Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. (M. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų (neveikimo) ir skundas grąžintas pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Asmens teisės reikšti ieškinį (skundą) ribojimas jo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tik patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

10. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti teisės norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

11. Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuota CPK XXXI skyriuje.

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 510 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, turi būti teismo sprendžiami taip, jog pasiektas rezultatas neprieštarautų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslams bei teisės į teismą įgyvendinimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja padavė skundą dėl antstolės neveikimo, t. y., pareiškėjos teigimu, jos prašomų antstolės procesinių dokumentų, priimtų vykdymo procese, nepateikimo (neišsiuntimo) pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog laikėsi įstatymo nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. kad prieš pareikšdama skundą teismui kreipėsi į antstolę. Dėl to pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, jog civilinėje byloje esantis pareiškėjos skundas, Klaipėdos apylinkės teisme gautas 2024 m. liepos 31 d., su prie jo pridėtais priedais, kuriuos pareiškėja pakartotinai pridėjo, ir su atskiruoju skundu pagrindžia, jog pareiškėja laikėsi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. pareiškėja pridėjo 2024 m. liepos 11 d. skundą (prašymą) antstolei, kuriuo prašoma atsiųsti prašyme nurodytų vykdymo procese priimtų antstolės dokumentų kopijas, AB Lietuvos pašto 2024 m. liepos 12 d. registruotosios pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntimo antstolės V. D. kontoros adresu (duomenys neskelbtini), kvitą ir AB Lietuvos pašto siuntų sekimo sistemos išrašo duomenis, patvirtinančius, kad 2024 m. liepos 16 d. nurodyta siunta buvo įteikta gavėjui. Taigi nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju civilinė byla yra popierinė, todėl aplinkybė, kad teismų informacinėje sistemoje civilinėje byloje yra skaitmenizuotas tik pareiškėjos skundas be priedų, nekeičia teisinio vertinimo ir nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja skunde teismui aiškiai nurodė, jog prieš kreipdamasi į teismą 2024 m. liepos 12 d. registruotąja pašto siunta išsiuntė 2024 m. liepos 11 d. skundą antstolei, kuriuo prašė pateikti (išsiųsti) jai antstolės priimtus procesinius dokumentus, nurodė registruotosios pašto siuntos numerį (duomenys neskelbtini), AB Lietuvos pašto siuntos sekimo dokumento kopiją, iš kurios duomenų matyti, kad siunta adresatui įteikta 2024 m. liepos 16 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, jog tuo atveju, jeigu teismui vis dėlto kilo abejonių, ar pareiškėja tinkamai laikėsi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, visų pirma turėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 straipsnis), t. y. teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjai pateikti įrodymus, kad prieš paduodama skundą teismui ji su skundu kreipėsi į antstolę.

15. Apeliantei teigiant, kad skundžiamą nutartį priėmusiam teisėjui turi būti iškelta drausmės byla, pažymėtina, kad iš atskirajame skunde dėstomų aplinkybių matyti, jog prašymas iškelti drausmės bylą teisėjui grindžiamas išimtinai jo, kaip teigia pareiškėja, netinkamai atliktais procesiniais veiksmais ir pareiškėjos netenkinančiu procesiniu sprendimu. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Taigi, žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai peržiūrimi ir priimant procesinius sprendimus ar atliekant procesinius veiksmus padarytos klaidos yra taisomos CPK nustatyta instancine sprendimų peržiūros tvarka, kuria nagrinėjamu atveju ir pasinaudojo pareiškėja.

16. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pernelyg formaliai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su skundo dėl antstolio veiksmų (neveikimo) priėmimu, padarė nepagrįstą išvadą, jog civilinis procesas pagal pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji panaikintina. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos M. M. skundo dėl antstolio veiksmų (neveikimo) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.