Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Teisės pareiškėjui naudotis įstatymais garantuojamomis patalpomis nesuteikimas sukelia papildomas kančias, išgyvenimus, nepatogumus, varžo pareiškėjo teises bei laisves. Nurodė, jog buvo priverstas vaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose, kiemeliuose nėra įrengtas apšvietimas, todėl neįmanoma vaikščioti tamsiu paros metu, nėra įrengtas suoliukas, nėra šiukšlių kibiro, neįrengtas sportinis inventorius. Teigė, jog nuteistiesiems pataisos namų rėžimu, apskritai negali būti įrengiami jokie pasivaikščiojimo kiemeliai, o turi būti suteikta galimybė vaikščioti po visą Kauno NTI-PN neuždraustą teritoriją. Netinkamai organizuojami pasivaikščiojimai žemina pareiškėjo orumą, sukelia nepatogumus, išgyvenimus, emocinę bei dvasinę depresiją. Teigė, jog nuo atvykimo į Kauno NTI-PN yra ribojama pareiškėjo judėjimo laisvė, kadangi nuteistieji iš kamerų turi būti išleidžiami laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla. Pagal Kauno NTI-PN direktoriaus 2020 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1-14 „6 Skyriaus nuteistųjų dienotvarkė“ 7, 11 punktus yra nustatyta, kad laisvalaikio laikas yra nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val., tačiau iš kameros pareiškėjas, vadovaujantis Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. Nuteistųjų pilnamečių (6 aukštas) išleidimo iš gyvenamųjų patalpų grafiku Nr. 12643, yra išleidžiamas tik nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Akivaizdu, kad grafikas prieštarauja 6 Skyriaus nuteistųjų dienotvarkei ir pareiškėjas nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val. iš kameros neišleidžiamas nepagrįstai.

Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neapsakomas nežmoniškas fizines ir vidines kančias, nepakenčiamus skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo savivertė, pasidarė dirglus, irzlus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Žymiai pablogėjo savijauta ir sveikata.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsniu pareiškėjui buvo suteikta teisė kartą per savaitę apsipirkti parduotuvėje, per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą (per visą buvimo laikotarpį šia teise pareiškėjas pasinaudojo 1 kartą (trumpalaikis pasimatymas)), gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų, du kartus per savaitę paskambinti telefonu, kasdien pasivaikščioti tris valandas.

Pažymėjo, kad pareiškėjo kameroje apšvietimas įrengtas tinkamai ir atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), 14 punkto reikalavimus, t. y. jog gyvenamųjų patalpų apšvieta būtų ne mažesnė kaip 200 lx. Minėtas aplinkybes patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) patikrinimo aktas, kuriame tikrinama analogiška gyvenamoji patalpa. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo kameroje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras netikrino dirbtinio apšvietimo.

Akcentavo, kad pareiškėjas yra laikomas pataisos namų sąlygomis, todėl gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad pataisos namų sąlygomis laikomiems nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose privalo būti įrengti kištukiniai lizdai. Atkreipė dėmesį į tai, kad kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Kamerų būklė, pirmiausiai, priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio ir tinkamo savo pareigų atlikimo.

Kauno NTI-PN, tardymo izoliatoriaus pastate suimtieji ir nuteistieji laikomi patalpose, kuriuose įrengtas sanitarinis mazgas, atitinkantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčio reikalavimus. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad sanitarinis mazgas turi būti įrengiamas ne gyvenamojoje patalpoje, o Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje aiškiai nurodyta, kad sanitarinis mazgas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Akcentavo, jog Kauno NTI-PN pastatas pastatytas 1998 m. (rekonstrukcija atlikta 2010 metais), todėl jis nėra morališkai pasenęs, šio pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma savalaikiai, tad suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos yra geros. Po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatyti antivandaliniai klozetai su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis yra 2,0 m., o sienelių storis 0,03 m., kamerose tarp įrengto tualeto ir stalo yra 1,8 m. atstumas.

Pažymėjo, kad teisė į pasivaikščiojimą yra numatyta BVK 73 straipsnio 5 punkte. Pati įstatymo norma suponuoja, kad pareiškėjas turi teise pasinaudoti šia teise, o atsakovas turi suteikti galimybę pareiškėjui pasivaikščioti kasdien po tris valandas, tačiau pareiškėjui neišreiškus noro, atsakovas neturi pareigos jo priversti pasinaudoti šia teise. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Kauno NTI-PN suteikė galimybę pareiškėjui naudotis teise į pasivaikščiojimą, o pareiškėjas ja naudojosi. Pasivaikščiojimai organizuojami dienotvarkėje numatytu laiku - nuo 15.30 iki 19.30 valandos. Pasivaikščiojimų kiemelių įrengimą reglamentuoja Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-21 punktai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose privalo būti įrengtas apšvietimas, suoliukas ar padėtas šiukšlių kibiras. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punkte numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore <...>“, tai dispozityvi teisės norma, kuri suteikia atsakovui diskrecijos teisę pasirinkti, ar įrengti sportinį inventorių ar jo neįrenginėti, atsižvengiant į tai, kad sportuoti nuteistieji gali įrengtose sporto salėse.

Pareiškėjas, kaip ir kiekvienas įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kiekvieną dieną sudaro Kauno NTI-PN dinaminės priežiūros veiklos planą ir jame susiplanuoja valandomis savo užimtumus/veiklas. Į suplanuotus renginius, užsiėmimus, darbą ir pan., pareiškėjas iš gyvenamųjų rakinamų kamerų išleidžiamas pagal 6 skyriaus nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1-315 (su vėlesniais pakeitimais). Atkreipė dėmesį, kad visos veiklos turi būti planuojamos laisvalaikio metu, taip pareiškėjui suteikiama teisė rinktis ką jis nori tuo metu veikti ir kuo užsiimti. Papildomai atsakovas sudarė sąlygas pareiškėjui, kaip ir kitiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kiekvieną dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. (kartu su kitais nuteistaisiais) būti išleidžiamiems iš rakinamų gyvenamųjų kamerų į 6 aukšto patalpas pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla pagal Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. patvirtintą Nuteistųjų pilnamečių (6 aukštas) išleidimo iš gyvenamųjų patalpų grafiką.

Pareiškėjui buvo suteikta lova, išduota patalynė, kiekvieną dieną buvo teikiamas karštas maisto davinys, suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, suteikta judėjimo laisvė už kameros ribų. Pareiškėjui, atliekant bausmę tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose sveikatos būklė nepablogėjo, būtinybės taikyti stacionarų gydymą nebuvo. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, išskirtinai pareiškėjui nebuvo pablogintos laikymo sąlygos Kauno NTI-PN. Be to, tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Pareiškėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo atsakovo pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo neturėtų būti tenkinamas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno NTI-PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Kauno NTI-PN atvyko 2019 m. lapkričio 11 d. (b. l. 23), todėl šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. vasario 18 d. (skundo pateikimo teismui diena, b. l. 19).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Kauno NTI-PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo laikymo kamerų tipo patalpoje, nurodo, jog buvo nuteistas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau Kauno NTI-PN neužtikrinamos pataisos namų sąlygos.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtintą nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašą nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į laisvės atėmimo vietų įstaigas ar jų struktūrinius padalinius, užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus - į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose (1.4 punktas).

Nustatyta, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 242 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ pareiškėjas buvo paskirtas į paprastąją grupę, 6 skyrių, 603 kamerą, 4 lovą (b. l. 31–32).

Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuoja BVK 73 straipsnis, kuriame nurodoma, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pareiškėjas nurodo, kad jis turėjo teisę tris valandas pasivaikščioti už kameros ribų. Todėl BVK 73 straipsnio 5 punkto reikalavimas dėl teisės tris valandas pasivaikščioti pažeistas nebuvo.

Iš esmės analogiški reglamentavimai įtvirtinti ir nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančiose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 punktas nustato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji užrakinami gyvenamuosiuose aukštuose, gyvenamosiose patalpose (kamerose) arba palatose laikantis šių reikalavimų: nuteistiesiems turi būti sudarytos galimybės pasinaudoti tualetu, taip pat prieiti prie vandens šaltinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose arba palatose turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę), socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu (gynėju), užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso ar Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) darbuotojui, pas sveikatos priežiūros specialistus, laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog yra ribojama pareiškėjo judėjimo laisvė, kadangi iš kameros išleidžiamas tik nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val., nors turėtų būti išleidžiamas dienotvarkėje numatytu laisvalaikio laiku – nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val.

Iš Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1-315 ir 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1-14 patvirtintų 6 skyriaus nuteistųjų dienotvarkių (toliau – Dienotvarkės) (b. l. 43, 45–46) matyti, jog nuo 8.30 val. iki 12.30 val. Dienotvarkėse yra numatytas dinaminės priežiūros vykdymas – laisvalaikis, skambinimas telefonu, dalyvavimas renginiuose ar socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, užsiėmimas individualia ar kitokia veikla, nuo 13.30 val. iki 19.30 val. taip pat numatytas dinaminės priežiūros vykdymas – laisvalaikis, dalyvavimas renginiuose ar socialinės reabilitacijos užsiėmimuose. Dienotvarkėse nurodyta, jog laisvalaikiui priskiriamas laikas, kai nuteistieji nedalyvauja darbuotojų organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose bei nedirba.

Pažymėtina, jog ne visas Dienotvarkėse numatytas laikas nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val. yra priskirtinas laisvalaikio laikui, kadangi, kaip matyti iš Dienotvarkių, minėtu laiku taip pat yra vykdomi socialinės reabilitacijos užsiėmimai, nuteistieji dalyvauja renginiuose, skambina telefonu. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog minėtu laiku nuteistieji yra priimami Kauno NTI-PN darbuotojų asmeniniais klausimais (Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 1-19 „Dėl nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais grafiko patvirtinimo (b. l. 33–34), vedami į koplyčią (2019 m. gruodžio 13 d. Nuteistųjų pilnamečių (6 skyrius) išvedimo į koplyčią pataisos namuose grafikas (b. l. 35), džiovyklos patalpą bei stalo žaidimų kambarį (2020 m. sausio 16 d. 6 skyriaus nuteistųjų išvedimo į džiovyklos patalpą grafikas Nr. 10-153 (b. l. 41), staliaus dirbtuves (2020 m. sausio 22 d. 6 skyriaus nuteistųjų išvedimo į staliaus dirbtuves grafikas Nr. SD-209 (b. l. 109), sporto salę, biblioteką (2019 m. lapkričio 12 d. Krepšinio, futbolo ir tinklinio užsiėmimų bei lankymosi bibliotekoje pataisos namuose grafikas Nr. SD-3376 (b. l. 110), muzikos pamokas (2019 m. gruodžio 9 d. Muzikos užsiėmimų grafikas Nr. SD-3678 (b. l. 111), sielovados užsiėmimus (2020 m. sausio 6 d. Tardymo izoliatoriuje sielovados užimtumo grafikas Nr. S13-47 (b. l. 113), meno-dailės terapijos užsiėmimus (2020 m. sausio 29 d. Nuteistųjų išvedimo į meno-dailės terapijos užimtumą grafikas Nr. SD-295 (b. l. 114), vedami pasivaikščioti gryname ore.

Nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, nei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatyta, jog visą laisvalaikio laiką nuteistasis turi būti išleidžiamas iš kameros. Minėtuose teisės aktuose nurodyta, kad nuteistieji laisvalaikio metu išleidžiami pasivaikščioti ar užsiimti kitokia veikla (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse – kitokia asmeninio pobūdžio veikla). Taigi, išleidimas iš kameros siejamas su pasivaikščiojimu, kurio trukmė aiškiai reglamentuota BVK, arba su užsiėmimu tam tikra veikla. Pareiškėjas nenurodo, jog buvo apribota jo teisė dalyvauti pirmiau paminėtuose socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, lankytis koplyčioje, bibliotekoje ir kt. Be to, galimybė būti išleistam iš kameros, nors ir neužsiimant jokia konkrečia veikla už kameros ribų, pareiškėjui buvo suteikta nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Šią aplinkybę patvirtina Nuteistųjų pilnamečių (6 aukštas) išleidimo iš gyvenamųjų patalpų grafikas Nr. 12643 (b. l. 107–108). Laiku nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. pareiškėjas galėjo leisti laisvalaikį už kameros ribų, naudotis virtuvėle. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl ribojamos jo judėjimo laisvės atmestini kaip nepagrįsti.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatyti antivandaliniai klozetai su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis yra 2 m, o sienelių storis 0,03 m, kamerose tarp įrengto tualeto ir stalo yra 1,8 m atstumas (b. l. 26), savo teiginius grindė pateiktomis fotonuotraukomis (b. l. 118, 119, 131). Todėl spręstina, jog sanitarinis mazgas Kauno NTI-PN 603 kameroje buvo įrengtas tinkamai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu jam Kauno NTI-PN nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti laisvalaikio kambariu, drabužių ir avalynės džiovykla, maisto laikymo patalpa (virtuvėle). Pareiškėjo argumentus dėl galimybės naudotis minėtomis patalpomis paneigia Kauno NTI-PN 2019 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 12-337, kuriame nurodyta, kad maisto laikymo kambarys (virtuvėlė) yra įrengtas tardymo izoliatoriaus pastato VI aukšte, į kurį nuteistieji įleidžiami pagal nustatytą dienotvarkę (b. 15), 2020 m. sausio 16 d. 6 skyriaus nuteistųjų išvedimo į džiovyklos patalpą bei stalo žaidimų kambarį grafikas Nr. SD-153 (b. l. 41), 2019 m. lapkričio 25 d. Nuteistųjų pilnamečių (6 aukštas) išleidimo iš gyvenamųjų patalpų grafikas Nr. 12643 (b. l. 107–108), pateiktos fotonuotraukos (b. l. 122, 123, 124, 126). Taigi, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog buvo priverstas vaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose, kiemeliuose nėra įrengtas apšvietimas, todėl neįmanoma vaikščioti tamsiu paros metu, nėra įrengtas suoliukas, nėra šiukšlių kibiro, neįrengtas sportinis inventorius.

BVK 73 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pasivaikščiojimas yra nuteistųjų teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta galimybė kasdien tris valandas pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo argumentas, jog jis negalėjo būti vedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius, o jam turėjo būti suteikta galimybė po visą neuždraustą Kauno NTI-PN teritoriją nepagrįstas. Pareiškėjas Kauno NTI-PN buvo laikomas rakinamose kamerose ir pasivaikščioti išvedamas tik dienotvarkėje numatytu laiku. Atsakovas atsiliepime į skundą taip pat nurodė, jog Kauno NTI-PN, laikydamasis BVK įtvirtintų reikalavimų, užtikrina pareiškėjo izoliavimą (b. l. 24). Pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taigi, galimybės vaikščioti po visą Kauno NTI-PN teritoriją suteikimas prieštarautų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslams.

Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punktą, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punktas nustato, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktu pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas).

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.8 punktas nustato, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Kadangi Įregimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato elektros instaliacijos kištukinių lizdų įrengimo kamerose, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Be to, iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 117, 120, 125, 126, 128, 129, 130, 132) matyti, jog nuteistiesiems yra sudaryta galimybė kameroje naudotis elektros prietaisais.

Skunde teigiama, kad kameroje buvo įrengtas netinkamas apšvietimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o natūralaus apšvietimo parametrai nenustatyti.

Kauno NTI-PN duomenų apie kameros Nr. 603, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvusią dirbtinę apšvietą nepateikė. Atsiliepime į skundą nurodė, kad kameroje apšvietimas įrengtas tinkamai (b. l. 25). Atsakovo atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. sausio 7 d. Patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80)PA-26, kuriame užfiksuoti 2020 m. sausio 6 d. vykusio patikrinimo rezultatai (b. l. 97–99). Šio patikrinimo akto duomenimis, buvo patikrinta 612 kameros apšvieta ir nustatyta, kad ji atitinka nustatytus reikalavimus. Šie įrodymai leidžia spręsti, jog Kauno NTI-PN laikomasi teisės aktais numatytų kamerų apšvietos reikalavimų. Be to, atsakovo atstovas pateikė teismui kameros fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog kameroje yra įrengti šviestuvai, taip pat šviesa sklinda per langus bei (b. l. 117, 120, 129, 132).

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog kameroje buvo atsilupę sienų dažai. Atsakovo atstovas į bylą pateikė kameros fotonuotraukas (b. l. 116, 117, 120, 129, 130, 132), iš kurių matyti, jog kameros sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę. Atsakovo atstovo pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl blogos sienų būklės.

Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildina iš to, jog kameroje buvo sudužę langų stiklai, nebuvo spintelių rūbams susidėti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo normos) nustatyta, kad kameroje turi būti įrengtos spintelės.

Bylos duomenys patvirtina, jog dėl sudužusių kameros langų bei dėl nesančių kameroje spintelių pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Kaunu NTI-PN administraciją. Kauno NTI-PN 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. SI-785 (toliau – Raštas) (b. l. 12) informavo pareiškėją, kad tikslu suremontuoti kamerų langus buvo inicijuoti 3 langų remonto darbų pirkimai, pirkimai neįvyko, dėl negautų tinkamų pasiūlymų, artimiausiu metu bus kreiptasi į Kalėjimų departamentą dėl langų remonto finansavimo padidinimo. Rašte taip pat nurodyta, kad šiuo metu vykdomas spintelių pirkimas, nupirktos spintelės bus sumontuotos kameroje.

Pareiškėjas, apibūdindamas patirtą neturtinę žalą dėl netinkamai įrengtos kameros, tik deklaratyviai nurodo, jog kai nuteistasis asmuo turi atlikinėti laisvės atėmimo bausmę tokioje netvarkingoje kameroje, tai galima daryti išvadą, jog toks asmuo neišvengiamai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.271 str. Pažymėjo, kas Kauno NTI-PN minėtų pažeidimų nepašalino, net iki dabar, dėl netinkamai įrengtos kameros ir vertimo pareiškėją tokioje netvarkingoje kameroje atlikinėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis neišvengiamai patiria neturtinę žalą (b. l. 3). Tačiau pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, išskyrus teiginį, jog kalėdamas netvarkingoje kameroje patyrė žalą, visiškai neįvardijo ir nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė netvarkingi kameros langai ir spintelių nebuvimas (pvz. pro išdužusius langus pūtė vėjas, dėl išdužusių langų pareiškėjas susižalojo, neturėjo galimybės į spintelę susidėti asmeninius daiktus ir pan.).