- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- A-847-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00950-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Kauno tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatorius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. apeliacini? skunda? de?l Regionu? apygardos administracinio teismo Kauno ru?mu? 2018 m. lapkric?io 15 d. sprendimo administracine?je byloje pagal pareis?ke?jo M. R.skunda? atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, de?l neturtine?s z?alos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant gyvenamojo ploto normą nustatytą tiek nacionaliniuose tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Prašė atsižvelgti į tai, kad didžiąją dalį kameros ploto užėmė lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems asmenims. Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną. Kiekvieną kartą, kai reikia iškviesti budintį pareigūną, tenka daužyti į duris. Pažymėjo, jog jis kameroje buvo sužalotas, apipiltas kito kalinio verdančiu vandeniu ir negalėjo išsikviesti pagalbos, nes neveikė aliarmo mygtukas. Nurodė, jog daužė į duris ir pareigūnai atėjo tik po 10 minučių. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tai prieštarauja CPT išaiškinimui, pagal kurį suimtasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose neveikia ventiliacija, drėgna, nėra užtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Kamerose buvo elektros apšvietimas, šviesa buvo labai stipri, nuo jos pareiškėjui skaudėjo akis ir galvą. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Kamerose buvo pilna vorų. Administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai. Nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją kamerą, maistą atnešdavo atšalusį. Sąlygų eiti į valgyklą pavalgyti nebuvo. Ne kartą buvo matyti kaip maisto dalintojas dalina maistą be higieninių pirštinių, kompotui (arbatai) skirtą indą tiesiog panardindavo į specialų kompotui (arbatai) skirtą termosą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus emocinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinius skausmus, papildomus psichologinius išgyvenimus, kančią, tapo agresyvus, sunkumai, baimė ir nevisavertiškumo jausmas jį žemino ir menkino, tapo grubus, užsidaręs, patyrė fizinį smurtą. Prašė skundą tenkinti.
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kauno tardymo izoliatorius su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Pažymėjo, kad bylai aktualiu laikotarpiu teisės normos reglamentuojančios kamerose esančių baldų įrengimą ir minimalią gyvenamojo ploto normą pažeistos nebuvo. Kauno tardymo izoliatoriuje yra reguliariai tikrinamas nacionalinio ir regioninio sveikatos centrų, kurie tikrina patalpų atitikimą Lietuvos higienos normoms ir patikrinimo aktuose teikia įstaigai pastabas nustačius neatitikimus. Pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus patalpos yra reguliariai remontuojamos įstaigos lėšomis, tačiau kamerų techninį stovį ir einamąją priežiūrą atlieka kamerose gyvenantys asmenys vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašu patvirtintu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88. Šiame Tvarkos apraše įtvirtinta, kad atsakingas už kameros tvarkymą asmuo vėdina patalpas ir palaiko kameroje švarą bei tvarką. Kauno tardymo izoliatorius neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl netinkamo kameros techninio stovio. Kameros vėdinamos mechaninės ventiliacijos būdu ir atidarant langus. Dalyje kamerų, kuriose langai įrengti skirtingai ir negali būti pilnai atidaryti, įrengtos langinės ir taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema. Tinkamai naudojantis kamerų ventiliavimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas ir patalpų oro drėgmės reikalavimai nustatyti higienos normose.
6. Pažymėjo, kad kamerų oro drėgnumas visuomenės sveikatos centrų nebuvo nustatinėjamas. Pareiškėjas savo buvimo Kauno tardymo izoliatoriaus laikotarpiu skundų dėl drėgmės kameroje nepateikė. Visose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose įrengti aliarminiai pareigūnų iškvietimo mygtukai, kurie veikia. Aliarminių mygtukų suveikimas registruojamas Apsaugos, signalizacijos ir ryšio inžinerinių technikos priemonių, aliarminių pranešimų apskaitos žurnale. Visose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, jie yra veikiantys, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti metaline sienele, kurios aukštis 2,1 metro, praėjimas atitveriamas durimis. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge. Pareiškėjas teigė, kad 1 valandos pasivaikščiojimas yra per trumpas ir prieštarauja teisės aktams, tačiau pareiškėjo teiginiai nepagrįsti, o Kauno tardymo izoliatorius tinkamai vykdė pasivaikščiojimų tvarką reglamentuojančių teisės normų reikalavimus. Asmenys Kauno tardymo izoliatoriuje maitinami vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 įtvirtintais reikalavimais. Teisės aktai nenumato maisto dalinimo su pirštinėmis, tačiau siekiant optimaliai užtikrinti maisto higieną maistą dalinantys asmenys naudoja vienkartines pirštines. Tiekiamo maisto valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų ir (arba) nuteistųjų skundai, susiję su maitinimo kokybe, yra persiunčiami uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Niklita“, teikiančiai maitinimo paslaugas Kauno tardymo izoliatoriui. Kiekvieną dieną maisto išvaizdą ir kvapą įvertina ir išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos vyriausiasis specialistas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Kontrolinius maisto cheminės sudėties patikrinimus Kauno tardymo izoliatoriujr reguliariai atlieka tyrimų centrai. Ginčo nagrinėjimo laikotarpiu maisto kokybės pažeidimų nenustatė nei tyrimų centrai savo išvadose, nei Kauno tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros pareigūnai kasdien pildomuose pagaminto maisto kokybės vertinimo apskaitos žurnaluose. Prašymų, skundų ar pasiūlymų susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis pareiškėjas nėra teikęs. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigė, kad kalinamas buvo kankinamas, tačiau nepateikė įrodymų, kuo kankinimas pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista M. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš jo laikymo kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
9. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 211. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas buvo LSMU ligoninėje, Kauno klinikose. Vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, teismas pažymėjo, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriuje buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpą Nr. 211, kameros plotas 16,50 kv. m., pareiškėjui tekęs plotas buvo 5,5 kv. m. Iš atsakovo pateiktų duomenų teismas nustat4, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 211, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, atskirais laikotarpiais (vertinant visą parą tekusį plotą), vienam asmeniui teko nuo 5,50 kv. m. iki 8,25 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad turėjusi tekti ploto norma (Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p.) pažeista nebuvo.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas teigė, jog teko valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems asmenims. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui esant laikomam Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje buvo ne daugiau kaip 3 asmenys. Iš atsakovo atstovo pateiktos teismas nustatė, kad kameroje yra įrengtas stalas ir du suolai, prie stalo gali tilpti keturi asmenys, be to, teisės aktai nereglamentuoja kameroje įrengiamo stalo dydžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
11. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, jog sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d įsakymu Nr. V-176 patvirtintų tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte numatyta, jog kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukšta siena (2,10 m), sanitariniai mazgai yra uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengta atskira oro šalinimo sistema – tai atitinka Taisyklių 14.5 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas skundo argumentus dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, ventiliacijos juose nebuvimo ir privatumo jais naudojantis neužtikrinimo atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos norma HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų patalpose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas nurodė, kad atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog kamerose yra įrengti plačiai atidaromi langai, yra sanitarinio mazgo patalpa turinti atskirą ventiliaciją, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kamerų vėdinimo įrengimas neatitiko galiojusių higienos normų reikalavimų. Be to, bylos duomenys patvirtino, jog grynas oras į kameras patenka.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo užtikrinta teisė aštuonias valandas per dieną praleisti lauke. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 21 punktu, Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnius, priėjo išvadą, kad pasivaikščioti kiemelyje yra nuteistojo (suimtojo) teisė, bet ne pareiga. Pareiškėjas, jo paties teigimu, turėjo galimybę kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė, užtikrinant pasivaikščiojimą, pažeista nebuvo.
14. Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalavo taip pat ir dėl to, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose buvo netinkamas apšvietimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių paminėtus jo argumentus. Iš atsakovo į bylą pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad kameroje šviesa sklinda nuo lango ir nuo šviesos šaltinių pritvirtintų prie lubų. Teismas byloje taip pat nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą apšvietimą, drėgmę informavęs įstaigos administraciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginius dėl netinkamo kamerų apšvietimo, ventiliacijos, drėgmės teismas laikė nepagrįstais ir atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Didžiausios leistinos dirbtinės apšvietos higienos normos nereglamentuoja – nustato tik mažiausią galimą dirbtinę apšvietą (ne mažiau kaip 200 lx), todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad dirbtinis apšvietimas galėjo būti per stiprus ir šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo atšalusį, o maisto dalintojas dalina maistą be higieninių pirštinių. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto maisto instituto Tyrimų protokolai paneigia pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo. Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas būtų kreipęsis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar į Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnus. Teismas atsakovo atstovo paaiškinimais neturėjo pagrindo netikėti. Dėl pareiškėjo argumentų, jog maistas buvo dalinamas be pirštinių, teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo maistą dalinti su specialiomis pirštinėmis. Pareiškėjas nepateikė detalaus maisto dalinimo apibūdinimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad maistą dalinant be specialių pirštinių buvo pažeidžiami higienos reikalavimai.
17. Pareiškėjas skundėsi, jog kamerose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai. Taisyklių 14.4. punktas nustato, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Teismas iš į bylą pateikto Apsaugos, signalizacijos ir ryšio inžinerinių technikos priemonių, aliarminių pranešimų apskaitos žurnalo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. buvo naudojami įvairių antro aukšto kamerų aliarminio iškvietimo mygtukai, tačiau kameros Nr. 211 aliarminio iškvietimo mygtukas naudojamas nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs nusiskundimus įstaigos administracijai dėl iškvietimo mygtuko neveikimo. Todėl pareiškėjo argumentus dėl neveikiančio pareigūnų iškvietimo mygtuko teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno tardymo izoliatorius neužtikrino savalaikio sveikatos priežiūros suteikimo, kai kitas kameroje buvęs asmuo pareiškėją apipylė verdančiu vandeniu, o į Kauno klinikas pareiškėjas nuvežtas kitą dieną. Iš į bylą pateikto Suimtųjų (nuteistųjų) traumų apskaitos žurnalo teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 12 d. 22.40 val. pareiškėjo trauma buvo nedelsiant užfiksuota ir atlikta pareiškėjo pirminė apžiūra, o 2017 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas išvežtas į Kauno klinikas apžiūrai. Kauno klinikose pareiškėjui buvo preliminariai nustatyti kaktos, dešinio skruosto, nosies nugarėlės, kaklo nugarinės pusės srityje nudegimui būdingi požymiai. Iš Suimtųjų (nuteistųjų), laikinai išvykusių iš tardymo izoliatoriaus, apskaitos paros žiniaraščio teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno klinikose buvo apžiūrėtas ir 2017 m. lapkričio 14 d. grąžintas į Kauno tardymo izoliatorių. Iš atsakovo atstovo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, todėl pareiškėjo teiginius, jog jam nebuvo suteikta savalaikė medicininė pagalba, atmetė kaip nepagrįstus.
19. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su kamerose buvusiais buitiniais parazitais. Teigė, kad administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų dėl šių pareiškėjo argumentų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte taip pat reglamentuota, jog, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas pareiškėjo teiginių dėl buitinių parazitų kamerose buvimo nepaneigė įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų naštos tarp bylos šalių paskirstymo taisyklę, įvertinęs tai, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų kamerose nurodė konkrečius nusiskundimus, o atsakovo atstovas jų nepaneigė įrodymais, konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjui HN 134:2015 20 punkto reikalavimus atitinkančių higienos sąlygų.
20. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas priėjo išvadą, kad Kauno tardymo izoliatoriuje vertinamuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintos pareiškėjui HN 134:2015 20 punkto reikalavimus atitinkančios higienos sąlygos, todėl konstatavo, kad Kauno tardymo izoliatorius pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas nurodė, kad įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu teikė skundus Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
III.
22. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti prašomą kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstas teisiniais argumentais, subjektyvus, šališkas, nenagrinėtas faktinėmis aplinkybėmis, prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, lygiateisiškumui ir neatitinkantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos. Taip pat pareiškėjo skundas nebuvo atidžiai nagrinėjamas, nes apie medicinos paslaugų suteikimą sprendime užsiminama tik abstrakčiai, neįvertinus medicininės kortelės, nes teismas neprašė jos pateikti į bylą.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas teigia, kad teismas vadovavosi melagingais atsakovo atstovo teiginiais. Teismas, be kita ko, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principą. EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad kalinimo sąlygos yra netinkamos, jei kalinamam asmeniui nesudaroma galimybė 8 valandas per parą praleisti ne kameroje. Taisyklės numato kalinamo asmens teisę pasivaikščioti gryname ore tik 1 valandą per parą.
25. Pareiškėjas nurodo, kad LR HN 76:2015 imperatyviai nustato, kad sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje ir kad sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė ar lentynėlė. Atsižvelgiant į minėtos higienos normos reikalavimą, kad sanitarinis mazgas turi būti įrengiamas atskiroje patalpoje, sanitarinio mazgo užimamas plotas negali būti įskaičiuotas į kameros gyvenamąjį plotą.
26. Atsakovo atstovas, pareiškėjo nuomone, jo teises pažeidė veikdamas sąmoninga tyčia, todėl mažinti neturtinės žalos dydį nebuvo pagrindo. Pareiškėjas sprendė, kad teismas pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas pateikė apeliacinio skundo papildymą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir iš esmės peržiūrėjus bylą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
28. Pareiškėjas teigia, kad vienoje kameroje buvo patalpintas su psichiškai nestabiliu asmeniu, todėl jo gyvybei grėsė pavojus, o atsakovo atstovas neužtikrino įstatymo garantuoto saugumo. Tuo metu, kai pareiškėjas buvo apipiltas verdančiu vandeniu psichiškai nestabilaus asmens, neveikė signalizacijos mygtukas. Paaiškina, kad daugiau nei dešimt minučių stipriai beldė į duris kol pareigūnai sureagavo.
29. Pareiškėjas neneigia, kad po incidento buvo nuvestas pas įstaigoje budinčią medicinos seselę ir kad buvo suteikta pirmoji pagalba, tačiau pažymi, kad medicinos seselė nėra medicinos specialistas, kurio pagalbos tuo metu reikėjo. Būtinąją medicinos pagalbą pareiškėjui suteikė tik kitą dieną po incidento (16 val.). Pareiškėją apžiūrėjęs gydytojas nedelsiant nukreipė į Kauno klinikas kur atidžiau apžiūrėję specialistai diagnozavo kaklo, ausies, skruosto, kaktos, nugaros nudegimus ir buvo išsiųstas gydyti į gydymo įstaigą, kurioje buvo tris savaites.
30. Paaiškina, kad nebuvo atsižvelgta į incidento pasekmes ir į tai, kad šio incidento metu patyrė rimtą psichologinę traumą.
Atsiliepimas
31. Atsakovo atstovas Kauno tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
32. Atsakovo atstovas nurodo, kad iš Suimtųjų (nuteistųjų) traumų apskaitos žurnalų matyti, jog pareiškėjo trauma buvo nedelsiant užfiksuota ir atlikta pareiškėjo pirminė apžiūra. Pareiškėjo sveikatos būklė buvo nuolat stebima, o 2017 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas išvežtas į Kauno klinikas apžiūrai. Pažymi, kad iš Suimtųjų (nuteistųjų), laikinai išvykusių iš tardymo izoliatoriaus, apskaitos paros žiniaraščio (pateiktas į bylą) matyti, kad pareiškėjas Kauno klinikose buvo apžiūrėtas ir kitą dieną grąžintas į Kauno tardymo izoliatorių. Be to, pareiškėjui nedelsiant buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, o tai padaryti buvo įmanoma tik po to, kai pareiškėjas išsikvietė pareigūnus. Vadovaudamasis į bylą pateiktais duomenimis, atsakovo vertinimu, teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam ji nebuvo suteikta teismo pripažinti nepagrįstais.
33. Paaiškina, kad rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiškėjo argumentai dėl teisės į 8 valandų buvimą lauke pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti. Akcentuoja, kad pagal nacionalinį teisinį reglamentavimą, nustatytą Įsakyme, Kauno tardymo izoliatorius kiekvienam kalinamajam privalo užtikrinti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Įsakyme taip pat nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą netuėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Be to, kaip teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į galiojančius teisės aktus bei pateiktus į bylą duomenis, visiškai pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir eksploatavimo yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas prašo atlyginti dėl neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų.
35. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista M. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
36. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinio proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinio skundo ribas.
37. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016 m. gruodžio 27 d. sutarties su UAB ,,Dezinfa” kopiją ir Kauno tardymo izoliatoriaus kenkėjų stebėjimo žurnalo išrašą. Pažymėtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovo atstovo su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai, atsižvelgus į jų datas, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, atsakovo atstovas nepagrindė, kodėl su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai nebuvo pateikti laiku ar kodėl jų pateikimo būtinybė kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Atitinkamai, įvertinus tai, kad atsakovo atstovas turėjo galimybę šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, šiuos gautus dokumentus atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog pareiškėjui po įvykio (apipylimo karštu vandeniu) operatyviai nebuvo suteikta medicininė pagalba, kadangi, kaip matyti iš Suimtųjų (nuteistųjų) traumų apskaitos žurnalo, pareiškėjui nedelsiant suteikta būtinoji pagalba.
39. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ar areštinėje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su vienam asmeniui kameroje tenkančiu plotu, pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsižvelgdamas į atsakovo byloje pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus, jose laikomų asmenų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvadą, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkanti ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog iš bendro kameros ploto turi būti atimamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nenustatytas pažeidimas dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad sanitarinis mazgas nėra atskiroje patalpoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokiu atveju vertinama, ar atsakovas pateikė duomenis ir įrodymus, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1334-822/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr A-792-1062/2017, 2017 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-1062/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017 ir kt.).
42. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir pareiškėjas neginčija, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas gana aukštais atitvarais (atsakovo nurodytais duomenimis – 2,1 m aukščio), yra durys, įrengta atskira sanitarinio mazgo mechaninė ventiliacija. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrino kalinamiems asmenims minimalų privatumą. Todėl konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu nebuvo pagrindo.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškia nesutikimą su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl pasivaikščiojimo lauke trukmės. Pareiškėjas teigia, kad pagal EŽTT praktiką turi būti užtikrinama galimybė 8 valandas per parą praleisti lauke.
44. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.
45. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore tvarkos aprašo 3 punktą suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du pasivaikščiojimai ne trumpesni kaip po valandą.
46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, jog jam buvo suteikti vienos valandos trukmės kasdieniai pasivaikščiojimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavimo pareiškėjo teisės pažeidimo šiuos aspektu.
47. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, kad kamerose neveikė aliarmo signalizacijos mygtukai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš į bylą pateikto Apsaugos, signalizacijos ir ryšio inžinerinių technikos priemonių, aliarminių pranešimų apskaitos žurnalo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. buvo naudojami įvairių antro aukšto kamerų aliarminio iškvietimo mygtukai, tačiau kameros Nr. 211 aliarminio iškvietimo mygtukas naudojamas nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais į Kauno TI administraciją dėl to, jog neveikė iškvietimo mygtukas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl neveikiančio pareigūnų iškvietimo mygtuko pirmosios instancijos teismo atmesti pagrįstai.
48. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į pareiškėjo pateiktą skundą, rėmėsi netiksliais į bylą pateiktais atsakovo atstovo duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas pateikė netikslius duomenis, yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi ABTĮ nuostatų, vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokios kategorijos bylose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.
49. Dėl teismo šališkumo pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas vadovavosi vien atsakovo nurodytais teiginiais), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui tik iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėja byloje buvo šališka. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
50. Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
51. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareis?ke?jo M. R. apeliacinį skundą atmesti.
Regionu? apygardos administracinio teismo Kauno ru?mu? 2018 m. lapkric?io 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.