- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2-13495-1094/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08492-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Irena Bielskytė (pirm.)
- Ieškovas
- Ž. B.
- Trečiasis asmuo
- T. K., V. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Intrum“, „Julianus Inkaso“, „Grelida“, Luminos Bank AS Lietuvoje, "Grelida", " Intrum Lietuva", "Julianus Inkaso", " Luminor " bank AS Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimu, dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Intrum“, „Julianus Inkaso“, „Grelida“, Luminos Bank AS Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, T. K., V. L., L. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydama: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę B. pavardę; 3) prievolę Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyriui (dabar Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis; 4) prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), uždarosioms akcinėms bendrovėms „Intrum“, „Julianus Inkaso“, „Grelida“, Luminor Bank AS Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, T. K., V. L., L. P. pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis; 5) neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti.
2. Ieškovė nurodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovės teigimu, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes nuo pat jos sudarymo ieškovė viskuo rūpinosi pati, nes atsakovas dėl darbo specifikos nuolat išvykęs, retai prisideda prie buities. Grįžęs iš darbo neskiria pakankamai dėmesio šeimos poreikiams, paaiškėjo, kad atsakovas turi žalingų įpročių ir didelių skolų. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl tolesnis šeimyninių santykius plėtojimas nėra įmanomas. Šalių šeima iširusi ir nebegali būti išsaugota, todėl prašo neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti. Šalys santuokoje neįgijo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Ieškovė nereikalauja iš atsakovo išlaikymo, pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę B. pavardę. Ieškovė prašo prievolę Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyriui (dabar Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis, o prievoles VMI, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Intrum“, „Julianus Inkaso“ ir „Grelida“, T. K., V. L., L. P. pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka, nes santuoka nutrūko dėl jo sunkaus charakterio, iki santuokos turėtų skolų bei darbo specifikos, kadangi dirba tarptautinių reisų vairuotoju, todėl nuolatos būna išvykęs. Atsakovas pritaria patikslintame ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, prašo jį tenkinti.
4. VMI atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovo prievolės visų pirma turi būti tenkinamos iš jo asmeninio turto bei iš bendro sutuoktinių turto dalies, prie tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą. VMI neketina į bylą įstoti trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.
5. Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka, jog prievolė bankui po šalių santuokos nutraukimo išliktų asmenine Ž. B. prievole.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu nesimato nuo 2020 m. spalio mėnesio, nuo minėto laiko jis dingęs. Šalys nepalaiko jokių ryšių. Ieškovė tik teismo posėdžio metu sužinojo, kad atsakovas turi vaiką.
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. K. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka.
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. L. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu turi bendrą vaiką, dukra gimė (duomenys neskelbtini) d. Atsakovas vaiko išlaikymui neteikia išlaikymo, todėl teismo sprendimu iš jo priteistas 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
9. Kitų atsiliepimų negauta.
10. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). 2021 rugpjūčio 13 d. teisme gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
12. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); nepilnamečių vaikų neturi; kilnojamojo ir nekilnojamojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neturi; atsakovas turi asmeninius kreditorius: VMI, uždarąsias akcines bendroves „Intrum“, „Julianus Inkaso“ ir „Grelida“, T. K., V. L., L. P.; ieškovė turi vieną asmeninį kreditorių Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyriui (dabar Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių).
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
13. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.
14. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
15. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
16. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.
17. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo ne toleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų ne sugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
19. Byloje pateiktais duomenimis ir įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo nuo 2020 m. spalio mėnesio. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindžia tuo, kad šalių tarpusavio santykiai nesusiklostė, tarp abiejų sutuoktinių atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir konfliktai. Nuo pat santuokos sudarymo ieškovė viskuo rūpinosi pati, nes atsakovas dėl darbo specifikos nuolat išvykęs, retai prisideda prie buities. Grįžęs iš darbo neskyrė pakankamai dėmesio šeimos poreikiams, paaiškėjo, kad atsakovas turi žalingų įpročių ir didelių skolų. Be to, tik teismo posėdžio metu ieškovė sužinojo, kad jos sutuoktinis (atsakovas) turi nesantuokinį vaiką, kuriam net neteikia išlaikymo. Taigi santuoka tapo formalia ir nuo 2020 m. spalio mėnesio šeiminis gyvenimas nutrūko. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
20. Bylos nagrinėjimo metu šios ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys bei įrodymai atsakovo neginčyti, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų atsakovas bylos nagrinėjimo metu visiškai neteikė (CPK 178 straipsnis), priešingai pripažino, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės (žr. šio sprendimo 3 punktą). Esant nustatytoms aplinkybėms daroma išvada, kad atsakovas tokiu savo elgesiu, netinkamai elgdamasis su savo sutuoktine, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
21. Asmuo pareiškęs reikalavimus pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį atsakovo kaltės įrodinėti neturi – ji yra preziumuojama, ieškovei pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Faktą įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); bylos nagrinėjimo metu atsakovas tokių reikalavimų nereiškė, nurodytų aplinkybių neįrodinėjo.
22. Įvertinus išdėstytą, ieškovės reikalavimas tenkintinas, atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
23. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokos metu įgytą pavardę „B.“. Nesant prieštaravimų, teismas sprendžia palikti ieškovei santuokos metu įgytą B. pavardę.
Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu
24. Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.
25. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas. Kilnojamojo ir nekilnojamojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto šalys neturi.
26. Bendrų kreditorių šalys neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi vieną asmeninį kreditorių Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal (duomenys neskelbtini). sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi šiuos asmeninius kreditorius: VMI, uždarąsias akcines bendroves „Intrum“, „Julianus Inkaso“ ir „Grelida“, T. K., V. L., L. P..
27. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).
28. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prievolės pirmiau nurodytiems kreditoriams susijusios su šeimos interesais, nėra kitų pagrindų, kuriais remiantis prievolės šiems kreditoriams turėtų būti pripažintos bendra šalių prievole. Nesant ginčo, nei šalims, nei tretiesiems asmenims neįrodinėjant prievolių solidarumo, teismas sprendžia, kad ieškovės prievolė Luminor Bank AS veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių yra asmeninė ieškovės prievolė. Atsakovo prievolės VMI, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Intrum“, „Julianus Inkaso“ ir „Grelida“, T. K., V. L., L. P. taip pat pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
29. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
31. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė kitų išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinas 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Teisme patirta 17,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl E. B. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei Ž. B. santuokos metu įgytą pavardę „B.“.
Prievolę trečiajam asmeniui Luminos Bank AS Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Pripažinti asmeninėmis atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis kreditoriams:
1) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma – 94,63 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma – 10,63 Eur; pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma – 1883 Eur; pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma – 162,50 Eur; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolos suma – 100 Eur.
2) uždarajai akcinei bendrovei „Intrurn“ (j. a. k. 304615887) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma – 11 269,36 Eur;
3) uždarajai akcinei bendrovei „Julianus inkaso“ (j. a. k. 300115639) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma – 1276,65 Eur;
4) T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma – 500 Eur;
5) V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma – 2400 Eur;
6) L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma – 1100 Eur;
7) uždarajai akcinei bendrovei „Grelida“ (j. a. k. 303079956) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), skolos suma – 800 Eur.
Priteisti iš atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75 (septyniasdešimt penki) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,94 Eur (septyniolika eurų 94 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.