Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-663-896/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-18
Bylos Nr.: e2A-663-896/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00751-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
Atsakovas: S. G.
Ieškovas: I. M.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-663-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00751-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 2.6.6.2.; 3.3.1.18.3. (S)

Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui S. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo S. G. priešieškinį ieškovei I. M. dėl sumokėto išlaikymo įskaitymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-852-05/04 priteisto išlaikymo iš S. G. nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iki 170 Eur kiekvienam kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodė, kad priteisto išlaikymo nebepakanka, kadangi praėjo (duomenys neskelbtini) metų, padidėjo vaikų poreikiai ir tik ieškovės gaunamų pinigų jiems tenkinti nebeužtenka. Šiuo metu kiekvieno vaiko išlaikymui reikia apie 455 Eur kas mėnesį.

Šalies argumentai

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad vaikų išlaikymui skirtas sumas yra visiškai sumokėjęs. Byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įskaityti jo sumokėtas sumas ieškovei į jos prašomą priteisti vaikų išlaikymo padidinimą ir konstatuoti, kad atsakovas yra išmokėjęs išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-852-05/04 iš atsakovo S. G. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini, ir Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį nuo 2018 m. sausio 18 d. padidinant jį iki 220 Eur per mėnesį vaikui Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir iki 240 Eur per mėnesį vaikui E. G.; priteisė valstybei iš atsakovo S. G. 71 Eur žyminį mokestį ir 467,30 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad 2004 m. kovo 17 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-852-05/04 iš atsakovo S. G. nepilnamečiams vaikams buvo priteistas išlaikymas po 37,65 Eur (130 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Abu vaikai turi specialių poreikių: abiem nustatyta (duomenys neskelbtini), E. G. nustatyta (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamos per mėnesį yra 361 Eur, atskaičius mokesčius, alga bei 90,44 Eur išmokos už vaikus. Ieškovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini). Atsakovo S. G. pajamos per mėnesį yra minimali mėnesinė alga, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, turi skolų kitiems kreditoriams. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir steigėjas, nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. registruotas įmonės vadovu.

5. Teismas padarė išvadą, kad vaikų poreikiai nuo 2004 m. kovo 17 d. esmingai pasikeitė, kas sudaro pagrindą keisti jiems priteisto ir šiuo metu nebeadekvataus išlaikymo dydį. Išlaikymas buvo priteistas, kai šalių nepilnamečiai vaikai buvo dvejų metų amžiaus, šiuo metu jiems yra po (duomenys neskelbtini). Priimant teismo įsakymą nebuvo įvertinti vaikų specialieji poreikiai, susiję su jų sveikata. E. G. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota bylos nagrinėjimo eigoje. (duomenys neskelbtini) amžiaus jaunuolio poreikiai maistui, aprangai, higienai, mokymosi bei kultūros vystymo priemonėms, laisvalaikiui ir pan. esmingai skiriasi nuo (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikių.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pačios ieškovės teismui teikiami duomenys apie vaikų poreikius yra prieštaringi, sprendė, jog šalių nepilnamečių vaikų vieno mėnesio poreikiai negali būti mažesni už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) kiekvienam, t. y. 800 Eur abiem vaikams. Įvertinęs vaikų specialiuosius poreikius bei tai, kad vaiko E. G. specialieji poreikiai yra didesni, nei vaiko Ž. G., teismas sprendė, jog E. G. poreikiai per mėnesį įvertintini 480 Eur suma, o Ž. G. – 440 Eur suma.

7. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, prašydamas įskaityti jo sumokėtas sumas ieškovei į jos reikalaujamą priteisti bei teismo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimą, ir konstatuoti, kad atsakovas yra išmokėjęs materialinį išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės. Priešieškinį atsakovas grindė aplinkybe, jog jis, norėdamas savo prievolę įvykdyti greičiau ir turėdamas tam galimybę, kadangi dirbo (duomenys neskelbtini), bei nežinodamas dėl savo ateities, vaikams mokėjo išlaikymą į priekį (avansu). Nuo 2010 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. į ieškovės sąskaitą pervesdavo žymiai didesnes pinigų sumas vaikų išlaikymui, nei buvo priteista. Todėl net ir skaičiuojant išlaikymą vaikams po 170 Eur kas mėnesį, jis seniai yra sumokėjęs visas priklausančias mokėti iki vaikų pilnametystės sumas. Vien laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. į ieškovės sąskaitą pervedė 10 033,93 Eur.

8. Teismas sprendė, jog šioje byloje negali būti taikomas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, kadangi CPK 687 straipsnio 4 dalis imperatyviai draudžia įskaityti išieškomą išlaikymą, o CK 6.134 straipsnio 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (atsakovas ginčija reikalavimą padidinti iš jo priteistą išlaikymą).

9. Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, kitų rašytinių įrodymų taip pat nustatė, kad atsakovo ieškovei iki 2015 m. sausio 1 d. pervedamos pinigų sumos buvo skirtos ir naudojamos ne tik šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti, bet ir pačių šalių poreikiams tenkinti, nes šalys iki 2015 m. sausio 1 d. vedė bendrą ūkį. Teismas padarė išvadą, kad negalima pripažinti, jog atsakovas avansu yra įvykdęs savo įstatyminę prievolę išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės, todėl negali būti tenkinamas ir priešieškinis.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Atsakovas S. G., atstovaujamas advokatės A. R., apeliaciniu skundu prašo 2018 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas priėmė sprendimą, kurio apeliantas neturi galimybės įvykdyti, nes tokių pajamų kokias priteisė teismas vaikų išlaikymui jis per mėnesį tiesiog neturi. Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei apelianto, kadangi ji turi nekilnojamojo turto bei jai priklausančių transporto priemonių, kurias galėtų realizuoti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pati elgėsi neatsakingai, transporto priemonė O. A. yra išregistruota ir negalinti dalyvauti viešajame eisme, todėl esant sunkiai materialinei padėčiai šią transporto priemonę ieškovė gali realizuoti ir taip nors dalinai pagerinti šeimos finansinę padėtį. Apeliantas nebeturi gerai apmokamo darbo (duomenys neskelbtini), todėl dirba Lietuvoje už minimalias pajamas ir neturi objektyvių galimybių daugiau teikti išlaikymo, o būtent tokio, kokio prašo ieškovė. Be to, atsakovas Lietuvoje sukūrė šeimą, jo žmona laukiasi kūdikio.

10.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi jai yra žinoma, jog išlaikymas vaikams yra išmokėtas į priekį iki vaikų pilnametystės, tačiau ji siekia dar kartą praturtėti neteisėtai atsakovo atžvilgiu. Vien jau laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. – 2017 m. gegužės mėn. atsakovas vaikams viso išmokėjo 10 033,93 Eur. Ieškovė nedirbo, todėl atsakovui iš esmės vienam kilo pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nors ieškovė niekur nedirbo, tačiau iš gaunamų apelianto pinigų sugebėjo įsigyti nekilnojamojo turto.

10.3. Apeliantas visuomet vaikams teikė išlaikymą. Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-852-05/04 iš atsakovo buvo priteista po 130 Lt (37,65 Eur) išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Apeliantas, norėdamas savo prievolę įvykdyti greičiau ir turėdamas tam galimybę, kadangi dirbo (duomenys neskelbtini), bei baimindamasis, kad šis gerai apmokamas darbas greit baigsis, vaikams mokėjo išlaikymą į priekį (avansu), t. y. iki jų pilnametystės. Toks išlaikymo mokėjimas neprieštarauja nei CK, nei kitiems teisės aktams.

10.4. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė pateikė teismui prieštaringus duomenis apie vaikų išlaikymui reikalingą sumą, kadangi posėdyje ieškovė paaiškino, jog nuo 2017 m. sausio mėnesio abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį reikia 650 Eur sumos. Tačiau teismas be jokio teisinio pagrindo padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kad abiem vaikams per mėnesį reikia 920 Eur. Teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad neturinti lėšų nupirkti dukrai vaistų, kurie yra gyvybiškai svarbūs ir neturi kas jai finansiškai padėtų. Todėl akivaizdu, kad ieškovė siekė suklaidinti teismą, nes pateikė sumas, reikalingas vaikų išlaikymui, kurių ji net neišleidžia, nes tokių pajamų per mėnesį neturi.

10.5. Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog apeliantas, kol turi galimybę, perves vaikų išlaikymui skirtus pinigus ženkliai didesnėmis sumomis avansu. Nors ieškovė susitarimo fakto nepatvirtino, tačiau tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, piniginiai pervedimai vaikų išlaikymui ir tai patvirtina, kad apeliantas savo prievolę yra įvykdęs. Apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad periodiškai grįždavo į Lietuvą pas vaikus arba vaikai su ieškove atvykdavo į (duomenys neskelbtini), kas yra visiškai suprantama, nes apeliantas visada vaikus išlaikė ir jais rūpinosi, tačiau jokio bendro ūkio su ieškove jie nevedė. Visas bendravimas apsiribojo tuo, kad apeliantas pervedinėjo pinigus į ieškovės banko sąskaitą vaikų išlaikymui.

10.6. Teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymus, jog apelianto ieškovei iki 2015 m. sausio 1 d. pervedamos pinigų sumos buvo skirtos ir naudojamos ne tik šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti, bet ir pačių šalių poreikiams tenkinti. Ieškovė gyveno Lietuvoje, o apeliantas (duomenys neskelbtini) ir tik periodiškai matydavosi su vaikais, todėl vaikų išlaikymui skirtas lėšas naudojo išskirtinai tik ji. Banko sąskaita, į kurią buvo pervedamos sumos vaikų išlaikymui, naudojosi vienintelė ieškovė ir ši aplinkybė teisme nepaneigta, todėl pagrįstai pripažintina, jog atsakovas avansu yra įvykdęs savo įstatyminę prievolę išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad visuose bankiniuose pervedimuose ieškovei buvo nurodyta, kad pinigai pervedami vaikų išlaikymui, t. y. pinigai turėjo būti panaudoti pagal paskirtį, išskirtinai vaikų poreikiams tenkinti. Šių svarbių įrodymų teismas nepagrįstai net neaptarė skundžiamame sprendime.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. M. prašo atsakovo S. G. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Jokio susitarimo su atsakovu, kad jis iš anksto sumokės vaikams išlaikymą, nebuvo. Priešingai, buvo sutarta, kad atsakovas mokės kiekvienam vaikui didesnį nei priteistas išlaikymą, t. y. po 150 Eur. Kol atsakovas vykdė šį susitarimą, ieškovė nesikreipė į teismą. Ieškovė turi vieną butą, kurį jai nupirko močiutė iš savo lėšų, o banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad butas įgytas iki atsakovui pradėjus siųsti pinigus iš (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) yra išregistruota (duomenys neskelbtini), pats atsakovas (duomenys neskelbtini) ją atidavė į metalo laužą. Vaikų specialieji poreikiai atsirado jau po teismo įsakymo priėmimo, o epilepsija dukrai diagnozuota tik šios bylos nagrinėjimo metu. Šias aplinkybes patvirtina išrašai iš vaikų medicininių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bei atmestas priešieškinis dėl išmokėtų lėšų įskaitymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

6. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė gimimo įrašą, iš kurio matyti, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl sprendžia, jog yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir prijungti naujus įrodymus.

Dėl faktinių aplinkybių

7. Nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. kovo 17 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš S. G. vaikų Ž. G. ir E. G. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 130 Lt (37,65 Eur) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 5). E. G. ir Ž. G. yra ieškovės ir atsakovo vaikai, gimę

8. (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 6, 9). Ieškovės apskaičiavimu kiekvienam iš vaikų išlaikyti reikia skirti 455 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 7, 10). E. G. ir Ž. G. (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 8,11). Ieškovė I. M. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis vidutiniškai yra 342,82 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 16-17, ). I. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 18-19) ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 20). S. G. darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. vasario mėn. sudarė vidutiniškai 237,40 Eur ( e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 39). I. M. 2018 m. vasario – balandžio mėn. gaudavo 90,44 Eur socialinę pašalpą (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 71). Per laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. S. G. I. M. į sąskaitą pervedė 89 750 (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra vaikų išlaikymas (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 72-74). Ieškovė pateikė į bylą mokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad 2018 m. kovo 11 d. pirkti kontaktiniai lęšiai už 27,65 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 77). E. G. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 100). Ž. G. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 102). S. G. nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2012 m. liepos 24 d. reguliariai į I. M. banko sąskaitą pervedinėjo lėšas (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 103-115). Per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. S. G. I. M. į sąskaitą pervedė 44 000 (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra vaikų išlaikymas (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 72-74). I. M. 2010 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo 130,52 Lt Ryanair, 2010 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 397,14 Lt Ryanair, 2011 m. sausio 18 d. sumokėjo 94,50 Lt Ryanair, 2011 m. sausio 27 d. sumokėjo 154 Lt Ryanair, 2011 m. vasario 4 d. sumokėjo 550,06 Lt Ryanair, 2011 m. vasario 8 d. sumokėjo 172,36 Lt Ryanair (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 123-132). Fotonuotraukose užfiksuoti ieškovė su atsakovu 2013 m. gruodžio 25 d. bei ieškovė, atsakovas ir vaikai 2013 m. gruodžio 30 d. (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 135-137). S. G. yra (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 148-149). (duomenys neskelbtini) pelno – nuostolio ataskaita patvirtina, kad per 2017 m. įmonė patyrė 255 Eur nuostolio (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 151), įmonės turtą sudarė 2 359 Eur vertės turtas (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 153). S. G. darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) yra 190 Eur per mėnesį (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 154-156). VSDFV Kauno sk. 2018 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė iš (duomenys neskelbtini) išieškoti 332,71 Eur skolą (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 157). VSDFV Kauno sk. 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė iš (duomenys neskelbtini) išieškoti 645,70 Eur skolą (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 158). VSDFV Kauno sk. 2018 m. birželio 20 d. sprendimu nusprendė iš (duomenys neskelbtini) išieškoti 750,90 Eur skolą (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 159). Lietuvos antstolių rūmų raštas patvirtina, kokios vykdomosios bylos yra antstolių žinioje dėl skolų išieškojimo iš S. G. (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 170-171). Kelto bilietai patvirtina, kad S. G. 2014 m. pirko bilietus 2 suaugusiems ir 3 vaikams keltu iš (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 172-176). S. G. ir I. M. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo pateikę prašymą įregistruoti santuoką (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 178). Atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė vaikas (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 53).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

10. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 37,65 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti po 170 Eur kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, be to, sprendė, kad yra pagrindas viršyti pareikštus reikalavimus, išlaikymą šalių dukrai E. G. padidino iki 240 Eur, o šalių sūnui Ž. G. padidino iki 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

12. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas; 2) teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius; 2) teismas netinkamai įvertino atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį.

13. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

14. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo sumos padidinimo, pažymi, kad vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

17. Išlaikymas priteistas po 37,65 Eur, vaikams esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Akivaizdu, kad vaikams esant (duomenys neskelbtini)metų amžiaus ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaikų poreikiams patenkinti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaikų poreikius.

18. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 170 Eur išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui ir pateikė skaičiavimus, kad kiekvienam vaikui kas mėnesį reikalinga išlaikymo suma yra 455 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minimali išlaikymo suma gali būti minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. 400 Eur sprendimo priėmimo metu. Be to, įvertino, kad vaikai turi specialiųjų poreikių, todėl šalių dukros išlaikymui priteisė po 240 Eur, o šalių sūnaus – po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra tik orientacinis, teismas kiekvienu atveju turi vertinti individualias faktines aplinkybes.

20. Šioje byloje nustatyta, kad vaikams yra po (duomenys neskelbtini) metų, jie lanko mokyklą, turi tam tikrų specialiųjų poreikių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą susiejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nes nėra nustatyta jokių duomenų, kad šiuo atveju vaikų poreikiai būtų mažesni. Kartu pažymėtina, kad spręsdamas dėl vaikų specialiųjų poreikių patenkinimo teismas turi įvertinti ne tik tą aplinkybę, kad tokie specialieji poreikiai yra, tačiau ir tai, kiek lėšų reikia skirti šių poreikių patenkinimui. Ieškovė į bylą pateikė du kvitus, kuriais įrodinėja išlaidas dukters regėjimo sutrikimui šalinti. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ji turėjo išlaidas vaikų plokščiapėdystei gydyti ar dukters traukuliniui sindromui gydyti, ieškovė nepateikė bei nenurodė, kad tokių išlaidų yra. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų pirkusi specialią ortopedinę avalynę ar vaistus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad vaikų specialieji poreikiai didina išlaikymo išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, diferencijuodamas vaikų išlaikymui priteistinas sumas, nepagrindė, kodėl dukros išlaikymui reikia skirti daugiau lėšų nei sūnaus išlaikymui.

21. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tą faktinę aplinkybę, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovui gimė dar vienas vaikas, todėl priteistas išlaikymas turi būti toks, kad atsakovas turėtų galimybę išlaikyti ir šį vaiką, todėl negali būti pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad jis negali skirti teismo priteistų sumų vaikų išlaikymui, nes jo pajamos yra minimalios, pažymi, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas.). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovas turi žinias ir įgūdžius, leidžiančius gauti didesnį atlygį, nes jis gali dirbti (duomenys neskelbtini). Pats atsakovas pasirinko gyvenimą Lietuvoje. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), kurios veiklos sritis - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vienintelis akcininkas ir direktorius, taigi yra specialių rinkoje vertinamos specialybės žinių turintis verslininkas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas tik dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių pateko į tokią finansinę padėtį, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas turi nedideles pajamas, nėra pagrindas mažinti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą.

23. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam iš vaikų po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, ir toks priteistas išlaikymas iš atsakovo nepažeis jo ir jo kito išlaikytinio teisių.

Dėl išlaikymo įskaitymo

24. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovo iki 2017 m. rugsėjo mėn. teiktas išlaikymas vaikams buvo teiktas kaip išlaikymas į priekį (avansu) iki jų pilnametystės, ir ar šią sumą yra pagrindas įskaityti kaip sumokėtą išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės.

25. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei neteisingai išsprendė reikalavimą dėl išlaikymo įskaitymo.

26. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šalys dar 2015 m. pradžioje, nors ir nebuvo sudariusios santuokos, vedė bendrą ūkį. Tokią išvadą pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma, kuriuos detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime: atsakovo ir liudytojų paaiškinimai, fotonuotraukos, banko sąskaitų išrašai, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažyma, iš kurios matyti, jog šalys (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė prašymą įregistruoti santuoką. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia tokios teismo išvados. Atsakovas, bendrai vesdamas bendrą ūkį su ieškove, rūpinosi ir vaikų išlaikymu, ir suprasdamas, kad 2004 m. kovo 17 d. teismo įsakymu priteista išlaikymo suma akivaizdžiai nepatenkina vaikų poreikių, jiems skyrė jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą atsakovas teikė ir vėliau, jau nutraukęs santykius su ieškove. Nors atsakovas teigia, kad tarp jo ir ieškovės buvo žodinis susitarimas, kad jis išlaikymą teikia į priekį (avansu), tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas tokių faktinių aplinkybių neįrodė. Tokius atsakovo teiginius paneigia ir jo teikto išlaikymo suma, kuri, skaičiuojant priteistą išlaikymą iki vaikų pilnametystės, jį viršija. Be to, atsakovas, pervesdamas lėšas kaip išlaikymą vaikams, nenurodydavo, kad jis mokamas avansu, nenurodydavo už kokius sekančius mėnesius išlaikymas teikiamas.

28. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė tarp šalių buvusio susitarimo, jog atsakovas teikiamą išlaikymą moka į priekį (avansu), todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad net ir iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, ieškinys lieka patenkintas visiškai, o priešieškinis lieka atmestas, bylinėjimosi išlaidų, priteistų skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirsto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32. Apeliacinis skundas buvo reiškiamas dėl ieškinio ir priešieškinio. Patenkinta apeliacinio skundo dalis, susijusi su ieškiniu. Ginčo suma buvo (5 520 Eur (220+240)x12) – 930,60 Eur (37,65 x 2 x 12) = 4 616,40 Eur. Patenkinta 720 Eur dalis, t. y. 15,60 proc. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš viso patenkinta 7,8 proc. apeliacinio skundo dalis.

33. Atsakovas sumokėjo 92 Eur žyminį mokestį, todėl jam iš ieškovės priteistina 7,18 Eur.

34. Ieškovei buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 91 Eur. Todėl iš atsakovo priteistina 83,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria pakeistas vaikams priteisto išlaikymo dydis ir ją išdėstyti taip:

„Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-852-05/04 iš atsakovo S. G. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį nuo 2018 m. sausio 18 d. padidinant jį iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų) kiekvienam vaikui.“

Priteisti iš I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,18 (septynis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,90 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 90 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasTomas Romeika