Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir paskirtas ją atlikti pataisos namuose, tačiau Kauno NTI-PN yra laikomas kameroje, nėra užtikrinamos pataisos namų sąlygos. Laikymas tardymo izoliatoriuje pareiškėją psichologiškai žlugdo, žemina jo orumą, sukelia dvasines ir psichologines kančias. Kameroje Nr. 603, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, yra sudužę langų stiklai, ant sienų atsilupę dažai, įrengtas netinkamas apšvietimas, nėra spintelių susidėti rūbams ir daiktams, kameroje neįrengti elektros kištukiniai lizdai. Pareiškėjas rašė skundą Kauno NTI-PN administracijai, tačiau pažeidimai iki šiol nepašalinti. Kauno NTI-PN pareiškėjui nėra suteikiama galimybė naudotis atskiru tualetu (įrengtu ne kameroje), laisvalaikio kambariu, drabužių ir avalynės džiovykla, maisto laikymo patalpa (virtuvėle). Sanitariniai mazgai nuo bendros kameros erdvės atskirti tik pertvara. Toks sanitarinio mazgo įrengimas žemina pareiškėjo orumą, kadangi faktiškai vienoje patalpoje reikia valgyti ir atlikinėti gamtinius reikalus.

2.2. Teisės naudotis įstatymais garantuojamomis patalpomis nesuteikimas pareiškėjui sukėlė papildomas kančias, išgyvenimus, nepatogumus, varžė teises bei laisves. Pareiškėjas buvo priverstas vaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose, kuriuose nėra įrengto apšvietimo. Kiemeliuose neįmanoma vaikščioti tamsiu paros metu, nebuvo įrengto suoliuko, šiukšlių kibiro, neįrengtas sportinis inventorius. Nuteistiesiems pataisos namų režimu negali būti įrengiami jokie pasivaikščiojimo kiemeliai, o turi būti suteikta galimybė vaikščioti po visą Kauno NTI-PN neuždraustą teritoriją. Netinkamai organizuojami pasivaikščiojimai žemina pareiškėjo orumą, sukelia nepatogumus, išgyvenimus, emocinę bei dvasinę depresiją. Nuo atvykimo į Kauno NTI-PN buvo ribojama pareiškėjo judėjimo laisvė, kadangi nuteistieji iš kamerų turi būti išleidžiami laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla. Pagal Kauno NTI-PN direktoriaus 2020 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1-14 „6 Skyriaus nuteistųjų dienotvarkė“ 7 ir 11 punktus laisvalaikio laikas yra nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val., tačiau iš kameros pareiškėjas, vadovaujantis Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. Nuteistųjų pilnamečių (6 aukštas) išleidimo iš gyvenamųjų patalpų grafiku Nr. 12643, yra išleidžiamas tik nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Grafikas prieštarauja 6 skyriaus nuteistųjų dienotvarkei ir pareiškėjas nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val. iš kameros neišleidžiamas nepagrįstai.

2.3. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neapsakomas nežmoniškas fizines ir vidines kančias, nepakenčiamus skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo savivertė, jis pasidarė dirglus, irzlus, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, žymiai pablogėjo savijauta ir sveikata.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. B. skundą.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), atliekant laivės atėmimo bausmę neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. vasario 18 d.

7. Teismas vadovavosi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), BVK, Lietuvos Respublikos visuomenės priežiūros įstatymu, Higienos norma, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kitais teisės aktais, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 242 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ buvo paskirtas į paprastąją grupę, 6 skyrių, 603 kamerą, 4 lovą.

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kartu su kitais nuteistaisiais, gali būti rakinami gyvenamosiose patalpose, ir tai neprieštarauja BVK 70 straipsnio 7 daliai, tačiau turi būti išpildytos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte, o nuo 2020 m. sausio 22 d. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 punkte nurodytos sąlygos (galimybė pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens, iškviesti pareigūnus). Pareiškėjas skunde neginčija aplinkybių, kad neturėjo galimybės pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens ar išsikviesti pataisos pareigūnus. Kadangi nuteistųjų rakinimas reglamentuotas įstatymu, tokie veiksmai nelaikytini bausmės atlikimo režimo neteisėtu sugriežtinimu. Pareiškėjo skundo argumentą, kad jis buvo rakinamas kameroje, todėl jam nebuvo užtikrintos pataisos namų sąlygos, teismas atmetė.

10. Teismas akcentavo, kad ne visas dienotvarkėse numatytas laikas nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val. yra priskirtinas laisvalaikio laikui, kadangi, kaip matyti iš dienotvarkių, minėtu laiku taip pat yra vykdomi socialinės reabilitacijos užsiėmimai, nuteistieji dalyvauja renginiuose, skambina telefonu. Minėtu laiku nuteistieji yra priimami Kauno NTI-PN darbuotojų asmeniniais klausimais, vedami į koplyčią, džiovyklos patalpą, stalo žaidimų kambarį, staliaus dirbtuves, sporto salę, biblioteką, muzikos pamokas, sielovados užsiėmimus, meno-dailės terapijos užsiėmimus, vedami pasivaikščioti gryname ore. Nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, nei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatyta, jog visą laisvalaikio laiką nuteistasis turi būti išleidžiamas iš kameros. Minėtuose teisės aktuose nurodyta, kad nuteistieji laisvalaikio metu išleidžiami pasivaikščioti ar užsiimti kitokia veikla. Išleidimas iš kameros siejamas su pasivaikščiojimu, kurio trukmė aiškiai reglamentuota BVK, arba su užsiėmimu tam tikra veikla. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, jog buvo apribota jo teisė dalyvauti minėtuose socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, lankytis koplyčioje, bibliotekoje ir kitur. Galimybė būti išleistam iš kameros, nors ir neužsiimant jokia konkrečia veikla už kameros ribų, pareiškėjui buvo suteikta nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Laiku nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. pareiškėjas galėjo leisti laisvalaikį už kameros ribų, naudotis virtuvėle. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl ribojamos jo judėjimo laisvės atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas padarė išvadą, kad sanitarinis mazgas Kauno NTI-PN kameroje Nr. 603 buvo įrengtas tinkamai.

12. Dėl pareiškėjo argumento, kad nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti laisvalaikio kambariu, drabužių ir avalynės džiovykla, maisto laikymo, teismas nurodė, kad maisto laikymo kambarys (virtuvėlė) yra įrengtas tardymo izoliatoriaus pastato 6 aukšte, į kurį nuteistieji įleidžiami pagal nustatytą dienotvarkę. Teismas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

13. Teismas pažymėjo, kad pasivaikščiojimas yra nuteistųjų teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta galimybė kasdien tris valandas pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo argumentą, jog jis negalėjo būti vedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius, o jam turėjo būti suteikta galimybė vaikščioti po visą neuždraustą Kauno NTI-PN teritoriją, teismas laikė nepagrįstu. Pareiškėjas Kauno NTI-PN buvo laikomas rakinamose kamerose ir pasivaikščioti išvedamas tik dienotvarkėje numatytu laiku. Pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taigi, galimybės vaikščioti po visą Kauno NTI-PN teritoriją suteikimas prieštarautų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslams.

14. Teismas konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemuose nėra numatytas privalomas apšvietimo, suoliukų, šiukšliadėžių, sporto inventoriaus įrengimas.

15. Teismas nurodė, jog Kauno NTI-PN duomenų apie kameros Nr. 603, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvusią dirbtinę apšvietą nepateikė. Atsakovo atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. sausio 7 d. patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80)PA-26, kuriame užfiksuoti 2020 m. sausio 6 d. vykusio patikrinimo rezultatai. Šio patikrinimo akto duomenimis, buvo patikrinta kameros Nr. 612 apšvieta ir nustatyta, kad ji atitinka nustatytus reikalavimus. Šie įrodymai leido teismui spręsti, jog Kauno NTI-PN laikomasi teisės aktais numatytų kamerų apšvietos reikalavimų. Be to, atsakovo atstovas pateikė teismui kameros nuotraukas, iš kurių matyti, jog kameroje yra įrengti šviestuvai, taip pat šviesa sklinda per langus.

16. Teismas pažymėjo, kad kameros sienos yra tvarkingos, dažai nėra atsilupę. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu jis būtų kreipęsis į NVSC dėl netinkamos Kauno NTI-PN kameros Nr. 603 apšvietos, atsilupusių sienų dažų. Pareiškėjui nesikreipus į NVSC, kameros, kurioje jis buvo laikomas, apšvieta, sienų būklė nebuvo vertinama, todėl atsakovas neturi objektyvios galimybės paneigti šiuos pareiškėjo teiginius. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog kameroje buvo įrengtas netinkamas apšvietimas, sienų dažai buvo atsilupę, tačiau nenurodė kuo pasireiškė apšvietimo netinkamumas, nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl netinkamo apšvietimo, atsilupusių sienų dažų, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo ir netinkamos sienų būklės teismas atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas akcentavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog dėl sudužusių kameros langų bei dėl nesančių kameroje spintelių pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Kauno NTI-PN administraciją. Kauno NTI-PN 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. SI-785 (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, kad suremontuoti kamerų langus buvo inicijuoti 3 langų remonto darbų pirkimai. Pirkimai neįvyko dėl negautų tinkamų pasiūlymų. Artimiausiu metu bus kreiptasi į Kalėjimų departamentą dėl langų remonto finansavimo padidinimo. Rašte taip pat nurodyta, kad šiuo metu vykdomas spintelių pirkimas, nupirktos spintelės bus sumontuotos kameroje. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo teiginiai dėl kameroje Nr. 603 buvusių išdaužytų langų bei neįrengtų spintelių pagrįsti, todėl spręstina, jog atsakovas neveikė taip kaip privalėjo veikti, t. y. neužtikrino, kad kameros Nr. 603 langai būtų tvarkingi bei neužtikrino tinkamo kameros aprūpinimo baldais (spintelėmis).

18. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, išskyrus teiginį, jog kalėdamas netvarkingoje kameroje patyrė žalą. Pareiškėjas visiškai neįvardijo ir nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė netvarkingi kameros langai ir spintelių nebuvimas. Teismas nurodė, jog nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad atsakovo atstovas pažeidimų nepašalino, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kameroje langai nėra išdužę, taip pat kameroje yra sumontuotos spintelės. Situacija, kai kameros langai buvo išdužę ir joje nebuvo spintelių nesitęsė visą vertinamąjį laikotarpį, atsakovo atstovas, žinodamas apie kameros įrengimo trūkumus, ėmėsi priemonių juos pašalinti. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė neapsakomas nežmoniškas fizines ir vidines kančias, nepakenčiamus skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo savivertė, pasidarė dirglus, irzlus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, žymiai pablogėjo savijauta ir sveikata, tačiau įrodymų, jog būdamas Kauno NTI-PN kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sąlygomis būtų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto. Pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pareiškėjas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuri atsakovui yra palankesnė. Tai, pareiškėjo nuomone, liudija pirmosios instancijos teismo šališkumą. Teismų precedentų kolizija neleistina, o jei tokia kolizija įvyko, privalo būti taikomas ne tas precedentas, kuris bylą išnagrinėjusiam teismui atrodo teisingesnis, o tas precedentas, kuris suimtajam (nuteistajam) asmeniui yra palankesnis.