- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-605-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10136-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Dinaka“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“
- Trečiasis asmuo
- K. B.
- Advokatai
- Gerutis Niaura
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3978-950/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – K. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Aviacijos paslaugų centras“ 2016 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dinaka“ 3 698,43 Eur skolą, 0,02 proc. delspinigius 78,61 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2010 metais tarp šalių buvo sudaryta prekių saugojimo importo ir eksporto terminale sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo laikinai saugoti jai priklausančiame terminale atsakovės pateiktas prekes, o pastaroji įsipareigojo už saugojimą sumokėti. Pasibaigus prekių saugojimo terminui šalys 2011 m. kovo 17 d. pasirašė prekių saugojimo laisvajame sandėlyje sutartį. Už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas. Atsakovė apmokėti sąskaitas atsisakė nurodydama, kad jai prekės nepriklauso, o už jas turi mokėti prekių savininkas. Kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškove, ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Dinaka“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad prekės, kurias saugojo ieškovė niekada nepriklausė atsakovei, ji yra tik prekių vežėja, prekes ne savo noru patalpino muitinės sandėlyje, o vadovaudamasi muitinės nurodymu, atsakovės direktorius niekada nepasirašė jokios sutarties su ieškove dėl prekių saugojimo bei nedavė įmonės įgaliojimų tokią sutartį pasirašyti kitam asmeniui. Be to, atsakovė niekada nebuvo pripažinusi skolos ir tai yra nurodžiusi ieškovei, todėl jai nekyla pareiga mokėti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Aviacijos paslaugų centras“ iš atsakovės UAB „Dinaka“ – 3 698,43 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 78,61 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų – 3 168,73 Eur, priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Dinaka“ teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 21,38 Eur.
8. Teismas nurodė, kad reikalavimą priteisti iš atsakovės 3698,43 Eur skolą ieškovė grindė su atsakove sudarytomis sutartimis (2010-09-22 prekių saugojimo importo ir eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo sandėlyje) sutartimi Nr. T-446 ir prekių laikymo/saugojimo laisvajame sandėlyje Nr. KL0002 sutartimi Nr. LS-172), o už laikotarpį, kai baigėsi prekių laikymo/saugojimo laisvajame sandėlyje Nr. KL0002 sutarties Nr. LS-172 terminas, - CK 6.840 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko motyvuodama tuo, kad: (1) krovinys, kurį saugojo ieškovė niekada nepriklausė UAB „Dinaka“, ji yra tik nurodyto krovinio vežėjas, o už ieškovės paslaugas turi apmokėti krovinio disponentas (siuntėjas arba gavėjęs); (2) ieškovės pateiktos ginčo sutartys neįpareigoja atsakovės, nes jos nėra pasirašytos UAB „Dinaka“ vadovo, taip pat įmonės vadovas niekada nebuvo davęs įgaliojimų tokias sutartis pasirašyti kitiems asmenims, tame tarpe - vadybininkui K. B.; (3) UAB „Dinaka“ nebuvo tinkamai supažindinta su ieškovės teikiamų paslaugų įkainiais, jai nebuvo įteiktas joks dokumentas, liudijantis paslaugų kainas, su ieškove nebuvo susitarta dėl kitokių paslaugų teikimo.
9. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Dinaka“ vykdė tarptautinį krovinio pervežimą, kuriam taikoma Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau - CMR konvencija). Atsakovei vykdant tarptautinį krovinio pervežimą jos gabentas krovinys pasienyje buvo sulaikytas muitinės pareigūnų ir nukreiptas į ieškovei priklausantį sandėlį. Ten krovinys buvo iškrautas ir perduotas saugoti ieškovei. Dėl ieškovei perduoto krovinio saugojimo tarp šalių buvo pasirašyta prekių saugojimo importo ir eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo sandėlyje) sutartis Nr. T-446 (t. 1, b. l. 9-12). Nurodytą faktinę situaciją reglamentuoja CMR konvencijos 14 str. 1 d. ir 16 str. 2 d. Gabentą krovinį sulaikius muitinės pareigūnams, atsakovės vadovas bandė susisiekti su krovinio gavėju Rusijos Federacijos įmone (t. y. OOO „Doris“), kurį UAB „Dinaka“ laikė kroviniu disponuojančiu asmeniu, ir gauti instrukcijas kaip elgtis toliau, tačiau krovinio gavėjas buvo nepasiekiamas. Su krovinio siuntėju Nordpoint Merchants Ltd. (Didžioji Britanija), kuris teismo vertinimu, remiantis CMR konvencijos 12 str. 1 d. ir laikytinas tikruoju bei vieninteliu kroviniu disponuojančiu asmeniu (nes nagrinėjamoje civilinė byloje nėra jokių faktinių duomenų apie CMR konvencijos 12 str. 3 d. nustatytos išimtinės situacijos egzistavimą), atsakovė susisiekti net nebandė. Atsakovė iš krovinio siuntėjo ir krovinio gavėjo negavo jokių instrukcijų kaip jai elgtis su kroviniu negalint tęsti vežimo (CMR konvencijos 14 str. 1 d.). Remiantis CMR konvencijos 16 str. 2 d., teismas darė išvadą, kad atsakovei UAB “Dinaka“ iškrovus gabentą krovinį ieškovei UAB „Aviacijos paslaugų centras“ priklausančiame sandėlyje krovinio vežimas buvo užbaigtas ir išimtinai vežėjui, t.y. atsakovei kilo pareiga gabentą krovinį saugoti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo faktiškai padaryta - gabentą krovinį UAB „Dinaka“ perdavė saugoti ieškovei UAB „Aviacijos paslaugų centras“.
10. Byloje nėra ginčo, kad ginčo sutartis pasirašė ne UAB „Dinaka“ vadovas V. Č., o įmonės darbuotojas – vadybininkas K. B.. Pagal trečiojo asmens paaiškinimus, teismas sprendė, kad UAB „Dinaka“ vadybininkas K. B., pasirašydamas sutartis su ieškove veikė įmonės (t. y. UAB „Dinaka“) interesais, pagal nusistovėjusią įmonėje veiklos praktiką, jokių prieštaravimų dėl to įmonės vadovas V. Č. nei jam (vadybininkui K. B.), nei priešingai sudarytų sutarčių šaliai (UAB „Aviacijos paslaugų centras“) nereiškė, t. y. UAB „Dinaka“ vadovas tokių sutarčių sudarymui pritarė (CK 2.133 straipsnio 1 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis), todėl teismas ginčo sutartis laikė galiojančiomis ir sukuriančiomis teises bei pareigas tokių sutarčių šaliai - atsakovei UAB „Dinaka“.
11. Taip pat teismas sprendė, kad abiejų ginčo sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė atlygintiniai pasaugos teisiniai santykiai, todėl ieškovė (saugotojas) turi teisę gauti atlyginimą už suteiktas krovinio saugojimo paslaugas iš jį saugoti perdavusio asmens, t.y. atsakovės (davėjo), už visą ieškinyje nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2010-09-22 iki 2016-05-10 (už kurį ir išrašytos PVM sąskaitos-faktūros) (CK 6.840 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis). Kad būtent vežėjas yra atsakingas už krovinio saugojimą, kaip jau konstatuota, yra tiesiogiai nurodyta CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalis.
12. Teismo vertinimu, atsakovė su ieškove pasirašiusi ginčo sutartis nežinodama ir neišsiaiškinusi tikrųjų ieškovės teikiamų paslaugų kainų elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, pati savo veiksmais prisiėmė dėl to galinčią kilti riziką. Todėl atsakovė negali pateisinti abejomis ginčo sutartimis prisiimtų pareigų nevykdymo savo pačios aplaidumu, neatidumu ir nerūpestingumu.
13. Teismas nurodė, kad atsakovei pristačius krovinį į ieškovei priklausantį sandėlį, 2010-09-22 sudarytoje sutartyje numatytų kitų paslaugų suteikimas atsakovei buvo neišvengiamas, t. y. krovinys turėjo būti iškrautas iš atsakovo krovininio automobilio ir patalpintas į sandėlį, turėjo būti užpildyti reikiami dokumentai, vėliau krovinys iš vieno sandėlio (terminalo) turėjo būti perkeltas į kitą sandėlį (terminą). Ieškovė faktiškai suteikė atsakovei nurodytas paslaugas, todėl turi teisę gauti už tai atlyginimą ir pagrįstai tokių paslaugų sumas įtraukė į 2012-02-29 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. APC-L07516. Pažymėjo, kad papildomai atsakovei suteiktų paslaugų kainos atitinka ieškovės vadovės J. Š. 2009-12-24 įsakymu Nr. V-23 (t. 2, b. l. 171) patvirtintus bendruosius įkainius, nurodytus Teikiamų paslaugų kainų lentelėje (t. 2, b .l. 172-173).
14. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės gabentą krovinį sudarė 9 nestandartinės paletės su kanceliarinėmis prekėmis, tačiau, kaip nurodė ieškovės vadovė, mokestis už atsakovės pateiktą krovinį buvo skaičiuojamas kaip už 10 standartinių palečių saugojimą, nes tokiu būdu atsakovei krovinio saugojimas kainavo pigiau. Teismas nurodė, kad ieškovės vadovės nurodytas paslaugos skaičiavimo metodas buvo palankesnis atsakovei - už 9 nestandartinių palečių saugojimą jai buvo skaičiuojamas 6 Lt/parai mokestis (10 europalečių X 0,60 Lt = 6,00 Lt), vietoj 9 Lt/parai mokesčio (9 nestandartinės paletės X 1,00 Lt = 9,00 Lt), todėl atmetė kaip nepagrįstus UAB „Dinaka“ argumentus, susijusius su netinkamu įkainių taikymu perduoto krovinio saugojimui.
15. Teismas pažymėjo, kad atsakovė negavo jokių instrukcijų kaip elgtis su kroviniu nei iš krovinio siuntėjo, nei iš krovinio gavėjo, todėl ji bet kuriuo metu galėjo pasinaudoti CMR konvencijos 16 straipsnio 3 dalyje jai suteiktomis teisėmis realizuoti krovinį, prieš tai atsiskaičiusi su krovinio saugotoju - UAB „Aviacijos paslaugų centras“. Tačiau atsakovė į ieškovę dėl saugomo krovinio grąžinimo pirmą kartą kreipėsi tik 2013-11-27 Prašymu Nr. 22, apmokėti ieškovei už suteiktas krovinio saugojimo paslaugas atsisakė. Todėl ieškovė teisėtai naudojosi CK 6.840 straipsnio 5 dalyje numatyta teise sulaikyti saugomą daiktą.
16. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl sutartinių delspinigių priteisimo yra pagrįstas, delspinigiai paskaičiuoti už 6 mėn. laikotarpį ir sudaro 78,61 Eur.
17. Tenkinus ieškinį visiškai, ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dinaka“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priimti naujai pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Vertinant tarp šalių 2010-09-22 pasirašytą prekių saugojimo importo ir eksporto terminale sutartį Nr. T-446 (toliau - Sutartis Nr. 1), akivaizdu, kad ieškovė gali paskaičiuoti už suteiktas paslaugas tokią kainą, kokią yra suderinusi su atsakove Sutarties priede Nr. 1. Šiuo atveju ieškovė nėra suderinusi įkainių. Sutartis Nr. 1 turi būti vertinama kaip sutartis dėl bendradarbiavimo. Tik pasirašius Sutarties priedą Nr. 1, Sutartis Nr. 1 galėtų būti vertinama kaip pilna, suteikianti vienai šaliai teises, kitai pareigas.
18.2. Vadovaujantis ieškovės pateikta 2017-02-17 Papildoma buhalterine pažyma dėl paslaugų įkainių taikymo klientui UAB „Dinaka“ (toliau - Pažyma), joje nurodyta, kad sandėliavimo įkainis taikytinas kaip 10 standartinių palečių. Tačiau 2012-02-29 PVM sąskaitoje faktūroje APC-L07516 iškrovimas - pakrovimas standartinėmis paletėmis skaičiuojama už 18 palečių, sandėlio paslaugos standartinėmis paletėmis skaičiuojama už 20 palečių. 2016-05-10 PVM sąskaitoje faktūroje APC-L17247 ieškovė skaičiuoja kainą jau tik už 1 paletę. Ieškovė maišė taikomus įkainius.
18.3. Ieškovės taikomų įkainių dydžių nėra UAB „Aviacijos paslaugų centras“ internetiniame puslapyje. Todėl taikomi įkainiai atsakovei buvo nežinomi.
18.4. Pasibaigus 2011-03-17 šalių pasirašytos prekių laikymo/saugojimo laisvajame sandėlyje Nr. KL0002 Sutarties Nr. LS- 172 (toliau - Sutartis Nr. 2) galiojimo laikui nuosavybės teisė į prekes perėjo ieškovei (Sutarties Nr. 2 13 p.). Be to, nuo 2012-03-17 ieškovė neteko teisės skaičiuoti sumas už prekių saugojimą (Sutarties Nr. 2 17 p.).
18.5. CMR konvencijoje niekur nėra nurodyta, kad krovinio disponentu gali būti vežėjas.
18.6. eismas klaidingai vertino aplinkybę, kad „UAB „Dinaka „buvo nusistovėjusi veiklos praktika, kad visus reikalingus dokumentus pasirašo ne įmonės vadovas, o kitas darbuotojas“. Atsakovė visada prieštaravo sutarties teisiškumui, kadangi negali būti sutartys pasirašomos be įmonės vadovo žinios.
18.7. Atsakovė neturi galimybės atsiimti prekių iš ieškovės, kadangi visus reikiamus dokumentus prekių suforminimui ir išmuitinimui, kartu su kroviniu yra perdavusi ieškovei. Atsakovė raštais 2013-03-17, 2018-10-17 bei 2018-12-17 kreipėsi į ieškovę, prašydama krovinį suforminti, atliekant importo deklaraciją ir sumokėjus mokesčius pasiimti krovinį, tačiau buvo atsisakyta tai atlikti arba grąžinti dokumentus. Pateikus prašymą Kauno Teritorinei Muitinei dėl krovinio bei dokumentų, saugomų ieškovės sandėlyje patikros, paaiškėjo, kad yra pradanginta krovinio sąskaita - faktūra, be kurios neįmanoma atlikti importo procedūros. Taigi, paaiškėjo faktinės aplinkybės, kodėl ieškovė negali atlikti prekių išmuitinimo ir perduoti prekių UAB „Dinaka“. Teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė.
18.8. Teismas neteisingai nusprendė priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra praktiškai lygi reikalavimo sumai. Teismas pats nurodė, kad byla nebuvo ypatingai sunki, byloje buvo paskirti vos keli teismo posėdžiai. Be to, ieškovės atstovas prie šios bylos bylinėjimosi išlaidų įtraukė ir išlaidas už ieškovės neteisminių atsakymų rengimą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Aviacijos paslaugų centras“, prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepriimti apeliantės papildomai pateiktus dokumentus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jos teisės buvo pažeistos, priteisiant pernelyg didelį atlyginimą už suteiktas paslaugas dėl to, kad pažeidžiant sutartines nuostatas buvo ieškovės pakeistas už paslaugas mokėtino atlyginimo dydis, todėl šiuo aspektu apeliacinis skundas yra atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytus argumentus.
19.2. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu apeliantė nekėlė jokių versijų dėl sudarytų sutarčių vertinimo kaip bendradarbiavimo sutarčių. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad tikrieji sudarytų sutarčių šalių ketinimai buvo padėti saugojimui gabentą krovinį (apeliantės) ir suteikti atlygintinę krovinio saugojimo paslaugą (ieškovės). Vertinant sudarytas sutartis šiuo aspektu, akivaizdu, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai pagal galiojančias atlygintinių paslaugų teikimo sutartis su aiškiai aptartomis teikiamų paslaugų kainomis.
Šalies argumentai
19.3. 2013 m. lapkričio 27 d. Prašymu Nr. 22 pasirašytu apeliantės vadovo V. Č., apeliantė kreipėsi į ieškovę ir nurodė: „Jūsų sandėlyje yra sandėliuojamos prekės, priklausančios Rusijos įmonei OOO „Doris“, ..., kurias muitinės nurodymu padėjome saugojimui. Prašome prekes išduoti mūsų įmonės atstovui K. B.“. Tai patvirtina, kad apeliantė aiškiai suprato krovinio statusą ir žinojo tikrąjį krovinio savininką. O šios aplinkybės paneigia apeliantės poziciją dėl nuosavybės teisių į krovinį perėjimo.
19.4. Visiškai nepagrįsti yra ir apeliantės teiginiai, kad dėl ieškovės kaltės neva tai „pradingo“ vežėjui ir krovinio gavėjui apmokėti už krovinį skirtos sąskaitos faktūros. Ieškovė, priimdama krovinį saugojimui, užpildė tik būtent šiam tikslui skirtą 2010-09-22 Bendrąją deklaraciją Nr. 100922KA12 (kopija pridedama). Kadangi apmokėjimui už krovinį skirtos sąskaitos faktūros ieškovei pateiktos nebuvo, ieškovės pildytoje bendrojoje deklaracijoje jos nebuvo nurodytos. Skundžiamu sprendimu iš apeliantės priteistas atlyginimas už paslaugas, suteiktas 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m gegužės 10 d., o apeliantė su skundu teikia papildomus dokumentus laikotarpiu 2018-10-17 iki 2018-12-19. Jie neatitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo su byla principų, todėl dėl jų ieškovė nepasisako.
19.5. Teismas priteisė ieškovei turėtas būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas ir 50 proc. sumažintas išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, išsamiai pagrindė tokį savo sprendimą. Apeliantės nuomonė, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, yra niekuo nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Apeliantė UAB „Dinaka“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: UAB „Dinaka“ 2018-10-17, 2018-12-17 prašymų UAB „Aviacijos paslaugų centras“ pateikti saugomo krovinio sąskaitą – faktūrą, CMR, kopijas; UAB „Aviacijos paslaugų centras“ 2018-10-23 pranešimo UAB „Dinaka“ (atsakymą į UAB „Dinaka“ 2018-10-17 prašymą) kopiją; Kauno teritorinės muitinės 2018-12-19 rašto UAB „Dinaka“ dėl informacijos pateikimo kopiją. Taip pat ieškovė UAB „Aviacijos paslaugų centras“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2010-09-22 Bendrosios deklaracijos Nr. 100922KA12 kopiją. Pažymėtina, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teikiami įrodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl juos priimti ir prijungti prie bylos atsisakytina.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
5. Nagrinėjant ir vertinant apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra ginčijamas priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl neteisingo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, nustatant teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės gabenamas krovinys dėl tranzito dokumentų trūkumų buvo sulaikytas pasienyje ir 2010 m. rugsėjo 22 d. pristatytas į ieškovei priklausantį sandėlį. Tarp ieškovės ir atsakovės 2010 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta prekių saugojimo importo ir eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo sandėlyje) sutartis Nr. T-446, pagal kurią ieškovė įsipareigojo laikinai saugoti jai priklausančiame terminale atsakovės prekes, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Pasibaigus prekių saugojimo terminui šalys 2011 m. kovo 17 d. sudarė prekių laikymo/saugojimo laisvajame sandėlyje Nr. KL0002 sutartį Nr. LS-172. Už suteiktas paslaugas ieškovė 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. spalio 2 d., 2013 m. rugsėjo 16 d., 2013 m. lapkričio 27 d., 2016 m. gegužės 10 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras ir kreipėsi į atsakovę dėl jų apmokėjimo. Atsakovė apmokėti sąskaitas atsisakė nurodydama, kad jai prekės nepriklauso, už jas turi mokėti prekių savininkas. Kadangi atsakovė su ieškove neatsiskaitė, todėl ši buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino kaip įrodytą ir visiškai pagrįstą. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų ginčo sutarčių sąlygas, jų turinį, tikruosius šalių ketinimus, pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų santykiai. Tačiau apeliantė nurodo, kad pagal 2010-09-22 Sutarties sąlygas (4.1, 4.2 p.), 2011-03-17 Sutarties sąlygas (10. 12 p.) ir nesant tarp šalių pasirašyto Sutarties priedo, vienašališkai ieškovės pateikti įkainiai neįrodo, kad šalys sutarė dėl tokių kainų taikymo, todėl ieškovė nepagrįstai juos skaičiavo ir neturi teisės jų reikalauti, be to, tokios pozicijos laikėsi ir Kauno apylinkės teismas 2017-04-25 priimdamas sprendimą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir jį atmeta.
8. Kaip matyti iš ginčo sutarčių sąlygų, kad šalys susitarė dėl ieškovės teikiamų paslaugų įkainių. 2010-09-22 Sutarties 4.2. p. šalys sutarė, jog: „Disponentas įsipareigoja mokėti už Terminalo paslaugas ir kitas aptarnavimo paslaugas pagal Terminalo nustatytus įkainius“, ir 2011-03-17 Sutarties 10. p. – „Disponentas įsipareigoja mokėti už prekių laikymą Laisvajame Sandėlyje ir kitas Laisvojo Sandėlio paslaugas pagal laisvojo sandėlio nustatytus įkainius“. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1898-260/2017, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad netenkinti ieškovės reikalavimo sumokėti už sutartimi sulygtas atlygintines paslaugas, nors prie sutarties nebuvo pridėti paslaugų įkainiai, kurie buvo ieškovės veikloje patvirtinti įmonės vadovo ir vieši, pagrindo nebuvo (Nutarties 18 p.). Taip pat nurodė, kad trūksta sprendžiant bylą reikšmingų įrodymų, kaip prekių saugojimo laikotarpiu keitėsi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai, o tokie duomenys gali būti reikšmingi, sprendžiant dėl atlyginimo už teiktas paslaugas dydžio (Nutarties 20 p.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukštesnės instancijos teismo nurodymus, nagrinėjo ieškovės nustatytų įkainių kitimą ir skundžiamame sprendime nurodė, jog abiejų sutarčių sudarymo momentu galiojo ieškovės vadovės 2009 12 24 įsakymu Nr. V-23 patvirtinti bendrieji paslaugų įkainiai (t. 2, b. 1. 171) ir atsakovei suteiktų paslaugų kainos atitinka ieškovės vadovės 2009 12 24 Įsakymu Nr. V-23 patvirtintus bendruosius įkainius, nurodytus Teikiamų paslaugų kainų lentelėje (t. 2; b. 1. 172, 173). Taigi, apeliantė savo teiginiais neįrodė, kad pažeidžiant sutartines nuostatas buvo pakeistas už paslaugas mokėtino atlyginimo dydis, dėl ko jos teisės buvo pažeistos. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovė nežinojo apie ieškovės taikomus įkainius už paslaugas, tai teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pasirašiusi su ieškove ginčo sutartis neišsiaiškinusi ieškovės teikiamų paslaugų įkainių elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, dėl ko negali būti pateisinamas ginčo sutartimis prisiimtų pareigų nevykdymas.
9. Apeliantė taip pat ginčija ieškovės taikytus ir sąskaitose faktūrose nurodytus paslaugų įkainius, bei pačių paslaugų kiekį. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2017-02-17 papildomą buhalterinę pažymą dėl paslaugų įkainių taikymo klientui UAB „Dinaka“ (t. 1, b. l. 93-97), kurioje išsamiai detalizuotos paslaugos ir kainos už jas pagal atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Įvertinus šią pažymą bei ieškovės paaiškinimus atsiliepime į apeliacinį skundą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės taikytų įkainių atsakovės krovinio saugojimui teisingumu. Todėl pirmosios instancijos teismo ieškovei priteisto atlyginimo už paslaugas dydis yra visiškai pagrįstas.
10. Apeliantė kvestionuoja ginčo sutarčių galiojimo klausimą tinkamo sutarčių sudarymo ir sutarties pabaigos aspektais. Byloje nėra ginčo, kad abi sutartis pasirašė ne UAB „Dinaka“ vadovas, o įmonės darbuotojas – vadybininkas K. B.. Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį ir 2.136 straipsnio 1 dalį, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl CK 1.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sandorio patvirtinimo prezumpcijos. Teismo padarytų išvadų, kad UAB „Dinaka“ vadovas pritarė ginčo sutarčių sudarymui, nepaneigia apeliantės teiginiai, kad UAB „Dinaka“ vadovas apie šias sutartis nežinojo, nebuvo niekaip informuotas.
11. Apeliantė taip pat nurodo, kad aiškinant 2011-03-17 Sutarties nuostatas bei susiklosčiusią situaciją tarp šalių, akivaizdu, kad pasibaigus sutarties galiojimo laikui nuosavybės teisė į prekes perėjo ieškovei. Pagal 2011-03-17 Sutarties 13 p., jei prekės Laisvajame sandėlyje saugomos ilgiau nei vienerius metus, o atsiskaitymas už jų saugojimą vėluoja ilgiau nei 3 mėnesius, nuosavybės teisė į prekes, jei Laisvojo sandėlio savininkas tam neprieštarauja, pereina pastarajam. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, krovinio nuosavybės teisių perėjimui laisvojo sandėlio savininkui (ieškovei) yra būtina viena esminė sąlyga - laisvojo sandėlio savininko sutikimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė tokį sutikimą būtų davusi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad saugomo krovinio nuosavybės teisė perėjo ieškovei.
12. Teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad pasibaigus 2011-03-17 Sutarties galiojimui, t. y. 2012-03-17 (Sutarties 17 p.) ieškovė neteko teisės skaičiuoti sumas už prekių saugojimą, taip pat laiko nepagrįstą. CK 6.840 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pasibaigus pasaugos sutarties terminui davėjas neatsiima daikto, jis privalo mokėti atitinkamą atlyginimą už tolesnį daikto saugojimą. Nurodyta 2011-03-17 Sutarties 17 p. nuostata neatleidžia apeliantės nuo sutartinių prievolių įvykdymo. Šiuo teisiniu pagrindu ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovės atlyginimą už krovinio saugojimą po 2011-03-17 ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patenkino.
13. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytos apeliaciniame skunde aplinkybės, jog neturi galimybės atsiimti saugojimui perduotą krovinį iš ieškovo sandėlių, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl to nepasisako.
14. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista ieškovei bylinėjimosi išlaidų suma, nurodydama, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra iš dalies nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kad ieškovė turėjo 3 545,30 Eur atstovavimo išlaidas pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 153-158 (181,50 Eur + 544,50 Eur + 937,75 Eur); t. 2, b. l. 187-188 (611,05 Eur); t. 3, b. l. 4-5 (605,00 Eur); t. 3, b. l. 18-19 (665,50 Eur)). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovės atstovas advokatas Gerutis Niaura pateikdamas teismui prašymus priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašė priteisti iš atsakovės iš viso 2 904 Eur (t. 2, b. l. 153-158 (181,50 Eur + 544,50 Eur + 605 Eur); t. 2, b. l. 187-188 (574,75 Eur); t. 3, b. l. 4-5 (514,25 Eur); t. 3, b. l. 18-19 (484 Eur)). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, sumažindamas 50 proc. ieškovei priteistinas atstovavimo išlaidas, turėtas pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis), tačiau nevisiškai tiksliai nustatė jų dydį. Tokiu būdu, patikslinus jų dydį, priteistos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintinos iki 2 804,08 Eur.
17. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tik patikslintinas priteistas iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidų dydis, sumažinant jas iki 2 804,08 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Apeliantės apeliacinio skundo iš esmės netenkinus, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovei priteistinos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė duomenis, kad turėjo 1 149,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nagrinėta civilinė byla nelaikytina nei sudėtinga, nei didelės apimties, kad byla nagrinėta pakartotinai, bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai neprotinga, todėl mažintina 50 proc. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 574,75 Eur bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimu priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį ir nustatyti, kad iš atsakovės UAB „Dinaka“ ieškovei UAB „Aviacijos paslaugų centras“ yra priteista 2804,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Dinaka“ ieškovei UAB „Aviacijos paslaugų centras“ 574,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.