Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. atstovo advokato V. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-32-1068/2024 pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovams H. G., D. P. dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir notarė V. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimu atmestas ieškovės A. P. ieškinys dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu, ieškovės atstovui advokatui V. G. paskirta 500 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. P. atstovo advokato V. G. atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimu atmestas ieškovės ieškinys ir ieškovės atstovui advokatui V. G. paskirta 500 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Ieškovės atstovas advokatas V. G. 2024 m. balandžio 9 d. teismui pateikė prašymą panaikinti baudą, šį prašymą teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti nurodęs, kad galutiniu teismo sprendimu paskirta bauda gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimo tvarka, o CPK 107 straipsnyje nurodyta paskirtos baudos peržiūrėjimo tvarka netaikytina. Taip pat nurodyta, kad 2024 m. balandžio 16 d. nutartis yra neskundžiama.

12. Ieškovės atstovas advokatas V. G. 2024 m. balandžio 24 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, jį pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti.

13. Ieškovės atstovas advokatas V. G. atskiruoju skundu nesutinka su 2024 m. balandžio 26 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi, teismo argumentais, kad 2024 m. balandžio 16 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios apeliacine tvarka pagal atskirąjį skundą nagrinėjamos bylos dalykas yra atsisakymo priimti atskirąjį skundą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrįstumo klausimą nėra tikslinga pasisakyti dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų dėl galimo bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo, netinkamos nušalinimo pareiškimo nagrinėjimo tvarkos ir pan., taip pat dėl paskirtos baudos pagrįstumo, nepagrįstumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje yra pateiktas apeliacinis skundas, apeliaciniame skunde keliami minėti klausimai dėl nušalinimo pareiškimų, piktnaudžiavimo nušalinimo teise, ieškovės atstovui skirtos baudos pagrįstumo, šiais aspektais nurodyti ieškovės atstovo argumentai įvertintini ir dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo pasisakytina nagrinėjant apeliacinį skundą. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisėjas, CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka sprendžiantis teisėjo nušalinimo klausimą, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017, 26 punktas).

15. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Įvertinęs CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas būtent ir nurodė, kad gali būti skundžiamos tik CPK konkrečiai įvardytos arba bylos eigą užkertančios nutartys.

16. Remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys iš viso negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016 10 punktas, 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017 27 punktas).

17. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

18. CPK 103 straipsnyje įtvirtintos teismo nuobaudos (1 dalis), numatyta, kad nuobaudos skiriamos teismo nutartimi (2 dalis). CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Taigi ieškovės atstovas teisus, teigdamas, jog proceso teisės normos įtvirtina teismo nuobaudų skyrimą teismo nutartimi.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors paprastai teismo nuobaudos – baudos skiriamos (panaikinamos, sumažinamos) teismo nutartimi (CPK 106, 107 straipsniai), civilinio proceso teisės normos nedraudžia atskirus procesinius klausimus išspręsti ir baigiamuoju teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra nuspręsta baigiamuoju teismo sprendimu, todėl šiuo atveju netaikytina CPK 107 straipsnyje numatyta paskirtos baudos peržiūrėjimo tvarka ir teismo sprendimas, įskaitant ir jo dalį skirti baudą, gali būti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimo tvarka CPK XVI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas šią išvadą 2024 m. balandžio 16 d. nutartyje, kuria atsisakė priimti ieškovės atstovo prašymą dėl baudos panaikinimo, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-131-236/2016, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2278-854/2023 ir kt.

20. Šiuo aspektu sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), tačiau, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Taigi nepagrįsti atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neturėjo atsižvelgti į žemesnių instancijų nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus procesinius sprendimus.

21. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Taigi paskirtos baudos teisėtumas patikrinamas ne skundžiant nutartį atskiruoju skundu, o paduodant teismui, paskyrusiam baudą, pareiškimą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Nors CPK 107 straipsnis numato atskirą teismo paskirtos baudos peržiūros procedūrą, šiuo atveju, kaip minėta, esant paskirtai baudai galutiniu teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus bylą iš esmės, ji nėra taikytina. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėtas ieškovės atstovo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, priešingai, jį atsisakyta priimti 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi. Tai reiškia, jog tokios teismo nutarties negalima apskųsti atskiruoju skundu pagal CPK 107 straipsnį ir tai buvo išaiškinta ginčijama pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškovės atstovo prašymą, klausimas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo nėra išnagrinėtas. Būtent tai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog CPK 107 straipsnis nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria nenagrinėtas prašymas dėl teismo sprendimu paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutarties apskundimo galimybės CPK nuostatos tiesiogiai nenumato, taigi, pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktą ši nutartis neskundžiama.

22. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartis neužkirto kelio tolesnei proceso eigai. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės atstovo pareiškimą dėl baudos panaikinimo, nesudaro jokių kliūčių bylos eigai. Ieškovės atstovas turi galimybę teismo sprendimo dalį, kuria jam paskirta bauda, skųsti apeliaciniu skundu. Šią procesinę teisę ieškovės atstovas advokatas įgyvendino, iš informacinės teismų sistemos LITEKO civilinės bylos proceso kortelės duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog ištaisius apeliacinio skundo trūkumus ieškovės atstovo apeliacinis skundas 2024 m. gegužės 8 d. buvo priimtas ir civilinė byla yra išsiųsta apeliacinės instancijos teismui. Nepagrįsti ieškovės atstovo argumentai, kad jis nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir neturi teisės paduoti apeliacinį skundą dėl jam paskirtos baudos. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys ir kt., taip pat šių asmenų atstovai. Šiuo atveju ieškovės atstovas įgyvendina visas procesines ieškovės teises, tarp jų ­ir teisę paduoti apeliacinį skundą.

23. Nors ieškovės atstovas įrodinėja, kad teismas turėjo pareigą išnagrinėti jo prašymą CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ieškovės atstovo advokato interesai šiuo aspektu nėra pažeidžiami. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su ieškovės atstovo argumentais dėl jo pažeistų teisių. Ieškovei ir jos atstovui ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, taigi ir sprendimo dalį dėl atstovui paskirtos baudos, apeliacinės instancijos teismas, kuris nagrinės apeliacinį skundą, būtent ir pasisakys tiek dėl argumentų, susijusių su ginčo esme, tiek dėl baudos, paskirtos pagal CPK 95 straipsnį, pagrįstumo – pagrindo ją skirti, panaikinti ir (ar) sumažinti egzistavimo, įvertinęs tas pačias aplinkybes, kurios būtų vertinamos ir teikiant prašymą pagal CPK 107 straipsnį. Tais atvejais, kai asmuo teikiamame apeliaciniame skunde ginčija ir teismo sprendimu paskirtos baudos pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tokį apeliacinį skundą ir pasisako dėl baudos pagrįstumo, nors asmuo ir nebūna pasinaudojęs CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėta, kad dėl paskirtos baudos tuos pačius argumentus kaip ir atskirajame skunde ieškovės atstovas advokatas dėsto ir apeliaciniame skunde, prašo panaikinti sprendimu paskirtą baudą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas yra pasinaudojęs įstatymo jam suteikta teise apskųsti sprendimą, kuriuo jam paskirta bauda, apeliacinis skundas yra priimtas ir nėra teisinio pagrindo išvadai, kad jo teisės civiliniame procese ar teisė į procesinio sprendimo apskundimą būtų pažeista, nepagrįsti ieškovės atstovo teiginiai, kad jam buvo užkirsta teisė į apeliacinį procesą.

24. Konstatuotina, kad ieškovės atstovas turėjo galimybę (ja, kaip minėta, ir pasinaudojo) argumentus dėl jam paskirtos baudos nepagrįstumo išdėstyti apeliaciniame skunde. Taigi, ieškovės atstovas iš esmės pasinaudojo CPK 334 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise, nes apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės, jis nurodė tiek argumentus dėl ginčo, tiek dėl galimo bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo, tiek dėl jam paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise pagrįstumo, t. y. motyvus dėl šių nutarčių neteisėtumo ir nepagrįstumo įtraukė į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2024 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės atstovo pareiškimą dėl baudos panaikinimo, neskundžiama ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes ji neužkirto kelio tolesniam procesui pagal apeliacinį skundą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad, pirmosios instancijos teismui 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakius priimti 2024 m. balandžio 9 d. prašymą panaikinti paskirtą baudą, apelianto teisė įvertinti jam paskirtos baudos pagrįstumą neišnyko ir nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar apribojo apelianto procesines teises. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2024 m. balandžio 16 d. nutarties apskundimo galimybės CPK tiesiogiai neįtvirtina, ji neužkirto kelio tolesnei bylos eigai, tie patys argumentai dėl baudos yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės atstovui advokatui paskirta bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, negalėjo būti apskųsta atskirai nuo teismo sprendimo (CPK 334 straipsnio 1, 3 dalys). Konstatuotina, kad ginčijama 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuri negalėjo būti atskirojo skundo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).‏‏‎

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Todėl dėl atskirojo skundo argumentų, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturinčių esminės įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nėra tikslinga pasisakyti. Be to, kaip minėta, nepasisakytina dėl kitų argumentų, kurie taip pat nurodomi apeliaciniame skunde, nes dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo pasisakytina nagrinėjant apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.