Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. vasario 19 d. nutarties, kuria G. M. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. G. 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas ir nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) G. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 115 eurų bauda už tai, kad jis 2025 m. spalio 24 d. 22.30 val. (duomenys neskelbtini) nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo t. y. į pranešimą, registruotą policijos įvykių registre, reagavusiems ir įvykio aplinkybes nustatinėjantiems, tarnybines uniformas dėvintiems Alytaus apskrities vyriausio policijos komisariato (toliau ir – Alytaus AVPK) Birštono policijos komisariato (toliau ir – Birštono PK) tyrėjai I. G. ir vyriausiajam patruliui T. B. kelis kartus pareikalavus pristatyti ir pateikti asmens anketinius duomenis: vardą, pavardę, gimimo metus, o atsisakius pateikti reikalaujamus duomenis – asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis nevykdė teisėtų policijos reikalavimų ir duomenų bei dokumentų nepateikė. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde pateiktų prašymų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus ANK 651 straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytus atvejus. Vis tik aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde G. M. motyvų, kurių pagrindu turėtų būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, kurios turėtų būti ištirtos teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo metu, nenurodė. Aplinkybių, dėl kurių žodinis nagrinėjimas šioje byloje yra būtinas, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Šį savo teiginį grindžia tiek kritikuodamas priimtą procesinį sprendimą ir jo argumentus, tiek nurodydamas aplinkybę, kad apylinkės teismo pirmininkė yra komisariato, kurio pareigūnų veiksmus jis skundžia, viršininko sutuoktinė. Pažymėtina, kad ANK nėra įtvirtintos normos, susijusius su nusišalinimo institutu, todėl nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas mutatis mutandis taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintos nuostatos. Nušalinimo /nusišalinimo pagrindai įtvirtinti BPK 58 straipsnyje.

9. BPK 58 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimo ir kartu teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimo pagrindus, 1 ir 2 dalyse pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-60-648/2024). BPK 58 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant tiek teisėjas, tiek bet kuris kitas nusišalinimo pareigą turintis subjektas privalo nusišalinti, o išdėstyti nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai yra siejami su kito procesinio statuso turėjimu, su šeiminiais ar giminystės ryšiais, suinteresuotumu bylos baigtimi (1 dalies 1–3 punktai). Tačiau minėtų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis: BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo, įskaitant teisėją, negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio asmens nešališkumu. Taigi BPK nepateikiamas baigtinis nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašas, tačiau teisėjas privalo nusišalinti dėl bet kokios pagrįstų abejonių jo nešališkumu keliančios aplinkybės, jeigu ją argumentuotai nurodo proceso dalyvis. <...> (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-648/2024).

10. EŽTT jurisprudencijoje teismo šališkumo buvimas nustatomas taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį testus: Subjektyviuoju aspektu Teismo jurisprudencija įtvirtina principą, jog daroma prielaida, kad teismas yra be išankstinio nusistatymo ar nešališkas. Daroma prielaida, kad asmeniškai teisėjas yra nešališkas, kol neįrodyta priešingai. <...> Objektyviuoju aspektu turi būti nustatyta, atskirai nuo teisėjo elgesio, ar yra aiškių faktų, kurie gali sukelti abejonių jo ar jos nešališkumu. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar tam tikroje byloje yra teisėta priežastis nuogąstauti, kad tam tikras teisėjas ar kolegija, nagrinėjanti bylą, stokoja nešališkumo, šiuo požiūriu susijusio asmens nuomonė yra svarbi, bet ne lemianti. Lemiama yra tai, ar nuogąstavimai gali būti objektyviai pateisinami <...> (EŽTT 2018 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Dainelienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 23532/2014).

11. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024, remiantis EŽTT jurisprudencija ir ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptarti kriterijai ir aplinkybės, į kuriuos atsižvelgiama vertinant teisėjo nešališkumą subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektu: vertinant teisėjo nešališkumą subjektyviuoju aspektu, yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, paragrafas 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, paragrafas 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, paragrafas 94). Vertinant teismo (teisėjo) nešališkumą objektyviuoju aspektu, reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo atveju didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos, arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Tačiau <...> nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Subjektyvi proceso dalyvio nuomonė ar nepasitikėjimas nėra ir negali būti laikomas objektyviai pagrįsta abejone. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019).

12. Šiuo atveju aplinkybė, kad bylą pirmąja instancija nagrinėjusi teisėja dirba teisme, kurios pirmininkė yra susijusi šeiminiais ryšiais su Birštono PK viršininku, nesudaro jokio pagrindo šališkumo konstatavimui. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė, jog pareigūnai, atvykę į iškvietimą, ar surašę skundžiamą Institucijos nutarimą, ir bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja būtų tarpusavyje susiję šeiminiais ar giminystės ryšiais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų priimami sprendimai nėra ir negali būti įtakojami ar paveikiami teismo pirmininko, kadangi teisėjai yra nepriklausomi, nėra saistomi tiesioginio pavaldumo santykiais su teismo pirmininku. Be to, nagrinėjamu atveju teismo sprendimas, kad ir koks jis būtų, neturėtų jokio tiesioginio poveikio nei teisėjai, nei teismo pirmininkei ar jos sutuoktiniui, kadangi byloje siekta išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas ir ar pagrįstai apeliantui paskirta administracinė nuobauda, t. y. ar Institucijos nutarimas, kurį priėmė net ne Birštono PK pareigūnai, o Alytaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į BPK 58 straipsnio nuostatas, aukščiau paminėtus teismų praktikoje įtvirtintus šališkumo nustatymo aplinkybes ir atvejus, G. M. skundo argumentai dėl apylinkės teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

13. Kaip matyti iš skundo argumentų, apeliantas itin didelę reikšmę teikia pareigūnų veiksmų teisėtumui ir pagrįstumui, jų elgesiui, skunde analizuojamos pareigūnų jo atžvilgiu taikytos priemonės, nurodomi galimai pareigūnų padaryti procesiniai ir procedūriniai pažeidimai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiama, ar priimtas Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis, kuriais G. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda, yra teisėti ir pagrįsti. Tačiau nesprendžia ir netiria atitinkamų pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, nes asmenys gali tokius pareigūnų veiksmus apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir tokie skundai nagrinėjami ne bendrosios kompetencijos teismuose ir ne pagal ANK nuostatas. Be to, kaip matyti iš skundo argumentų, apeliantas pats nurodė, kad šia įstatymo suteikta teise jis pasinaudojo ir dėl pareigūnų elgesio pateikė skundą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas G. M. skundą nagrinės savo kompetencijos ribose – dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

14. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

15. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

16. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. spalio 24 d. 22.30 val. (duomenys neskelbtini) G. M. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo, t. y. į pranešimą, registruotą policijos įvykių registre, reagavusiems ir įvykio aplinkybes nustatinėjantiems, tarnybines uniformas dėvintiems Alytaus AVPK Birštono PK tyrėjai I. G. ir vyriausiajam patruliui T. B. kelis kartus pareikalavus pristatyti ir pateikti asmens anketinius duomenis: vardą, pavardę, gimimo metus, o atsisakius pateikti reikalaujamus duomenis – asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis nevykdė teisėtų policijos reikalavimų ir duomenų bei dokumentų nepateikė. Už šį administracinį nusižengimą jam paskirta 115 Eur dydžio bauda.

20. Sutiktina su G. M. apeliacinio skundo argumentais, kad asmens veika pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį gali būti kvalifikuojama tik tada, kai yra šio administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi tokiu atveju kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką bei, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje, reglamentuojančiame policijos įgaliojimus, inter alia (be kita ko), numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

21. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Alytaus AVPK Birštono PK pareigūnai T. B. ir I. G. buvo išsiųsti reaguoti adresu Birštonas, Vilniaus g. 6 į Bendrojo pagalbos centro gautą pranešimą, pagal kurį įvykiui buvo suteikta A kategorija, įvykio tipas – „Nusikaltimai asmeniui, Nusikaltimai asmeniui dabar“. Minėtų policijos pareigūnų nešiojamaisiais vaizdo registratoriais užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad pareigūnai, reaguodami į pranešimą atvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko pranešėja ir kiti asmenys, nurodę, kad bute girdėjo rėkiančią senyvo amžiaus moterį, pareigūnams parodė mobiliuoju telefonu nufilmuotą medžiagą, kurioje girdimas moters rėkimas. Atsižvelgiant į tai, pareigūnai patikrino butą, iš kurio, kaip nurodė juos pasitikusi pranešėja ir su ja buvusios kitos moterys, girdėjo senyvo amžiaus moters šauksmą.

22. Nors apeliantas skunde nurodo, kad pareigūnai pažeidė asmens teisę į būsto neliečiamumą, su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus būsto neliečiamumo principas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į būsto neliečiamybę. Tačiau Konvencijos 8 straipsniu ginama asmens teisė į būsto neliečiamybės gerbimą nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais jos ribojimas gali būti laikomas pateisinamu ir proporcingu bei nepažeidžiančiu Konvencijos. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: toks ribojimas turi teisinį pagrindą; juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Šiuo atveju pareigūnai, įeidami į apelianto gyvenamąsias patalpas jo teisės į būsto neliečiamumą nepažeidė.

23. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be kita ko turi teisę be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių, jog pareigūnų veiksmai, jiems atvykus reaguoti į įvykį, kuriam suteikta A kategorija, buvo teisėti, proporcingi ir būtini gautos informacijos patikrinimui ir faktinės situacijos įvertinimui, t. y. siekiant įsitikinti, kad nėra kilęs pavojus asmens sveikatai ar gyvybei, ar nebuvo asmens (šaukusios moters) atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Todėl pareigūnų G. M. pareikštas nurodymas leisti jiems įeiti į butą, siekiant vykdyti policijos uždavinius, buvo teisėtas ir būtinas. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje asmeniui nėra inkriminuotas policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymas, susijęs su patekimu į gyvenamąsias patalpas, todėl plačiau šis aspektas neaptariamas.

24. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, G. M. nubaustas už tai, kad pareigūnams kelis kartus pareikalavus pristatyti ir pateikti asmens anketinius duomenis: vardą, pavardę, gimimo metus, o atsisakius pateikti reikalaujamus duomenis – asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis nevykdė teisėtų policijos reikalavimų ir duomenų bei dokumentų nepateikė, nenurodė gimimo datos. Pasak skundo autoriaus, toks pareigūnų reikalavimas buvo neteisėtas, nepagrįstas ir perteklinis, nes patekus į gyvenamąsias patalpas nebuvo nustatyti jokie teisės pažeidimai. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto skundo argumentai yra susiję su individualiu situacijos ir teisės aktų suvokimu ir interpretacija, tačiau teisiškai niekaip nepagrįsti.

25. Kaip jau minėta, Policijos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, kurie asmenims yra privalomi ir vykdytini nedelsiant. Reikalavimai ir nurodymai laikytini teisėtais, jei jais siekiama įgyvendinti atitinkamas teisės normas ir tinkamai vykdyti savo pareigas. Minėtame Policijos įstatyme, jo 23 straipsnio įtvirtinta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas (5 punktas). Be to, to paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais turi teisę tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Taigi šioje normoje yra įtvirtinti ir kiti įstatymų nustatyti atvejai, kada pareigūnai turi teisę reikalauti asmenis pateikti anketinius duomenis.

26. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. nurodymo Nr. 5-V-10 „Dėl policijos gaunamų dokumentų“ 1.1.3 punkte numatyta, jog, informacijos patikrinimo metu nustačius, kad informacija apie galimą nusikalstamą veiką nepasitvirtino, apie tai pranešama policijos įstaigos darbuotojui, atsakingam už pajėgų valdymą, ir patikrinimo rezultatas įvedamas į PRĮR. Kaip nurodė Institucijos atstovai teikdami atsiliepimą į G. M. skundą, adresuotą apylinkės teismui, PRĮR sistemoje turi būti nurodomi įvykyje dalyvavusių asmenų duomenys. Šiuo atveju, kadangi pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai bendravo su G. M., jo ir paprašė nurodyti savo vardą pavardę, gimimo metus.

27. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 5-V-420 „Dėl policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ 16.7 punkte numatyta, kad sektoriuje dirbantys policijos pajėgų vieneto pareigūnai privalo PRĮR įrašyti policijos registruojamo įvykio patikrinimo rezultatą, surašyti ir įkelti reikiamus dokumentus, nuotraukas ar vaizdo medžiagą (arba vaizdo ir garso fiksavimo įrangos numerį). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-80 „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkte nurodyta, kad PRĮR kaupiama bet kokia forma policijos įstaigose gauta informacija apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir įvykius, kurių tyrimas įstatymais pavestas policijai, jų tyrimo procesą ir rezultatus. To paties akto 47 punktas numato, kad įgalioti Registro naudotojai, atsižvelgdami į pirminį policijos registruojamo įvykio patikrinimo rezultatą, įvykio aplinkybes, surašytus patikrinimo metu dokumentus ir esant duomenų, kad reikia atlikti papildomą policijos registruojamo įvykio patikrinimą ar patikslinimą, priima sprendimą dėl įvykio perdavimo įstaigos vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui sprendimui dėl tolesnio įvykio patikrinimo priimti. Visi šie teisės aktai ir jose nurodomos normos įtvirtina policijos pareigūnų pareigą tikrinti asmens duomenis tiriamo įvykio metu, minėtų įstatymų pareigūnams privaloma laikytis, dėl ko daroma išvada, jog pareigūnų T. B. ir I. G. reikalavimas pateikti asmens duomenis buvo teisėtas. To nepaneigia ir apelianto skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pareigūnų prisistatymu, kadangi kaip matyti iš vaizdinės bylos medžiagos, G. M. jam išreikšto teisėto reikalavimo nevykdė ir po to, kai pareigūnė pateikė pažymėjimą bei nuvykus į policijos komisariatą.

28. Byloje surinkti įrodymai ir jais tiesiogiai nustatytos faktinės šios bylos aplinkybės, neginčytinai patvirtina, jog apeliantas atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus, už ką buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Šie įrodymai taip pat patvirtina, jog reikalavimas pateikti asmens duomenis (vardą pavardę, gimimo metus) ar asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, buvo išreikštas aiškiai ir suprantamai, pakartotas ne vieną kartą. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir skundžiamos teismo nutarties motyvus, apygardos teismas pritaria Institucijos nutarimui dėl G. M. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Jo veikoje yra visi šio nusižengimo sudėties požymiai, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

29. Kaip minėta, G. M. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta 115 eurų dydžio bauda. Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kurio pirmoje dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Straipsnio antroje dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 2 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės nepripažino, jam buvo paskirta bauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje nurodytų baudų intervalo vidurkį (skirtina bauda nuo 90 eurų iki 140 eurų, vidurkis 115 eurų). Aukštesniojo teismo vertinimu, toks skirtos administracinės nuobaudos dydis yra pagrįstas ir neprieštarauja ANK 32 straipsnio 2 dalyje nurodytiems principams.

30. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.

31. Apeliaciniame skunde apeliantas prašė priteisti procesines išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas bei nėra pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.