- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 1-119-900/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20293-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį (plėšimą) 4 metų laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu;
2) Šiaulių apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį (nepranešimą apie nusikaltimą) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto” 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės;
Žemesnės instancijos teismas
3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 116 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius. 2004 m. rugpjūčio 9 d. išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;
4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, 3 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. gruodžio 9 d. dekretu Nr. 162 „Dėl malonės suteikimo“ bausmė sumažinta 1 metais. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nutarė lygtinai paleisti iš Marijampolės pataisos namų, neatlikus 2 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;
Žemesnės instancijos teismas
5) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme. 2012 m. vasario 17 d. bausmę atliko;
6) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį sumažinta 12 MGL (1 560 Lt) bauda. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi baudą pakeitė į 72 val. viešųjų darbų bausmę. 2015 m. lapkričio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro atlikęs viešųjų darbų bausmę;
7) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį sumažinta 26 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3-4 dalimis, bausmė subendrinta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta bausmė: 65 parų arešto ir 12 MGL (1 560 Lt) bauda. 2014 m. gegužės 15 d. atliko arešto bausmę. 2018 m. sausio 19 d. bauda išieškota;
Žemesnės instancijos teismas
8) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį sumažinta 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, 20 parų arešto bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu skirta neatlikta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė: 20 parų arešto ir 10 MGL (376,60 €) bauda. 2015 m. liepos 13 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;
9) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
10) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metus. 2018 m. birželio 8 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
11) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metus;
12) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį sumažinta 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 20 parų arešto bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;
13) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, paleistas lygtinai 2020 m. liepos 24 d., neatlikęs 23 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė
Žemesnės instancijos teismas
M. B. padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pagaminti netikrus dokumentus ir apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent:
iš anksto žinodamas, kad vartojimo kreditas iš (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), bus gautas pagal netikrus dokumentus, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. kovo 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų siūlymu tyčia įtikino L. M. savo vardu atsidaryti banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ ir savo vardu gauti kreditą, pažadėdamas už tai atsilyginti. Iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų M. B. gavo netikrus dokumentus L. M. vardu su nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis: 2016 m. spalio 4 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini); joje nurodyta, kad L. M. nuo 2016 m. spalio 4 d. priimamas dirbti darbininku; ir (duomenys neskelbtini) banko, registruoto (duomenys neskelbtini), išrašą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. su nurodytomis L. M. esą iš (duomenys neskelbtini) gaunamomis pajamomis, nors L. M. (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo ir pinigų negavo, o M. B. žinojo šias aplinkybes. Šiuos žinomai netikrus dokumentus M. B. pateikė L. M. pasirašyti.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. 2019 m. kovo 14 d. nurodė L. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), užpildyti paraišką gauti 10 000 € kreditą, o mokumui įvertinti nurodė pateikti L. M. pasirašytus netikrus dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys: 2016 m. spalio 4 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. nurodė L. M. 2019 m. kovo 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), registruotu (duomenys neskelbtini), pasirašyti vartojimo kredito sutartį. Šios vartojimo kredito sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) išmokėjo L. M. 10 000 € kreditą į jo vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Vykdydamas M. B. nurodymus, L. M. 2019 m. kovo 15 d. iš jo vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale paėmė jam suteiktą 10 000 € kreditą ir perdavė M. B.. M. B. perdavė L. M. 50 €, o ikiteisminiam tyrimui nenustatytiems asmenims - 7 000 €, padarydamas (duomenys neskelbtini) filialui 10 000 € turtinę žalą,
t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m., tikslios datos neprisimena, buvo (duomenys neskelbtini). Sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo manymu, „(duomenys neskelbtini)“ buvo vardu „T.“. Kaltinamasis susipažino su T.: jį sutikdavo prie lošimo namų. Ten T. sukdavo ruletę ir statydavo pinigus už šunis, arklius. Artimais draugais nebuvo. Susitikimo (duomenys neskelbtini) metu T. pasiūlė kaltinamajam, kad trečias asmuo, kurio kredito istorija būtų „švari“, paimtų iš banko paskolą. Kaltinamajam tuo metu nelabai sekėsi, todėl susigundė pinigais. T. patikino kaltinamąjį, kad nieko (kriminalo) ir baudžiamųjų bylų nebus, tik antstoliai gali prigriebti paskolą paėmusį asmenį, bet po kelerių metų jam galės paskelbti bankrotą. „Popieriai“ (dokumentai) bus originalūs iš (duomenys neskelbtini), padaryti jo (trečio asmens) vardu. Kaltinamasis šiek tiek abejojo, bet patikėjo T., kad tik antstoliai gali uždėti areštą, ir viskas. T. davė kaltinamajam savo telefono numerį ir patarė įsigyti telefoną su kortele, t. y. skambinti jam ne iš savo telefono numerio. Kaltinamasis taip ir padarė.
Praėjus dviem ar daugiau savaičių, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) sutiko iš matymo pažįstamą L. M.. Pastarasis su draugu vaikščiodavo po (duomenys neskelbtini) prašydami euro. Kaltinamasis žinojo, kad L. M. finansinė padėtis skurdi. Pasiūlė L. M. paimti 10 000 € paskolą ir taip užsidirbti pinigų. L. M. atsakė, kad jam paskolos neduos. Kaltinamasis patikino, kad bus padaryti dokumentai, jog L. M. dirba (duomenys neskelbtini). Jeigu (AB „(duomenys neskelbtini)“) „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje klaus, jis (L. M.) turi pasakyti, kad dirba (duomenys neskelbtini); šiuo metu grįžo atostogų; paskolos reikia būsto renovacijai. L. M. sutiko paimti paskolą.
Kaltinamasis teiravosi L. M., ar šis turi skolų, kokiame banke turi sąskaitą. L. M. nurodė, kad turi skolų, jas išieško antstoliai, banko sąskaita užblokuota. „(duomenys neskelbtini)“ terminale kaltinamasis patikrino L. M. kredito istoriją ir sužinojo, kad L. M. neturi paėmęs paskolų. Tikrinant kredito istoriją (skolų, išieškomų per), antstolių nerodo. T. kaltinamajam minėjo, kad trečias asmuo gali turėti (skolų, išieškomų per) antstolius, tačiau bus atidaryta nauja banko sąskaita ir per vieną dieną antstoliai nesuspės (pastebėti į sąskaitą įkritusios paskolos). Kaltinamasis nežino, ar kredito įstaiga mato (turi informacijos), kad suteikti paskolą prašo asmuo, iš kurio antstoliai išieško skolas.
Kaltinamasis susisiekė su T. T. paprašė kaltinamojo atsiųsti L. M. asmens duomenis, t. y. vardą, pavardę, gimimo metus. Kaltinamasis mano, kad jis nusiuntė T. nufotografuotą L. M. asmens tapatybės kortelę, pasą.
Kaltinamasis susitiko su T. aikštelėje prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). T. atvyko su kaltinamajam nematytu draugu. T. buvo paruošęs dokumentus ir paaiškino, kad reikia nueiti į (AB „(duomenys neskelbtini)“) „(duomenys neskelbtini)“ skyrių ir paprašyti iš „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 € paskolos būsto renovacijai. Kaltinamasis suprato, kad T. atvežė netikrus dokumentus.
T. paaiškino L. M. apie jo tariamai gaunamą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), ką reikia kalbėti nuėjus į (AB „(duomenys neskelbtini)“) „(duomenys neskelbtini)“ skyrių, davė pasirašyti ant paruoštos angliškos darbo sutarties. Kaltinamasis neskaitė dokumentų, tik juos pravertė, nes nemoka anglų kalbos. T. nurodė, kad tai yra banko (sąskaitos) išklotinės (angl. statetments) ir darbo sutartis, kad darbo sutartyje nurodyti L. M. vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas. T. skubino greičiau eiti į (AB „(duomenys neskelbtini)“) „(duomenys neskelbtini)“ skyrių ir parodė L. M. kur pasirašyti. L. M. pasirašė. T. su atvykusiu draugu palydėjo L. M. į (AB „(duomenys neskelbtini)“) „(duomenys neskelbtini)“ skyrių, esantį buvusiame AB „(duomenys neskelbtini)“ (kioskelyje).
Prieš susitikdamas su T., L. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarė banko sąskaitą.
L. M. nuėjo į (AB „(duomenys neskelbtini)“) „(duomenys neskelbtini)“ skyrių. Grįžęs pasakė, kad reikia laukti SMS žinutės. Iš SMS žinutės bus aišku, ar paskola suteikiama. Kaltinamasis neprisimena, po kiek laiko atsiuntė SMS žinutę, gali būti, kad po valandos. SMS žinutėje buvo rašoma, kad paskola suteikiama, tačiau reikia baigti atlikti registraciją.
L. M. dar kartą nuėjo į (AB „(duomenys neskelbtini)“) „(duomenys neskelbtini)“ skyrių ir pasirašė dokumentus. Kaltinamasis su L. M. laukė, kol bus pervesta paskola iki 17⁰⁰ ar 18⁰⁰ val. Tą dieną pinigai nebuvo pervesti į L. M. (vardu atidarytą) sąskaitą. Kaltinamasis parsivežė L. M. į savo namus (duomenys neskelbtini), kad pastarasis nedingtų, kai bus pervesti (įkris) pinigai (į sąskaitą).
Kitos dienos rytą kaltinamasis ir L. M. išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) patikrino sąskaitą, tačiau pinigų nebuvo.
Kaltinamasis paskambino į „(duomenys neskelbtini)“ ar į AB „(duomenys neskelbtini)“ pasiteirauti, kodėl negauna paskolintų pinigų. Banko atstovė patikino, kad viskas gerai ir netrukus pinigai bus sąskaitoje. Vėliau patikrinę banko sąskaitą pamatė pervestus pinigus.
L. M. išgrynino 10 000 €, iš jų buvo atskaičiuota 100 ar 120 € už grynų pinigų išėmimą. Kaltinamasis paėmė iš L. M. išgrynintus pinigus. Sau pasiėmė 3 000 €, o likusius perdavė T., nes jie taip iš anksto tarėsi. Kaltinamasis žadėjo duoti L. M. 1 000 €, tačiau davė 50 €. Kadangi tuo metu L. M. labai išgėrinėjo, todėl kaltinamasis pažadėjo L. M. duoti po „biški“ per mėnesį. L. M. „ant skolos“ imdavo cigaretes, alų (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis grąžino pastarojo skolas. Kaltinamasis mano, kad L. M. poreikiams išleido apie 400 €. Kaltinamasis iš jam atitekusios pinigų dalies nusipirko rūbų, grąžino savo skolas, pravalgė. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 1 d. apklaustas įtariamasis M. B. kaltu prisipažino ir paaiškino (3 t., b. l. 195-196; 4 t. b. l. 1, 5 ), kad su buvusia drauge I. D. apie 5 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Ten lošimų salone susipažino su asmeniu, vardu „T.“, kurį įprastai vadino „(duomenys neskelbtini)“. M. B. nežino, ką T. veikė (duomenys neskelbtini). T. buvo iš (duomenys neskelbtini).
M. B. 2019 m. pavasarį buvo (duomenys neskelbtini) ir jį pamatė T. M. B. su T. pasisveikino, šiek tiek pabendravo. T. pasakė, kad iš kredito bendrovių galima paimti kreditų, bet tam reikia surasti asocialų asmenį, kurio vardu kreditas būtų paimtas. T. minėjo, kad yra žmonės, kurie sutvarko dokumentus, kurių reikia norint gauti kreditą. Jie apsikeitė kontaktais.
M. B. turėjo telefoną, kurį naudojo tik susisiekdamas su T. Tai darė konspiracijos tikslais. Vėliau telefoną, skirtą bendrauti su T., išmetė.
Praėjus 2-3 savaitėms nuo susitikimo su T., M. B. (duomenys neskelbtini) sutiko pažįstamą L. M.. L. M. žinojo kaip išgeriantį asmenį. M. B. pasakė, kad galima jo (L. M.) vardu paimti kreditą ir pastarasis už tai gaus kelis šimtus eurų. L. (M.) sutiko paimti kreditą. Gali būti, kad tada L. jam davė savo asmens dokumentus.
Apie surastą asmenį, kurio vardu galima paimti kreditą, M. B. telefonu informavo T. ir nusiuntė jam nufotografuotą L. (M.) asmens dokumento kopiją.
M. B. pasikvietė L. (M.) į savo namus, pasiūlė išsimaudyti, kad banke atrodytų tvarkingesnis. M. B. 2019 m. kovo 14 d. savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ paėmė L. M. ir su juo nuvyko į (duomenys neskelbtini). L. M. turėjo (atidarytą) banko sąskaitą, tačiau antstoliai ją užblokavo, todėl reikėjo (atidaryti) naują. L. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ atsidarė naują banko sąskaitą. Banko kortelės taip greitai nedavė. Po to abu nuvyko prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ir susitiko su T. Su T. atvyko dar vienas asmuo. Bendrakeleivį M. B. matė pirmą kartą, jo nepažinojo. T. draugas buvo (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) už M. B..
Susitikus T. padavė M. B. paruoštus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su kredito paraiška. Dokumentai buvo (surašyti) L. M. vardu. Pasak M. B., jis žinojo, kad dokumentuose buvo klaidinanti informacija apie L. (M.) darbą (duomenys neskelbtini). T. paaiškino, kad su tais dokumentais L. (M.) turi nueiti į „(duomenys neskelbtini)“ padalinį, esantį PC „(duomenys neskelbtini)“, juos pateikti ir parašyti paraišką gauti 10 000 € kreditą. Tuos dokumentus M. B. perdavė L. M., pasakė jam, ką daryti „(duomenys neskelbtini)“ filiale ir kokio dydžio kredito prašyti. M. B. teigimu, L. M. žinojo, kad dokumentuose (klaidingai) parašyta, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini). L. M. su šiais dokumentais nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ padalinį ir juos pateikė.
M. B. neprisimena, kodėl tą (kreipimosi dėl kredito) dieną iš L. M. vardu (AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos) banko sąskaitos nenuėmė pinigų. Galbūt L. M. neturėjo banko kortelės arba bankas nebedirbo, o gal pinigai dar nebuvo pervesti? M. B. nutarė susitikti su T. (duomenys neskelbtini) prie AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo kitą dieną.
M. B. su L. (M.) grįžo į M. B. namus (duomenys neskelbtini). M. B. pasiūlė L. M. pernakvoti, kad tas iki rytojaus nedingtų. (Kitos dienos) ryte abu išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susitiko su T. T. atvyko su tuo pačiu draugu (kaip ir vakar).
Nuvykę prie AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo šiek tiek laukė. M. B. neprisimena, dėl ko laukė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo. Galbūt pinigai dar nebuvo pervesti į L. M. (vardu atidarytą) sąskaitą. Gali būti, kad M. B. L. (M.) vardu skambino į „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ ir klausė informacijos apie pinigus. Vėliau L. (M.) užėjo į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuėmė pervestus paskolintus 10 000 €. L. M. su išgrynintais pinigais grįžo į M. B. automobilį. M. B. paėmė iš L. M. visus 10 000 €. L. (M.) davė 50 €. Pasak M. B., iš viso L. M. jis davė gal 400 €. Visų pinigų iš karto L. M. nedavė, kad šis nepragertų. M. B. buvo susitaręs su T., kad T. atiteks 70 % (paimto kredito), o jam - 30 %, todėl T. davė 7 000 €, likusius pasiliko sau.
M. B. su L. (M.) grįžo į (duomenys neskelbtini). M. B. daugiau su T. nebendravo ir panašių asmenų kaip L. (M.) paimti kreditų iš banko „(duomenys neskelbtini)“ nevežė. Tai buvo vienintelis atvejis. Po to L. M. paskambindavo M. B. ir prašydavo pinigų (dengti kredito įmokas ir palūkanas). Gailisi dėl savo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame teismo posėdyje L. M., kurio atžvilgiu procesas nutrauktas jam mirus, kaltu prisipažino kaip teisingus patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus.
Pasak L. M., iki nusikalstamos veikos jis nuolat gerdavo iki sąmonės netekimo, neturėjo kur gyventi, valkatavo. M. B. lyg paprašė jo paslaugos, t. y. išgryninti pinigus ir tokiu būdu užsidirbti. L. M. tiksliai neprisimena, ar M. B. jam aiškino sukčiavimo schemą, kokiu tikslu M. B. paėmė jo asmens dokumentą ir nufotografavo. Dokumentai, kuriuos L. M. pateikė (su paraiška) gauti kreditą, buvo surašyti jam nesuprantama kalba. Be rusų kalbos, L. M. nemoka jokių kitų užsienio kalbų. Jam nekilo klausimų, kodėl reikia pasirašyti ant kažkokių dokumentų. Nieko neklausinėjęs pasirašė. L. M. teigimu, jis pasirašė ant dokumentų, nes norėjo užsidirbti pinigų. M. (B.) ar jo draugai rodė, kur reikia pasirašyti. L. M. įtarimų nekilo. Nesuprato, kad įsivėlė į kriminalą, jeigu būtų supratęs - būtų nelindęs. L. M. nepateisina savo elgesio, tačiau jam buvo vienodai. Iš įvykdytos nusikalstamos veikos L. M. į rankas gavo 50 €. Taip pat M. B. nupirkdavo jam cigarečių ir alaus. L. M. nežino, kiek jo skolų grąžino M. B.. Mano, kad galėjo būti iki 100 €, ne daugiau (kaip teigia M. B.).
L. M. gavo pranešimą iš banko, kad turi sumokėti (kasmėnesinę) įmoką. Jis skambino M. B. paklausti, kas vyksta, prašė pinigų. M. B. pasiuntė (iškeikė) L. M..
Paskatintas giminaičio, L. M. kreipėsi su pareiškimu į teisėsaugos įstaigas, kad iškeltų M. B. baudžiamąją bylą. Teisėsaugos institucijos atsisakė iškelti M. B. baudžiamąją bylą (kad pastarasis įtraukė L. M. į nusikalstamą veiką).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. liepos 12 d. apklaustas įtariamuoju L. M. kaltu prisipažino ir paaiškino (4 t., b. l. 27-29, 36), kad yra priklausomas nuo alkoholio. Iki įvykio apie metus stipriai išgėrinėjo. 2019 m. kovo mėnesį buvo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jį užkalbino iš matymo pažįstamas vyras. Vėliau sužinojo, kad tai - M. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini). M. B. matė, kad jis neblaivus ir išgėrinėjo. M. B. pasakė, kad jam kažkas turi pervesti pinigų, bet jo banko sąskaitos areštuotos. M. B. teiravosi L. M., ar jis turi asmens dokumentus, skolų, kurias išieško antstoliai. L. M. nurodė, kad turi asmens dokumentus, skolų, išieškomų per antstolius, neturi. M. B. teigė, kad jam turi pervesti didelę sumą pinigų. Už paslaugą žadėjo duoti 1 000 €. L. M. pamanė, kad būtų visai neblogai užsidirbti, pagelbėti M. B.. Sutiko su M. B. pasiūlymu.
M. B. įsisodino L. M. į savo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena valstybinių numerių, bet gali būti skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Atvyko į M. B. namus. Ten kartu praleido dieną, gėrė alų. M. B. nupirko L. M. telefono kortelę (ją pastarasis buvo pametęs) ir pasakė savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). M. B. namuose matė, kad jis iš viso turi tris mobiliojo ryšio telefonus. M. B. telefonu nufotografavo L. M. asmens tapatybės kortelę ir kažkam išsiuntė jo asmens dokumento nuotrauką. Po kurio laiko M. B. kažkam skambino. Kadangi M. B. kalbėjo kitame kambaryje, L. M. negirdėjo M. B. pokalbio. M. B. liepė L. M. eiti išsimaudyti, davė apsirengti kitus rūbus, taip pat minėjo, kad kitą dieną reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir nueiti į banką sutvarkyti kažkokius reikalus. L. M. liko nakvoti M. B. namuose. Ryte M. B. davė atsigerti alaus ir vėliau tuo pačiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ abu išvyko į (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) užsuko į AB „(duomenys neskelbtini)“ atidaryti L. M. naują banko sąskaitą su elektronine bankininkyste. Banke M. B. laukė prie įėjimo, o L. M. priėjo prie banko darbuotojos su tikslu atsidaryti banko sąskaitą. Banko darbuotoja sutvarkė dokumentus, susijusius su sąskaitos atidarymu, ir pasakė L. M., kad mokėjimo kortelė bus paruošta kiek vėliau.
Po to M. B. nuvežė L. M. į PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie autobusų stoties. M. B. jam paaiškino, kad važiuoja nuimti pinigų ir kad turi privažiuoti žmonės iš (duomenys neskelbtini).
Netrukus į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę atvyko (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis nebuvo labai senas. Iš automobilio išlipo du vyrai. Vyrams galėjo būti per (duomenys neskelbtini) m. Vienas vyras buvo (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) cm. Kitas vyras apie (duomenys neskelbtini) cm, (duomenys neskelbtini) už pirmąjį. Abu vyrai buvo (duomenys neskelbtini) apsikirpę, kalbėjo (duomenys neskelbtini) akcentu.
Atvykę vyrai pasisveikino su M. B. ir padavė popierius, surašytus užsienio kalba. Vėliau L. M. liepė pasirašyti ant tų popierių, neprisimena, kas liepė. Jis tų popierių neskaitė. L. M. buvo liepta paduoti popierius AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ padalinio darbuotojai ir nurodyti 10 000 € sumą.
L. M. su (duomenys neskelbtini) asmeniu iš (duomenys neskelbtini) nuėjo į AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ padalinį. L. M. savo rankose laikė pasirašytus popierius. Padavė juos AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje. AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ padalinio darbuotoja paklausė L. M. jo namų adreso, banko sąskaitos numerio ir telefono Nr. L. M. nurodė tą telefono Nr., kurį jam nupirko M. B.. Kadangi L. M. buvo išgėręs, neprisiminė savo namų adreso. Tuomet (duomenys neskelbtini) vyras iš (duomenys neskelbtini) pasakė: „Kaip taip, dėdi, nebeprisimeni adreso?“. L. M. prisiminė ir pasakė adresą. Nesuprato, kad jo vardu pildomi dokumentai gauti paskolą. Darbuotoja kažką atsišvietė ir L. M. pasirašė jos paruoštose dokumentuose. Darbuotoja lyg pasakė: „gal duos, gal neduos?“, ir jie išėjo.
Grįžus iš AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ padalinio M. B. su asmenimis iš (duomenys neskelbtini) nuėjo į valgyklą „(duomenys neskelbtini)“ pavalgyti. M. B. davė L. M. 2 € bokalui alaus. L. M. nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią priešais valgyklą „(duomenys neskelbtini)“. L. M. suprato, kad M. B. ir asmenys iš (duomenys neskelbtini) laukė SMS pranešimo apie pervestus pinigus į jo (vardu atidarytą) sąskaitą. Prieš tai M. B. su asmenimis pasakė L. M., kad jeigu jis gaus pranešimą į telefoną, (reikia) ateiti į valgyklą „(duomenys neskelbtini)“ ir apie tai jiems pasakyti.
Buvo pavakarys. Buvo kalbama, kad pinigų tą dieną nebus, todėl susitarė susitikti kitą dieną. L. M. su M. B. grįžo į (duomenys neskelbtini). M. B. nupirko alaus. L. M. prisigėrė ir vėl liko nakvoti M. B. namuose. (Paraiškos pateikimo gauti kreditą dieną) L. M. negavo SMS pranešimo.
Kitą dieną, M. B. pasakė L. M., kad abu važiuoja į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) M. B. susisiekė ir susitiko su (duomenys neskelbtini) sudėjimo vyru. (duomenys neskelbtini) vyras įsėdo į M. B. automobilį ir visi važinėjosi po (duomenys neskelbtini). Buvo kavinėje pavalgyti. Vis laukė SMS pranešimo.
Po kurio laiko M. B. iš L. M. telefono skambino į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir teiravosi, kodėl pinigai nepervesti. Per pokalbį telefonu M. B. prisistatė L. M. vardu. M. B. išsiaiškino, kad pinigai pervesti, tačiau dėl neaiškių priežasčių negavo SMS pranešimo.
Sužinoję, kad pinigai sąskaitoje, M. B. ir (duomenys neskelbtini) sudėjimo vyras nuvežė L. M. į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinį ir liepė banke nuimti visus sąskaitoje esančius pinigus. L. M. išgrynino visus pinigus, nuskaičiavo kažkiek mokesčių. M. B. su stambesnio sudėjimo asmeniu laukė L. M. lauke. Vėliau visi kartu grįžo į automobilį.
L. M. paprašė duoti pinigus. Jis perdavė pinigus M. B.. M. B. įsidėjo pinigus į rankinę ant kaklo. Nuvyko prie kavinės, kurioje prieš tai valgė. M. B. ir (duomenys neskelbtini) sudėjimo vyras išlipo iš automobilio. Privažiavo visureigis. L. M. buvo ramus, nes manė, kad pinigai priklauso M. B.. M. B. pasikalbėjo (su L. M. nepažįstamais asmenimis) ir grįžo į automobilį. M. B. turėjo reikalų (duomenys neskelbtini), todėl išvyko ten. Tą patį vakarą L. M. grįžo į M. B. namus (duomenys neskelbtini). M. B. pripirko alaus ir davė L. M. 50 €. L. M. klausė, kodėl duoda tik 50 €, o ne 1 000 €. M. B. atsakė, kad likusius pinigus duos vėliau. L. M. liko nakvoti M. B. namuose. Ryte M. B. pasakė L. M. eiti savais keliais, kad atsiskaitys vėliau. Įtariamasis išėjo. Suprato, kad M. B. nemokės jam 1 000 €. Manė, kad padėjo M. B..
Po mėnesio L. M. gavo SMS pranešimą, kad yra skolingas (duomenys neskelbtini). Tada suprato, kad M. B. ir asmenys iš (duomenys neskelbtini) juo pasinaudojo. Jeigu būtų supratęs, kad ima paskolą savo vardu, nebūtų ėmęs. L. M. paskambino M. B. ir pasakė: „Kaip suprasti? Kur pinigai?“, „atnešk pinigus, kad galėčiau atsiskaityti su banku“. M. B. jį pasiuntė tolyn. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė (2 t., b. l. 87-88), kad 2019 m. pavasarį apvogė jo dirbtuves (duomenys neskelbtini). Teisėsaugos institucijoms jis pateikė pareiškimą dėl vagystės. 2019 m. vasarą nusprendė, kad reikia žmogaus, kuris galėtų gyventi ir prižiūrėti dirbtuves. Liudytojas R. S. prisiminė savo tolimą giminaitį L. M.. Žinojo, kad L. M. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, išgėrinėja. Tikėjosi, kad L. M. prižiūrės ir dirbtuves ir tuo pačiu apsitvarkys savo gyvenimą.
Liudytojas R. S. susitiko su L. (M.). L. M. papasakojo, kad 2019 m. pavasarį M. B. prikalbino jį paimti 10 000 € paskolą iš (duomenys neskelbtini). Liudytojas R. S. žinojo M. B. kaip asmenį, darantį įvairias nusikalstamas veikas. Sužinojęs, kad M. B. apgavo L. M., liudytojas R. S. ne kartą bendravo su M. B. ir liepė jam grąžinti pinigus L. M., kad tas galėtų atsiskaityti su banku. Taip pat liudytojui R. S. buvo aktualu išsiaiškinti, kas apvogė jo dirbtuves. Liudytojas R. S. skambindavo M. B. programiškai pakeitęs savo telefono Nr. (rodydavo (duomenys neskelbtini) kodą). Liudytojas R. S. su M. B. kalbėjosi apie problemą, į kurią L. M. pateko per M. B., ir apie dirbtuvių vagystę. Liudytojas R. S. manė, kad M. B. žino asmenis, kurie apvogė jo dirbtuves, ir galėjo jam pasiūlyti atlygį už suteiktą informaciją. Su M. B. bendravo telefonu ir susitikęs (duomenys neskelbtini).
Liudytojas R. S. nežino, ar M. B., be L. M., rado dar asmenų paskolai paimti. Iš L. (M.) girdėjo, kad viską organizavo asmenys iš (duomenys neskelbtini). M. B. žadėjo L. (M.) už paskolos paėmimą sumokėti 2 000 €, o sumokėjo tik 50 €. Liudytojo R. S. manymu, M. B. gautus pinigus pasidalino su asmenimis iš (duomenys neskelbtini). Nežino, kaip M. B. žadėjo grąžinti paskolą. M. B. pyko ant liudytojo R. S., nes jis užstojo L. M., liepė grąžinti paskolą ir pasakyti, kas apvogė dirbtuves. Liudytojas R. S. žadėjo M. B., kad už informacijos apie vagystę suteikimą M. B. galės neatiduoti pinigų L. (M.).
Liudytojas R. S. nuvežė L. (M.) pas advokatą pasikonsultuoti dėl situacijos su (duomenys neskelbtini). Vėliau L. (M.) policijoje parašė pareiškimą.
Vėliau liudytojui R. S. paskambino M. B. ir išdėstė savo planą. M. B. minėjo, kad jei jį „pajudins“ policijos pareigūnai, jis prisipažins, kad buvo nusikalstamos veikos vykdytojas, ir pasakys tikrovės neatitinkančių dalykų apie nusikalstamą veiką organizavusį asmenį. Pasak M. B., nusikalstamos veikos organizatoriui gresia dvigubai didesnė sankcija nei vykdytojui. M. B. sakė, kad padarys taip, jog nusikalstamų veikų organizatoriumi atrodytų liudytojas R. S.. Liudytojo R. S. teigimu, pokalbių metu M. B. dažniausiai būdavo neblaivus. Jis skatindavo L. M. skambinti M. B. ir reikalauti grąžinti pinigus. Žino, kad per pokalbius telefonu M. B. būdavo nepatenkintas ir pasiųsdavo L. (M.) tolyn, kad jokių pinigų neatgaus.
L. M. 2019 m. liepos 3 d. protokole-pareiškime (3 t., b. l. 112-114) teigė, kad 2019 m. kovo mėnesį iš matymo pažįstamas M. B. pasikvietė jį į svečius adresu (duomenys neskelbtini). M. B. namuose L. M. vartojo alkoholį ir nuolat buvo apsvaigęs. M. B., pasinaudojęs L. M. neblaivumu ir grasindamas sumušti, vertė atidaryti banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašyti įvairius dokumentus. L. M. iš banko paėmė 9 920 € ir perdavė dviem nepažįstamiems asmenims iš (duomenys neskelbtini). L. M. nepažįstamus du asmenis pažinojo M. B.. L. M. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą M. B. atžvilgiu.
L. M. 2019 m. liepos 3 d. liudytojo apklausos protokole (3 t., b. l. 119-121) nurodė, kad 2019 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, buvo šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). L. M. valkatavo, prašė centų. Jį užkalbino iš matymo pažįstamas M. B.. M. B. pasiūlė L. M. išgerti ir parsivedė į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). L. M. norėjo atsisakyti eiti pas M. B., tačiau pastarasis pagrasino sumušti. Atvykus į M. B. namus, L. M. buvo liepta išsimaudyti. M. B. nurodė L. M., kad reikės nuimti pinigus nuo sąskaitos. M. B. sukūrė L. M. elektroninį paštą ir nufotografavo jo asmens tapatybės kortelę. Kitą dieną abu nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir L. M. vardu atidarė sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“. Į banką M. B. ėjo su L. M.. Visus dokumentus iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė M. B.. Vėliau M. B. ir L. M. PC „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su dviem asmenimis iš (duomenys neskelbtini). Vyrai iš (duomenys neskelbtini) L. M. padavė dokumentus anglų kalba. L. M. su vienu vyru iš (duomenys neskelbtini) nuėjo į kitoje gatvės pusėje esantį AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ padalinį, pateikė gautus dokumentus ir kažką pasirašė. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ padalino gautus dokumentus pasiėmė M. B., o angliškai surašytus dokumentus - vyrai iš (duomenys neskelbtini). L. M. teigimu, vyrai jo nepaleido, jis turėjo būti su jais. Vyrai minėjo, kad laukia SMS pranešimo, jog pinigai gauti. Nesulaukę SMS pranešimo, M. B. su L. M. grįžo į (duomenys neskelbtini). M. B. nupirko L. M. išgerti (alkoholinių gėrimų). Kitą dieną M. B. su L. M. išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su vienu iš vyrų, kuris dieną prieš tai buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Nesulaukus SMS pranešimo, jie (M. B. ir nepažįstamas vyras iš (duomenys neskelbtini)) apie 15³⁰ iš L. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į banką. Sužinojo, kad pinigai yra L. M. (vardu atidarytoje) sąskaitoje. Nuvykęs į AB „(duomenys neskelbtini)“ filialą (duomenys neskelbtini), L. M. nuėmė 9 920 €. Visus pinigus jis atidavė M. B. ir nepažįstamam vyrui iš (duomenys neskelbtini). Vėliau M. B. parvežė L. M. į (duomenys neskelbtini), davė 50 € ir įpylė išgerti. Ryte L. M. išėjo savais keliais.
2019 m. birželio 3 d. apie 12³² val. L. M. gavo SMS pranešimą su tekstu: „Pranešame, kad dėl įsiskolinimo Jūsų 986,13 € pagal sutartį SL-LTC-19002163 duomenys bus perduoti skolininkų duomenų registrui. Susisiekti tel. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Pagarbiai, (duomenys neskelbtini)“. Norėdamas išsiaiškinti situaciją, L. M. paskambino M. B.. M. B. grasino L. M. susidoroti, liepė jį pamiršti ir daugiau neskambinti. L. M. neturi pinigų ir jokios skolos dalies negrąžino. Kituose bankuose ar kredito įstaigose jokių įsipareigojimų neturi. Anot L. M., visą laiką, kol jis buvo su M. B., pastarasis nuolat grasino susidoroti. Bijodamas būti sumuštas, L. M. vykdė viską, ką jam liepė.
Papildomai apklaustas L. M. 2019 m. liepos 8 d. liudytojo apklausos protokole (3 t., b. l. 125-126) parodė, kad pas M. B. bute buvo tik vieną kartą. Apie pinigų paėmimą su M. B. kalbėjosi jo bute vieni du. Nežino, ar M. B. ir nepažįstami vyrai iš (duomenys neskelbtini) paėmė paskolų kitų asmenų vardais. Patikslina, kad su M. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir stovėjo lauke prie autobusų stoties. Laukė atvykstančių asmenų iš (duomenys neskelbtini). Atvykę kauniečiai pateikė kažkokius dokumentus anglų kalba. L. M. nesuprato, kokie tai dokumentai, neklausė, ant ko pasirašo. L. M. vieną vyrą iš (duomenys neskelbtini) atpažintų. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) cm, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais. Jokių išskirtinių bruožų nepastebėjo. L. M. mano, kad tas asmuo atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip sprendžia iš vyro kalbėsenos, žargono.
Kitą dieną L. M. su M. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su nepažįstamu kauniečiu.
Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. G. 2019 m. liepos 11 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (nes M. B. grasinimai L. M. nerealūs) (3 t., b. l. 145-146).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. J. parodė (2 t., b. l. 45-46), kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje. Jos darbo vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ padalinys, esantis prie PC ,, (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Viena iš jos pareigų yra asmenų, norinčių iš (duomenys neskelbtini) gauti kreditą, priėmimas ir aptarnavimas. Kai toks asmuo atvyksta, liudytoja S. J. visų pirma patikrina tapatybę pagal pateiktą asmens dokumentą: pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jei asmuo nurodo, kad dirba Lietuvoje, liudytoja S. J. suveda į sistemą duomenis apie darbovietę. Jei asmuo teigia, kad dirba užsienyje, jis (klientas) turi pateikti darbo sutartį ir pažymą apie per kelis mėnesius gautas pajamas. Liudytoja S. J. nuskanuoja kliento pateiktus dokumentus ir išsiunčia (duomenys neskelbtini). Kliento dokumentų anglų kalba neskaito, jų tikrumo netikrina ir to neprivalo daryti. Duomenų tikrumą vertina bankas (duomenys neskelbtini).
Liudytoja S. J. nepažįsta L. M.. Neprisimena, kaip rengė dokumentus gauti (suteikti) paskolą. Kiek liudytoja S. J. prisimena, klientas (L. M.) pateikė visus dokumentus, kurių reikia norint gauti paskolą. (duomenys neskelbtini) paskolų išdavimo sistema leido sudaryti (vartojimo kredito) sutartį, todėl liudytoja S. J. parengė (vartojimo kredito) sutartį. Jos pagrindu klientui (L. M.) į jo (vardu atidarytą) sąskaitą banke (duomenys neskelbtini) pervedė paskolą.
Dabar liudytoja S. J. žino, kad prieš kelis mėnesius Lietuvoje buvo atvejų, kai „(duomenys neskelbtini)“ padaliniuose asmenys pateikė netikrus dokumentus apie savo darbą užsienyje ir gavo iš (duomenys neskelbtini) paskolas. Liudytoja S. J. tik iš tyrėjos sužinojo, kad jos aptarnautas klientas L. M. buvo vienas iš tų sukčiavimo atvejų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė (2 t., b. l. 71), kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje vadybininke. Klientui atvykus atlikti bet kokią bankinę operaciją reikia pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą: pasą arba asmens tapatybės kortelę.
Liudytoja K. V. neprisimena, kokį asmens dokumentą pateikė L. M., ar L. M. lydėjo kiti asmenys. Klientas turi informuoti banką iš anksto (pageidautina prieš dvi dienas), jeigu ketina iš sąskaitos išgryninti 15 000 € (ar kita valiuta) ir daugiau. Norėdamas iš sąskaitos išimti iki 15 000 € grynais, klientas neprivalo iš anksto informuoti banką. Liudytoja K. V. taip pat neprivalo informuoti centrinio padalinio apie 10 000 € išgryninimą.
2016 m. spalio 4 d. darbo sutartyje teigiama, kad (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) priima L. M. dirbti kvalifikuotu darbininku (1 t., b. l. 88-92, 116-122).
(duomenys neskelbtini) banko išrašuose nurodyta, kad L. M. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. gavo iš (duomenys neskelbtini) pajamų (1 t., b. l. 93-115).
2019 m. kovo 14 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. SL-LTC-19002163 (1 t., b. l. 39-44) rašoma, kad (duomenys neskelbtini) suteikia L. M. 10 000 € kreditą.
AB „(duomenys neskelbtini)“ L. M. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše (2 t., b. l. 121) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 15 d. pagal kredito sutartį Nr. SL-LTC-19002163 pervedė jam 10 000 € (vartojimo kreditą). Iš šios sąskaitos 2019 m. kovo 15 d. vienu kartu buvo nuimti 9 920 € ir nuskaičiuotas 79,36 € mokestis už grynųjų pinigų išėmimą.
(duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 14 d. elektroniniame laiške (duomenys neskelbtini) atstovui nurodė, kad L. M. niekada nedirbo jų įmonėje ir darbo sutartis netikra (1 t., b. l. 123).
Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. J. 2019 m. spalio 3 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gautos celių informacijos“ (2 t., b. l. 185) teigė, kad atliko M. B. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių srautų įvykių Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 14–15 d. peržiūrą. Vyresnysis tyrėjas M. J. nusprendė, kad M. B. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta atitinka L. M. ir M. B. paaiškinimus apie tai, jog jie kartu darė nusikalstamą veiką. 2019 m. kovo 14 d. nuo 00:16:21 val. 07:22:51 val. iki 12:03:41 val. M. B. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuojamas telekomunikacijų tiekėjų celių (duomenys neskelbtini), nuo 13:16:41 val. iki 14:17:01 val. - ties PC „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). 17:29:15 val. vėl fiksuojamas (duomenys neskelbtini) celių ir 2019 m. kovo 14 d. neišeina už (duomenys neskelbtini) ribų.
2019 m. kovo 15 d. nuo 01:21:01 val. iki 09:54:01 val. M. B. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuojamas telekomunikacijų tiekėjų celių (duomenys neskelbtini), 11:17:40 val. – (duomenys neskelbtini), nuo 13:04:30 val. – (duomenys neskelbtini). Matomas elektroninių įvykių aktyvumas 15:56:50 val., nuo 18:10:30 val. iki 19:47:15 val. elektroniniai įvykiai fiksuojami (duomenys neskelbtini); vėliau matomi (duomenys neskelbtini) ir 21:18:17 val. fiksuojami (duomenys neskelbtini).
Kratos 2019 m. rugsėjo 30 d. protokole (3 t., b. l. 34-36) aprašyti kratos metu pas M. B. namuose buvo rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai, kompiuteriai, USB atmintinė, SD kortelė, mokėjimo kortelės.
Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. J. 2019 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gautų IP adresų priklausomybės“ (3 t., b. l. 26) teigė, kad 2019 m. kovo 14 d. 15:03:15 val. jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio M. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. J. 2020 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime apie pokalbių, gautų iš (duomenys neskelbtini), suvestinę (2 t., b. l. 90-92) teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 9 d.) gautas garso įrašas, susijęs su L. M.. Iš 2019 m. kovo 15 d. L. M. pokalbio su (duomenys neskelbtini) operatore matyti, kad M. B. (atpažįstamas pagal balsą) skambina (duomenys neskelbtini) (ir skundžiasi), kad negauna paskolos pagal 2019 m. kovo 14 d. vartojimo sutartį. M. B. pateikia banko sąskaitos numerį. (duomenys neskelbtini) operatorė sako, kad pavedimas iš banko išėjo vakar (2019 m. kovo 14 d.) 16⁰⁰ val. ir siūlo kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini)“ pasitikslinti. (duomenys neskelbtini) operatorė siūlo atsiųsti mokėjimo patvirtinimą el. paštu. M. B. nurodo el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). Vėliau (duomenys neskelbtini) operatorė skambina L. M. ir teiraujasi, ar gavo pinigus. L. M. patvirtina, kad pinigai yra jo (vardu atidarytoje) sąskaitoje ir kad viskas tvarkoje.
Kitų objektų apžiūros 2020 m. rugpjūčio 17 d. protokole (3 t., b. l. 57-58) aprašyti 2019 m. rugsėjo 30 d. kratos metu M. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rastų daiktų apžiūra.
Šiaulių apskrities VPK Kriminalinių tyrimų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 40-(1230)-IS1-177-(13.2) su foto nuotraukomis (3 t., b. l. 39-44) rašoma, kad pateiktuose objektuose PC-HD ir NK-HD nerasta informacijos, susijusios su L. M..
Šiaulių apskrities VPK Kriminalinių tyrimų tarnybos 2020 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 40-(1231)-IS1-125-(13.2) su foto nuotraukomis (3 t., b. l. 47-55) rašoma, kad pateiktuose tirti objektuose nerasta informacijos, susijusios su L. M..
Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį apibrėžiamas kaip svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką sudaro du momentai: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę.
Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas, iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numato, kad taip veikiant kitas asmuo bus suklaidintas, ir nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti prievolės ar kad būtų panaikinta turtinė prievolė.
Sukčiavimas yra baigtas, kai kaltininkas ar jo vardu veikiantys asmenys įgyja svetimą turtą ar svetimas turtas atsiduria jų dispozicijoje (žinioje).
Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą ar liudijančius teisę į turtą. Tačiau turto savininkas ar teisėtas valdytojas gali būti suklaidinti ir kitais būdais. Suklaidintas nukentėjusysis perduoda turtą kito asmens laikinam valdymui, naudojimui ar nuosavybei, manydamas, kad šis asmuo turi teisę į turtą, dėl kurio kreipėsi kaltininkas. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtą, turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę, o nukentėjusysis patiria turtinę žalą, nes netenka turto. [...]
Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformuotų iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau kreipimosi dėl teisės į turtą momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui ar valdytojui turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).
BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento klastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį yra įrodyti visiškai. Kvalifikavimas papildomas. Kaltinamasis buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims padėjo pagaminti suklastotus netikrus dokumentus, o inkriminuota tik BK 300 straipsnio 1 dalis. Papildomai įtraukiama BK 24 straipsnio 6 dalis, numatanti šią bendrininkavimo rūšį. Be to, iš kaltinimo šalinamos frazės „suklastotus netikrus dokumentus“, paliekant žodžius „netikrus dokumentus“. Kaip minėta, dokumentai gali būti netikri arba suklastoti. Nenustatyta, kad L. M. būtų dirbęs (duomenys neskelbtini), kad darbdavys jam būtų pervedęs darbo užmokestį į (duomenys neskelbtini) banką, todėl šie dokumentai yra netikri, o ne „suklastoti netikri“.
Teismo iniciatyva atliktos korekcijos nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą [...] gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 182 str. 1 d.).
Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 300 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sudėtis materiali, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (apgaulės panaudojimą), numatė, kad dėl jo neteisėto veikimo gali atsirasti žala kreditoriui, ir norėjo tokių padarinių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį sudėtis formali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, kt.), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad (padėjo) gaminti netikrą dokumentą, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).
Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2020 m. spalio 27 d. vykdo (duomenys neskelbtini), susijusią su (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 165). Turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų (3 t., b. l. 171; 5 t., b. l. 163-164). Kaltinamojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikų motina A. P. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 23 d. negavo išmokų iš VSDFV. Ji nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 7 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) € už pensijų socialinį draudimą ir (duomenys neskelbtini) € už nedarbo socialinį draudimą (5 t., b. l. 166, 168). Kaltinamasis 2017-2021 m. septynis kartus baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkius KET pažeidimus ir pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje. Iš paskirtų baudų sumokėjo tik vieną. 2017-2021 m. šešis kartus surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (6 t., b. l. 176-183). Teistas 13 kartų, dominuoja nusikalstamos veikos viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai. 10 iš 13 atvejų teistumas išnykęs. 5 kartus teistas Jungtinėje Karalystėje už vairavimą išgėrus, vagystę (6 t., b. l. 99-119, 170-175). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir padėjo jiems pagaminti netikrus dokumentus (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes (įtraukė L. M. į nusikalstamas veikas, pasisavino apie 1/3 paskolos), kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam už nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį padarymą galėtų būti sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas kiek didesnį už sankcijos vidurkį t. y. 2 metai laisvės atėmimo; už nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį padarymą galėtų būti griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį, t. y. 1 metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtos bausmės subendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skiriama subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu ir skiriama sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1907-284/2019, nuteisė kaltinamąjį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 13 d. nežymiai sutrikdė R. S. sveikatą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir skiriama galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis (įtariamasis) M. B. šioje byloje buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 12¹⁰ val. iki 2019 m. spalio 2 d. 12¹⁰ d. (3 t. b. l. 188-189; 4 t., b. l. 10-11).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje laikas (2 paros) ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1907-284/2019 realiai atlikta 8 mėnesių 17 dienų (9 mėnesių 10 dienų minus 23 dienos, kai kaltinamasis paleistas lygtinai iš Marijampolės pataisos namų) laisvės atėmimo bausmė.
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/ 2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).
Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę taikyti dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Viena vertus, kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų tėvas, pastaruoju metu dirba ir turi teisėtų lėšų pragyvenimui. Kita vertus, jis septynis kartus baustas administracine tvarka, turi solidžios kriminalinės patirties, norėjo įvykdyti nagrinėjamas nusikalstamas veikas „svetimomis rankomis“. Kitaip nei teigė kaltinamojo gynėja, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. gavo nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. 1-2659-1108/2021 (informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenys). Joje kaltinamasis M. B. ir trečias asmuo kaltinami iki 20219 m. balandžio 3 d. analogišku būdu padarę nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, susijusias su kredito iš (duomenys neskelbtini) paėmimu.
Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas nemato galimybių taisyti kaltinamąjį neizoliuotą.
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 t., b. l. 6-9) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinamos (BPK 139 str.).
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 15 d. civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 17-20) prašo priteisti iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų 10 000 € negrąžintą kreditą, 390 € sutarties sudarymo mokestį, 1 114,99 € palūkanų pagal mokėjimo grafiką, 168 € sutarties administravimo mokestį pagal mokėjimo grafiką, iš viso – 11 672,99 €, taip pat 5 % metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki ieškinio atlyginimo. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad L. M. pateikė netikrą 2016 m. spalio 4 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašus ir taip apgaulės būdu 2019 m. kovo 14 d. gavo 10 000 € vartojimo kreditą (1 t., b. l. 39-44). Vartojimo kredito sutartyje buvo sutarta ne tik dėl paskolos grąžinimo, bet ir dėl palūkanų normos, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių. Civilinio kodekso 6.249 straipsnis turtinę žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą ar sužalojimą, turėtas išlaidas, bet ir kaip negautas pajamas (palūkanos, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčiai), kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2009, 2K-508/2014).
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1-4 dalys numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kaip suprantami neteisėti veiksmai. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), pvz., darbdavio atsakomybė už darbuotojų padarytą žalą (žr. Civilinio kodekso 6.264 ir 6.271 str.), subrogacija (žr. Civilinio kodekso 6.1015 str.) ir t. t. Neteisėtumas gali pasireikšti vienu iš trijų pagrindų, bet ne dviem ar trim, nes įstatymų leidėjas įvirtina alternatyvą „arba“. Neteisėtumo turinys priklauso nuo atsakomybės rūšies: sutartinės atsakomybės atveju skolininkas neteisėtai neveikia, deliktinės atsakomybės atveju - neteisėtai veikia.
Pagrindinė prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties, yra prievolė grąžinti kreditą. Nesavarankiška, priklausoma nuo pagrindinės prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties, yra prievolė mokėti palūkanas ir kitus mokesčius (žr. Civilinio kodekso 6.870 str., 6.872-6.874 str., 6.886 str., taip pat Vartojimo kredito įstatymą).
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Taigi kreditorius turi teisę reikalauti iš kaltininko atlyginti tokias negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei kaltininko teisėtų veiksmų nebūtų nutraukęs neteisėtas neveikimas.
Jei civilinis ieškinys būtų grindžiamas aplinkybe, kad kaltinamasis vartojimo kredito sutartį ir nustatytu periodiškumu nemokėjo eilinių įmokų, t. y. nedarė to, ką pagal sutartį privalėjo daryti (neteisėtas neveikimas), kas būdinga sutartinei atsakomybei, nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) galėtų vienašališkai nutraukti sutartį, pasinaudoti sutartyje įtvirtinta akceleracijos sąlyga ir reikalauti sumokėti turtinę žalą negautų pajamų forma (netiesioginius nuostolius), kuriuos jis būtų gavęs, jeigu skolininkas (toliau) būtų tvarkingai mokėjęs eilines įmokas pagal grafiką ir sutartis vienašališkai nebūtų buvusi nutraukta (žr. Civilinio kodekso 6.59 str., 6.217 str. 5 d., 6.218 str., 6.221 str., 6.2284 str.).
Aptariamu atveju civilinis ieškinys yra grindžiamas aplinkybe, kad kaltinamasis sudarė 2019 m. balandžio 4 d. vartojimo kredito sutartį apgaule, t. y. atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), kas būdinga deliktinei atsakomybei, nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) gali reikalauti iš kaltininko tiktai atkurti iki teisės pažeidimo (neteisėto veikimo) - apgaulės buvusią padėtį, t. y. padengti tiesioginius nuostolius, kaip antai: grąžinti turtą (turtinę teisę), kompensuoti prarasto ar sugadinto turto vertę. Jeigu nebūtų buvę nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, susijusių su apgaule (neteisėto veikimo) (delikto civilinės teisės prasme), kaltinamasis nebūtų gavęs vartojimo kredito, todėl nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) negali reikalauti sumokėti turtinės žalos atlyginimo negautų pajamų forma (netiesioginių nuostolių), kaip tai: mokėjimo palūkanų, sutarties sudarymo ar administravimo mokesčių. Baudžiamojoje byloje kaltinamasis gali būti įpareigojamas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą (BPK 107 str.), o ne grąžinti paskolą ar kreditą su mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis ar kitus priskaičiuotus mokesčius, kylančius iš sutarties.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neanalizuoja vartojimo kredito sutarties sąlygų ir dėl jų nepasisako, nes vartojimo kredito sutarties sąlygos nesusijusios su inkriminuotų nusikalstamų veikų būtinaisiais sudėties požymiais.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nesiremia civilinio ieškovo pateikta teismų praktika, nes joje kasacinis teismas taikė Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį ir neatsižvelgė į kitas Civilinio kodekso nuostatas, sistemiškai jų neinterpretavo ir nesukūrė teisės taikymo ar aiškinimo taisyklių (precedento).
Dėl išvardintų priežasčių teismas priteisia civiliniam ieškovui iš kaltinamojo tiesioginės turtinės žalos, nurodytos kaltinime ir iki šiol neatlygintos, t. y. 10 000 €, atlyginimą. Taip pat priteisia 5 % procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (10 000 €) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, nes per laiką pinigai praranda nominalią vertę.
Teismas atmeta civilinio ieškinio dalį, kuria civilinis ieškovas prašė priteisti iš kaltinamojo 1 672,99 € (11 672,99 € - 10 000 €) netiesioginių nuostolių atlyginimo.
2019 m. kovo 20 d. sudaryta automobilio „(duomenys neskelbtini)”, pirkimo-pardavimo sutartis (6 t., b. l. 35, 54-56). Automobilio kaina nurodyta 2 400 €.
Automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja ir savininke 2019 m. balandžio 4 d. registruota S. B.. Pirmą kartą automobilis įregistruotas (užsienyje) 2004 m. birželio 7 d. (3 t., b. l. 69, 73). Vadinasi, tuo metu automobilis buvo mažiausiai 15 metų senumo.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis (3 t., b. l. 70), automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM 2019 m. spalį buvo lygi 3 260 €.
Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. nesutiko su tuo, kad automobilis buvo įgytas „tuo pagrindu“ (iš nusikalstamu būdu gautų lėšų). Teigė, kad automobilis pirktas iš jos šeimos lėšų, tik brolis (M. B.) padėjo jį įsigyti.
Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. parodė, kad jos vyras 2017 m. įsteigė įmonę ir dirba direktoriumi. Įmonė iš trečiųjų šalių importuoja grybus ir uogas bei parduoda produkciją Lietuvoje arba Europos Sąjungoje. Įmonės vardu yra įregistruoti berods du automobiliai. Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkės S. B. šeima gali naudotis įmonės automobiliais asmeniniais reikalais pagal panaudos sutartį ar kažkokiu kitu pagrindu. Jos šeima turėjo nemažai automobilių, iki 10. Buvo automobilių, registruotų šeimos ir įmonės vardu.
Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. prieš pora metų dirbo transporto įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas siekė apie (duomenys neskelbtini) € ar daugiau, priklausomai nuo bonusų. 2018 m. rudenį ji įsidarbino pardavimo vadove vyro įmonėje. Be jų abiejų, įmonėje šiuo metu dirba dar du žmonės. 2019 m. įmonėje irgi dirbo dar kiti 2-3 darbuotojai. Per mėnesį turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. uždirba maždaug 600 €, bet vyras uždirba gerokai daugiau. Vyras nesakė, kiek uždirba.
Tuo metu (2019 m. I ketvirtį) turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkės S. B. šeima turėjo vieną automobilį, todėl jai buvo pirktas antras automobilis. Ji užsiminė broliui, kad jai kaip ir patinka, yra prie širdies „(duomenys neskelbtini)“ klasės automobiliai, detalių tiksliai nepamena. Tai vyko gan senokai. Patikėjo broliui apžiūrėti ir išrinkti jai automobilį, kadangi brolis apie tai nusimano. Vyras rūpinasi brangesnių automobilių pirkimu. O tą kartą jis greičiausiai buvo išvažiavęs su reikalais. Vyras dažnai išvažiuoja į komandiruotes.
Norėdama įsigyti automobilį, turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. orientavosi į automobilio klasę, modelį, kainą ir, aišku, saugumą. „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai laikomi aukštesnės klasės ir turbūt yra saugiausi automobiliai. Galbūt į tą klasę (prie saugesnių) įeina (priskiriami) „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai. Jis (brolis) tiesiog rado tokį („(duomenys neskelbtini)“) automobilį. Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. nežino, galbūt brolis dar pasitarė su jos vyru.
(Brolis) atsiuntė (ketinamo pirkti automobilio) nuotraukas. Tai buvo geras variantas finansiškai. Brolis sakė, kad kaina atitinka kokybę, tikrai geras variantas, tokius automobilius greitai nuperka, todėl turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. labai ilgai negalvojo ir nelaukė grįžtant vyro. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai rinkoje buvo ne vieninteliai, bet iš tą dieną apžiūrėtų variantų jis buvo pats tinkamiausias. Berods jai viskas tiko.
Brolis važiavo į vietą žiūrėti automobilio. Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. patikėjo broliui grynus pinigus nupirkti automobilį. Neatsimena, kodėl ji nevažiavo su broliu: galbūt vyras buvo ne vietoje ir ji turėjo likti namuose su vaiku?
Nepamena, kas, prieš perkant automobilį, pateikė automobilį techninei apžiūrai.
Už automobilį buvo sumokėta apie 3 000 €, kažkas tokio, neatsimena tikslios sumos. 3 000 € už automobilį turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkei S. B. nėra labai didelė suma. Reiktų brolio klausti, kodėl pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio kaina įrašyta 2 400 €. Nepamena, ar brolis grąžino jai skirtumą - 600 €.
Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. su broliu lankėsi VĮ Registrų centre ir registravo automobilį savo vardu. Reikėtų brolio klausti, kodėl skiriasi pirkėjo parašai ant pirkimo – pardavimo sutarties ir ant 2019 m. balandžio 4 d. prašymo dėl transporto priemonės registracijos. Gal ant pirkimo – pardavimo sutarties pasirašė už ją?
Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. pirmą kartą pamatė brolio nupirktą automobilį tą pačią dieną, kai brolis jį nupirko. Ji pravažiavo su tuo automobiliu. Regis, kiek pamena, buvo kažkokių gedimų. Nebuvo, kad baisiai klegėtų. Nepamena, gal reikėjo pakeisti lemputę, kaladėles, įpilti stabdžių skysčio?
Brolis pasiėmė sutvarkyti automobilį ir išvažiavo su juo į (duomenys neskelbtini). Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. neprisimena, kada brolis grąžino automobilį: gal po mėnesio, gal po 3 savaičių?
Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. kiek pavažinėjo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Tas automobilis jai ne itin patiko ir davė broliui, kad surastų kitą pirkėją. Bet atsitiko visa ši situacija (pradėtas ikiteisminis tyrimas) ir automobilis buvo areštuotas. Vyras nupirko jai kitą automobilį „(duomenys neskelbtini)“.
Gavosi, kad brolis paprašė turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkės S. B. leisti jam laikinai (kol parduos) naudotis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, atvažiuoti pas savo vaikus į (duomenys neskelbtini). Ji leido: negaila, juk brolis yra šeimos narys. Atidavė jam ir automobilinę kėdutę. Automobilinė kėdutė kainavo apie 800 €. Jei brolis naudojasi automobiliu, jis greičiausiai ir rūpinasi juo?
Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. davė broliui pinigų (kad paremontuotų automobilį), nes tai yra jos automobilis. Nepamena, kiek kartų brolis prašė pinigų už automobilio remontą: vieną, du? Ji asmeniškai nesirūpina nei automobilio techninėmis apžiūromis, nei remontu. Jeigu ne vyras, tai brolis greičiausiai pasirūpino automobilio technine apžiūra. Automobilis yra techniškai tvarkingas brolio dėka.
Taip pat brolis apdraudė automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Reikėtų brolio klausti, kaip jis galėjo apdrausti kitam asmeniui priklausantį automobilį. Jei brolis apdraudė, vadinasi, tai įmanoma. Mano, kad tarp šeimos narių tokie dalykai galimi. Brolis sakė, kad gauna nuolaidų. Gal jis turi gerą draudėją? Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. negalėjo pasakyti, kiek kartų brolis apdraudė jos automobilį. Žino, kad pradžioje draudė trumpiau, po to – ilgesniam laikui.
Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. su broliu sutarė, kad brolis iš savo lėšų pilsis kuro, o jai tenka automobilio remonto, techninės apžiūros išlaidos. Žino, kad brolis pinigų nelabai turi, o ji jų turi galbūt daugiau už brolį. Ji už jį sumoka, o draudimą sumoka kaip ir brolis, taip ir gaunasi. Nesureikšmina šitų (piniginių) dalykų. Nebūtinai viską turi atsiminti ir pasakyti, kaip buvo iš tikrųjų. Jei būtų žinojus, kad sutampa tie momentai apie kažkokias brolio vykdomas (neteisėtas) veiklas, tai saugumo sumetimais būtų nepirkus automobilio tą dieną. Čia visiškas sutapimas.
Kaltinamasis M. B. tvirtino, kad S. norėjo naujo automobilio. V. (J.) pradėjo kalbėti apie automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jis atkalbėjo seserį, sakė, kad automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ geresni. Kaltinamasis važinėja į (duomenys neskelbtini), dažnai užsuka pas seserį ir kažkaip išėjo kalba, kas jis suras S. automobilį „(duomenys neskelbtini)“. V. nesigaudo apie tuos „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis sutiko pažiūrėti kažką. Per kelias dienas surado tą mašiną „(duomenys neskelbtini)“ skelbimuose. Pasakė seseriai, kad geras variantas. Pardavėjas prašė 3 800 €. Kaltinamasis telefonu nusiderėjo iki 3 500 € ir susitarė po kelių dienų atvažiuoti. Važiuodamas iš S. kaltinamasis pasiėmė 3 500 €. Grįžo į (duomenys neskelbtini). Dabar tiksliai neatsimena, kada - kitą dieną ar dar kitą dieną - pasiėmė draugą, kad draugas nuvežtų iki (duomenys neskelbtini) (turgaus). Ten pasirodė keli gedimai: nutrūkusi amortizatorių spyruoklė, reikėjo pakeisti tepalus. Kaltinamasis paskambino seseriai ir sakė, kad reikia pravaryti technikinę, kad jis parsivarys automobilį į (duomenys neskelbtini) ir pas draugą padarys techninę apžiūrą daug pigiau nei (duomenys neskelbtini). Nusiderėjo dar 100 € (už automobilį). Pardavėjas (pirkimo-pardavimo) sutartyje įrašė (kainą) „2 400 €“. Visi pardavėjai prašo įrašyti mažesnę (kainą) dėl (mažesnio) pelno mokesčio ar dėl kažko. Kaltinamasis neatsimena, ar ir pirkimo–pardavimo sutartyje jis pasirašė už seserį ar parvežė pirkimo-pardavimo sutartį, kad ji pasirašytų. Jis pasirašė už seserį.
Po to reikėjo draudimo, kad būtų galima važiuoti automobiliu. Pasak kaltinamojo, bet kas gali apdrausti (svetimą) mašiną. Draudimo bendrovėje kaltinamasis greičiausiai pasirašė už seserį. (Draudimo) sutartį surašė sesers vardu su jos leidimu. Pas draudėją gali pasirašyti už kažką, parašų ten net nereikia. Pradžioje apdraudė mėnesiui. Paskui sesers vardu nebedraudė automobilio, nes (duomenys neskelbtini) draudimas dvigubai brangesnis (nei kituose Lietuvos miestuose).
Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) už dvidešimt kelis eurus nusipirko draudimą (polisą) ir grįžo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini). Per 1-2 d. už 200 € ar daugiau sutvarkė automobilį. (duomenys neskelbtini) pravarė technikinę. Tada važiavo tiesiai pas S. S. davė kaltinamajam kažkiek (pinigų) už remontą.
Už mašiną buvo sumokėta 3 400 €. Su remontais, su viskuo (papildomomis išlaidomis) kainavo 3 800 €. Buvo likę 100 ar 150 €. „Dametė“ už tą visą reikalą.
Kaltinamasis negali įregistruoti automobilio sesers vardu su jos dokumentais. S. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) prisiregistravo mašiną ir pasiėmė ją. Pavažinėjo 1-3 savaites. Ėmė skųstis, kad mašina per didelė, per minkšta. Kiek kaltinamasis atsimena, V. išpeikė tą mašiną. Sako: „dėk skelbimą ir parduok“. Kaltinamasis pažadėjo parvaryti mašiną į (duomenys neskelbtini) ir parduoti. Seseriai vyras nupirko kitą mašiną.
Kaltinamasis grįžo į (duomenys neskelbtini). Norėjo vasarą pasivažinėti (su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“), gera mašina. Pavažinėjo. Vėl gedimas. Vėl meistras tvarkė 2 mėnesius. Kaip ir draugas buvo atsiradęs pirkti mašiną. Todėl kaltinamasis nelabai skubėjo dėti skelbimą. Po to būtų patvarkęs ir įdėjęs skelbimą. Norėjo užsidirbti, pigiai nupirkęs gerą mašiną. Bet uždėjo areštą, ir kaltinamasis nebeįdėjo skelbimo.
Kaltinamasis paėmė (iš sesers) pinigus tik už pirmą techninę ir už pirmą draudimą mėnesiui. Ir už remontą, kai buvo keisti amortizatoriai, nes ta mašina jos, kaip ir ji važinėjo (pirmą mėnesį). Kai kaltinamasis pradėjo važinėti, tada (automobilį) jis tvarkė iš savo lėšų, rūpinosi juo.
Pakruojo policininkai pamatė, kad kaltinamasis važinėja automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, ir pamanė, kad greičiausiai jis įsigijo šį automobilį iš tų (sukčiavimo būdu įgytų) pinigų. Tačiau iš sukčiavimo kaltinamasis gavo tik 3 000 €, o mašina kainavo 3 400 €.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas M. J. parodė, kad dirbo Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniuoju tyrėju. Vyko du ikiteisminiai tyrimai dėl paskolų iš (duomenys neskelbtini) ir dėl vagystės iš R. S. sodybos. Buvo manoma, kad M. B. galėjo įvykdyti vagystę, todėl jo atžvilgiu buvo taikoma elektroninių priemonių kontrolė. Viename iš pokalbių minima, kad M. B. įsigijo automobilį. Kontrolę vykdantys (duomenys neskelbtini) rajono (PK) pareigūnai pasakė, kad M. B. nuo (2019 m.) pavasario automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiuoja iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas partnerę, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos. Liudytojas M. J. prisimena, kad (anksčiau) M. B. važinėjo senu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Nors nėra tiesioginių duomenų, filmuotos medžiagos, kad M. B. perka automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ar tariasi su seserimi, jog automobilis bus (registruotas) jos vardu, tačiau liudytojas M. J., įvertinęs policijos sistemos duomenis, pokalbį telefonu apie „(duomenys neskelbtini)“, (nusikalstamų veikų ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo) datos sutapimą, iš nusikalstamų veikų gautų pinigų dydį (3 000 €), padarė išvadą, kad automobilį („(duomenys neskelbtini)“) nusipirko M. B., gavęs grynų pinigų iš šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Liudytojo M. J. teigimu, M. B. negali savo vardu turėti turto, nes nuolat „yra organizuotas žmogus“.
Šiaulių apskrities VPK 2019 m. rugpjūčio 14 d. parengė kaltinamojo pokalbių 2019 m. birželio 7 d. – 2019 m. liepos 1 d. telefonu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės suvestinę (3 t., b. l. 150-169). 2019 m. birželio 18 d. 13:02:01 val. užfiksuotas pokalbis telefonu tarp R. S. ir kaltinamojo M. B.. „Už ką Deroga mašiną nusipirka, (duomenys neskelbtini)? Pasiskoliną iš tavęs pinigų?“, - R. S.. „Iš kur tu iš manęs gaus?“, - kaltinamasis. „Taip staigiai?“, - R. S. juokiasi. „E, bet tu, a girdi... tu tai galvoji, dėl sakant, karoče, o chatu pastate, kad aš nusipirkau“, - kaltinamasis. „Ta ne, ne...“, - R. S.. „Atsimeni, kai pas mane sėdėjom“, - kaltinamasis. „Ta ne...“, - R. S.. „Degtinės kai parsivežėm“, - kaltinamasis. „Ta ne, ta tagi, ta, ta nusipirkai iš tų paskolėlių“, - R. S.. „Nu, tai aš tau sakau, aš sakau, ar rytoj, R., nusipirksiu mašiną – irgi galvosi, ka aš tave apvogiau? Stovėja“, - kaltinamasis. „[keiksmažodis]. Čia tu taip galvoji, ne aš“, - R. S.. „Nu, bet tu irgi pagalvoji. Ne... Nepagalvoja?“, - kaltinamasis. [...] „Davai. Eik, kilk į miestą. L. pasigauk, nunešk pinigų“, - R. S. (3 t., b. l. 160).
Pasak turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkės S. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini); jos direktorius - V. J. (informacijos šaltinis (duomenys neskelbtini).
Šeimoje auga sūnus V. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 48).
Informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-15882-141/2013, išdavė V. J. teismo leidimą sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį, užtikrinant ,, (duomenys neskelbtini)“, AB suteikto kredito (285 000 Lt arba 82 541,70 €) grąžinimą.
VSDFV duomenimis (6 t., b. l. 184-191), turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkė S. B. nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytu laikotarpiu tai buvo jos vienintelė darbovietė, t. y. niekur kitur ji oficialiai nedirbo.
Skaičiuodamas darbo užmokestį atskaičius mokesčius, teismas remiasi oficialia atlyginimo ir mokesčių skaičiuokle (https://www.tax.lt/skaiciuokles/atlyginimo_ir_mokesciu_skaiciuokle).
2017 m. gruodį darbo užmokestis jai nepriskaičiuotas.
2018 m. sausį jai priskaičiuotas 647,27 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 530,37 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
2018 m. vasarį-rugsėjį, lapkritį jai priskaičiuotas po 620 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 511,70 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
2018 m. spalį jai priskaičiuotas 404,35 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 363,98 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto), VSDFV Vilniaus skyrius priskaičiavo 156,11 € išmoką.
2018 m. gruodį jai priskaičiuotas 378,89 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 344,79 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto), VSDFV Vilniaus skyrius priskaičiavo 133,21 € išmoką.
2019 m. sausį jai priskaičiuotas 799,18 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 536,18 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
2019 m. vasarį jai priskaičiuotas 467,64 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 342,92 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
Iš viso per minėtus 15 mėnesių turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkei S. B. priskaičiuota 8 566,65 € darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (bruto) arba 7 012,86 € darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (neto), arba vidutiniškai po 467,52 €/mėn. darbo užmokesčio atskaičius mokesčius ir kitų išmokų.
VSDFV duomenimis (6 t., b. l. 192-201), V. J. nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytu laikotarpiu tai buvo jo vienintelė darbovietė, t. y. niekur kitur jis oficialiai nedirbo.
2017 m. kovo 22-31 d. jam priskaičiuotas 172,17 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių bruto) arba 156,67 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
2017 m. balandį-rugsėjį jam priskaičiuotas po 495 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių bruto) arba 414,07 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
2017 m. spalį- gruodį jam priskaičiuotas po 600 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių bruto) arba 486 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
2018 m. sausį jam priskaičiuotas 626,36 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 516,06 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
2018 m. vasarį-kovą, birželį-rugsėjį, gruodį jam priskaičiuotas po 600 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 498 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
2018 m. balandį jam priskaičiuotas 510 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 436,35 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto), VSDFV Vilniaus skyrius priskaičiavo 19,24 € išmoką.
2018 m. gegužę jam priskaičiuotas 436,36 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 385,91 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto), VSDFV Vilniaus skyrius priskaičiavo 115,42 € išmoką.
2018 m. spalį jam priskaičiuotas 417,39 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 372,92 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto), o VSDFV Vilniaus priskaičiavo 88,89 € išmoką.
2018 m. lapkritį jam priskaičiuotas 428,57 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 380,57 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto), VSDFV Vilniaus priskaičiavo 106,67 € išmoką.
2019 m. sausį jam priskaičiuotas 904,34 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 596,65 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
2019 m. vasarį jam priskaičiuotas 862,34 € darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) arba 572,50 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto).
Iš viso per minėtus 23 mėn. V. J. priskaičiuota 12 261,45 € (bruto) arba 9 105,92 € darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto), arba vidutiniškai po 395,91 €/mėn. darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (neto) ir kitų išmokų.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. visiems vaikams mokama universali 30 €/mėn. išmoka, nevertinant šeimos pajamų (vadinamieji „vaiko pinigai“). 2019 m. išmoka kiekvienam vaikui didėja iki 50 €/mėn.
Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkės S. B. šeimos oficialios pajamas per 2017 m. paskutinį mėnesį, 2018 m., 2019 m. pirmuosius du mėnesius lygios 15 036,04 € [(7 012,86 € S. B. pajamos + 7 563,18 € V. J. pajamos + 460 € V. J. „vaiko pinigai“) ÷ 15 mėn.] arba vidutiniškai po 1 002,40 €/mėn.
Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkės S. B. šeima turi mokėti ,, (duomenys neskelbtini)“, AB vidutiniškai po 2 427,70 €/m. (82 541,70 € ÷ apie 34 m. iki senatvės pensijos amžiaus, skaičiuojant nuo paskolos paėmimo 2013 m., bet neatsižvelgiama į paskolos grąžinimo būdą: anuitetas ar linijinis) arba po 202,31 €/mėn. įmokų (neįskaitant palūkanų).
Skurdo rizikos riba 2019 m. buvo 379 €/mėn. vienam gyvenančiam asmeniui, 797 €/mėn. – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų (informacijos šaltinis https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/skurdo-rizika/skurdo-rizikos-lygis). Jeigu turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkės S. B. šeima iš trijų asmenų 15 mėn., skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio iki 2019 m. vasario, būtų sutaupiusi 3 400 € automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, tai kiekvienam šeimos nariui būtų likę po 191,14 €/mėn. pragyventi (1 002,40 €/mėn. - 202,31 €/mėn. įmokų (neįskaičiuojamos palūkanos) – 226,66 €/mėn. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“) ir jie būtų atsidūrę žemiau skurdo ribos.
Teismas sprendžia, kad turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, savininkės S. B. šeima per 2017 m. paskutinį mėnesį, 2018 m., 2019 m. pirmuosius du mėnesius (išviso 15 mėn.) nebūtų galėjusi sutaupyti 3 400 €, kad 2019 m. kovo 20 d. įsigytų automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Pripažįstama, kad kaltinamasis 2019 m. kovo 20 d. pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“ iš nusikalstamu būdu gautų lėšų ir, siekdamas tai nuslėpti, įregistravo automobilį sesers S. B. vardu. Todėl skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini)“ su susijusiais daiktais ir dokumentais: automobilio registracijos liudijimu ir užvedimo rakteliu, kaip nusikalstamų veikų rezultatas konfiskuojamas ir perduodamas valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 1-2 d.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą S. B. vardu, faktiškai priklausantį kaltinamajam, paliekamas galioti, kol jis bus konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn (3 t., b. l. 76-77, 80-81, 83-84, 88, 90; 5 t., b. l. 134-136; 6 t., b. l. 11-12).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikaltimus:
1) aštuoni kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, prisegti voke prie 1 tomo viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.), suėjus bylos saugojimo terminui – sunaikinami su byla;
2) mobilaus ryšio telefonai: „Iphone“, IMEI (duomenys neskelbtini); „Iphone“, (duomenys neskelbtini); „Iphone“, (duomenys neskelbtini); „Iphone“, IMEI (duomenys neskelbtini); „Iphone“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini); Nokia, IMEI (duomenys neskelbtini); Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini); Siemens, IMEI (duomenys neskelbtini); nešiojamas kompiuteris „Lenovo“; sisteminis blokas „Modecom“; mokėjimo kortelė „Revolut“ Nr. (duomenys neskelbtini); kortelė „Photocard“ Nr. (duomenys neskelbtini); kortelė „Photocard“ Nr. (duomenys neskelbtini); USB raktas „Euromedic“; USB raktas „Scandisk 4GB“, perduoti saugoti M. B. (3 t., b. l. 59-60), paliekami jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. B. šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. B. skirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti M. B. laikino sulaikymo šioje byloje laiką (2 paras) ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1907-284/2019 realiai atliktus 8 mėnesius 17 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.
M. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta atlikti jam skirta laisvės atėmimo bausmė, po to panaikinti.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 15 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš M. B. 10 000 € turtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais (dėl padėjimo pagaminti netikrą dokumentą ir sukčiavimo), atlyginimo ir 5 % procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (10 000 €) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Kitą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Skirti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, bet faktiškai priklausantį M. B., su susijusiais daiktais ir dokumentais: automobilio registracijos liudijimu ir automobilio užvedimo rakteliu.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą S. B. vardu, faktiškai priklausantį M. B., palikti galioti, kol jis bus konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikaltimus:
1) aštuonis kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, prisegtus voke prie 1 tomo viršelio, palikti saugoti byloje, suėjus bylos saugojimo terminui – sunaikinami su byla;
2) mobiliojo ryšio telefonus: „Iphone“, IMEI (duomenys neskelbtini); „Iphone“, (duomenys neskelbtini); „Iphone“, (duomenys neskelbtini); „Iphone“, (duomenys neskelbtini); „Iphone“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini); Nokia, IMEI (duomenys neskelbtini); Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini); Siemens, IMEI (duomenys neskelbtini); nešiojamą kompiuterį „Lenovo“; sisteminį bloką „Modecom“; mokėjimo kortelę „Revolut“ Nr. (duomenys neskelbtini); kortelę „Photocard“ Nr. (duomenys neskelbtini); kortelę „Photocard“ Nr. (duomenys neskelbtini); USB raktą „Euromedic“; USB raktą „Scandisk 4GB“, perduotus saugoti M. B., palikti jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.