Klaipėdos apygardos teismo nutartis

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovės L. D. ieškinį ir atsakovo D. D. priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. D. ir D. D. dėl vieno sutuoktinio – D. D. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes „R.“ ir „D.“. Nustatė nepilnamečių vaikų dukros K. D. ir sūnaus D. D. gyvenamąją vietą su mama L. D. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš D. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. D. ir D. D. po 260 Eur mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki vaikų pilnametystės, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. spalio 29 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė K. D. ir D. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise L. D.. Nustatė tokią D. D. bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovo susitikimo su vaikais laikas neribojamas; 2) apie ketinimą susitikti su vaikais atsakovas praneša ieškovei el. laišku arba SMS žinute ne vėliau, kaip prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo; 3) jeigu apie ketinimą susitikti su vaikais atsakovas ieškovei praneša vėliau, o ieškovė jau yra suplanavusi vaikų laisvalaikį, atsakovas su vaikais susitinka kitu tarp ieškovės ir atsakovo suderintu laiku; 4) atsakovas negali kartu su vaikais išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, neturėdamas ieškovės raštiško sutikimo. Priteisė ieškovei L. D. iš atsakovo D. D. 700 Eur neturtinę žalą. Priteisė iš atsakovo D. D. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio įskaitytinai 14 420 Eur. Nurodė po santuokos nutraukimo automobilį „Toyota Auris“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti asmenine L. D. nuosavybe. Priteisė iš ieškovės L. D. atsakovui D. D. 2 250 Eur piniginę kompensaciją. Priteisė ieškovei L. D. ½ buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1/30 dalį automobilių saugojimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/208 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Priteisė atsakovui D. D. ½ buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1/30 dalį automobilių saugojimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/208 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nustatė, kad prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo D. D. prievolė. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Nusprendė nepriteisti kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kitos šalies. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo motyvai:

7.1. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas ilgą laiką lošė azartinius žaidimus ir nesiėmė jokių veiksmų šiai problemai spręsti, prie bendro ūkio neprisidėjo, savo nepilnamečių vaikų neišlaiko, yra nelojalus šeimai, todėl esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės. Teismo vertinimu, kalti sutuoktinio veiksmai turi priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Atsakovo potraukis azartiniams lošimams nėra priimtinas elgesys teisės ir moralės požiūriu. Teismas pažymėjo, jog ieškovė sau išlaikymo nereikalavo, o atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl jam išlaikymas nepriteisiamas. Ieškovei po santuokos nutraukimo jos pageidavimu paliko mergautinę pavardę – R., o atsakovui prigimtinę – D.

7.2. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, šalys santuokoje išgyveno apie 15 metų, atsakovo žalingi įpročiai sukėlė ieškovei neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, dėl atsakovo kaltų veiksmų žlugo ieškovės svajonės su sutuoktiniu sulaukti senatvės, buvo apvilti ieškovės lūkesčiai dėl bendros su atsakovu ateities, tačiau objektyvių duomenų, jog ji dėl netinkamo atsakovo elgesio patyrė išskirtinius neigiamus padarinius, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismas nusprendė ieškovei priteisti 700,00 Eur neturtinę žalą, kurios dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

7.3. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė gali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, turi tam visas sąlygas, todėl yra pagrindas nustatyti dukros ir sūnaus gyvenamąją vietą su motina.

7.4. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų K. D. ir D. D. bendravimo tvarką: atsakovo susitikimo su vaikais laikas neribojamas; apie ketinimą susitikti su vaikais atsakovas praneša ieškovei el. laišku arba SMS žinute ne vėliau, kaip prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo; jeigu apie ketinimą susitikti su vaikais atsakovas ieškovei praneša vėliau, o ieškovė jau yra suplanavusi vaikų laisvalaikį, atsakovas su vaikais susitinka kitu tarp ieškovės ir atsakovo suderintu laiku; atsakovas negali kartu su vaikais išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, neturėdamas ieškovės raštiško sutikimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl reikalavimas nustatyti ieškovės prašomą atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką tenkintinas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog vaikai nori bendrauti su atsakovu, todėl padarė išvadą, kad tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarką šiuo metu atitinka abiejų tėvų ir vaikų interesus.

7.5. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismo vertinimu, šioje byloje labiausiai nepilnamečių vaikų interesus atitinka išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė, kad analogišką išvadą pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui turėtų būti priteista po 325 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o atsakovas sutiko mokėti vaikų išlaikymui po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, teismas padarė išvadą, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nurodė, jog ieškovė uzufrukto teise skiriama vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja.

7.6. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nurodė, jog ieškovė teigė, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip trejus metus išlaikymo vaikams neteikė ir vaikais nesirūpino. Ieškovė skaičiavo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. įskaitytinai. Įsiskolinimo dydžiui apskaičiuoti kaip vaiko išlaikymui mokėtiną sumą ieškovė skaičiavo ½ dalį minimalios mėnesinės algos, t. y. po 380 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2016 metų spalio iki 2017 m. gruodžio mėnesio (14x380=5 320), po 400 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio iki 2018 metų gruodžio mėnesio (12x400=4 800) ir po 430 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 metų spalio mėnesio imtinai (10x430=4 300). Teismas nustatė jog išlaikymo įsiskolinimo suma abiem vaikams yra 14 420 Eur (5 320 Eur + 4 800 Eur + 4 300 Eur). Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu ir nurodė, kad tiek jis, tiek jo tėvai teikė išlaikymą vaikams ieškovės minimu laikotarpiu, tačiau įrodymų į bylą apie teiktą išlaikymą nepateikė.

7.7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė objektyvius įrodymus, jog patyrė išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu. Teismo vertinimu, ieškovės pateikta išlaikymo skaičiavimo metodika atitinka vaikų poreikius, nes paskaičiuotos sumos neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos už atitinkamus laikotarpius. Atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas reikalingas dviem nepilnamečiams vaikams, kurie yra dvyniai, į tai, kad išlaikymo suma neviršija minimalios priteistinos sumos, teismas padarė išvadą, jog tikėtina, kad vaikams buvo reikalinga ieškovės nurodyta suma. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jis teikė vaikams išlaikymą ieškovės nurodytu periodu, atsakovo pusės liudytojai taip pat nepatvirtino kokie tai buvo daiktai ar pinigų kiekis, o aplinkybė kad ieškovo tėvai padėjo anūkams finansiškai ar kitaip, nepaneigia atsakovo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje esantys duomenys apie 2020 m. vasario 10 d. 1 200 Eur, 2020 m. kovo 5 d. 400 Eur, 2020 m. birželio 29 d. 1 200 Eur, 2021 m. vasario 27 d. 800 Eur pinigų perlaidas L. D. vaikų išlaikymui, nepaneigia fakto, jog atsakovas vaikams neteikė išlaikymo ieškovės nurodomu laikotarpiu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodė, jog teikė vaikams išlaikymą nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., teismas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkino.

7.8. Dėl santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: 1) keturių kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidutinė rinkos vertė – 118 000 Eur; 2) 1/15 negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidutinė rinkos vertė – 3 280 Eur; 3) 1/104 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (vidutinė rinkos vertė – 5 346 Eur; 4) automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 500 Eur; automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 896 Eur (parduotas 2014 m. rugpjūčio 20 d.

7.9. Teismas nustatė, kad dėl automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo nėra, atsakovas sutiko, kad automobilis būtų priteistas ieškovei, kadangi ji juo naudojasi, o atsakovui priteistina 2 250 Eur kompensacija už jo dalį. Dėl automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, jog įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo išvadai, jog šalims pardavus minėtą automobilį už jį gauti pinigai buvo panaudoti tik atsakovo poreikiams tenkinti. Ieškovė neginčijo paties automobilio pardavimo, neprašė pripažinti 2014 m. rugpjūčio 20 d. automobilio pardavimo sutarties negaliojančia, sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti. Teismo vertinimu, gauti už automobilio pardavimą pinigai, labiau tikėtina, buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Kadangi minėtas automobilis buvo įgytas 2014 m. sausio 8 d. ir parduotas 2014 m. rugpjūčio 20 d. šalims esant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo šio automobilio traukti į bendrą sutuoktinių dalintino turto balansą ir tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti jai 1 448 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

7.10. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1/15 dalis automobilių saugojimo aikštelės ir 1/104 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė prašė jai priteisti ½ dalį šio buto, ½ dalį priteisti kaip išlaikymą vaikams, už ieškovei priteistą 1/15 dalį automobilių saugojimo aikštelės ir 1/104 dalį žemės sklypo atsakovui sumokant 4 313 Eur kompensaciją. Atsakovas nesutiko su tokiu ieškovės reikalavimu ir nurodė, kad šalys neturėjo jokių santaupų ir lėšų, todėl 2008 m. buto įsigyti negalėjo. Atsakovo tėvas padovanojo atsakovui 498 195 Lt., t. y. visą sumą, reikalingą sumokėjimui už butą su žemės sklypu ir automobilio saugojimo aikštele, šis pinigų dovanojimas buvo tikslinis, todėl dovanotos lėšos yra asmeninė atsakovo nuosavybė, o ieškovė turi kompensuoti atsakovui už jai tenkančią ½ buto dalį bei 1/208 dalį žemės sklypo.

7.11. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktinio asmenine nuosavybe pripažįstamos sutuoktiniui dovanotos lėšos po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys rodo, kad 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė L. D. ir atsakovas D. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą / patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1/15 dalį automobilių saugojimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/104 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Minėto turto pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas L. D., kaina 498 195 Lt. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 13 d. rašto nustatyta, jog buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda notarinę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė L. D., mokėjimus už butą atliko E. D. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius ir vienintelis akcininkas) pavedimu tokiais terminais ir sumomis: 247 000 Lt – 2009 m. sausio 12 d., 100 000 Lt – 2009 m. gegužės 11 d., 151 195 Lt – 2009 m. birželio 6 d., mokėjimo paskirtis – mokėtojas L. D., pagal būsimo būsto statybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Prieš tai sudaryta minėto buto preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kurią sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta, gautas 102 000 Lt avansas grąžintas pavedimu atgal UAB „(duomenys neskelbtini)“.

7.12. Teismas nurodė, jog ieškovė fakto, jog butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda su priklausiniais įsigyti padėjo atsakovo tėvas E. D., neginčijo, byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę, tačiau nesutiko, jog pinigai panaudoti butui įsigyti yra atsakovo asmenine nuosavybė. Teismas pažymėjo, jog atsakovo teigimu jo tėvas E. D. padovanojo atsakovui visą 498 195 Lt sumą, reikalingą apmokėjimui už 2008 m. gruodžio 30 d. nupirktą butą su žemės sklypu ir automobilio saugojimo aikštele, pinigai dalimis buvo pervesti į pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pinigų dovanojimo faktą atsakovas įrodinėjo į bylą pateiktomis 2008 m. lapkričio 30 d., 2008 m. gruodžio 20 d., 2008 m. gruodžio 25 d., 2009 m. sausio 7 d., 2009 m. sausio 12 d., 2009 m. balandžio 10 d. 2009 m. gegužės 11 d., 2009 m. birželio 1 d., 2009 m. birželio 6 d., 2009 m. birželio 9 d rašytinėmis dovanojimo sutartimis, kuriose nurodoma, jog E. D. dovanoja pinigus sūnui D. D. ir visi dovanoti pinigai bus pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. buto įsigijimui. Atsakovo nuomone, dovanotos lėšos yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Teismas atsakovo pateiktas pinigų dovanojimo sutartis vertino kritiškai, kaip tėvo siekį apginti sūnų, ypač atsižvelgiant į tai, kad sutartyse nurodytu laikotarpiu atsakovas dirbo Norvegijoje, todėl labiau tikėtina ieškovės pateikta versija, jog ieškove, kuri buvo buto pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, buvo visiškai pasitikima ir apie atsakovo pinigus, gautus dovanojimo sutarčių pagrindu, ji būtų žinojusi.

7.13. Aptartų aplinkybių pagrindu, taip pat nustatęs, jog atsakovo tėvas savo asmenines lėšas laisva valia panaudojo ieškovės ir atsakovo nekilnojamajam turtui įsigyti ir jo įsigijimo metu aiškiai neišreiškė valios, kad turtą įsigytų jo sūnus D. D., arba pats atsakovo tėvas asmeninėn nuosavybėn, be to, neprieštaravo, jog turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarytų ieškovė ir sutartyje nurodytų, kad turtas įsigyjamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, teismas padarė išvadą, kad atsakovo tėvo dovanotos lėšos buvo skirtos bendrajai nuosavybei kurti, todėl minėta pinigų suma neturi būti vertinama kaip asmeninė atsakovo investicija tik į nekilnojamąjį turtą. Teismas nurodė, jog nustačius, kad 498 195 Lt (144 287 Eur), kurie atsakovo tėvo E. D. valia buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokėtojas yra L. D., pagal būsimo būsto statybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir vėliau panaudoti įsigyti turtui, jo apdailai, atsakovui to neginčijant ir ilgą laikotarpį iki pat kreipimosi dėl santuokos nutraukimo jų nereikalaujant, spręstina, kad minėtos lėšos paties atsakovo valia tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikta 2008 m. gruodžio 30 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuginčyta, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma ir vertindamas juos remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė ir nepagrindė savo reikalavimo, jog dovanotos lėšos sudaro asmeninę atsakovo nuosavybę.

7.14. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikams turtu, priteisiant ½ dalį buto esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pat nustatęs, jog vaikų interesai geriausiai bus apsaugoti teikiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, teismas nurodė, jog šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas keturių kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/15 negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/104 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda vidutinė rinkos vertė – 5 346 Eur, dalijamas natūra, t. y. po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su bendro naudojimosi patalpomis, 1/15 dalį automobilių saugojimo aikštelės, 1/104 dalį žemės sklypo.

7.15. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teismas konstatavo, kad automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2014 m. sausio 8 d. ir parduotas 2014 m. rugpjūčio 20 d. šalims esant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą, nėra.

7.16. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2015 m. pavasario už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės išlaikymą yra sumokėjusi 4303,08 Eur komunalinių mokesčių. Ieškovė nurodė, jog mokesčius mokėjo ir už atsakovui priklausiančią nekilnojamojo turto dalį, todėl prašė iš atsakovo priteisti 2 151,54 Eur kompensaciją. Teismas nurodė, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Pažymėjo, jog šalims kyla pareiga kompensuoti vienas kitam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą už parduotą turtą tada, kai nustatomas padarinių sutuoktinių teisėms ir pareigoms nutraukiant santuoką atsiradimo terminas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju 2015–2017 metais atsakovas buvo išvykęs dirbti į Norvegiją, ieškovė šios aplinkybės nepaneigė. Atsakovo teigimu, jis reguliariai sugrįždavo į namus, jo gaunamos lėšos buvo naudojamos tiek vaikų, tiek buto išlaikymui. Teismas padarė išvadą, kad nors objektyvių įrodymų byloje apie atsakovo prisidėjimą prie būsto išlaikymo, nėra, tačiau tuo metu šalys dar vedė bendrą ūkį, todėl atsakovui nekyla pareiga kompensuoti ieškovės sumokėtą mokesčių dalį.

7.17. Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė teismo nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo, t. y. nepriteisti atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta realaus poreikio ir būtinumo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Teismas vertino, jog akivaizdu, kad tarp šalių vyko šeimos žlugimo procesas, atsakovas buvo išvykęs dirbti į Norvegiją, tačiau šalys vis dėlto gyveno santuokoje. Nors iš ieškovės pateiktų sąskaitos išrašų matyti, jog ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius nuo 2015 m. vasario 28 d., tačiau ieškovė naudojo lėšas šeimos poreikių tenkinimui, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

7.18. Dėl prievolių kreditoriams vykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti asmenine atsakovo prievole. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutiko su šiuo reikalavimu, o kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštaravo, kad atsakovo įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas priverstiniam vykdymui, būtų pripažintas asmenine atsakovo prievole, teismas ieškovės reikalavimą tenkino.

7.19. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad šioje byloje buvo tenkinti 75 procentai ieškinio reikalavimų ir 71 procentas priešieškinio reikalavimų. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, kai tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų patenkinta ir atmesta vienodai, įvertinant tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos žymiai mažesnės negu atsakovo, be to atsakovas buvo atleistas nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai, susidarytų tokia situacija, kad ieškovė turėtų sumokėti didesnę bylinėjimosi sumą atsakovui vien dėl to, jog atsakovo atstovavimo išlaidos buvo daugiau nei tris kartus didesnės už ieškovės, kuri gindama savo teises naudojosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės teisinės pagalbos teikimu. Atsižvelgdamas į nurodyta aplinkybes teismas nurodė, kad kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš kitos šalies, šalys paliktinos prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.