- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- TA-471-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00865-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Kauno TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis Kauno TI nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. vasario 17 d., atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas negalėjo išeiti pasivaikščioti į kiemelį, nes jie buvo maži, juose buvo galima tik stovėti, nors jam buvo būtina pasimankštinti. Negaudamas gryno oro sirgo įvairiomis ligomis, teko gerti vaistus, kurie jam kenkė. Dėl išėjimo pasivaikščioti kildavo konfliktai su kitais nuteistaisiais, o dėl neįgalumo pareiškėjas jautėsi silpnesnis nei kiti nuteistieji, todėl pasivaikščioti išeidavo retai.
2.2. Pareiškėjas buvo užkrėstas (duomenys neskelbtini) ir buvo izoliuotas. Pareiškėjas dėl jo sveikatos sutrikimų ir ligų turėjo būti laikomas ypatingomis sąlygomis, siekiant apsaugoti jį nuo užkrėtimo. Jam taip pat nebuvo suteiktas dietinis maitinimas, suteikiamas maistas jam netiko, jo negalėjo valgyti.
2.3. Kamerose įrengti tualetai nebuvo iki lubų izoliuoti nuo gyvenamosios kameros dalies, durys buvo nesandarios, pro plyšius sklido nemalonūs kvapai ir garsai, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.
2.4. Kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, trūko spintelių susidėti daiktams.
2.5. Atvykus į Kauno TI, nebuvo išsiaiškinta, kokiomis ligomis serga pareiškėjas, Kauno TI neišsireikalavo dokumentų apie pareiškėjo ligas ir vartotus vaistus.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad medikai nepaisė nevienkartinių prašymų atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir neskyrė jam dietinio maitinimo, maisto papildų. Pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d. papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jį (duomenys neskelbtini) liga užkrėtė į kamerą paskirtas asmuo, grąžintas į Lietuvą ekstradicijos būdu. Atvykęs į Kauno TI, pareiškėjas apie dvi savaites kankinosi, kadangi negavo vaistų, kuriuos vartojo laisvėje. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateiktame atsikirtime į Kauno TI atsiliepimą nurodė, kad Kauno TI nepateikė pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų, nes pasivaikščiojimo kiemeliai yra mažesni, nei nurodyta atsiliepime. Atvykęs į Kauno TI pareiškėjas informavo pareigūnus, kad laisvėje vartojo konkretų vaistą, tačiau Kauno TI šie vaistai jam nebuvo skirti, nors jų vartojimo nutraukti nebuvo galima.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad nuteistasis, kuris galbūt užkrėtė jį (duomenys neskelbtini), prieš tai buvo laikytas karantino patalpose, kurios nėra pakankamai izoliuotos. Teigė, kad atsiradus (duomenys neskelbtini) ligos simptomams, buvo atliktas testas, kuris buvo teigiamas, o iš karantino patalpų pas jį į kamerą įkeltam asmeniui testas dėl (duomenys neskelbtini) ligos nebuvo atliktas, todėl Kauno TI nesiėmė veiksmų užkirsti ligos plitimui ir užtikrinti saugias kalinimo sąlygas. Pareiškėjo manymu, dėl turimų susirgimų jis turėjo būti priskirtas rizikos grupei ir jam turėjo būti sudarytos tokios kalinimo sąlygos, kad jis būtų apsaugotas nuo užsikrėtimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teisės aktai nereglamentavo pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Kauno TI pasivaikščiojimo kiemelių plotai yra nuo 10,36 iki 16,93 kv. m ploto, todėl juose vaikščioti ir judėti yra pakankamai vietos. Kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad į pasivaikščiojimo kiemelius nueidavo tik stipresni suimtieji, nes suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimus organizavo ir vykdė Kauno TI pareigūnai, todėl jokie suimtųjų grasinimai vieni kitiems ar varžymaisi negalimi.
5.2. Kauno TI laikėsi visų rekomendacijų (duomenys neskelbtini) ligos plitimui stabdyti, įstaigos darbuotojai buvo nuolat mokomi, kaip valdyti šią ligą, įstaiga sudarė ne vieną viešojo pirkimo sutartį dėl priemonių (duomenys neskelbtini) ligos plitimui stabdyti.
5.3. Negavus pareiškėjo prašymo skirti dietinį maitinimą ir gydytojui jo neskyrus, Kauno TI neturėjo teisinio pagrindo jį teikti. Sveikatos priežiūros paslaugas Kauno TI teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) padalinys, tačiau pareiškėjui kategoriškai nurodžius, kad medikams jokių pretenzijų ir reikalavimų nereiškia, pareiškėjo skundas šioje dalyje turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
5.4. Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos ir bei atsparios drėgmei bei dezinfekcijos medžiagoms; sanitariniai mazgai yra su durimis, todėl užtikrinamas pakankamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius apie neužtikrinamą ventiliaciją kamerose, kadangi Kauno TI kamerose langai atsidaro pilnai arba yra įrengtos atsidarančios orlaidės, visose kamerose taip pat veikia centralizuota mechaninė ventiliacijos sistema.
5.5. Kauno TI visose kamerose įrengti aliarminiai pareigūnų iškvietimo mygtukai ginčo laikotarpiu veikė. Už kamerų tvarkymą atsakingi asmenys privalo pranešti apie atsiradusius gedimus, tačiau pareiškėjas nenurodė, kad jis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl galbūt neveikiančio mygtuko ir kad Kauno TI nereagavo į pateiktą pranešimą.
5.6. Kauno TI kameros įrengtos griežtai laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, keturvietėse kamerose įrengtos pastatomos spintelės ir dvi pakabinamos lentynos daiktams susidėti.
5.7. Pareiškėjas nedetalizavo konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, konkrečiai ir aiškiai jų neapibūdino, įrodymų nepateikė, nenurodė asmenų, kurie jam trukdė išeiti pasivaikščioti, stebėjo jį naudojantis sanitariniu mazgu, kokių maisto produktų jis nevalgė, kokie asmeniniai daiktai netilpo į spinteles, koks pavojus kilo ir jis negalėjo į kamerą išsikviesti pareigūnų ir pan. Pareiškėjas realių savo teisių apribojimų nepatyrė ir neįrodė netinkamų jo kalinimo sąlygų sukeltos neturtinės žalos fakto. Pareiškėjas skundų ar prašymų Kauno TI dėl skunde išdėstytų aplinkybių neteikė. Kauno TI prašė pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
6. Atsakovo atstovas 2022 m. liepos 27 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus į pareiškėjo skundą, kuriuose nurodė, kad Kauno TI direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-77 patvirtino Atvykusių suimtųjų ir nuteistųjų higieninio švarinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Švarinimo aprašas) 9 punkte nurodyta, kad naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) medicininę apžiūrą atlieka LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros (toliau – ir PASP) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai, todėl jokia registracija pirminei apžiūrai nereikalinga. Be to, Kauno TI direktorius 2020 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1-105 yra patvirtinęs Suimtųjų ir nuteistųjų registravimo ir pristatymo pas pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistus tvarkos aprašą (toliau – ir Registravimo tvarkos aprašas).
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą skundą atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis dėl neturtinės žalos sąlygų ir jos atlyginimo, įvertino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 7 straipsnius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, reikšminga nustatyti, ar Kauno TI pareigūnų veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Atsiliepimas
9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių teismas, remdamasis atsakovo atstovo atsiliepimu, nustatė, kad Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, jie įrengti režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose; pasivaikščiojimo kiemelių plotai yra nuo 10,36 kv. m iki 16,93 kv. m; pasivaikščiojimus organizuoja pareigūnai, dėl to suimtųjų grasinimai vieni kitiems ar varžymaisi nėra galimi. Todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, jog į pasivaikščiojimo kiemelius išeidavo stipresni suimtieji. Teismas aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti Kauno TI pateiktais duomenimis, nenustatė. Kauno TI kalinamų asmenų pasivaikščiojimus organizavo pareigūnai, į pasivaikščiojimo kiemelius vienu metu buvo vedami tik vienoje kameroje esantys suimtieji ir nuteistieji, todėl pareiškėjo teiginius apie jo teisės į pasivaikščiojimus pažeidimus teismas laikė abstraktaus pobūdžio ir nepagrįstais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją su skundais dėl teisės į pasivaikščiojimus varžymų, neįvardino asmenų, trukdžiusių išeiti pasivaikščioti, nenurodė, kada buvo apribota jo teisė išeiti pasivaikščioti. Atsižvelgęs į aktualų teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko jų įrengimui keliamų reikalavimų, dėl ko jis negalėjo išeiti pasivaikščioti, yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad Kauno TI nesiėmė pakankamų priemonių (duomenys neskelbtini) ligos plitimui, kad jį šia liga užkrėtė į kamerą įkeltas ekstradicijos būdu pargabentas asmuo; kad pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų turėjo būti priskirtas rizikos grupei ir laikomas ypatingomis sąlygomis. Teismas apžvelgė aktualių teisės aktų, susijusių su (duomenys neskelbtini) viruso plitimo stabdymu, ir pažymėjo, kad Kauno TI atsiliepime teigė, jog įstaiga kruopščiai laikėsi rekomendacijų (duomenys neskelbtini) ligos plitimui stabdyti, sudarė ne vieną viešojo pirkimo sutartį (duomenys neskelbtini) ligos plitimo stabdymui skirtoms priemonėms įsigyti. Teismas sprendė, kad teisės aktai neįtvirtino nuostatų, kad nuteistieji ir suimtieji, turintys neįgalumą, (duomenys neskelbtini) ligos plitimo metu turėjo būti laikomi specialaus režimo, kuris juos izoliuotų nuo kitų asmenų, sąlygomis. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai, jog Kauno TI nesiėmė pakankamų priemonių (duomenys neskelbtini) ligos plitimui užkirsti, yra abstraktaus ir hipotetinio pobūdžio, jo įsitikinimas, kad šia liga jį galėjo užkrėsti kitas asmuo, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nekonkretizavo, kokie atsakovo atstovo veiksmai ar neveikimas lėmė užsikrėtimą šia liga bei nepateikė konkrečių įrodymų. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) liga buvo nustatyta 2022 m. sausio 20 d. (testas atliktas 2021 m. sausio 19 d.), pareiškėją apžiūrėjusi ir paciento sveikatos būklę įvertinusi gydytoja gydymui skyrė „(duomenys neskelbtini)“ tabletes bei rekomendavo vartoti daug skysčių, nuteistajam ligos pabaiga pažymėta 2022 m. sausio 28 d. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti, jog Kauno TI laikėsi teisės aktų ir naujai atvykusį asmenį nustatyta tvarka laikė karantino patalpose ir tik po jį perkėlė į kamerą kartu su pareiškėju. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas Kauno TI užsikrėtė (duomenys neskelbtini) liga, nesudaro pakankamo pagrindo atsakovo atstovo veiksmus pripažinti neteisėtais.
11. Dėl nesuteikto tinkamo maitinimo teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas tik esant sveikatos priežiūros specialistų išvadoms. LAVL 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. S-2207 duomenys patvirtino, kad pareiškėjas nusiskundimų, susijusių su mityba ir dietinio maitinimo poreikiu, sveikatos priežiūros specialistams, neišreiškė, jam dietinis maitinimas nebuvo paskirtas. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų kreipęsis į Kauno TI ar atsakingas institucijas dėl jam tiekiamo maisto sudėties ar kokybės. Taigi, pareiškėjas neįvykdė procesinės pareigos nurodyti, kokiais konkrečiais ir kada atliktais neteisėtais Kauno TI veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai buvo nevisiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, buvo pažeistas jo privatumas, teismas nurodė, kad įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas įrengiant duris arba kitu būdu. Kauno TI nurodė, kad įstaigos kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios dalies atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, lengvai valomos, atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms, sanitariniai mazgai turi duris ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė nuotraukas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Kauno TI sanitariniai mazgai kamerose nuo kameros gyvenamojo ploto atskirti sienelėmis su įrengtomis durimis ir kad toks sanitarinių mazgų įrengimas Kauno TI kamerose užtikrina pakankamą privatumą naudojantis sanitariniu mazgu..
Atsiliepimas
13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos, oro trūkumo ir netinkamų kvapų, kadangi Kauno TI atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerose langai atsidaro pilnai arba yra įrengtos atsidarančios orlaidės, o visose kamerose veikia centralizuota mechaninė ventiliacijos sistema. Atsakovo atstovas pateikė šiuos argumentus patvirtinančias nuotraukas. Teismo vertinimu, tinkamai naudojantis kamerų ventiliavimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, yra užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikė ar kad kamerų nebūtų buvę galima vėdinti per atvirus langus, kad dėl negalėjimo išvėdinti kameras būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas kritiškai vertino argumentus, kad kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai. Kauno TI nurodė, kad visose įstaigos kamerose įrengti aliarminiai pareigūnų iškvietimo mygtukai veikė. Be to, pareiškėjas nenurodė, kada jis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl neveikiančio aliarminio mygtuko ar kad Kauno TI nereagavo į pateiktą pranešimą.
Atsiliepimas
15. Teismas pažymėjo, kad tardymo izoliatorių kameros aprūpinamos spintelėmis 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims. Pareiškėjas neneigė, kad Kauno TI kamerose buvo įrengtos spintelės ir lentynos maisto produktams laikyti. Kauno TI atsiliepime nurodė, kad kameros įrengtos, laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, jose buvo užtikrintas pakankamas spintelių kiekis – keturių vietų kameroje yra įrengtos dvi pastatomos spintelės ir dvi pakabinamos lentynos daiktams susidėti. Teismas pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais įrodymais nenustatė ir sprendė, jog Kauno TI kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, įrengtų spintelių skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl spintelių trūkumo jis būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad, jam atvykus į Kauno TĮ, nebuvo išsiaiškinta, kokiomis ligomis jis serga, nebuvo skirti vaistai, kuriuos vartojo būdamas laisvėje, nebuvo skirti maito papildai. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą sprendė, kad nagrinėjamu atveju asmens registracija pirminei apžiūrai nebuvo reikalinga. Teismas nurodė, kad Kauno TI pareigūnai turėjo pareigą pareiškėją užregistruoti pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, o už suimtiesiems ir nuteistiesiems būtinosios medicinos pagalbos, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atsakinga LAVL. Taip pat Kauno TI pateikė duomenis, kad pareiškėjas pas terapeutą lankėsi iš karto po atvykimo. Teismas darė išvadą, kad Kauno TI pareigūnai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjui užtikrino patekimą pas sveikatos priežiūros specialistus. Teismas papildomai pažymėjo, kad nesutinkant su LAVL specialistų suteiktomis ar nesuteiktomis medicininėmis paslaugomis, jų kokybe, pareiškėjas turi teisę savo galimai pažeistas paciento teises ginti įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas ginčo dėl medicininių paslaugų nekėlė.
17. Nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo skundas buvo išnagrinėtas neobjektyviai ir šališkai. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl to, kad aplinkybė, jog sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atskirtas nuo kameros ploto lemia pareiškėjo teisių pažeidimą; pareiškėjui dėl turimų sveikatos sutrikimų turėjo būti skiriamas dietinis maitinimas; kiemelių plotas buvo per mažas; pareiškėjas Kauno TI susirgo (duomenys neskelbtini) dėl su juo kartu laikyto kito asmens, ir teigia, kad dėl to patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad gyvenamosios kameros nebuvo pritaikytos neįgaliesiems. Pareiškėjo prašoma atlyginti suma (5 000 Eur) yra proporcinga padarytiems pažeidimams.
Atsiliepimas
20. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Apeliantas apeliaciniame skunde abstrakčiai kartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo argumentų. Teismas išsamiai išnagrinėjo visas aktualias aplinkybes ir atsakė į pareiškėjo argumentus. Be to, pareiškėjas jokių nušalinimų teismui nereiškė. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas yra neteisingas. Atsakovo nuomone, pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu bei patikimumu – nėra, o pareiškėjo teisė aktų interpretavimas sau palankia linkme – nepagrįstas.
Šalies argumentai
20.2. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosios kameros nebuvo pritaikytos neįgaliesiems. Tačiau apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybių, susijusių su netinkamu kamerų pritaikymu neįgaliesiems pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs, todėl šie argumentai negali būti vertinami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. vasario 17 d., priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde kartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir teigia, kad teismas netinkamai ir šališkai išnagrinėjo bylą.
23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
25. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo reiškiamas pretenzijas dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, o tik deklaratyviai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, kurios nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, t. y. dėl kamerų nepritaikymo neįgaliesiems. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių papildomų aplinkybių šiuo aspektu. Todėl minėtas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.
27. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko (nepritarė) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
28. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog šis teismas byloje buvo šališkas.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad teismas neįvertino pareiškėjo teiginių dėl neužtikrinto privatumo, kadangi juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas Kauno TI, siekdamas paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, į bylą pateikė sanitarinių mazgų nuotraukas, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas Kauno TI kamerose įrengtas kaip atskira patalpa su durimis, taip pat sanitarinių mazgų įrengimo planą, pagal kurį sienelių aukštis – 2,10 m,. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, pripažįstama, jog pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-415/2020; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-502/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2211-438/2020; kt.). Be to, kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu Kauno TI nebuvo pažeista. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas aptarė tiek teisinį reguliavimą, tiek aktualią teismų praktiką, taip pat įvertino anksčiau minėtus ir kitus aktualius įrodymus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.
30. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios kameros ir dėl to kameroje buvo blogas kvapas, akcentuotina, jog byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas tinkamai, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad Kauno TI kameras buvo galima vėdinti per langą, o sanitariniuose mazguose įrengta veikianti centralizuota mechaninė ventiliacija. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėjo išvedinti patalpų per langus ar kad minėta mechaninė ventiliacija neveikė, taip pat kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog neteisėti atsakovo atstovo veiksmai nenustatyti ir dėl aptartų aplinkybių (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023).
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo bei teisės pasivaikščioti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pirmosios instancijos teismo išvadų paneigiančių įrodymų ar argumentų, o vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
32. Dėl argumentų, kad pareiškėjas įstaigoje užsikrėtė (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo atstovas ėmėsi proporcingų priemonių, siekdamas sumažinti riziką užsikrėsti minėta liga, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, ypač įvertinus, tai, kad byloje nebuvo duomenų apie itin pablogėjusią pareiškėjo sveikatą. Šias aplinkybes ir pareiškėjo argumentus šiuo aspektu išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas. Be to, net ir užsikrėtus pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kalinimo įstaigoje, nėra duomenų, jog nebuvo prieinama kvalifikuota medicininė pagalba (žr. pvz., EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Fenech prieš Maltą (pareiškimo Nr. 19090/20). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-331-821/2023 ). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu šiuo aspektu, todėl papildomai dėl to nepasisako.
33. Dėl argumentų, kad pareiškėjui nebuvo skiriamas dietinis maitinimas pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis LAVL pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas nusiskundimų, susijusių su mityba ir dietinio maitinimo poreikiu, sveikatos priežiūros specialistams, neišreiškė, jam dietinis maitinimas nebuvo paskirtas. Apeliaciniame skunde nepateikta pirmosios instancijos teismo išvadų paneigiančių įrodymų, todėl aptariami apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.
34. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (be kita ko, dėl pagalbos iškvietimo mygtuko), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.
35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.