Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal ieškovės A. A. ieškinį valstybės įmonei „Valstybinė teismo medicinos tarnyba“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 1 d. vykęs teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovė ir jos atstovas, taip pat atsakovės atstovas, buvo atidėtas 2020 m. spalio 13 d. 13.30 val., byloje nutarus apklausti ekspertus V. K. ir K. L. Į 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdį nei ieškovė, nei jos atstovas neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovei ir jos atstovui neatvykus į teismo posėdį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė lėktuvo bilieto (2020 m. spalio 17 d. skrydis maršrutu Kijevas-Vilnius) kopiją, taip pat 2020 m. spalio 5 d.-2020 m. spalio 7 d. susirašinėjimą su jos atstovu.

14. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jie susiję su nagrinėjamu klausimu, atsakovė su jais turėjo galimybė susipažinti, jų priėmimas neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, todėl šie įrodymai priimtini.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovei ir jos atstovui neatvykus į teismo posėdį

16. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir jos atstovui neatvykus į 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdį, atsakovė pareiškė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir jos atstovas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimą teismo neinformavo, prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ar prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, neatvykimą pateisinančių priežasčių nepateikė, atsakovė sprendimo už akių priimti neprašė, 2020 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

17. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi ji nežinojo apie teismo posėdį, jos atstovas ją informavo, kad teismo posėdis bus atidėtas. Pažymi, kad ieškovės atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kadangi skubiai turėjo išvykti į laidotuves Ukrainoje. Be to, pasak ieškovės, teismo posėdis apskritai nebūtų įvykęs, kadangi jame nedalyvavo ekspertas V. K. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šių ieškovės atskirojo skundo argumentų.

18. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

19. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu.

20. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

21. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas 2020 m. liepos 1 d. teismo posėdyje dalyvavo, apie kito teismo posėdžio datą – 2020 m. spalio 13 d., 13.30 val., ieškovė ir jos atstovas informuoti pasirašytinai (b. l. 113). Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės argumentai, kad ji nežinojo apie 2020 m. spalio 13 d., 13.30 val. teismo posėdį. Nei ieškovė, nei ieškovės atstovas į 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, taip pat prašymo atidėti teismo posėdį, nurodant svarbias neatvykimo priežastis ir pateikiant tą pagrindžiančius įrodymus. Iš esmės šių aplinkybių neginčija ir ieškovė, tačiau atskirajame skunde dėsto argumentus, kad į teismo posėdį buvo neatvykta dėl svarbių priežasčių, viena jų – ieškovės atstovas skubiai turėjo išvykti į užsienio valstybę.

23. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

24. Iš teismui pateikto ieškovės ir jos atstovo 2020 m. spalio 5 d. susirašinėjimo matyti, kad ieškovės atstovas informavo ieškovę, jog išvyksta į laidotuves Ukrainoje ir bus po dviejų savaičių, atstovas nurodė, kad teismas apie tai informuotas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, pažymi, kad ieškovei ir jos atstovui dėl 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio datos buvo žinoma jau nuo 2020 m. liepos 1 d. vykusio teismo posėdžio. Pateiktas ieškovės ir jos atstovo susirašinėjimas patvirtina, kad apie tai, jog ieškovės atstovas turės išvykti į užsienio valstybę – Ukrainą, jiems buvo žinoma vėliausiai jau 2020 m. spalio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2020 m. spalio 13 d. turėjusio vykti teismo posėdžio buvo likusios 8 dienos, atmestini ieškovės argumentai, kad ieškovės atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje buvo nulemtas skubių ir nenumatytų aplinkybių, kad nebuvo pakankamai laiko informuoti teismą apie ieškovės ir jos atstovo nedalyvavimą teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės pateiktas lėktuvo bilietas įrodo tik grįžimo iš Ukrainos į Lietuvą datą – 2020 m. spalio 17 d., t. y. jau po turėjusio vykti teismo posėdžio, tačiau duomenų apie išvykimo iš Lietuvos laiką pateikta nebuvo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, visuma įrodymų leidžia teigti, kad ieškovei ir/ar jos atstovui netgi galimai nustatytu laiku neturint galimybės fiziškai dalyvauti teismo posėdyje, visgi nebuvo kliūčių tinkamai ir laiku informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, reikšti procesinio pobūdžio prašymus (pvz.: atidėti bylos nagrinėjimą), nurodant ir pagrindžiant svarbias neatvykimo priežastis. Esant šioms aplinkybėms, atskirajame skunde nurodytos nedalyvavimo 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdyje priežastys objektyviai negalėjo teismo būti pripažintos svarbiomis.

25. Tačiau, kaip minėta, vien tai, kad ieškovė (jos atstovas) neatvyko į byloje paskirtą teismo posėdį be svarbių priežasčių ir apie neatvykimą neinformavo bylą nagrinėjusio teismo, nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą.

26. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl CPK 246 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų pasekmių taikymo visais atvejais turi įvertinti konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 250 Eur turtinę ir 2 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė 2019 m. liepos 12 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti 2 500 Eur neturtinę žalą. Byloje 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2019 m. spalio 9 d., 10.30 val. Teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi, ieškovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1995-614/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2020 m. sausio 15 d., 13.00 val., kuris, suteikiant atsakovei galimybę kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, atidėtas 2020 m. kovo 2 d., 9.00 val. Suteikus ieškovei galimybę patikslinti ieškinį, 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdis atidėtas 2020 m. gegužės 18 d., 9.00 val. Byloje 2020 m. kovo 19 d. gautas patikslintas ieškovės ieškinys. Teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi teismo posėdis atidėtas 2020 m. liepos 1 d., 9.00 val. Teismas 2020 m. liepos 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, tenkinęs ieškovės prašymą dėl ekspertų V. K. ir K. L. apklausos, nutarė atidėti teismo posėdį 2020 m. spalio 13 d., 13.30 val. Ieškovei ir jos atstovui neatvykus į 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdį, teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

28. Atsižvelgiant į šios nutarties 27 punkte išvardintą bylos procesinę eigą matyti, kad byla yra nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje stadijoje, jos nagrinėjimas vyksta nuo 2019 m. birželio mėn. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nesidomėtų bylos eiga ar kad nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų. Priešingai, matyti, kad ieškovė aktyviai naudojasi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis: teikė patikslintus ieškinius, siekė įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias jos reikalavimą, byloje pateikė prašymą apklausti ekspertus, kt. Esant šioms aplinkybėms, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo principą.

29. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 1 d. teismo posėdis buvo atidėtas be kita ko turint tikslą kito numatyto teismo posėdžio metu (2020 m. spalio 13 d.) apklausti ekspertus V. K. ir K. L. Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašto matyti, kad atsakovė šiuo raštu informavo teismą, jog ji neturi galimybės užtikrinti eksperto V. K. dalyvavimo 2020 m. spalio 13 d., 13.30 val. teismo posėdyje, kadangi laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 13 d. ekspertas atostogaus (c. b. l. 118). Byloje duomenų apie tai, kad teismui dar 2020 m. rugpjūčio 17 d., t. y. esant beveik 2 mėnesiams iki teismo posėdžio, gavus informaciją apie eksperto negalėjimą dalyvauti 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdyje, būtų spręsta galimybė paskirti kitą teismo posėdžio datą, nėra. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai tikėtina, kad 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdis galimai būtų buvęs atidėtas ir dėl būtinybės užtikrinti eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, turint tikslą jį apklausti. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė išimtinai dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo. Aplinkybė, kad byloje ieškovė jau kartą buvo neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį, dėl ko teismas ieškinį buvo palikęs nenagrinėtą, o apeliacinės instancijos teismas panaikinęs nutartį perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad būtent šiuo konkrečiu atveju ieškovės veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių.

30. Papildomai paminėtina ir tai, kad ieškovė neturėjo pagrindo netikėti jos interesus atstovaujančio advokato 2020 m. spalio 5 d. elektroniniame laiške nurodytais teiginiais, kad 2020 m. spalio 13 d. paskirtas teismo posėdis nevyks, todėl negalima konstatuoti to, kad ieškovės atstovui ir neatvykus į teismo posėdį, ieškovė, žinodama, kad teismo posėdis vyks, pati nebūtų į jį atvykusi, juolab, kad ieškovė iki tol aktyviai veikė procese, dalyvavo teismo posėdžiuose.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė (jos atstovas) neatvyko į 2020 m. spalio 13 d. paskirtą teismo posėdį, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ar bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės veiksmus veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą ar laikyti tai piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nors ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai (CPK 7 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos (jos atstovo) neatvykimo į teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nėra pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

33. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės A. A. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.