Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. J., atsakovės atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patirtų išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – R. B., mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 10 004,63 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 10 004,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 004,63 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 225 Eur žyminio mokesčio, 2299 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato/padėjėjo teisinės pagalbos ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl sumos, išmokėtos liudytojui; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės 13,44 Eur teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas kartu su (duomenys neskelbtini) R. B. pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Ieškovui, pradėjus gyventi bute, paaiškėjo, kad pro sieną, skiriančią jo butą nuo gretimo, prasiskverbia garsas dėl netinkamai įrengtos garso izoliacijos. Ieškovo teigimu, butas yra netinkamos kokybės, nes neatitiko Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų bei statybas reglamentuojančių teisės aktų, pagal kuriuos garso izoliacija turi būti ne mažesnė nei C klasės. Ieškovui kreipusis į atsakovę dėl trūkumo pašalinimo, pastaroji trūkumą pripažino, (duomenys neskelbtini) pradėjo trūkumo šalinimo darbus, t. y. išardė sieną, nuėmė įtempiamas lubas, nuplėšė grindjuostes, tačiau darbai liko nebaigti. Šalims nepavykus sutarti dėl darbų užbaigimo, ieškovas ėmėsi darbus šalinti savo sąskaita ir reikalauja atlyginti su tuo susijusias išlaidas. Ieškovas darbams atlikti (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 5000 Eur paskolą bei įsipareigojo sumokėti 1643,67 Eur palūkanų, sutarties administravimo ir kitus mokesčius. Ieškovas laiko, kad dėl atsakovo kaltės paėmus paskolą, jo atlygintini nuostoliai sudaro 1643,67 Eur. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 5685,79 Eur, sumokėtus rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, šalinant atsakovės trūkumus; 250,00 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo už grindjuosčių įsigijimą, 726,00 Eur sumokėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įtempiamų lubų montavimą, 151,52 Eur ieškovo išlaidų už buto nuomą, nes ieškovas su šeima negalėjo gyventi bute dėl keliamo triukšmo, dulkių ir pavojų, 200,00 Eur, sumokėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už valymo darbus, 260,15 Eur sumokėtus už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus garso lygio matavimus, 180,00 Eur, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 907,50 Eur, sumokėtus advokatams, už teisines paslaugas dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad butas yra su trūkumu, t. y. pro tarp ieškovo ir gretimo buto sieną neleistinu lygiu prasiskverbiančiu garsu. Atsakovė kritikuoja ieškovo pateiktą įrodymą – (duomenys neskelbtini) ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), teigdama, kad nėra aišku, kuriose patalpose buvo atlikti matavimai bei kuri pastato pertvara buvo matuota. Atsakovė teigia, kad iš namo (kuriame yra ginčo butas) techninio projekto architektūrinės dalies matyti, jog jame nėra pertvaros su tokiais parametrais, kuri buvo aprašyta protokole, t. y. pertvaros, kurios vidaus apdaila susideda iš 100 mm polisterinio putplasčio, 170 mm blokelių mūro ir 100 mm polisterinio putplasčio. Atsakovė teigia, kad ieškovo nurodomas buto trūkumas neegzistavo, o atsakovė sutiko savo sąskaita perdaryti sienos izoliaciją ir atlikti visus reikiamus darbus ne dėl trūkumų pripažinimo, o rodydama atsakomybę ir pagarbą klientams. Atsakovė darbus pradėjo, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių buvo išvaryta ir objekto ir jai nebuvo leista užbaigti darbų, kurie ieškovui būtų nieko nekainavę, o rezultatas būtų buvęs tinkamas ir atitinkantis statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovės nuomone, atsakovei neleidus užbaigti darbų, ieškovas negali reikalauti atlyginti išlaidų iš atsakovės ar įrodinėti atsakovės darbų netinkamą kokybę. Šalių susirašinėjimas bei parengtas, bet nepasirašytas susitarimo projektas patvirtina, kad atsakovė visus darbus būtų atlikusi, tačiau ieškovas, pamatęs dalį atliktų darbų, pats nusprendė, kad jie netinkamai atlikti, nors namo projekte nurodytas būtent toks sienos tarp butų įrengimas: keraminis 250 mm blokelis, 100 mm neoporas iš abiejų pusių, sienos klijuojamos gipso plokštėmis. Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovei atlikus sienos izoliacijos ir apdailos (gipso kartono plokščių) montavimo darbus, atsakovė siūlė atlikti garso izoliacijos matavimą, tačiau ieškovas nesutiko ir šalims nepavykus susitarti, ieškovas priėmė vienašališką sprendimą perdaryti atsakovės atliktus darbus. Atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti matuotos pertvaros duomenys (vidaus apdaila, 100 mm akmens vata, 250 mm blokelių mūras, 100 mm polisterinis putplastis, vidaus apdaila) atitinka namo projekte ir konstrukcinėje dalyje nurodytus duomenis. Atsakovei akivaizdu, kad butas turėjo visus šalių suderintus techninius parametrus, kurie buvo pasiekti atsakovei atlikus statybos darbus, tačiau ieškovo sprendimu dalis darbų buvo perdaryti, gaunant tą patį rezultatą. Atsakovė kritikuoja doc. Dr. D. K. išvadą apie pertvaros trūkumus, teigdama, kad jos aprašomoji dalis ir išvados nėra tarpusavyje susijusios ir pagrįstos. Ieškovas visas išlaidas patyrė dėl savo paties nepagrįstų ir nemotyvuotų sprendimų, todėl atsakovė už jas neturi atsakyti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B. atsiliepime prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodo tinkamai parengusi namo (kuriame yra ginčo butas) techninį darbų projektą; prašo dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodo tinkamai parengęs namo (kuriame yra ginčo butas) projekto konstrukcinę dalį, tačiau nevykdė projekto sprendinių įgyvendinimo funkcijos; prašo dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2023 m. vasario 23 d. teismo posėdyje liudytojas D. K. nurodė, kad parengta išvada, jog gipso kartono plokštės pritvirtintos netinkamai, buvo padaryta įvertinus netinkamai prisuktus varžtus; buvo nustatyti du defektai – netinkami varžtai ir garso izoliacija neatitinka C klasės; tam, kad būtų pasiekta tinkama garso klasė, reikia viską demontuoti, todėl nesvarbu, kiek yra varžtų; reikia įrengti tinkamą garso izoliaciją ir susukti gipsą; išvada, kad gipso kartono plokštės juda, padaryta dėl to, kad liudytojui plokštes pajudinus rankomis, jos judėjo; išvadą, kad gipso kartono plokštės kreivos, padaryta dėl to, kad liudytojas pamatė vizualiai, viršutinė gipso kartono plokštė buvo labiau išlindusi nei apatinė; plokščių kreivumo matavimai nebuvo atlikti, gulsčiukas nebuvo pridėtas; demontavimas buvo būtinas dėl garso trūkumo, todėl net nesvarbu, ar varžtai geri, ar plokštės kreivos; buvo būtina viską nuimti, kad įrengti tinkamą garso izoliaciją; galima ir tokia technologija, kai gipso kartono plokštės yra klijuojamos, klijuojant varžtų nebūtina naudoti; nagrinėjamu atveju varžtų buvimas nesąlygojo garso izoliacijos kokybės; gipso kartono plokščių netolygumo tinkuojant neįmanoma ištaisyti, nes gipso kartono plokštės nėra tinkuojamos, o vien glaistu ir dažais, kurie dedasi kaip gipso kartono apdaila, šių plokščių netolygumo neįmanoma ištaisyti; išvada dėl garso lygio liudytojui buvo pateikta; liudytojas pats garso matavimų neatliko; liudytojas išvadoje nurodydamas, kad pertvarų darbai buvo atlikti pažeidžiant galiojančias normas, kalbėjo apie garso izoliaciją nustatančias normas; liudytojas trūkumų šalinimo sąmatą skaičiavo su programa „Sistela“, o įkainiai buvo pakoreguoti, pritaikant objektui bei paklausinėjus, kiek maždaug lubų perdarymas kainuotų.

2024-04-09 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad ieškovas įsigijo butą, įrengė, pastebėjo, kad netinkama garso izoliacija. Kreipėsi į atsakovę, kuri sutiko, kad garso izoliacija tarp butų prasta, ėmėsi šalinti trūkumus; atsakovė darbus atliko ilgai, netinkamai. Kreipėsi į specialistą D. K., gavo eksperto nuomonę apie atliktus darbus, dėl garso izoliacijos tarp butų. Pašalino trūkumus savo sąskaita. Nuostoliai dėl parduoto netinkamos kokybės daikto. Netinkamą buto garso kokybę įrodo: 1) buto pirkimo-pardavimo aprašymas – B klasė; 2) garso matavimų protokolas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 3) D. K. išvada – garso izoliacija E klasės.

2024-04-09 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad įsirengė pirmieji butą, prasidėjo kitų butų įrengimas. Buvo labai prasta garso izoliacija. (duomenys neskelbtini) T. Š. darėsi garso testą, per jį užsakė ieškovas. Vėliau su atsakovės vadovu tarėsi dėl trūkumų šalinimo – tarėsi, kad užklos vatą, papildomą gipso sluoksnį, nudažys, bet darbų neatliko iki galo. 6 mėn. gyveno remonto sąlygomis. Prieš įsirengiant, tyrimas neatliktas. Pas kaimynus grojančią radiją net girdėjo. Bloga garso izoliacija tarpbutinių sienų su Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl Nr. (duomenys neskelbtini) garso izoliacijos viskas gerai. Visi kaimynai pradėjo darytis tyrimus dėl tarpbutinių sienų. T. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)) perdaryta siena statytojo; kiti kaimynai taip pat reiškė pretenzijas, su jais atsiskaityta. Atliekant Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą ieškovas nedalyvavo. Vertino tarpbutinę sieną. Matavimų protokole T. Š. nurodytas, nes jis anksčiau atliko tyrimus savo buto, dėl to paprašė T. Š. užsakyti matavimus. Dėl mūro skirtumų paaiškino, kad kalbant telefonu su liudytoju, nurodė, kad sienų storius ima iš projektinės dokumentacijos. Ieškovas neatsimena, kokius dokumentus atliekant matavimus teikė. Protokolą teikė atsakovui, pretenzijų nebuvo. Atsakovė žinojo tą problemą ne vien iš ieškovo, bet ir iš kitų butų. Visų kaimynų butai neatitiko B klasės garso izoliacijos. Ieškovas sutiko susimažinti kvadratūrą, kad užklijuotų vatą, papildomai gipsą, nudažytų (buvo palikę dažų kodą), susuko varžtais kreivai. Susitarė žodžiu, kad per 2-3 savaites atliks darbus (paėmė atostogas). Buvo priklijuota vata ir gipsas. Atsakovės vadovas sakė daugiau nedarys nieko. Grįžę po atostogų rado netvarką, liko sienų nelygumai. Tarėsi per atstovus apie 6 mėn. Kreipėsi į ekspertą, faktinių aplinkybių protokole fiksuota, kas padaryta atsakovės. Ieškovas prašė pabaigti darbus, atliekant apdailą, kaip buvo. Buvo susitarę, kad statytojas padaro remontą, ieškovo tik dažai. Statytojas vis pratęsinėjo terminus darbams atlikti. D. K. nustatė, kad darbai atlikti netinkamai, DVD matosi darbų trūkumai (gipso kartonas kliba, juda, dažai neišsilaikytų). Dėl to buvo demontuota ir perdaryta. Atsakovė iš esmės sutiko dėl prastos garso izoliacijos. Derybos vyko beveik metus. Nesutinka, kad atsakovė tik gerino garso izoliaciją, nes jei būtų gera, nebūtų išėmęs ir daręs iš naujo. Atsakovė suklijavo viską ant viršaus, neardė – netinkamas būdas, nes turi būti išardyta. T. Š. perdarė kitaip nei ieškovui, nes išardė ir padarė iš naujo. Kiti kaimynai gavo kompensacijas. Ieškovui kompensacijos nesiūlė. Ieškovo butas buvo įrengtas – pakabinamos lubos ir kita. Kitų kaimynų butai nebuvo dar įrengti. Kai įsigijo butą, tai tarpbutinę sieną užglaistė, nudažė. Kai V. S.-E. įsirenginėjo, pradėjo girdėti garsus, butas buvo tuščias. Garso izoliacijos matavimus nusprendė atlikti, kai kiti kaimynai reiškė pretenzijas. Pirmas pasidarė T. Š., kurio tyrimas atliktas (duomenys neskelbtini), ieškovo tyrimas – (duomenys neskelbtini), E. G. tyrimas – (duomenys neskelbtini). Paprašė T. Š. užsakyti, apmokėjo ieškovas. Atsakovė žinojo apie tyrimo atlikimą. Apie tyrimą neinformavo atsakovės, informavo apie rezultatus. Kai nepavyko susitarti, kad pabaigs, kreipėsi į ekspertą. Daugiau nesutiko daryti atsakovė.

2024-04-09 teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) V. J. paaiškino, kad nesutinka su atliktu tyrimu. Siena nebuvo tinkuota. Pagal pastato konstrukcinę dalį, buvo 25 cm blokelis, 100 mm polistireno plokštė + 10 mm apdaila – siena nebuvo baigta ir negalėjo būti matuojama garso izoliacija. Pardavė 85 proc. baigtumo. Apdailos apraše išorinės sienos buvo tinkuojamos. Tyrimai atlikti skirtinguose adresuose. Matavimų metu jo nebuvo. Nesutinka, kad garso izoliacija buvo įrengta netinkamai. Nebaigtai statybai neatlieka garso izoliacijos tyrimų. Pagal projektą numatyta C klasė, buvo arti B, minimali, pagal Pirkimo-pardavimo sutartį B klasė – jei būtų „sienų sumuštinis“ baigtas, būtų B klasė. Ieškovas apdailą padarė be 10 mm tinko sluoksnio. Pagal Pirkimo-pardavimo sutartį tarpbutinė siena užklijuota putplasčiu, be 10 mm tinko. Nežino, kada ieškovas atliko tyrimą. Ieškovas reiškė pretenzijas dėl garso izoliacijos, kiti kaimynai kalbėjo apie garso izoliacijos pagerinimą. Atsakovei sunkiai sekėsi įrodyti, kad ant putplasčio turi būti tinkuota. T. Š. kardinaliai pakeitė sienos ruošimą. Apdaila turi būti daroma ant tinkuotos sienos. Tinko tankis yra didelis, būtų geresnė garso izoliacija. Paaiškino, kad su dviem pirkėjais daryti atskiri susitarimai (su T. Š. ir E. G.). T. Š. pasidarė pagerinimus pats – gal T. Š. darbuotojai, atsakovė tiekė medžiagas. Apie susitarimą su ieškovu paaiškino, kad atsakovė sutiko prisidėti prie garso izoliacijos gerinimo, suderino darbus – ant esamo paviršiaus papildomai vatos klijavimas (apie 3 cm), ant jos – gipso kartono plokštės montavimas. Prieš dažant nebuvo tinkuota – testavo atsakovė. Suderino su ieškovu. Siūlė daug variantų, taip pat ir tinkuoti, būtų buvę pigiau. Dėl apdailos tarėsi, kad turėjo atstatyti taip, kaip buvo – glaistymas, dažymas, pakabinti lubas. Darbas ir medžiagos atsakovės. Buvo padaryta: esamos sienos paruošimas, vatos priklijavimas, gipso kartono montavimas su montažiniais klijais. Darbas nebuvo pabaigtas – nebaigė glaistymo ir dažymo, neva dėl defektų neįleido. Apie terminus neatsimena. Galėjo būti 2-3 savaitės. Ieškovas nurodė, kad netenkina kokybė, darys patys ir kitaip. Proceso metu darant darbus, tarpinis darbų rezultatas negali būti laikomas defektu – varžtai naudojami, kad neatšoktų plokštės. Nedarė tyrimo, kai gavo pretenziją. Dėl garso izoliacijos kokybės buvo diskusijų su E. G. ir T. Š. Gavo pirmą tyrimą iš T. Š., po to – ir ieškovo. Nereiškė pretenzijos, nes nedalyvavo atliekant. Aiškino, kad nėra prasmės matuoti pusiau pabaigtą daiktą (žodžiu), t. y. netinkuotas sienas. T. Š. protokolas darytas atlikus dalinę apdailą. Nežino apie E. G. matavimus. Nesutinka, kad konstrukcinės dalies projekte sienų storiai netinkami. Į klausimą, koks sluoksnis, kiek gali pakelti garso izoliacijos klasę, negalėjo atsakyti. Pasirinktas garso izoliacijos būdas yra technologiškai pagrįstas. Reglamentuota STR, gamintojų sprendimas, kaip jų medžiagas taikyti. Visus sprendimus derino su ieškovu telefonu. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne kompensaciją mokėjo, o išsireikalavo nuolaidą būsimiems projektams (apie 1000 Eur). Visiems buvo pranešta žodžiu, kad nebuvo tinkuota. Informavo, kad neužtinkavus garso kokybė gali neatitikti deklaruotos B klasės, nurodė visiems, taip pat ir apie garso izoliaciją.

2024-04-16 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad nesutinka dėl išlaidų dydžio. Vertės užaukštintos. Grindžia lokaline sąmata, kurią sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. J. Kainų dydžiai pagal (duomenys neskelbtini) kainas pagal „Sistela“ programą, parengta pagal ieškovo pateiktą aktą.

2024-04-16 teismo posėdžio metu liudytoja V. S.-E. nurodė, kad yra ieškovo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), iš V. J. pirko butą. Namai buvo nepakankamai sandarūs garso klausimu, patys ar su V. J. kompensacija taisė. Kai kam buvo kompensuota. Kai įsikėlė, labai sklido stipriai garsas, girdėdavo kaimynų pokalbius. Atliko tyrimą, padaryti pataisymai. Turi bendrą sieną su R. B. Kas tyrimą iniciavo, to nepamena. Kai atlikinėjo tyrimą, buvo paprašyta išeiti iš namų. Kai įsikėlė, meistrai patarė užsidėti gipso kartoną. Pas R. B. buvo apdaila, garsas vis tiek sklido, R. B. darė pataisymus iš savo pusės. Tyrimas atliktas po gipso užsidėjimo. Panašios problemos buvo ir pas kitus kaimynus. Dabar garso kažkiek yra, bet geriau. Iki to girdėjosi kaimynų „gyvenimas“. Kai įsigijo butą, R. B. jau gyveno; nežino, kiek apdailos buvo padaryta. Nusipirko, kai buvo 85 proc. baigtumas. Tyrimą atliko liudytojos ir R. B. namui. Statytojui pretenzijų ji nereiškė, nes nenorėjo pyktis. Ne vien pas ją problema buvo dėl triukšmo. Labai skirtingi sprendimai priimti kiekvieno kaimyno atžvilgiu.

2024-04-16 teismo posėdžio metu liudytojas T. Š. nurodė, kad yra ieškovo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad kai prasidėjo bute darbai, už sienos darė remonto darbus, labai garsiai girdėjosi. Užsakė akustinius tyrimus tarpbutinei sienai, neatitiko jokiai klasei, pagal sutartį – B klasė. Pas R. B. buvo atlikti darbai, gal buvo kitokie rezultatai. Liudytojo tyrime buvo 35 dB, neatitiko jokiai klasei. Informavo statytoją, rodė aktą. Kai buvo atliekamas tyrimas, statytojas buvo atvykęs, matė. Statytojas sakė, kad viskas atlikta pagal projektą. Siūlė klijuoti putplastį, kitas variantas – į perdangą purkšti makroflekso; pūtė į perdangą. Atlikus tyrimą, pagerėjo šiek tiek (apie 36 dB). Liudytojo meistrai kvietė „Knauf“ atstovus akustikai; vienintelis variantas – nulupti putplastį ir dėti gipso plokštę. Makrofleksą pūtė atsakovės darbuotojai. Geriausias būdas pasiekti klasę C, lupti putplastį. Liudytojo meistrai pateikė sąskaitą, kuri perduota statytojui. Medžiagos buvo statytojo, darbus apmokėjo irgi statytojas. Neapmokėjo pastolių ir šiukšlių išvežimo (dalį išvežė). Atlikti šie darbai: nuluptas putplastis, nutinkuota, uždėtas karkasas, vata, vienas sluoksnis mėlyno gipso. Atliktas trečias matavimas – atitiko C klasę. Trūkumų šalinimo darbų kaina buvo apie 2800 Eur, pateikė sąskaitą, pasiūlymus meistrai, nežino, kiek kainavo medžiagos. Antro matavimo metu turėjo daryti matavimus ir R. B. Antrą testą turėjo apmokėti statytojas. Neatsimena, ar statytojas siūlė spręsti užtinkuojant. Siūlė klijuoti plokštę arba purkšti makrofleksą. „Knauf“ atstovai sakė, kad su putplasčiu niekas negerina garso izoliacijos. Nebuvo įsirengęs, kai šalino trūkumus. Buvo 85 proc. lygio įrengimas, kai atlikti pirmieji akustikos bandymai. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – pirmas tyrimas. (duomenys neskelbtini). Pirmo matavimo metu nebuvo apdailos. Reiškė pretenziją statytojui. Užbaigus 100 proc., nedarė akustinių matavimų. Prieš įsigyjant nebuvo informuoti, kad turės kažką padaryti, kad būtų B klasė; buvo nurodyta, kad yra B klasė. Skaitė dalinės apdailos aprašymą. Vidinė siena – putplasčio nesimatė, greičiausiai buvo tinkuota. Neskiria tinko nuo armavimo, išsilavinimas ne toks. Statytojas nesakė, kad sienas reikia tinkuoti. Rezultatai nesiekė net pusės reikalavimų, nemano, kad dažymas padėtų. Tyrimų paprašė dviem namams, bet sąskaitą nurodė siųsti R. B. ir statytojui. Atliko tą pačią dieną. Net kai atitiko C klasę, darė savo iniciatyva gipsą, pas kaimynus yra tik putplastis. Šiek tiek vis tiek girdisi.

2024-04-16 teismo posėdžio metu liudytojas E. G. nurodė, kad yra ieškovo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad iš kaimynų išgirdo, jog tarpbutinės sienos ne tokios, kokios turi būti. Darė papildomą garso izoliaciją. Nupirkus butą, išgirdo bekalbant kaimynus už sienos. Kilo klausimas, gal įrengus pilnai butą bus geriau; kilo klausimas, ar taip turi būti. R. B. jau buvo įsirengęs, minėjo, kad garso izoliacija nėra gera. Dėl garso izoliacijos kalbėjo su kaimynais, kvietė pasikalbėti ir V. J. Darė akustikos testą – kvietė specialistus, nustatė E klasę, dokumentuose pirkimo-pardavimo sutartyje – B klasė. Darė neįrengtam butui, bet neturėjo būti toks skirtumas. Informavo statytoją. Su statytoju tarėsi dėl kompensacijos išlaidų, siuntė pretenziją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrai, prašė kompensacijos. Sumokėjo dalį išlaidų – kadangi siena buvo iš putplasčio, reikėjo išimti, dėjo vatą ir gipsą – ženkliai pagerino garso izoliaciją. Buvo pakartotinas testas – buvo B klasė. Sprendė su kaimynais, ką daryti. Buvo įtrauktas ir statytojas. Ne kartą buvo susitikę ir su statytoju. Iki pretenzijos buvo apsitarę dėl kompensacijos, pretenzija buvo tiesiog oficialus dokumentas. Statytojas tyrimų neginčijo, samdė tą pačią įmonę du kartus. Kai darė pirmą kartą tyrimą, buvo pradėti vidaus darbai. Vienas kambarys buvo su vienu gipso sluoksniu, bet to neužteko geriems tyrimams. Kvietė kelis meistrus įvertinti, dėl to nuardė putplastį, perdarė iš naujo. Kompensavo 1400 Eur. Su kaimynais sprendė vienodai, patys dėjo dar papildomą sluoksnį už savo lėšas. Nepamena tiksliai dydžio, gal 2000-2500 Eur. Nebuvo informuotas, kad B klasė bus, kai dar kažką liudytojas turi padaryti. Tinkavimu B klasės nepasieks iš abiejų pusių. Jau buvo užtinkuotas putplastis. Nežino, kokia siena buvo pas kaimyną. Specialistams neaiškino sienos medžiagiškumo. Kokią tyrimui patalpą parinkti, pasiūlė akustikos specialistas. Nežino, kada R. B. darė tyrimus. Minėjo, kad darė. Kaimynas T. Š. darė irgi. Rezultatai buvo prasti. Statytojas bendradarbiavo, susitarė dėl kompensacijos.

2024-04-16 teismo posėdžio metu liudytojas K. Z. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), atliko garso tyrimą; dirbo iki (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ginčo šalių nepažįsta. Į (duomenys neskelbtini) važiavo du kartus. Vienas iš savininkų suabejojo konstrukcijos patikimumu. Buvo labai blogai. Pirmą kartą buvo 33dB, antrą kartą – 49 dB. Neatitinka C klasės. Galėjo būti, kad vienu metu tyrė keletą objektų. Į (duomenys neskelbtini) vyko ne vieną kartą. Patvirtino, kad parašas ant tyrimo akto liudytojo. Iš užsakovo stengėsi gauti projektą. Gavo tik kadastrinių matavimų bylą, bet nebuvo sienos konstrukcijos, pasikliauja užsakovo žodžiais. Matuoja specialistas savo nuožiūra, užsakovas negali nurodyti, kurią sieną matuoti. Naudojama speciali įranga, matuoja priešingose patalpose. Matuoja aidėjimo trukmę, viskas turi būti tylu aplink. Sienos duomenys neturi įtakos – į formulę šių duomenų neįveda. Svarbus patalpos tūris, kurį matuoja patys. Siunčiamoji patalpa turi būti lygi arba didesnė už priimamą. Patalpos buvo identiškos. Kai matavo butą Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynai klausė, ką daryti, sakė dėti vatą ir gipsą. Patalpų matmenys nurodyti pagal kadastro bylą. Speciali akustinė vata pagerina garso izoliaciją. Nežino, kas buvo projekte, nes nematė. Butas (duomenys neskelbtini) – 49,4 dB, vargu, ar E klasė. Turi būti daugiau negu 55 dB. Apdailos įtaka – kuo daugiau apstatyta, tuo geriau. Akustiką geriausia matuoti, kai pilnai įrengtas. Šiuo atveju per daug trūko, kad būtų pagerinta iki C klasės. Siekianti įsitikinti, kad matavimai atlikti būtent objekte (duomenys neskelbtini), reikia žiūrėti pirminius protokolus, kuriuos vežasi į objektą. Tiriamai sienai darė 15 protokolų. Stengiasi matuoti gyvenamąsias patalpas. Negali būti, kad protokolui sukėlė duomenis iš namo (duomenys neskelbtini); atliko matavimus. Neatsimena, kuriame aukšte matavo. Turbūt atliko (duomenys neskelbtini) a., patalpų tūris mažesnis, (duomenys neskelbtini) turbūt. Matavo pagal STR 2.01.07:2003. Nebaigtai sienai daryti tyrimus tikslinga, nes dar gali pataisyti. Po pilnos apdailos netenkintų C klasės – vien dažai ir glaistas nesulaikys. Nebuvo tinko. 10 mm tinko šiek tiek pagerintų, žemų dažnių nesustabdys, nebent aukštus. Jei būtų abiejose pusėse, pakiltų gal iki C klasės. Negali nurodyti, kiek klasių pakiltų. Vien tinko gali neužtekti. Iš matavimų patirties teigia, kad gerintų vata ir du sluoksniai gipso.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Remiantis bylos duomenimis, ginčas tarp šalių kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kadangi tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti CK 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Verslininku pripažįstamas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi ieškovas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su pardavėja (statytoja) su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o pardavėja, remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, yra verslininkė, užsiimanti nekilnojamojo turto vystymu. Taigi, atsakovei kaip patirtį ir žinias sukaupusiai verslininkei taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo, o taip pat profesionalumo standartai; pardavėjos veikla parduodant nekilnojamąjį turtą turi atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl pareigos perduoti vartotojui tinkamos kokybės daiktą, suteikti būtiną ir teisingą informaciją ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas ieškovo atsakovės atžvilgiu keliamų reikalavimų pagrįstumą, vadovaujasi vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis. Kadangi šiuo atveju šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai, todėl byloje kylančios abejonės aiškintinos vartotojo (ieškovo) naudai.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo buto pardavėjui dėl parduoto daikto trūkumų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktos rašytinės sutarties teksto matyti, kad Sutarties sąlygų 7.9 punkte atsakovė kaip pardavėja įsipareigojo atlikti perkamo buto būtinuosius apdailos darbus savo kaštais, kurie nurodyti šios sutarties priede Nr. 2 „Buto su daline apdaila aprašymas“ ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) (imtinai). Sutarties Priedo Nr. 2 pavadinimu „Buto su daline apdaila aprašymas/Pardavėjo atliekami darbai ir įranga“ punkte pavadinimu „Vidinės sienos ir pertvaros“ buvo nustatyta, kad „sienos tarp butų – 25 cm storio keraminių blokelių mūras, su papildomai montuojama 100 mm storio iš abiejų pusių polistireninio putplasčio plokštėmis <...> Tarpbutinės pertvaros atitinka statybos norminių aktų „B“ akustinei klasei keliamus reikalavimus“.

Teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų turinį bei šiai ginčo situacijai aktualų norminį reglamentavimą, daro išvadą, kad šalys sutartyje susitarė dėl buto garso izoliacijos kokybės, ją apibrėždamos B klase (pagerinto akustinio komforto sąlygų klase), nors teisės aktai, reglamentuojantys buto garso izoliacijos kokybę, įtvirtino žemesnį kokybės lygį – C klasę (priimtino akustinio komforto sąlygų klasė).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl vieno iš trijuose dvibučiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančių butų – (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovės parduotas Butas neatitiko garso kokybės reikalavimų, nes buvo žemesnės klasės nei nurodyta sutartyje. Daikto trūkumą ieškovas įrodinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu, ginčijo bandymų protokolą kaip nepatikimą įrodymą.

Remiantis Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto Techninio darbo projekto Bendrąja dalimi, pastato (patalpų) akustinio komforto sąlygų klasė – C (civ. bylos failas 10, b. l. 41). Remiantis Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto Techniniu-darbo projektu, sienų konstrukcija susideda iš 250 mm keraminių blokelių mūro, 100 mm ekstrūdinio polistireno plokštės ir 10 mm apdailos pagal architektūrinę dalį (civ. bylos failas 8, b. l. 92). Pagal Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto Architektūrinę dalį, sienų ir lubų paviršių baigtinę apdailą, taip pat grindų dangą pasirenka užsakovas (civ. bylos failas 1, b. l. 160), pagal pirmo, antro aukšto planą matyti, kad tarpbutinė siena susideda iš keraminio 250 mm blokelio ir 100 mm neoporo iš abiejų pusių (civ. bylos failas 1, b. l. 162). Taigi, visų dvibučių namų konstrukcinės dalys yra vienodos.

Atsakovės atstovas, nesutikdamas su garso izoliacijos matavimais, teigė, kad matavimai turi būti atliekami pilnai įrengtose patalpose. Nors, viena vertus, atsakovė nurodomos aplinkybės dėl garso izoliacijos matavimams keliamų reikalavimų nepagrindė jokiais įrodymais, kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas garso izoliacijos matavimus atliko įsirengęs Butą.

Byloje, remiantis šalių paaiškinimais, pateiktu elektroniniu susirašinėjimu (civ. bylos failas 1, b. l. 121-133), nustatyta, kad dėl garso izoliacijos trūkumų ieškovas informavo atsakovės atstovą, šalys tarėsi dėl garso izoliacijos trūkumų šalinimo, atsakovė buvo pradėjusi trūkumų šalinimo darbus. Atsakovės vadovo teigimu, tiek su ieškovu, tiek su kitais butų savininkais vyko derybos dėl garso izoliacijos pagerinimo, o ne dėl trūkumų šalinimo. Nors atsakovės vadovas teigė, kad kiti butų savininkai nereiškė pretenzijų, tačiau, remiantis liudytojų T. Š., E. G. parodymais, kitų butų savininkai taip pat reiškė pretenzijas dėl garso izoliacijos kokybės, vieniems pirkėjams atsakovė pašalino trūkumus savo lėšomis, o kitiems – išmokėjo kompensacijas.

Minėta, kad, remiantis Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto Techniniu-darbo projektu, sienų konstrukcija susideda iš 250 mm keraminių blokelių mūro, 100 mm ekstrūdinio polistireno plokštės ir 10 mm apdailos pagal architektūrinę dalį (civ. bylos failas 8, b. l. 92), o pagal Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto Architektūrinę dalį, sienų ir lubų paviršių baigtinę apdailą, taip pat grindų dangą pasirenka užsakovas (civ. bylos failas 1, b. l. 160), pagal pirmo, antro aukšto planą matyti, kad tarpbutinė siena susideda iš keraminio 250 mm blokelio ir 100 mm neoporo iš abiejų pusių (civ. bylos failas 1, b. l. 162). Taigi, projekte nebuvo numatyta, kad, atliekant apdailą, sienos turi būti tinkuojamos. Teismas nesutinka su atsakovės atstovo teiginiais, kad aplinkybė, jog sienos privalo būti tinkuojamos, yra savaime suprantamas dalykas (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Viena vertus, kaip nustatyta, projekte nėra nurodyta, kad sienos turi būti tinkuojamos, kita vertus, atsakovės atstovas aplinkybės dėl privalomo tinkavimo negrindė jokiais kitais įrodymais, išskyrus paaiškinimus. Nors atsakovo atstovas teigė, kad visi pirkėjai buvo informuoti apie tai, kad sienos nebuvo tinkuotos, taip pat, kad neužtinkavus garso kokybė gali neatitikti deklaruotos B klasės, tačiau šių nurodytų aplinkybių, išskyrus paaiškinimus, nepagrindė jokiais kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodė atsakovės atstovas, ieškovas, liudytojai T. Š., E. G. teigė, jog nebuvo informuoti apie tai, jog sienos netinkuotos ir kad tik užtinkavus bus pasiekta akustinė B klasė. Pažymėtina, kad dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Pažymėtina, kad, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimams, liudytojų parodymams esant prieštaringiems, nesant rašytinių įrodymų, atsakovės atstovo teiginiai dėl pirkėjų informavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovas teigė, kad ieškovas netinkamai atliko apdailą, be 10 mm tinko garso izoliacija neatitiko akustinės B klasės. Vertinant šiuos atsakovės atstovo argumentus pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, jog 10 mm tinko iš abiejų sienos pusės daro įtaką garso izoliacijai tiek, kad pakeistų akustinę klasę. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo nurodyti, kiek ir koks sluoksnis tinko keičia akustinę klasę, o tiesiog deklaratyviai teigė, kad tinko tankis didelis, dėl to įtakoja garso izoliaciją. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nė vienu atveju, kai atsakovė siūlė pirkėjams šalinti trūkumus ir kai buvo atliekami trūkumų šalinimo darbai, sienos nebuvo tinkuojamos. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad garso izoliacija neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje sulygtos B klasės tik dėl to, kad ieškovas tarpbutinės sienos netinkavo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir visumą įrodymų, darytina išvada, jog Butas jo pardavimo metu buvo su trūkumais, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam Butą pardavusi atsakovė kompensuotų trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl pirkėjo trukdymo pardavėjui pabaigti šalinti buto trūkumą kaip pardavėjo civilinę atsakomybę šalinančios/mažinančios aplinkybės egzistavimo.

Vertinant aplinkybes dėl atsakovės trūkumų šalinimo darbų neužbaigimo priežasčių, svarbu tai, kad šiuo konkrečiu atveju derybos dėl trūkumų šalinimo ir trūkumų šalinimas užtrukto ilgą laiką. Nustatyta, kad ieškovas Butą įsigijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškovas atliko garso izoliacijos bandymą, atsakovė (duomenys neskelbtini) pradėjo šalinti trūkumus. Bylos duomenimis, šalys tarpusavyje susirašinėjo, derino trūkumų šalinimo pabaigimo galimybes dar iki (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) mėnesį ieškovas pradėjo rinkti įrodymus apie netinkamai pašalintus trūkumus (pasitelkė specialių žinių turintį asmenį – dr. D. K., ir antstolį); (duomenys neskelbtini) mėnesį ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Taigi, bylos įvykių seka patvirtina, kad atsakovė kaip savo srities profesionalė turėjo daugiau nei vienerius metus trūkumų šalinimo darbams pabaigti.

Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, darbai nebuvo baigti tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčius konfliktinei situacijai, kai, užsitęsus trūkumų šalinimo darbams, šalims nesutariant, kokiu būdu darbai turi būti atlikti, darbai nebuvo baigti. Įvertinus šalis siejusius teisinius santykius, atsakovei kaip savo srities profesionalei (pardavėjai) buvo kilusi pareiga pabaigti taisyti trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad Vertinimo akte padaryta išvada, jog toks gipso kartono plokščių pritvirtinimas, kokį buvo atlikusi atsakovė, buvo netinkamas, plokštės judėjo ir negalėjo būti tik užglaistomos ir dažomos, o turėjo būti papildomai dar tvirtinamos (ką patvirtino ir atsakovės vadovas). Atsakovė šio įrodymo nepaneigė. Įvertinus visumą faktinių aplinkybių ir įrodymų, atsižvelgiant į viso proceso derinant trūkumų šalinimo darbus, juos atliekant trukmę, tai, kad Bute ieškovo šeima jau buvo įsikėlusi ir gyveno, teismas sprendžia, kad ieškovo sprendimas nebetęsti netinkamai atliekamų darbų (judančias ir nepabaigtas tvirtinti plokštes užglaistyti ir uždažyti) nelaikytinas nesąžiningu ar neproporcingu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų (trukdymo atsakovui pabaigti trūkumų šalinimo darbus) kaip atsakovo civilinę atsakomybę už Buto kokybės trūkumą šalinančios/mažinančios aplinkybės egzistavimo (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6.259 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo atlyginti patirtas išlaidas ir nuostolius.

Byloje konstatavus, kad ieškovas įrodė daikto trūkumų faktą, atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, trukdant atsakovei pabaigti buto trūkumų šalinimo darbus, bei nesant ginčo dėl fakto, kad atsakovė buto trūkumų šalinimo darbų nebaigė atlikti, ieškovas įgijo teisę pasirinkti kitą savo pažeistos teisės gynimo būdą, įtvirtintą įstatyme – pats savo lėšomis pašalinti buto trūkumą ir reikalauti, kad atsakovė atlygintų trūkumo šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovės vertinimu, ieškovas nepagrįstai išdidino trūkumų šalinimo darbų kainą, nes pasirinko buto pertvaros trūkumus pašalinti kitu būdu nei buvo pradėjusi atsakovė.

Byloje, remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad šalys buvo sutarę, jog atsakovė ant esamo paviršiaus klijuos papildomai vatos, ant jos – sumontuos gipso kartono plokštes, taip pat atstatys apdailą taip, kaip buvo. Remiantis specialisto D. K. Vertinimo aktu, trūkumai šalinti netinkamai, gipso kartono plokštės pritvirtintos netinkamai, juda, yra kreivos, priveržtos ne gipso kartonui skirtais varžtais. Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kad, atsakovei atliekant trūkumų šalinimo darbus, tarp šalių kilo konfliktinė situacija dėl darbų kokybės, todėl ieškovas pasitelkė ekspertą įvertinti darbų kokybę. Iš eksperto išvados paaiškėjus, kad buto trūkumų šalinimo darbai nėra užbaigti tokiu būdu, kad gipso kartono plokštės būtų pritvirtintos tinkamai ir nejudėtų, taip pat užsitęsusiam bendradarbiavimui su atsakove dėl trūkumų šalinimo nutrūkus, akivaizdu, kad ieškovas ėmėsi pastangų surasti kitą rangovą, kuris tokius trūkumus pabaigtų/ištaisytų. Šiuo atveju svarbu tai, kad, kaip konstatuota šiame sprendime, ieškovas yra vartotojas, iš atsakovės, kuri yra savo srities profesionalė ir verslininkė, įsigijo šeimos gyvenamąjį būstą.

Teismas, įvertinęs visumą įrodymų apie ieškovo pasirinktą kitą trūkumų šalinimo būdą, daro išvadą, kad ieškovas, neturėdamas profesionalių žinių, neturėjo ir pareigos nuspręsti, kokiu būdu yra ekonomiškiausia pašalinti buto pertvaros trūkumus, tai yra pabaigiant jau atsakovės pradėtus darbus atsakovės pasirinktu trūkumų šalinimo būdu ar atliekant trūkumų šalinimo darbus kitu būdu, kurį pasiūlė naujas rangovas. Ieškovo tyčios ar sąmoningo veikimo, siekiant padidinti trūkumų šalinimo išlaidas, naujam rangovui parenkant kitą trūkumų šalinimo būdą, byloje nenustatyta.

Atsakovė, nesutikdama su trūkumų šalinimo išlaidų dydžiu (5685,79 Eur), pateikė atstovo pagal „ProSama“ programą (statybinių sąmatų sudarymo ir skaičiavimo programa) parengtą lokalinę sąmatą, pagal kurią darbų ir medžiagų kaina – 3581,48 Eur (civ. bylos failas 10, b. l. 100). Remiantis minėta programa parengiama vidutinė darbų ir medžiagų kaina. Pažymėtina, kad eksperto dr. D. K. (duomenys neskelbtini) Vertinimo akte atliktas ieškovo išlaidų kainos dėl trūkumų šalinimo paskaičiavimas, pagal kurį ieškovas turėtų patirti 7983,57 Eur išlaidų. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atlyginti faktiškai patirtas išlaidas, t. y. rangovui sumokėtą kainą. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų vertę patvirtinančių dokumentų pagrįstumu bei teisėtumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovas sąmoningai patyrė nepagrįstai dideles buto trūkumų šalinimo išlaidas (CPK 12 straipsni, 178 straipsnis). Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5685,79 Eur ieškovo patirtos buto pertvaros trūkumų šalinimo išlaidos.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas, siekdamas pašalinti atsakovo parduoto buto trūkumą, patyrė tokias papildomas išlaidas: 1643,67 Eur sumą, mokėtiną (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį dengiant palūkanas ir kitus mokesčius už 5000 Eur paskolą, kurią ieškovas paėmė buto trūkumų šalinimo darbams apmokėti (civ. bylos failas 1, b. l. 31-42); 250 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo pirkdamas grindjuostes, ir 726 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo už įtempiamų lubų tvarkymo darbus (civ. bylos failas 1, b. l. 73, 74-77); 200 Eur sumą, sumokėtą už buto valymo darbus, pabaigus atlikti trūkumų šalinimo darbus (civ. bylos failas 1, b. l. 83-84); 151,52 Eur sumą, sumokėtą už šeimos nakvynę nuomotame bute, kol bus atlikti buto valymo darbai (civ. bylos failas 1, b. l. 78-82); 260,15 Eur sumą, sumokėtą už garso izoliacijos patikrinimą, atlikus trūkumų šalinimo darbus (civ. bylos failas 1, b. l. 87-88); 180 Eur sumą, sumokėtą antstoliui už faktų konstatavimą apie atsakovės nebaigtus darbus (civ. bylos failas 1, b. l. 94-95); 907,50 Eur sumą, sumokėtą advokatų kontorai už teisines paslaugas, teiktas iki ieškinio pateikimo, bandant ieškovui ginčą su atsakovu išspręsti ne teismo tvarka (civ. bylos failas 1, b. l. 89-93).

Atsakovė, ginčydama minėtas ieškovo išlaidas, nesutiko su būsto nuomos išlaidomis, kritiškai vertino aplinkybę, kad ieškovas patyrė valymo išlaidas, nes šias paslaugas teikiančioje įmonėje dirbantys asmenys yra susiję giminystės ryšiais su asmenimis, dirbančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo vertinimu, išlaidos būsto nuomai pagrįstos, nes nuomos poreikis kilo valant statybines atliekas bei butą po rangos darbų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo šeimoje yra (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovės argumentai dėl valymo paslaugas teikusios įmonės darbuotojų sąsajų su rangovo įmone atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas nėra numatęs draudimo valymo ir rangos paslaugas teikiančioms įmonės, kuriose dirba giminaičiai, savo paslaugas teikti tiems patiems privatiems klientams. Ieškovui pateikus rašytinius įrodymus apie suteiktas ir apmokėtas valymo paslaugas, teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus prašomų priteisti išlaidų sąsajumą su daikto trūkumais ir jų šalinimu, teismas pripažįsta pagrįstais 1643,67 Eur nuostolius, patirtus dėl ieškovo paimtos paskolos trūkumų šalinimo išlaidoms apmokėti, 1327,52 Eur nuostolius, patirtus už grindjuosčių pirkimą (250 Eur), įtempiamų lubų įrengimo darbų apmokėjimą ( 726Eur), valymo darbų apmokėjimą (200 Eur), kito būsto nuomą (151,52 Eur), 440,15 Eur protingo dydžio nuostolius, patirtus siekiant surinkti įrodymus apie atsakovo civilinę atsakomybę (260,15 Eur už garso izoliacijos matavimus, 180 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą), 907,50 Eur protingo dydžio nuostolius, patirtus dėl turtinės žalos išieškojimo ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 2-3 punktai, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkina ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 004,63 Eur turtinės žalos atlyginimą (5685,79 Eur + 1643,67 Eur + 1327,52 Eur + 440,15 Eur + 907,50 Eur).

Dėl procesinių išlaidų priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovui iš atsakovės priteitinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 004,63 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė 225 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 5384,50 Eur už advokato/padėjėjo teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos teisme, taip pat bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad išlaidos už advokato, advokato padėjėjo teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 500 Eur išlaidas, patirtas dėl eksperto vertinimo akto parengimo bei dalyvavimo teismo posėdyje. Pateikti įrodymai pagrindžia, kad už Vertinimo akto parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje ieškovas patyrė 500 Eur išlaidų (civ. bylos failas 9, b. l. 52-53) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Teismo vertinimu, išlaidų dydis yra protingas ir pagrįstas.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės iš viso priteisiama 6109,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje iš viso patirta 136,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (88,80 Eur bylą nagrinėjant pirmą kartą, 47,58 Eur – nagrinėjant iš naujo). Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiamos 136,38 Eur teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 10 004,63 Eur (dešimt tūkstančių keturis eurus ir 63 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 004,63 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6109,50 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 136,38 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 38 ct) teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.