Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) K. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5468-1051/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.13. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatęs, kad byla neteisminga Lietuvos teismams, palikęs ieškinį nenagrinėtą, pagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikomas atsietai nuo bylos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas patikslintas ieškinys ir panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovas kartus su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – duomenis iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eN2-2072-560/2022, įrodančius, jog atsakovas minėtoje byloje 2022 m. gegužės 25 d. apeliantei buvo pateikęs 2022 m. gegužės 25 d. atskirąjį skundą. Taip pat atsakovas pateikė Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusią 2022 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-816-407/2022, kuria Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis palikti nepakeista ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 1) uždrausti suinteresuotam asmeniui K. G. išvežti nepilnamečius vaikus A. M. ir A. M. už Lietuvos Respublikos ribų be teismo leidimo ar pareiškėjo A. M. sutikimo, išskyrus į vaikų kilmės šalį (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti suinteresuotą asmenį K. G. perduoti saugoti vaikų pasus (asmens tapatybės korteles) trečiajam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti atsakovei išimti naujus vaikų pasus (asmens tapatybės korteles).

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį dėl atsakovo atskirojo skundo priėmė rašytinio proceso tvarka nepranešęs šalims ir apeliantė neturėjo galimybės pateikti naujų įrodymų, o atsakovui pateikti įrodymus apie 2022 m. gegužės 25 d. atskirojo skundo pateikimą apeliantei būtinybė iškilo tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį bei į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartis buvo priimta, jau esant priimtai skundžiamai nutarčiai, ir aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes byloje dalyvaujantys asmenys iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šių dokumentų, šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl jurisdikcijos bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo vaikui priteisimo

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjama byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2021 m. lapkričio mėnesio gyvena Lietuvoje ir joks ginčas analogiškas patikslintame ieškinyje suformuotiems reikalavimams nėra sprendžiamas jokiame teisme.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad iškeliant nagrinėjamą bylą, Rytų Londono – Šeimos teisme jau buvo iškelta, atsakovo inicijuota byla apeliantei, dėl šalių vaikų globos bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo ir yra nustatyta šio teismo jurisdikcija nagrinėjamais klausimai, bei Lietuvoje pradėtas procesas dėl neteisėto vaikų išvežimo iš (duomenys neskelbtini), bei įvertinęs, kad šalių vaikai Lietuvoje gyvena pusmetį, vadovaudamasis 1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsniu bei kasacinio teismo parengtoje Tarptautinės ir Europos sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalgoje nurodyta praktika, sprendė, kad patikslintas ieškinys priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles.

20. Pagal nacionalinį teisinį reguliavimą Lietuvos teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia reikia išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. teismas ex officio (savo iniciatyva) turėtų patikrinti, ar jis turi kompetenciją priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (CPK 782 straipsnis). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos nacionalinėje teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja šios bylos teismingumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).??? Spręsdamas, ar šeimos byla yra su tarptautiniu (užsienio) elementu, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 15 punktas).???

21. Nagrinėjamoje byloje jau esant iškeltai civilinei bylai pagal apeliantės 2022 m. balandžio 22 d. gautą ieškinį ir 2022 m. gegužės 5 d. gautą patikslintą ieškinį, atsakovui pateikus teismui atskirąjį skundą dėl priimtos 2022 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, jų laikino išlaikymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymu, iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (2020 m. lapkričio 23 d. elektroninio laiško, kuriame nurodyta, kad atsakovo pareiškimas išsiųstas į Rytų Londono šeimos teismą, Rytų Londono šeimos teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo paskirtas kitas posėdis 2022 m. gegužės 11 d. 11 val.) ir paaiškinimo atskirajame skunde paaiškėjo, jog Rytų Londono – Šeimos teisme nuo 2020 m. lapkričio mėnesio atsakovo iniciatyva iškelta civilinė byla susijusi su šalių vaikų globos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimais, t. y. dėl tapačių reikalavimų kaip ir nagrinėjamoje byloje.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad Rytų Londono šeimos teisme nagrinėta civilinė byla yra nutraukta, tačiau apeliantė tokių įrodymų į bylą nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis).

23. Pagal teismų formuojamą praktiką šeimos byloje esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog byloje egzistuoja tarptautinės teisės elementai, jau esant priimtam ieškiniui pagrįstai sprendė dėl bylos jurisdikcijos.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Ginčas susijęs su kita valstybe, kuri nėra ES narė, kiekvieno iš ieškovės pareikštų reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal atitinkamuose tarptautinės teisės nustatytas taisykles.

26. Nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl J. K. išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ginčai, susiję su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, o taip pat ginčai, susiję su išlaikymo prievolėmis, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės yra sprendžiami nacionalinės teisės normų pagrindu bei 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ir 2007 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau atitinkamai 1996 m. Hagos Konvencija ir 2007 m. Hagos konvencija), kurių dalyvėmis yra Lietuva ir (duomenys neskelbtini) nuostatų pagrindu.

27. Pagal 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (II skyrius Jurisdikcija), susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Ši nuostata įtvirtina bendrąją taisyklę, pagal kurią jurisdikciją turi tos valstybės, kurioje nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teismas.

29. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl taikytinos jurisdikcijos nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme pagal atsakovo pareiškimą yra nagrinėjama byla dėl šalių nepilnamečių vaikų grąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 20 d. yra priimta nutartis, kuria tenkintas A. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyta atsakovo laikino bendravimo su vaikais tvarka iki kol byloje įsiteisės sprendimas dėl vaikų grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gauti duomenys, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino – leido grąžinti pareiškėjo A. M. ir suinteresuoto asmens K. G. nepilnamečius vaikus A. M. ir A. M. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Apskundus minėta nutartį K. G. aukštesniam teismui, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-816-407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartyje konstatavo, kad Hagos konvencijos taikymo prasme vaikai buvo iš (duomenys neskelbtini) buvo išvežti neteisėtai, K. G. negavusi A. M. sutikimo.

30. Byloje nustatyta, kad vaikai neteisėtai į Lietuvą atvyko gyventi 2021 m. lapkričio mėnesį. Taigi, remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytomis išvadomis apie neteisėtą vaikų išvežimą iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), bei įvertinęs tai, jog vaikai naujoje gyvenamojoje vietoje neišgyveno vienerių metų, o jų tėvas vaikų išvežimui nepritarė (kreipėsi į teismą dėl vaiko grąžinimo), bei tai, kad analogiški klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos yra sprendžiami (duomenys neskelbtini) kompetentingo teismo, pirmos instancijos teismas pagristai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tokią jurisdikciją remiantis 1966 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalimi turi kompetentingas Jungtinės Karalystės teismas.

31. 2007 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kalbėdama apie teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą konvencija įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (konvencijos 20 straipsnis). Visų pirma atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti išlygą kuriai nors iš 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Šios taisyklės yra iš esmės analogiškos nustatytosioms 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamente Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, atsakovo pritarimą jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, gyvenamąją vietą, jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui išlaikymą, pagal šalių susitarimą, išskyrus bylose dėl vaiko išlaikymo, taip pat jei sprendimą priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, teismas.

32. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties priėmimo metu tiek vaikų tėvo, kuriam reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, tiek vaikų, kuriems prašomas priteisti išlaikymas, nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o duomenų, kad atsakovas sutiktų su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, teismas nenustatė, todėl konstatuotina, jog remdamasis 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsniu teismas pagrįstai nusprendė, jog neturi jurisdikcijos nagrinėti ir ieškovės reiškiamo reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Dėl atsakovo atskirojo skundo ribų

33. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą, kai jau ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas nutartimi, peržengė atskirojo skundo ribas, kadangi atsakovas skundė nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir neprašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje tarptautinio teismingumo klausimu priimtos tarpinės teismo nutartys neturi nei res judicata (galutinis teismo sprendimas), nei prejudicinės galios, nes jomis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, jomis nėra pasisakoma dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų. Jos neužkerta kelio teismui vertinti byloje pareikštų reikalavimų tarptautinės jurisdikcijos klausimą bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. CPK 782 straipsnyje teismui nustatyta pareiga, nėra siejama su konkrečia proceso stadija (atsisakymas priimti ieškinį galimas tik ieškinio priėmimo stadijoje). Ieškinio priėmimo stadijoje priimta teismo nutartimi dėl tarptautinės jurisdikcijos teismas pasisako tik dėl to, ar, atsižvelgiant į ieškinio priėmimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jis turi kompetenciją spręsti ir pasisakyti dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų. Tiek CPK 782 straipsnyje nustatytas įpareigojimas, tiek ieškinio priėmimo stadijoje atliekamo patikrinimo ribos lemia tai, jog jis, toje pačioje byloje vėliau nustatęs, kad jurisdikcija prisiimta ar jos atsisakyta nepagrįstai, nėra saistomas priėmimo stadijoje padarytų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 25, 26 punktai).

35. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurias atsakovas nurodė savo atskirajame skunde ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, jog (duomenys neskelbtini) atsakovo iniciatyva yra pradėtas teismo procesas dėl šalių vaikų globos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo, bei atsižvelgęs, jog Vilniaus apygardos teisme buvo pradėtas procesas dėl neteisėto vaikų išvežimo iš (duomenys neskelbtini) ir įvertinęs, kad šalių vaikai Lietuvoje nėra išgyvenę vienerių metų, o atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai, vadovaujantis CPK 782 straipsniu, ex officio (savo iniciatyva) vertino tarptautinį bylos teismingumą ir, nustatęs, kad byla Lietuvos Respublikos teismai Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų pagal 1996 m. ir 2007 m. Hagos Konvencijų taisykles, paliko ieškinį nenagrinėtą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva spręsdamas dėl bylos tarptautinio teismingumo, nustatęs, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, peržengė atsakovo atskirojo skundo ribas (CPK 782 straipsnis).

Dėl CPK nuostatų, susijusių su teismo teise pačiam pasinaikinti priimtą nutartį, aiškinimo ir taikymo

36. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išspręsdamas dėl atsakovo atskirojo skundo, nepranešdamas apie skundą ir nesudarydamas galimybės jai pareikšti atsikirtimus, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą.

37. CPK 334 straipsnio 2 dalis nustato, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas turi šias teises: sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai jis paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiųsti bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atsakovo atskiruoju skundu, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pats panaikino 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs ieškovei (apeliantei). Minėtoje normoje nėra numatyta teismui pareiga, sutinkant su atskiruoju skundu, sudaryti sąlygas byloje dalyvaujantiems asmenims išdėstyti savo argumentus dėl gauto atskirojo skundo. Todėl apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskirojo skundo argumentais ir nustatęs, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, panaikindamas priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neišklausęs apeliantės (ieškovės) nuomonės, nepadarė proceso normų pažeidimo, be to apeliantė turėjo visas sąlygas būti išklausyta ir pateikti savo argumentus dėl atsakovo atskirojo skundo, savo pateiktame atskirajame skunde. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė šalių lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytai principus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kai byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams

39. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neaišku dėl kokių priežasčių panaikinto nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

40. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalies).

41. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia skunde apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. jog Vilniaus apygardos teisme yra pradėta civilinė byla Nr. eN2-2072-560/2022 dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir šioje byloje 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi teismas nustatė laikiną vaikų ir jų tėvo bendravimo tvarką, taip aplinkybės, jog tarp šalių Rytų Londono – Šeimos teisme jau yra sprendžiamas ginčas dėl šalių vaikų globos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo pateiktos aplinkybės paneigė pagrindą dėl ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

42. Nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos pirmosios instancijos teismui nustačius, kad patikslintas ieškinys priimtas pažeidus teismingumo taisykles ir konstatavus, jog bylą apskritai nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį palikus nenagrinėtą, teismo taikytos laikinosios priemonės prarado savo paskirtį užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, be to laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikytos atskirai nuo bylos, todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2022 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

43. Taip pat nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Pažymėtina, kad Lietuvos Apeliaciniam teismui 2022 m. liepos 26 d. priėmus nutartį ir įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. nutarčiai, kuria leista šalių nepilnamečius vaikus grąžinti į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), apeliantė turi kuo skubiau vaikus grąžinti į (duomenys neskelbtini) ir esant būtinybei, kelti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės kompetentingame teisme.

44. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismų jurisdikcijos šeimos bylose su tarptautiniu elementu nustatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

47. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 500,00 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.