Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

A. B. nurodė, kad neturtinė žala Kauno TI 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 2022 m. vasario 17 d. laikotarpiu kilo dėl to, kad jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad jis negalėjo išeiti pasivaikščioti į kiemelį, nes jie buvo maži, todėl juose buvo galima tik stovėti, nors jam po (duomenys neskelbtini) traumos buvo būtina pasimankštinti. Negaudamas gryno oro sirgo (duomenys neskelbtini), teko gerti vaistus, kurie jam kenkė, kadangi serga (duomenys neskelbtini). Dėl išėjimo pasivaikščioti į kiemelį kildavo konfliktai su kitais nuteistaisiais, nes visi norėjo eiti į lauką, o kiemeliuose buvo mažai vietos, dėl turimo neįgalumo jautėsi silpnesnis nei kiti nuteistieji, todėl pasivaikščioti į kiemelį išeidavo retai, dėl to prasidėjo (duomenys neskelbtini) skausmai, nuo skausmo teko gerti vaistus. Be to, teigė, kad buvo užkrėstas (duomenys neskelbtini) liga ir nuo 2022 m. sausio 20 iki 2022 m. sausio 28 d. buvo izoliuotas 141-ojoje kameroje. Mano, kad jis, kaip sergantis (duomenys neskelbtini), turėjo būti laikomas ypatingomis sąlygomis, siekiant apsaugoti nuo užkrėtimo (duomenys neskelbtini) liga. Tvirtino, kad jam nebuvo suteiktas dietinis maitinimas, nors nuo 2004 metų sega (duomenys neskelbtini), suteikiamas maistas jam netiko, jo negalėjo valgyti. Teigė, kad kamerose įrengti tualetai nėra iki lubų izoliuoti nuo gyvenamosios kameros dalies, durys yra nesandarios, pro plyšius sklinda nemalonūs kvapai ir garsai, todėl jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais. Nurodė, kad kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, trūko spintelių susidėti daiktams. Tvirtino, kad atvykus į Kauno TI, nebuvo išsiaiškinta, kokiomis ligomis jis serga, Kauno TI neišsireikalavo dokumentų apie tai, kad jis turi (duomenys neskelbtini) traumų ir (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), kad būdamas laisvėje gėrė vaistus nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini). A. B. teigimu, Kauno TI neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu (b. l. 1–7, 18–19).

Be to, pareiškėjas 2022 m. gegužės 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad medikai nepaisė nevienkartinių prašymu atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir neskyrė jam dietinio maitinimo, maisto papildų (duomenys neskelbtini) veiklai gerinti (b. l. 27–28); pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d. papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jį (duomenys neskelbtini) liga apkrėtė į kamerą atkeltas asmuo, ekstradicijos būdu grąžintas iš Slovakijos; nurodė, kad atvykus į Kauno TI, apie dvi savaites kankinosi, kadangi negavo vaistų, kuriuos vartojo laisvėje (b. l. 35); pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateiktame atsikirtime į Kauno TI atsiliepimą nurodė, kad Kauno TI nepateikė pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų, nes jas pateikus, paaiškėtų, jog pasivaikščiojimo kiemeliai yra mažesni nei nurodyta atsiliepime; teigė, kad atvykęs į Kauno TI informavo pareigūnus, jog laisvėje nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini) vartojo (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno TI jam šie vaistai nebuvo skirti, nors jų vartojimo nutraukti nebuvo galima (b. l. 124–126).

Kauno TI vertino, kad pareiškėjas nedetalizavo konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, konkrečiai ir aiškiai jų neapibūdino, pagrindžiančių reikalavimą įrodymų nepateikė, nenurodė asmenų, kurie jam trukdė išeiti pasivaikščioti, stebėjo jį naudojantis sanitariniu mazgu, kokių maisto produktų jis nevalgė, kokie asmeniniai daiktai netilpo į spinteles, koks pavojus kilo ir jis negalėjo į kamerą išsikviesti pareigūnų ir pan. Mano, kad pareiškėjas realių savo teisių apribojimų nepatyrė ir neįrodė netinkamų jo kalinimo sąlygų sukeltos neturtinės žalos fakto, o į teismą kreipėsi galimai tik skatinamas noro pasipelnyti valstybės sąskaita. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundų ar prašymų Kauno TI dėl skunde išdėstytų aplinkybių neteikė. Kauno TI prašė pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu – objektyviai nesąžiningą veikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (b. l. 40-45).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl kalinimo Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 2022 m. vasario 17 d. laikotarpiu.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė; valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį; šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, reikšminga nustatyti, ar Kauno TI pareigūnų veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Bylos duomenimis, A. B. kaip suimtasis Kauno TI buvo kalinamas nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. 205-oje kameroje, nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 346-oje kameroje, nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 160-oje kameroje, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. – 213-oje kameroje, nuo 20212 m. spalio 8 d. – 231-oje kameroje, nuo 2021 m. spalio 8 d. – 240-oje kameroje, nuo 2021 m. spalio 15 d. – 170-oje kameroje, nuo 2021 m. spalio 25 d. – 242-oje kameroje, nuo 2021 m. gruodžio 23 d. – 158-oje kameroje, nuo 2022 m. sausio 20 d. – 141-oje kameroje ir nuo 2022 m. sausio 28 d. – 158-oje kameroje (b. l. 47–48).

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, jog Kauno TI yra įrengti maži, 8 kv. m ploto, pasivaikščiojimo kiemeliai, kuriuose nebuvo galimybės judėti, ir dėl to jis negalėjo pasivaikščioti; be to, kadangi išeiti į lauką pasivaikščioti norėdavo visi, turintis sveikatos sutrikimų pareiškėjas jautėsi silpnesnis ir negalėdavo neišeidavo į gryną orą, dėl to pablogėjo sveikata, jis sirgo.

Reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui įtvirtinti Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriuje, tačiau jame nuostatų, reglamentuojančių pasivaikščiojimo kiemelių plotą, nenumatyta.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno TI yra įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, jie, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, įrengti režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose; pasivaikščiojimo kiemelių plotai yra nuo 10,36 kv. m iki 16,93 kv. m; nurodęs, kad pasivaikščiojimus organizuoja pareigūnai, dėl ko jokie suimtųjų grasinimai vieni kitiems ar varžymaisi nėra galimi, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, jog į pasivaikščiojimo kiemelius išeidavo stipresni suimtieji. Kauno TI atsiliepimo teiginiams pagrįsti pateikė 2018 m. rugpjūčio 23 d. pažymą Nr. 8-714, kurios duomenimis, pasivaikščiojimo kiemelių plotai yra nuo 10,36 iki 16,93 kv. m (b. l. 49). Teismas aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti Kauno TI pateiktais duomenimis, nenustatė.

Kauno TI 2022 m. birželio 29 d. rašte Nr. 74-120 nurodė, kad A. B. ginčo laikotarpiu dėl psichologinių konsultacijų suteikimo į psichologus nesikreipė (b. l. 101). LAVL 2022 m. birželio 15 d. rašte Nr. S-2207 „Dėl asmens sveikatos istorijos įrašų kopijų pateikimo“ pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu A. B. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nepatikslintas, (duomenys neskelbtini) liga ir (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad Kauno TI nesiėmė pakankamų priemonių (duomenys neskelbtini) ligos plitimui, kad jį šia liga užkrėtė į kamerą įkeltas iš Slovakijos ekstradicijos būdu pargabentas asmuo. Teigė, kad jis, kaip sergantis (duomenys neskelbtini), turėjo būti priskirtas rizikos grupei ir laikomas ypatingomis sąlygomis.

Neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 1349173 duomenimis, A. B. darbingumo lygis buvo 50 proc., neįgaliojo pažymėjimas galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 37).

Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-207 į pavojingų užkrečiamų ligų sąrašą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) liga (naujojo (duomenys neskelbtini))), o 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-389 (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)) buvo įtraukta į ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

Kalėjimų departamentas tvirtino ir jai pavaldžioms laisvės atėmimo vietų įstaigoms nurodė vadovautis jų rekomendacijomis dėl (duomenys neskelbtini) ligos plitimo stabdymo. Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-239 pavirtino Rekomendacijas Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu (toliau – ir Rekomendacijos) (b. l. 51–55). Šių Rekomendacijų 1 punkte įtvirtina, kad organizuojant darbą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais ir rekomendacijomis. Rekomendacijų 22 punkte numatyta, nuteistuosius, konvojuotus iš užsienio valstybių, be išlygų laikyti izoliuotus nuo kitų asmenų mažiausiai 14 dienų. Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. liepos 29 d. priėmė įsakymą Nr. V-258 „Dėl privalomo periodinio darbuotojų sveikatos tikrinimo dėl Covid-19 ligos“, kuriuo įpareigojo ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo pasitikrinti, ar neserga Covid-19 liga, atliekant tyrimą ligai nustatyti (b. l. 57–58). Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-407 patvirtino Rekomendacijas Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu (b. l. 61–65). Šių Rekomendacijų 20 punkte numatyti Covid-19 testų atlikimo atvejai Pagal šių Rekomendacijų 21 punktą, laisvės atėmimo vietų įstaigoms nurodyta pirmą kartą į įstaigas (iš laisvės) patekusius asmenis laikyti izoliuotus 10 dienų, laikantis Bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų taip: visi per vieną parą atvežti (atvykę) asmenys gali būti laikomi kartu (21.1 punktas); atvykę atlikti arešto bausmę, nustatytą atlikti poilsio dienomis, gali būti laikomi kartu (21.2 punktas); laisvės atėmimo vietos įstaigoje trūkstant laisvų vietų, 3 mėnesiams atidėti bausmės atlikimą nuteistųjų, kuriems paskirtas areštas ir kurie patys atvyko į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės arba iš anksto susisiekė su administracija dėl bausmės atlikimo (sudaryti susitarimus dėl bausmės atlikimo laiko atidėjimo) (21.3 punktas). Be to, nurodytose rekomendacijose nurodyti reikalavimai dėl veido apsaugos priemonių naudojimo, įleidžiamų asmenų kontrolės, izoliavimo. Be to, Kalėjimų departamento Mokymų centro 2020 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. S-784 „Dėl Covid-19 prevencijos priemonių“ duomenys patvirtina, kad Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbuotojai buvo sistemingai mokomi, kaip stabdyti Covid-19 ligos plitimą (b. l. 50).

Kauno TI atsiliepime teigė, kad įstaiga kruopščiai laikėsi Kalėjimų departamento parengtų rekomendacijų Covid-19 ligos plitimui stabdyti, sudarė ne vieną viešojo pirkimo sutartį Covid-19 ligos plitimo stabdymui skirtoms priemonėms įsigyti (2020 m. lapkričio 17 d. – dėl 28 000 vnt. vienkartinių veido kaukių, 2020 lapkričio 23 d. – dėl 22 500 vnt. vienkartinių pirštinių, 2021 m. rugpjūčio 2 d. – dėl 16 400 vnt. preliminaraus kiekio vienkartinių pirštinių, 2021 m. rugpjūčio 9 d. – dėl 980 l dezinfekcinio rankų skysčio ir 480 l dezinfekcinio skysčio paviršiams valyti, 2021 m. gruodžio 3 d. – dėl 26 600 vnt. preliminaraus kiekio vienkartinių veido kaukių).

Teismas vertina, kad pareiškėjo teiginiai, jog Kauno TI nesiėmė pakankamų priemonių (duomenys neskelbtini) ligos plitimui užkirsti, yra abstraktaus ir hipotetinio pobūdžio, jo tvirtinimas, kad šia liga jį galėjo užkrėsti iš Slovakijos grąžintas asmuo, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas neįvykdė procesinės pareigos laiko ir būdo aplinkybėmis apibrėžti, kokie konkretūs atsakovės atstovo veiksmai ar neveikimas įtakojo užsikrėtimą šia liga, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad, pareiškėjo teigimu, ligos simptomus jautė tik jis ir kad tik jo (duomenys neskelbtini) ligos testas buvo teigiamas, dėl ko buvo izoliuotas į atskirą kamerą.

Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus specialistė 2022 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog negali pateikti duomenų apie 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. vasario mėn. laikotarpiu į įstaigą pristatytus asmenis, kadangi teisės aktai kaupti ir sisteminti tokią informaciją neįpareigojo (b. l. 100). LAVL 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. S-2207 „Dėl asmens sveikatos istorijos įrašų kopijų pateikimo“ duomenimis, A. B. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga (b. l. 33), o LAVL 2022 m. liepos 28 d. papildomai pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad A. B. (duomenys neskelbtini) liga buvo nustatyta 2022 m. sausio 20 d. (testas atliktas 2021 m. sausio 19 d.), pareiškėją apžiūrėjusi ir paciento sveikatos būklę įvertinusi gydytoja gydymui skyrė (duomenys neskelbtini) tabletes bei rekomendavo vartoti daug skysčių, nuteistajam ligos pabaiga pažymėta 2022 m. sausio 28 d. (b. l. 111-115).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pagrindo abejoti, jog Kauno TI laikėsi Rekomendacijų ir naujai atvykusį asmenį nustatyta tvarka laikė karantino patalpose ir tik po jį perkėlė į kamerą kartu su pareiškėju. Vertinama, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas Kauno TI užsikrėtė (duomenys neskelbtini) liga, nesudaro pakankamo pagrindo atsakovės atstovo veiksmus pripažinti neteisėtais. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiškėjo teiginiai, kad Kauno TI nesiėmė pakankamų priemonių (duomenys neskelbtini) ligos plitimui užkirsti, dėl ko jis susirgo šią liga, atmetami kaip nepagrįsti.

A. B. teigė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad Kauno TI nesuteikė jam dietinio maitinimo, nors jis sirgo (duomenys neskelbtini), o maistas, kuris buvo tiekiamas, kenkė jo sveikatai.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 9 dalis). Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir Fiziologinės mitybos normos), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Maitinimo organizavimo taisyklėmis. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 5 ir 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi kiekvienai kalinamų asmenų grupei – dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir kitoms išvardintoms grupėms, tarp jų nurodytas ir dietinio maitinimo valgiaraštis. Šių taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 yra patvirtinti valgiaraščiai, sudaryti kiekvienai kalinamų asmenų grupei, taip pat ir dietinio maitinimo valgiaraštis (1.12 punktas). Remiantis Fiziologinių mitybos normų 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš šių teisės aktuose įtvirtintų nuostatų matyti, kad asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas.

Nustačius, kad LAVL medicinos specialistams nepaskyrus A. B. dietinio maitinimo, Kauno TI neturėjo teisinio pagrindo tokį maitinimą jam suteikti. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų kreipęsis į Kauno TI ar atsakingas institucijas dėl jam tiekiamo maisto sudėties ar kokybės. Taigi, pareiškėjas ir dėl šios reikalavimo dalies neįvykdė procesinės pareigos nurodyti, kokiais konkrečiais ir kada atliktais neteisėtais Kauno TI veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, bei pateikti tai patvirtinančius tinkamus įrodymus.

Be to, A. B. neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai buvo nevisiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, pro duryse esančius plyšius sklido nemalonūs garsai ir kvapas, trūko ventiliacijos, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas jo privatumas.

Galiojančių nuo 2020 m. gruodžio 22 d. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse įtvirtinta, kad šios taisyklės numato pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus (1 punktas); šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais (2 punktas). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos, kuriose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma Nr. HN 134:2015) sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų nenumato.

Kauno TI atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerose langai atsidaro pilnai arba yra įrengtos atsidarančios orlaidės, o visose kamerose veikia centralizuota mechaninė ventiliacijos sistema. Pareiškėjo argumentui, kad kamerose trūko oro paneigti, atsakovės atstovas pateikė nuotraukas, kurios patvirtina Kauno TI teiginius, kad kamerose įrengta mechaninė ventiliacija bei įrengti varstomi langai (b. l. 75, 77).

Teismo vertinimu, tinkamai naudojantis kamerų ventiliavimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, yra užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kamerose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema būtų visiškai ar tam tikrą laiką neveikusi ar kad kamerų nebūtų buvę galima vėdinti per atvirus langus, kad dėl negalėjimo išvėdinti kameras būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas kontrolės institucijas.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Kauno TI kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl, norėdamas išsikviesti pareigūnus, buvo priverstas belsti į duris, dėl ko pareigūnai būdavo nepatenkinti.

Pagal įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktą, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

Kauno TI nurodė, kad visose įstaigos kamerose įrengti aliarminiai pareigūnų iškvietimo mygtukai veikė. Be to, atsakovės atstovas, atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 7 punktą, numatantį, kad atsakingi už kamerų tvarkymą asmenys privalo pranešti apie atsiradusius gedimus, pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kada jis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl galimai neveikiančio aliarminio mygtuko ar kad Kauno TI nereagavo į pateiktą pranešimą.

Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos 2021 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. birželio 28 d. patikrinimo aktus, tačiau šie patikrinimai buvo atlikti ne ginčo laikotarpiu.