) duomenis, šis registras Institucijai automatiškai sugeneravo šio asmens valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytą elektroninio pašto adresą.

15. Kaip ne kartą proceso metu nurodė Institucija, kiekvieną kartą asmuo, jungdamasis prie Mano VMI, turi patvirtinti savo kontaktus, taip pat ir elektroninio pašto adresą. Tokią nuostatą patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 patvirtintos „Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad „Asmeniui, kuris registruojasi Mano VMI, yra pateikiamos šios Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato šių Taisyklių nuostatas bei sutinka jų laikytis. Registruojantis Mano VMI, būtina nurodyti Mano VMI atstovo elektroninio pašto adresą, į kurį bus siunčiama su elektroninių paslaugų vykdymu bei kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija. <...> Patvirtinto elektroninio pašto adresu asmeniui bus siunčiami pranešimai apie Mano VMI paskyroje VMI paskelbtą dokumentą elektroninės paslaugos gavėjui ir kita su elektroninių paslaugų vykdymu ir kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija“.

16. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų apie dokumentų siuntimo statusus matyti, kad Institucija O. P. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 30 d. 15.13 val. išsiuntė elektroninį laišką su kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu ir administracinio nusižengimo protokolu, o 2023 m. spalio 16 d. 14.04 val. siuntė elektroninį laišką pavadinimu „Nutarimas administracinio nusižengimo byloje“ – ties šiais elektroniniais laiškais skiltyje „Dokumento statusas“ nurodoma „Išsiųsta“. Kaip matyti iš minėtų duomenų, O. P. elektroninio pašto adresas buvo nurodomas be klaidų. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad aptariamas elektroninis laiškas dėl tam tikrų priežasčių nebuvo išsiųstas ar nepristatytas, byloje nėra.

17. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakyme Nr. (7.1 Mr) K-9782 „Dėl informacijos pateikimo apie O. P.“, atsakant į klausimą, koks O. P. elektroninio pašto adresas buvo deklaruotas ir (ar) patvirtintas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. spalio 16 d., nurodyta, jog šiuo laikotarpiu Mokesčių mokėtojų registre nurodytas O. P. elektroninio pašto adresas buvo (duomenys neskelbtini), kurį paskutinį kartą patvirtino 2024 m. gegužės 20 d. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šis O. P. elektroninio pašto adresas buvo nurodytas kaip kontaktinis viename iš valstybinių registrų, asmeniui esant užsiregistravusiam Mano VMI, be kita ko, nurodant tokį patį elektroninio pašto adresą, Institucija, nepažeisdama ANK 573 straipsnio nuostatų, turėjo teisę siųsti minėtus procesinius dokumentus O. P. ir tai padarė nepažeidžiant įstatymo nuostatų. Atitinkamai O. P. teisėtu būdu gavo VMI siųstą pranešimą apie baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą, kuriame be kita ko buvo nurodyta paskirta bauda, ROIK numeris ir pažymėta 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-245632-2023 apskundimo galimybė, t. y. visi duomenys, reikalingi identifikuoti O. P. atžvilgiu priimtą nutarimą ir su juo susipažinti. Vien tai, jog VMI pranešime nebuvo nurodyta paskirta administracinio poveikio priemonė, neatleidžia O. P. nuo buvimo pakankamai rūpestingumu ir atidžiu vykdant jam siunčiamus valstybės institucijų pranešimus.

18. Kaip nurodyta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakyme Nr. (7.1 Mr) K-9782, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 600 EUR įmoka, įmokos kodu 1001, O. P. vardu gauta 2023 m. lapkričio 5 d. Mokėjimo pavedime nurodytas ROIK 23208814618. Skundą nagrinėjant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose O. P. atstovas nurodė, kad jo atstovaujamasis, prisijungęs prie VMI duomenų bazės, sumokėjo jam paskirtą baudą, kaip tai ir patvirtina VMI atsakyme pateikti duomenys. Nors O. P. teigimu, jis manė, jog ši bauda buvo paskirta už kitus administracinius nusižengimus – už transporto priemonės eksploatavimą be techninės apžiūros, tačiau tai nepaneigia jo pareigos domėtis, už ką yra mokama paskirta bauda. Be to, vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, iki 2023 m. lapkričio 5 d. O. P. buvo sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, o tuo metu sprendimo dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo 2023 m. rugpjūčio 15 d. eksploatuojant transporto priemonę be techninės apžiūros priimto nebuvo – jis nėra priimtas ir šiuo metu. Apygardos teismo vertinimu, tokios nurodomos O. P. aplinkybės sudaro pagrindą abejoti jo keliama versija. O. P. nesidomėjimas ar suklydimas dėl mokamos baudos pobūdžio, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, negali būti laikomas įvykusiu dėl netinkamų ar neteisėtų Institucijos veiksmų.

19. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad Institucijos siųsti administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas buvo patekę į jo elektroninio pašto nepageidaujamų elektroninių laiškų skiltį „Spam“, todėl asmuo laiku minėtų administracinio nusižengimų bylos dokumentų nepastebėjo ir nepamatė. Apie šių procesinių dokumentų gavimą asmuo sužinojo tik po 2024 m. liepos 12 d., kai pradėjo išsamiai ir įdėmiai tikrinti savo elektroninio pašto dėžutės turinį. Apygardos teismo vertinimu, tokie atskirojo skundo argumentai leidžia suprasti, kad O. P. tiek Institucijos siųstą administracinio nusižengimo protokolą, tiek nutarimą, rado brukalų (angl. „Spam“) aplanke, jų ieškodamas po 2024 m. liepos 12 d. Vis tik, toks O. P. argumentavimas dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo apygardos teismo neįtikina. Nurodytina, kad iš O. P. elektroninio pašto adreso matoma, jog jis naudojasi „Google Gmail“ teikiamomis elektroninio pašto paslaugomis, kurių vykdoma, viešai nurodoma ir visuotinai tarp „Gmail“ naudotojų žinoma brukalų aplankui priskiriamų laiškų administravimo politika aiškiai įspėja šio elektroninio pašto naudotojus, jog elektroniniai laiškai, kurie pateko, buvo perkelti į brukalų aplanką, yra automatiškai ištrinami po 30 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad Institucija procesinius dokumentus siuntė 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir 2023 m. spalio 16 d., o O. P. nurodo juos elektroniniame pašte radęs po 2024 m. liepos 12 d., šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

20. Apibendrinant darytina išvada, kad Institucijos pranešimas O. P. buvo siųstas oficialiu, viename iš valstybės registrų nurodytu elektroniniu paštu, toks dokumento siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką, todėl tiek Institucijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir Institucijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimas O. P. buvo išsiųsti ir įteikti tinkamai.

21. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad pagal ANK 660 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Šioje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. P. Institucijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimas buvo išsiųstas jo priėmimo dieną, o į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą šiuo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – įmoka O. P. vardu gauta 2023 m. lapkričio 5 d. Tad net jei būtų laikoma, jog O. P. apie jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą tapo žinoma 2023 m. lapkričio 5 d., nustatyto 6 mėnesių termino prašymui atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių pabaiga būtų 2024 m. gegužės 5 d. Šiuo atveju O. P. atstovas aptariamą prašymą Institucijai pateikė tik 2024 m. liepos 28 d., t. y. akivaizdžiai praleisdamas aptariamą terminą. Nepaisant to, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas išsamiai įvertino šiame prašyme nurodytas aplinkybes ir sprendė, jog jos nesudaro pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Apygardos teismas nustatytų bei šioje nutartyje dar kartą įvertintų aplinkybių visumoje su tokia išvada sutinka.

22. O. P. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą buvo grindžiamas aplinkybe, jog laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. jis buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę (duomenys neskelbtini), o nusižengimo padarymo metu O. P. transporto priemonę „HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdė ir ja naudojosi S. B., kuris ir padarė aptariamą administracinį nusižengimą, t. y. viršijo nustatytą leistiną greitį. Priėmusi sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, Institucija 2024 m. rugpjūčio 27 d. liudytoju apklausė S. B., kuris nurodė, jog 2023 m. gegužės mėnesį naudojosi O. P. motociklu „HONDA“ 2 savaites ir 2023 m. gegužės 20 d. jį vairavo. Vis tik, kaip pažymėjo ir Institucija, ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, S. B. teikdamas paaiškinimus klaidingai nurodė, kuo vilkėjo pažeidimo padarymo metu, kaip atrodė motociklas. Vadovaujantis S. B. parodymais, tariamą administracinio nusižengimo padarymo dieną jis vilkėjo motociklininko juodos spalvos striukę (dirbtinės odos arba odinę), buvo apsimovęs juodos spalvos kelnes (dirbtinės odos arba odines), batai buvo motociklininko juodos spalvos bei trumpais aulais, taip pat dėvėjo ir juodos spalvos motociklininko šalmą. Aptardamas motociklo detales, S. B. pažymėjo, jog ant motociklo, kuris buvo tamsios spalvos, buvo nedaug kažkokių lipdukų, daiktadėžės nebuvo. Tuo tarpu iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančios nuotraukos, kurioje yra matomas motociklo ir motociklininko vaizdas iš nugaros, nustatyta, jog motociklininkas dėvėjo kelnes, kurios nėra juodos spalvos, motociklo gale yra pritvirtinta daiktadėžė, batų padas – baltas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad S. B. neva naudojosi O. P. motociklu 2 savaites – toks laikotarpis laikytinas pakankamai ilgu bei reikšmingu, per kurį atitinkamas motociklo detales, pavyzdžiui, daiktadėžę, nėra sudėtinga įsidėmėti. Vis tik, sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog per šį nurodytą laikotarpį S. B. galėjo ne kartą būti apsirengęs kitais rūbais, o aptardamas administracinio nusižengimo dieną, tuo labiau, jog praėjo ilgas laiko tarpas, suklysti juos nurodydamas. Nepaisant to, akcentuotina, jog iš liudytojo parodymų yra matomi tikslūs atsakymai dėl dėvėtos aprangos, motociklo detalių, tad itin kategoriški atsakymai jau aptartų aplinkybių visumoje kelia pagrįstą abejonę dėl S. B. vairuoto motociklo 2023 m. gegužės 20 d. Nors apylinkės teisme prašymas dar kartą apklausti liudytoju S. B. ir buvo reiškiamas, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, kurias nustatė ir ištyrė Institucija priėmusi sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių, be kita ko, išsamiai pasisakė ir apylinkės teismas, sutiktina, jog pagrindo dar kartą kviesti liudytoją, nėra.

23. Pažymėtina, kad sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju aptarti O. P. veiksmai sudaro pagrindą manyti, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą buvo pateiktas ne tik praleidus įstatyme nustatyt terminą, bet ir deklaratyviai nurodant, jog administracinio nusižengimo padarymo metu motociklas „HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikinai perduotas kitam asmeniui, t. y. S. B., kuris padarė pažeidimą, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

24. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nebuvo aktyvus nagrinėjant skundą, tačiau akcentuotina, jog ne vien teismas turi būti aktyvus. Šioje konkrečioje byloje sprendžiant susiklosčiusią situaciją pareiškėjas taip pat turi būti aktyvus bei rūpestingas, nes jis žinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo byla, teikė dėl jos prašymus ir skundus, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog administracinio nusižengimo padarymo metu O. P. buvo išvykęs iš Lietuvos, nėra. Apygardos teismo vertinimu, vien tik MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl O. P. siuntimo į komandiruotę“, turėjusią vykti 2023 m. gegužės 17-23 d., nepatvirtina, jog išties O. P. buvo išvykęs į šią komandiruotę – viso proceso metu nebuvo pateikti nei kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai, nei komandiruotės ataskaitos kopija, kurią O. P. turėjo pateikti direktoriui per 3 dienas po grįžimo iš komandiruotės. Nors į administracinio nusižengimo bylą buvo pateikta MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 12 d. sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėtina, jog šis dokumentas buvo išrašytas dar gerokai prieš numatytą komandiruotę. Be kita ko, toks dokumentas pats savaime taip pat nepagrindžia O. P. vykimo į 2023 m. gegužės 17-23 d. komandiruotę. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama 2024 m. gruodžio 3 d. nutartyje padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad O. P. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad O. P. neturėjo objektyvios galimybės sužinoti ir nežinojo apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes nebuvo Institucijos apie tai tinkamai informuotas. Jo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, o ir jame nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ANK 661 straipsnyje nurodytais pagrindais. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti O. P. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.