Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Juozui Valickui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai A. Č. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kaklo dešinėje pusėje ir kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, už dešinės ausies ir dešinės plaštakos II piršto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas N. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl A. Č. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės, t. y. mušimas arba kitoks smurtavimas. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai patikrinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis N. K. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. Č.. Fizinis smurtas pasireiškė kojos įrėmimu nukentėjusiajai į pilvo sritį ir stūmimu nuo lovos, ko pasekoje nukentėjusioji krisdama į sieną susižalojo kelią, rankų suėmimu nukentėjusiajai už kaklo ir jo spaudimu, kojos įspyrimu nukentėjusiajai į veido sritį. Dėl panaudoto fizinio smurto atsirado padariniai – nukentėjusiajai A. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Išvadą dėl kaltinamojo N. K. kaltės teismas daro, remdamasis nukentėjusiosios A. Č. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai –liudytojų D. Č., E. K., D. G. parodymai, specialisto išvada, rašytiniai įrodymai ir tyrimo veiksmų protokolai. Visų šių duomenų sisteminė ir loginė analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo N. K. kaltė yra įrodyta. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. Č. parodymais, kad jai kaltinamojo namuose sukonfliktavus su N. K. dėl paimto telefono, bandant jį atsiimti jėga, kaltinamasis ją nuspyrė nuo lovos ir ji nukrito ant žemės. Tokie buvo du kartai, kuomet ji bandė atimti telefoną, o jis nuspyrė ją nuo lovos ant grindų. Kadangi kaltinamasis vis tiek negrąžino jos telefono, ji sugriebė jam už rankos ir suspaudė priklijuotais nagais, kurie nuo šio veiksmo jai nulūžo. Visą šį laiką vis bandė iš N. atimti telefoną, bet jai nepavykdavo. Tuomet jai atsistojus ant lovos, ant kurios gulėjo N., pastarasis suėmė ją už kaklo ir guldė ant lovos, tačiau ji neišlaikė pusiausvyros ir krito, dėl to atsitrenkusi į nelygią sieną, susižeidė kelį. Jis sakė nerėkti, neverkti ir tuomet spyrė į kairį skruostą. Tik po šio panaudoto smurto, telefoną jai grąžino. Nukentėjusioji neneigė, kad santykiai buvo įtempti, jis pavyduliaudavo, kontroliavo ją, neleisdavo turėti draugų, rašydavo įvairiausias žeminančio pobūdžio žinutes. Sutinka, kad kartais abu draugiškai pasimušdavo, pasikumščiuodavo. Ar sužalojo N. ranką, nematė, bet jos priklijuoti nagai nulūžo. Fizinis smurtas pasireiškė dvejais spyriais į pilvą ir suėmimu už kaklo, taip pat spyrė į skruostą. Spyris buvo skausmingas, stiprus, nuo smūgio skruoste liko kraujosruva, kai spyrė, ji gulėjo ant lovos sulenkusi kojas, o N. stovėjo ant lovos. Liudytoja D. Č. patvirtino, kad atvykusi pasiimti dukters matė ją verkiančią, jos veidas buvo patinęs ir raudonas, už ausies bėgo kraujas. Dukra jai papasakojo, kad su draugu N. jo namuose susipyko dėl jos telefono, ir jai bandant telefoną iš N. atimti, pastarasis dukrą nuspyrė nuo lovos, užlipo ant veido. Kartu nuvyko į policiją, parašė pareiškimą, iš karto po to nuvyko į ligoninę. Kaltinamojo N. K. tėvas E. K. apklaustas teisme patvirtino, kad girdėjo, kaip nukentėjusioji surėkė ant sūnaus ir išėjo. Surėkė prieš pat išėjimą. Kadangi jo kambario durys buvo uždarytos, pagalvojo, kad susipyko. Kai vakare atvyko policijos pareigūnai, tik tuomet iš jų sužinojo, kad sūnus sumušė savo merginą. Kalbant su sūnumi, jis pasakė, kad sukonfliktavo dėl telefono, o dėl smūgių nieko nesakė. Specialisto išvada iš esmės patvirtina, kad iš karto po įvykio atliktos apžiūros metu nukentėjusiajai A. Č. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kaklo dešinėje pusėje ir kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, už dešinės ausies ir dešinės plaštakos II piršto srityje, kurie padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 55–56). Teismo posėdžio metu ekspertas L. U. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad sužalojimai buvo fiksuoti dvejopo pobūdžio, kraujosruvos padaryti kieto, buko daikto poveikyje, o esantys įbrėžimai ant piršto ir kelio padaryti nukentėjusiajai kontaktuojant su kažkokiu kietu daiktu, nubrozdinimai daugiau su kietu turinčiu ribotą paviršių daiktu. Atsitrenkus į graublėto paviršiaus sieną galėjo gautis šie sužalojimai, ypatingai užfiksuoti paviršiniai nubrozdinimai. Prie tokių sužalojimų skausmą nukentėjusioji galėjo jausti, tačiau tai turi būti vertinama indvidualiai, nes skausmas yra subjektyvus dalykas.

Visi šie aptarti įrodymai, įvertinus jų visumą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo N. K. kaltė padarius nukentėjusiajai A. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nors kaltinamasis N. K. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu neigė panaudojęs fizinį smurtą, nurodydamas, kad tokiu būdu jis gynėsi nuo agresyvaus nukentėjusiosios elgesio, tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad kaltinamasis pripažino, jog konflikto metu atsirėmęs į nukentėjusiąją su koja, ją nustūmė nuo lovos. Stūmė su viena koja, buvo atsirėmęs nukentėjusiajai į pilvą ar krūtinę. Kai ji lipo ant jo, jis buvo iškėlęs koją, kad neprieitų per arti. Kai ji atsistojo antrą kartą, jis vėl ją nustūmė nuo savęs koja. Kai nukentėjusioji jį puolė reikalaudama grąžinti telefoną, jis gulėjo ant lovos, atsirėmęs prie sienos, jo kojos buvo pakeltos. Kojomis ir rankomis atsirėmė į nukentėjusiąją, kuomet ji klūpėjo ant lovos krašto. Kai ją nustūmė, nukentėjusioji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės. Po antro nukritimo nukentėjusioji atsisėdo ant lovos jam iš dešinės pusės tiesiai prieš jį. Atsisėdusi reikalavo savo telefono, jis tuo tarpu liepė jai nurimti. Kai ji vėl jį puolė, jis bandė ją laikyti apkabinęs iš nugaros, tačiau ji visaip muistėsi ir visokiais būdais stengėsi atimti telefoną, taip apkabinęs ją laikė kokias tris minutes. Dėl tokio jos elgesio susinervinęs pasakė, kad mes jos telefoną į sieną, ji sakė „mesk“ , todėl jis taip ir padarė. Kaltinamasis nenurodė, kas galėjo padaryti nukentėjusiajai specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Teismas atmeta tokius kaltinamojo N. K. argumentus, nes jie yra paneigti aukščiau aptartų nustatytų faktinių aplinkybių visetu, kuriomis netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiosios A. Č. parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių, kurios yra aktualios sprendžiant N. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, papildo ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, kurių visuma patvirtina kaltinamojo veiksmuose esant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Nukentėjusiosios, liudytojų parodymus apie analizuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas vertina ne atsietai, o kartu su kitais bylos duomenis, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl kaltinamojo akcentuojami atskiri įvykio fragmentai, kad nukentėjusioji pati įvykio metu vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, teismo vertinimu, nepaneigia aukščiau ištirtų ir aptartų įrodymų visumos, kuriais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis N. K. yra kaltas dėl A. Č. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje, nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

Šioje baudžiamojoje byloje prieš tai aptartais duomenimis nustatyta, kad N. K. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą. Visgi teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai baudžiamojo įstatymo atžvilgiu nebuvo tokie pavojingi, kad už tai reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę, todėl kaltinamojo N. K. atžvilgiu taikytinos BK 37 straipsnio nuostatos ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šią išvadą teismas grindžia šiomis svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiek iš kaltinamojo N. K., tiek ir iš nukentėjusiosios A. Č. parodymų buvo nustatyta, kad ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir jų draugystės laikotarpiu A. iniciatyva, buvo žaidžiami įvairiausi žaidimai, kurie turėjo smurto ir agresijos apraiškų, todėl dažnai abu pasikumščiuodavo. Šiuos žaidimus nukentėjusioji rasdavo internete. Ji visada bandė žaisti agresyviai, mušdamasi. Abu mėlynių turėdavo, abu draugiškai pasimušdavo. Nors kaltinamasis N. K. yra lėto, uždaro charakterio, sunkiai bendraujantis, iš pradžių jam būdavo įdomu, nes tai buvo kažkas naujo, tačiau po metų viskas atsibodo, prašė nukentėjusiosios apsiraminti, nes ši agresija jam buvo neįdomi, retkarčiais ji vis vien darydavo nesąmones. Tokius žaidimus žaisdavo kelis kartus per savaitę. Akivaizdu, kad toks tarpusavio bendravimas buvo priimtinas A. Č., nes ir po nusikalstamos veikos padarymo, nors kaltinamasis stengėsi atsiriboti ir nebendrauti su nukentėjusiąja, bandydamas užblokuoti socialinius tinklus, tuo tarpu nukentėjusioji A. Č. ir po šio įvykio intensyviai ieškojo kontaktų su kaltinamuoju, susikurdama naujas paskyras rašė N. socialiniuose tinkluose, klausė jo kaip sekėsi išlaikyti egzaminus, teiravosi ar jis gavo šaukimą į teismą. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, labai svarbu įvertinti nukentėjusiosios elgesį veikos padarymo metu. Iš anksčiau aptartų duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji pirmoji pradėjo fizinį kontaktą su kaltinamuoju. A. Č. pamačiusi, kad N. K. paėmė jos telefoną, būdama prie stalo, staiga pašoko ir iš jo gulinčio rankos, kurią jis buvo pakėlęs, bandė atimti telefoną, ji su keliais užlipo ant lovos ir bandė užgulti jį, visais būdais stengėsi paimti telefoną, tačiau jai nepavyko. Kai nepavyko, bandė draskyti jam ranką, kad atleistų telefoną, suleido nagus, tuomet visi jos nagai iškrito. Nagus suleido į riešą, jam skaudėjo, todėl atsirėmęs į ją su koja, ją nustūmė. Nukentėjusioji neneigė šių aplinkybių ir patvirtino, kad tokiais savo veiksmais net kelis kartus bandė susigrąžinti jai priklausantį daiktą. Nukentėjusioji A. Č., duodama parodymus teisme, patvirtino ir tai, kad keletą kartų bandė atimti atimti telefoną, tačiau jai nepavykus to padaryti, ji paėmusi kambaryje buvusią lėkštę ir keletą kartų sudavė ja kaltinamajam į koją. Kaltinamasis N. K. teisme paaiškino, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tyrėjai nurodė, kad įvykio metu buvo taip pat sužalotas aktyviais nukentėjusiosios veiksmais, tačiau ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė buvo abejinga jo nurodytoms aplinkybėms. Teisme apklausta tyrėja D. G. patvirtino, kad apklausiant įtariamuoju, N. K. aiškino apie patirtą smurtą, tačiau nesant smurto artimoje aplinkoje požymių, siuntimo med. apžiūrai ji nedavė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji patikslino atsiradusių sužalojimų kilmę ir nurodė, kad auskaras nebuvo išplėšas, o jai iš ausies iškrito, kai ji gulėdama ant lovos užsikabino jį į pledą, kelį ir pirštą susižalojo grumtynių metu į kambario gruoblėtą sieną. Dėl šių naujai nustatytų aplinkybių prokuroras BPK 256 straipsnio tvarka susiaurino kaltinimą pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes. Vertinant šios nusikalstamos veikos padarinius, svarbu tai, kad nukentėjusioji į teisėjos klausimą paaiškino, kad labiausiai verkė dėl to, jog N. sudaužė jos telefoną, kadangi jį buvo nusipirkusi jį už savo pinigus.

Įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo N. K. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų (nežymaus sužalojimo pobūdis ir padariniai), tiek pagal subjektyviųjų požymių (staiga kilusi tyčia esant provokuojančiam elgesiui) turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji A. Č. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 59), kurį palaikė teisminio tyrimo metu ir prašė priteisti iš N. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Ieškinį grindžia tuo, kad neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl smurtinių veiksmų, patyrė didelį stresą, skausmą, kurį jautė ilgą laiką ir po nusikaltimo padarymo, ilgą laiką skaudėjo kaklą, nes buvo patemti kaklo raiščiai, taip pat jautė skausmą dešinės ausies paausyje. Teigia, kad patirti sužalojimai jam sukėlė begalę nepatogumų, sukėlė neigiamus išgyvenimus, nervinio pobūdžio sutrikimus, sunkiai sekėsi susikaupti egzaminams, net nenorėjo eiti laikyti egzaminų, tačiau tai padaryti įkalbėjo mama. Po šio įvykio A. Č. teigia, kad jaučiasi nesaugiai, bijo, kad jos atžvilgiu N. K. vėl nenaudotų fizinio smurto. Visos šios aplinkybės, nukentėjusiosios teigimu, patvirtina, kad ji patyrė dideles dvasines kančias bei kentė fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015, Nr. 2K-243-648/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl N. K. veiksmų A. Č. patyrė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, jautė fizinį skausmą, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Neabejotina, kad nukentėjusioji įvykio metu, tiek būdama po įvykio patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą, tačiau įvertinus įvykio aplinkybes, sužalojimų mastą, nėra pagrindo manyti, kad kaip nurodoma ieškinyje, tai sukėlė itin didelius išgyvenimus ir ilgalaikes neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis ir veikė tyčia, tačiau kaip jau ir minėta anksčiau, jo panaudotas fizinis smurtas buvo spontaniškas neadekvatus veiksmas, reakcija į nukentėjusiosios veiksmus ir iš dalies provokuojantį elgesį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia taip pat ir į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes bei pačios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kuriuos jau aptarė aukščiau pasisakant dėl veikos mažareikšmiškumo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų, susijusių būtent su nagrinėjamu įvykiu, o ne su galimai kitais, nukentėjusiosios dvasiniai ir emociniai išgyvenimai tęsėsi ir dar kurį laiką po įvykio, ar net iki šios dienos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų būtų kreipusi į medikus, kad dėl streso ar nerimo, nemigos būtų vartojusi medikamentus. Be to, byloje įrodyta, kad ausies sužalojimais atsirado ne dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, o dėl pačios nukentėjusiosios neatsargaus elgesio, kuomet ji gulinti auskaru užsikabino už pledo ir bandė atsikelti, taip pat, nėra jokių duomenų, kad jai būtų konstatuotas kaklo raiščių patempimas, dėl ko neva ji dar ilgai po įvykio jautė fizinį skausmą. Taigi, teismas atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kaltinamojo amžių bei tai, kad jis yra išlaikomas tėvų, savo pajamų neturi, siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai A. Č. priteistina 200 Eur dydžio neturtinė žala.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 49,37 Eur žalą, patirtą dėl nukentėjusiosios A. Č. gydymo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78–79). Teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio ir 6.283 straipsnio nuostatas, žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusioji A. Č. buvo apžiūrėta ir konsultuota VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje 2022 m. birželio 12 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 80) patvirtina, kad nukentėjusiajai A. Č. buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo ir radiologo paslaugos, kurių bendra suma sudaro 49,37 eurus. Už šias paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (b. l. 81). Kadangi žalą nukentėjusiosios sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam N. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 121–124) panaikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vienetai auskarų, saugomų byloje, kadangi yra menkaverčiai, o nukentėjusioji atsisakė juos pasiimti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Č. iš N. K. 200 (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš N. K. 49,37 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 37 ct) žalos atlyginimą už nukentėjusiosios A. Č. gydymą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už A. Č. gydymą“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vienetus auskarų, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.