- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- II-108-927/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00887-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Nukentėjusysis
- "Autoerdvės kuras"
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija), atstovui Gyčiui Vaitkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. K. (R. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu Smalinės gatvė 22, Ašmenėlės kaimas, Rukainių seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė, atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės skundą dėl 2023 m. sausio 12 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-955-2023 (ROIK Nr. 22164474532), (toliau – Skundžiamas nutarimas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. K. Institucijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13005-2022 (ROIK: 22164474532) nubaustas 1150 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro kuro užpylimo kolonėlę, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ją ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi išnagrinėjus Pareiškėjo atstovės advokatės skundą nutarta panaikinti 2022 m. birželio 16 d. Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13005-2022 (ROIK Nr. 22164474532), ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui tyrimui atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
2. R. K. Institucijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-955-2023 (ROIK Nr. 22164474532) nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 1150 Eur bauda, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį - 11 Eur bauda ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 1150 Eur baudą už tai, kad jis vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro kuro užpylimo kolonėlę, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ją ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. vasario 21 d. gautas Pareiškėjo atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės skundas dėl Institucijos 2023 m. sausio 12 d. priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-955-2023, kuris priimtas nagrinėti (1 tomas, b. l. 154).
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies, nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
3.1. Skunde nurodė, kad skundžiamu nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, jame nurodant, kad eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Skunde akcentuojama, kad Pareiškėjas savo kaltės dėl eismo įvykio neneigia bei teigia, kad su savo vairuojamu automobiliu atsitrenkęs į dujų kolonėlę labai išsigando, todėl truputį pavažiavo nuo apgadintos kolonėlės, bet po kelių minučių grįžo. Grįžus Pareiškėjo draugas R. A., kuris buvo kartu su Pareiškėju, nuėjo į degalinės parduotuvę ir ten dirbusiai darbuotojai pasakė, kas atsitiko, paklausė ar yra pretenzijų ir ką tokiu atveju daryti, į ką degalinės darbuotoja atsakė, kad pretenzijų neturi ir jie gali važiuoti. Analogiškus paaiškinimus davė ir R. A.. Tačiau po kelių dienų su R. A. susisiekė degalinės darbuotoja, kuri nurodė, jog degalinės vadovė turi pretenzijų dėl minėto eismo įvykio, dėl ko Pareiškėjas ėmėsi inciatyvos, susiekė su degalinės vadove, nuvyko į degalinę bei iškvietė policijos pareigūnus. Pareiškėjo skunde teigiama, kad liudytojos L. Ž., kuri pranešė apie įvykį pareigūnams, pateiktame paaiškinime nutylėta, kad po kelių minučių po atsitrenkimo į dujų kolonėlę automobilis „VOLVO“ grįžo į degalinę ir automobilio keleivis buvo nuėjęs į degalinės parduotuvę. Pažymima, kad vaizdo įrašas iš degalinės taip pat buvo pateiktas tik iki eismo įvykio momento, taigi specialiai nepateikiant tolimesnio įrašo, iš kurio minėtos aplinkybės matytųsi. Degalinės paprašius pateikti papildomus vaizdo įrašus, į šį prašymą nebuvo atsakyta. Paminėtina ir tai, kad nors degalinės darbuotoja K. K. rašytame paaiškinime nurodė, kad atėjęs vaikinas (R. A.) neva tik nusipirko energetinį gėrimą ir apie apgadintą kolonėlę jai nieko nepasakė, tačiau tokiu atveju iš tiesų neįtikėtina, kad degalinės darbuotojai apgadintą kuro kolonėlę pastebėjo tik po beveik paros laiko po eismo įvykio, o tai patvirtina R. K. bei R. A. paaiškinimus, kad R. A. vis tik pranešė apie įvykį minėtai degalinės darbuotojai, tačiau šiai atsakius, kad „nieko tokio“, iš degalinės išvažiavo, o pretenzijos dėl apgadintos kuro kolonėlės kilo ir policijos pareigūnams apie eismo įvykį buvo pranešta tik atvykus degalinės vadovei.
Be to skunde pažymėta, kad kelių eismo taisyklių 222 punkte, kurio pažeidimas Skundžiamame nutarime inkriminuotas R. K., nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Pareiškėjo skunde tvirtinama, kad jis nesiekė tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepasiliko eismo įvykio vietoje. Pažymėtina, kad R. K. neturėjo jokio motyvo ar tikslo specialiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos - jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, buvo blaivus, automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu. Sužinojęs, kad degalinės vadovė dėl eismo įvykio turi pretenzijų, R. K. ėmėsi priemonių, kad įvykęs eismo įvykio faktas būtų nustatyta tvarka užfiksuotas, nevengė atsakomybės, padėjo nustatyti tiesą. Todėl Pareiškėjo veiksmai vertintini ne kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, o kaip sąžininga klaida, manant, kad apie įvykį degalinės, tai yra nukentėjusiojo, darbuotojai, pranešta tinkamai, jog pretenzijų dėl apgadintos kolonėlės nėra, tai yra R. K. nesuvokė, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Pareiškėjo skunde akcentuojama, kad Skundžiamame nutarime nėra pateikta jokių motyvų dėl R. K. padarytos veikos atitikimo ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiams, neatskleistas kaltės - tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos – turinys, todėl R. K. veiksmuose šio būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio - tiesioginės tyčios nėra, o Skundžiamas nutarimas dalyje dėl R. K. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turėtų būti panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta (1 tomas, b. l. 158-163).
4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo skundą palaiko ir pabėgti iš eismo įvykio vietos tikslo nebuvo, nes automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, kuris apmokėtų už apgadintą kolonėlę. Teigė, kad grįžti į degalinę tik nusipirkti energetinio gėrimo būtų nebuvę prasmės. Tvirtino, kad po eismo įvykio buvo labai išsigandęs, todėl draugas pasiūlė nueiti į degalinę, nes jis pažinojo degalinės darbuotoją. Kuri degalinės darbuotoja tuo metu dirbo Pareiškėjas neatsiminė. Teigė, kad draugas apie įvykį pasakė darbuotojai, ji pažiūrėjo pro langą ir pasakė, kad nieko tokio. Tvirtino, kad buvo blaivus (1 tomas, b. l. 181-182).
Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra būtino subjektyviosios pusės požymio tai yra tiesioginės tyčios, asmuo turi suvokti savo tokį elgesio neteisėtumą ir norą taip elgtis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje būtent šis asmuo suvokė savo pareigą pasilikti įvykio vietoje ir būtent ignoruodamas šią pareigą iš įvykio vietos pasišalino. Atstovės advokatės teigimu, R. K. neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, buvo blaivus, automobilis buvo draustas. Akivaizdu, kad iš eismo įvykio pasišalino sąžiningai suklydęs, jis buvo įsitikinęs, kad jo kartu važiavęs draugas pranešė apie eismo įvykį degalinės darbuotojai, kad apgadino kolonėlę ir ši jam pasakė nieko tokio, todėl manydamas, kad tinkamai pranešta degalinės darbuotojai, jis iš eismo įvykio ir išvažiavo. Dėl pranešimo, liudytojai duoda skirtingus parodymus. R. A. tvirtina, kad jis tikrai degalinės darbuotojai pasakė, kad atsitrenkė į kolonėlę ir ši pasakė, kad nieko tokio. K. K. teigia, kad tokio pranešimo nebuvo, kad jis tik nusipirko energetinį gėrimą ir išėjo. Atstovės advokatės nuomone, galimai darbuotoja turėjo daug užsakymų ir pagalvojo kas čia tokio, kaip ir jos pačios sakė, ta kolonėlė buvo tik pasvirusi. Kita vertus net jei net tikint K. K. parodymais, kad R. nieko nepasakė ir tik atėjo nusipirkti energetinį gėrimą ir išėjo, būtina atsižvelgti ir į R. vairavimo stažą, jis aiškiai paaiškino, kodėl pats nenuėjo, jis buvo išsigandęs, neseniai įgijęs teises, pavažiavo už tvoros ir tas draugas pasakė, kad nueis pranešti ir nuėjo. Tvirtino, kad R. K. neturėjo pagrindo nepasitikėti draugu, draugas pasakė, kad pranešė degalinės darbuotojai ir jis pasitikėjo, dėl to išvažiavo iš įvykio vietos. Jo veiksmuose nebuvo subjektyviosios požymių, tai yra tiesioginės tyčios, nes jis pasišalino sąžiningai suklydęs, manydamas, kad jo draugas tinkamai pranešė apie įvykį degalinės darbuotojai ir jiems jokių pretenzijų neturi. Mano, kad skundas yra pagrįstas ir prašo jį tenkinti, nutarimą dalyje dėl R. K. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnį 2 dalį panaikinti (2 tomas, b. l. 7-8).
Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad su R. K. atvažiavo užsakyti picos kolonėlėje Miško g. 6, Kenos k. Kai paėmė picas, važiavo atbula eiga ir atsitrenkė į dujų užpylimo kolonėlę. Jis išėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Automobilį vairavo K., bet jis išsigando ir pažiūrėti išlipo jis (teismo pastaba – R. A.). Jis pamatė, kad gal nieko tokio, tada jie gal du metrus nuvažiavo nuo kolonėlės, pasėdėjo, pažiūrėjo, kaip mašina. Jis pasakė K., kad gal reikia važiuoti atgal, nuvažiavo atgal, jis pasakė, kad išeis, nes pažįsta truputį pardavėją. Jis jai pasakė, kad jie atsitrenkė į kolonėlę, ji pamatė pro langą ir pasakė, kad nieko tokio ir jie nuvažiavo namo. Po kelių dienų jam pasakė L., kad jie parašė pareiškimą. Degalinės darbuotoja jį suprato, kai jis informavo, jog atsitrenkė į kolonėlę ir pasakė nieko tokio, nes ji viską matė pro langą. 200 metrų atstumu nuo šios degalinės yra parduotuvė „Aibė“. Policijos pareiškime parašė, kad nuvažiavo netoli parduotuvės „Aibė“, bet nelabai pamena, kiek tiksliai metrų pasakė, bet netoli nuvažiavo nuo tos kolonėlės. Gal degalinės darbuotoja nesuprato jo žodžių, jei parašė pareiškimą, iš karto jis galvojo, kad ji suprato, bet nieko nepasakė, dabar galvoja, kad gal suprato. Tvirtino, kad R. K. buvo blaivus. Tą dieną jis alkoholio nevartojo, nes buvo po darbo. Išlipęs iš automobilio pasakė K., kad nestipriai įlenkė, matė, kad kolonėlė šie tiek sulenkta, o kaip automobilis - nieko nematė. Kai ėjo į degalinę ji stovėjo prie kasos, ji aptarnavo klientą, nes dirba viena, ji tuo metu dirbo. Jis galvojo, kad ji suprato, kad jie trenkė į kolonėlę su mašina, taip tiesiai kad su mašina trenkė jai nepasakė, tiesiog, kad trenkė. K. bijojo eiti pas degalinės darbuotoją, todėl jis pasakė, kad nueis, nes jis (teismo pastaba – R. K.) buvo išsigandęs. Šiai dienai jam atrodo, kad nežymiai sugadinta, kad pakeist šias detales brangiai nekainuos. Jam pasirodė, kad nežymiai sugadinta kolonėlė, todėl taip pasakė K., kad tik skarda įlenkta. Ši kolonėlė po to tikrai veikė, nes jo viršininkas kiekvieną dieną važiavo prie tos kolonėlės ir pylė kurą, veikė normaliai (1 tomas, b. l. 199-201).
Liudytojos K. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad R. K. nepažįsta. Paties įvykio nematė, bet žino apie ką kalbama. Sužinojo, kad kažkoks vaikinas su „Volvo“ įvažiavo į kolonėlę, nes jai paskambino vadovė A. ir klausė ar ji žino apie toki įvyki, tuo metu buvo praktikantė, dirbo kartu su L., bet ji buvo kabinete. Tuo momentu dirbo viena, atėjo vaikinas, ji turėjo tada daug užsakymų. Paprašė padaryti picą be eilės, pasiūlė penkis eurus, ji padarė picą ir atidavė, po keleto minučių vėl atėjo tas vaikinas ir paklausė, kiek kainuoja energetinis, davė pinigus ir greitai išėjo nepasiėmęs grąžos. Teigė, kad salėje šio vaikino nėra, matytas tas vaikinas, bet nėra pažįstamas. Apie kolonėlę nieko nepasakė, tik paklausė energetinio kainos. Būtent tuo metu, kai ji buvo praktikantė, į jos pareigas neįėjo kolonėlės priežiūra, vaizdo stebėjimas. Į lauką darbuotojos išeina iš kitos pusės, nevaikšto pro ten, kur klientai. Negalėjo taip būti, kad jai pasakė apie kolonėlę, nes jeigu jai praneštų apie įvykį, ji išeitų į lauką ir pažiūrėtų, tokios informacijos, kad kažkas įvažiavo - net negirdėjo. Kad apgadinta degalinė sužinojo po kelių dienų, kai važiavo iš Kauno į Vilnių ir jai paskambino L, sakė greitai atvažiuoti į darbą, kažkas atsitiko. Atvažiavo į darbą ir tada vadovė parodė vaizdo įrašą. Vaizdo įraše pamatė, kad „Volvo“ vairuotojas atbuline eiga įvažiavo į kolonėlę. Vairuotojas įvažiavo, užvažiavo už užtvaro, apsisuko, apžiūrėjo mašiną, tada keleivis atėjo ir nusipirko energetinį. Už tvoros kolonėlės išvažiavo ir matė per kameras, kad apžiūrėjo mašiną, vėliau apsisuko ir nuėjo vaikinas nupirkti energetinio. Sustojo, pirma apžiūrėjo mašiną iš karto už tvoros, o vėliau apsisuko prie parduotuvės, kažkur už 200 metrų ir sustojo prie tvoros, kai atėjo energetinio. Nuo pačios kolonėlės, į kurią įvažiavo, iki to, kur sustojo už tvoros, yra tarp 5-10 metrų. Ten buvo matyti, kad išvažiavo mašina jau už vaizdo kameros ribų ir paskui po kiek laiko grįžo. Galvoja, kad prie parduotuvės, nes keletas sekundžių praėjo. Yra langai degalinėje į teritoriją, bet tuo metu turėjo daug užsakymų ir net neatkreipė dėmesio į tai. Žino R. vardą, nes rašė jos draugei L., nežino ar jis ją pažįsta. Šį atvejį tiksliai atsimena, nes pasiūlė 5 eurus, buvo keista ir paskui grąžos nepasiėmė, tik dėl to ir atsimena atvejį. Tie 5 eurai buvo dar prieš atsitrenkiant. Daugiau tą vakarą jų nematė. Vadovė parodė pačią kolonėlę, tik palinkusi kolonėlė buvo, vėliau ta kolonėlė ilgai neveikė. Kad apgadinta kolonėlė, pastebėjo po keleto dienų, bet kas tiksliai pastebėjo - nežino. Jie nieko toje degalinėje nedaro, „nuima“ ataskaitą ir viskas. Pati kolonėlė veikia automatiškai. Automatas stovi lauke ir galima atsiskaityti grynais arba kortele. Viduje kolonėlės yra picerija, o lauke yra degalinė, čia yra dvi skirtingos įmonės, ji dirba picerijoje. Tuo metu buvo praktikantė, kai įvyko įvykis, degalinė jai išvis ne prie ko. L. tuo metu buvo „ofise“. Ji irgi dirbo picų kepėja ir kasininke. Kolonėlė ir picerija yra dvi skirtingos įmonės. Jei degalinėje kažkas atsitiktų, ji skambintų degalinės vadovei, pavardės neatsimena (2 tomas, b. l. 2-5).
Liudytoja L. Ž. teismo posėdyje parodė, kad Supranta, dėl kokio įvykio čia yra ir prisimena, nes pati kvietė policiją. Ji dirbo ir degalinės operatore, ir picų kepėja. Dirbo, dienos metu pastebėjo, kad keistai stovi kolonėlė degalinėje, parašė vadovei A., ji atvažiavo. Jos atsuko kameras ir pamatė tą įvykį, kai įvažiavo į kolonėlę. Pamatė, kad išvažiavo iš aikštelės ir galbūt trenkėsi į kolonėlę, tada išvažiavo iš kolonėlės už tvoros, ten atsistojo, pažiūrėjo į mašiną ir grįžo vaikinas, bet ne vairuotojas, dar kai atsitrenkė, keleivis atidarė dureles ir pasižiūrėjo. Su K. K. teko kalbėti apie šitą įvykį, ji jai pasakė kai „video“ peržiūrėjo. Pas juos degalinė automatinė, operatorės funkcijos - sąskaitas faktūras išrašyti, kai degalus pila, priimti, kai atveža degalus. Vairuotojo nematė. Nežino ar K. matė tą vaizdo įrašą. Jos kartu dirbo tą dieną, jos nebuvo tuo momentu, kai vaikinas užsakė picą. Rašė pareiškimą ji, nes dirbo tą dieną, vadovė atvažiavo jau ne savo darbo metu. Buvo matyti, kad kažkas įvažiavo į degalinę. Ilgą laiką niekas nesipylė degalų. Tą dieną tas įvykis kai įvyko, tai buvo paskutinė jos darbo diena prieš išeigines ir kai atėjo po išeiginių tada pamatė, kad palinkusi kolonėlė. Pažįsta R. iš senų pažįstamų, jis po įvykio jai rašė, klausinėjo apie K., klausinėjo jos vardo, pavardės, jis pašalino keletą žinučių nuo jų bendravimo, ji parašė, kodėl jie pabėgo ir jis atsakė, kad gi nieko tokio. Jai į pareigas neįeina pareiga apžiūrėti, patikrinti kolonėlę. Jis paskui ištrynė tas žinutes, bet ji jau buvo perskaičiusi tas žinutes, telefone rodo, kad tos žinutės ištrintos. Kai jis pirmas parašė, ji jau buvo kameras pažiūrėjus ir žinojo, kad tai tas žmogus, ir tada paklausė, kodėl jie pabėgo. Tada, kai rašė pareiškimą - nežinojo, kas tai per asmuo, nes to įvykio ji nematė. Nežino, kodėl žinodama to asmens vardą ir pavardę nenurodė. Kai atėjo žmogus atsiskaityti už energetinį, neatkreipė dėmesio ar išgėręs, ar ne, turėjo daug darbo ir buvo pavargusi. Policijai įrašus teikė ji su vadove (2 tomas, b. l. 5-7).
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Institucija pateiktame atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodė, kad pateiktame R. K. atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės skunde prašoma 2023 m. sausio 12 d. Institucijos nutarimą Nr. 10- ANR_N-955-2023 dalyje dėl Pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas suprato, kad sukėlė eismo įvykį, bet pasišalino iš jo tik po to, kai apie jį buvo informuota degalinės operatorė. Tikslo išvengti atsakomybės neturėjo, nes informuotas apie degalinės vadovės turimas pretenzijas, pats nuvyko į įvykio vietą dėl deklaracijos pildymo. Institucija išnagrinėjusi ir įvertinusi surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas Nr. 10-ANR_N- 955-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22164474532 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašais, detalizuota sąmata, liudytojų paaiškinimais ir kita medžiaga nutarimas. Institucija nesutinka su advokatės Gintarės Leškevičienės skunde nurodomu argumentu, kad Pareiškėjo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios padaryti inkriminuojamą administracinį nusižengimą, dėl šios priežasties administracinio nusižengimo byla pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nutraukiama. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaltė dėl administracinio nusižengimo numatyto, ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia - sąmoningu veikimu. Institucijos vertinimu, Pareiškėjas sukėlęs eismo įvykį suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai - turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas, būtent dėl šių aplinkybių Pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. KET 222 punkte yra numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma - policijai. Institucijos atsiliepime pažymima, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles, todėl Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą apie įvykį informuoti nukentėjusįjį (nagrinėjamu atveju degalines „(duomenys neskelbtini)“ administraciją) arba policijos pareigūnus. Savarankiškai domėtis apie galimybę atlyginti nuostolius už eismo įvykio metu padarytą žalą. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. Institucijos nuomone, nutarimą Nr. 10-ANR_N-955-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22164474532 priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą, taip pat įvertinęs duomenis, kurie buvo gauti įvykdžius Institucijai numatytus įpareigojimus nurodytus teismo nutartyje Nr. II-211-927/2022, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjo atstovės advokatės skundą tenkinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo, prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (1 tomas, b. l. 168-174)
4. Teisme Institucijos atstovas nurodė, kad atsiliepimą palaikė ir atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant jauno amžiaus, Pareiškėjas turi teisę vairuoti, specialistai įvertino, kad jis išmano, kaip turi elgtis ir yra išlaikęs egzaminus, nuo to momento jis įgyja ir pareigas, jei sukeltų eismo įvykį. Šiuo metu sugadintas tik turtas, tos pareigos išlieka vairuotojui nepriklausomai nuo stažo. Nebuvo kreiptasi nei į nukentėjusįjį, nei į jo atstovą, pasitikėjo savo draugu, kuris nuėjo pakalbėt su trečiuoju asmeniu, kuris nesusijęs su turto savininku, kuris buvo sugadintas. Suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir išvažiavo, būtent tokie veiksmai atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio sudėtį. Manytina, kad institucijos nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai ir prašytume jo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, ją išnagrinėjo organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis ANK 569 straipsniu ir teismų praktika, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas, galimi jų prieštaravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei kitos svarbios aplinkybės. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-265-851/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-365/2020).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėjas vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro kuro užpylimo kolonėlę, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ją ir apgadino. Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdyje tvirtino, kad įvykus eismo įvykiui labai išsigando. Jo atstovė advokatė teigė, kad didelį išgąstį dėl sukelto eismo įvykio Pareiškėjas jautė dėl itin jauno amžiaus. Būtent dėl išgąsčio pats neišlipo iš automobilio, o tai padarė su juo buvęs keleivis R. A., kuris apžiūrėjo automobilį ir kolonėlę. Tiek Pareiškėjas, tiek pats liudytojas R. A. tvirtino, kad po įvykio pavažiavo nedidelį atstumą nuo kolonėlės, apžiūrėjo automobilį ir tuoj pat grįžo atgal, po ko R. A. nuėjo į degalinę ir informavo degalinės operatorę apie įvykį, ir tik jai pasakius „nieko tokio“ Pareiškėjas kartu su R. A. išvažiavo iš degalinės. Tuo tarpu teismo posėdyje apklausta liudytoja K. K. tvirtino, kad R. A. buvo užėjęs į degalinėje esančią parduotuvę, vieną kartą užsisakė picą, o antrą kartą nusipirko energetinio gėrimo, tačiau apie eismo įvykį jis jai nieko nepasakė. Liudytojos L. Ž. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, taip pat patvirtina šias aplinkybes.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjas būtų nesupratęs, kad įvyko eismo įvykis, kurį jis sukėlė. Tai patvirtino ir pats Pareiškėjas. Bylos duomenys, t. y. vaizdo medžiaga, liudytojų parodymai patvirtina, kad pats Pareiškėjas nei iš karto po eismo įvykio, nei jau pavažiavus nuo degalinės, nebuvo išlipęs iš automobilio, neapžiūrėjo eismo įvykio padarinių ir padarytos žalos, bei nenuėjo pranešti apie įvykį degalinės darbuotojams. Nors Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad to nepadarė, nes buvo labai išsigandęs, tačiau teismas pažymi, kad KET 222 punkte yra numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Todėl būtent Pareiškėjas turėjo pareigą pranešti apie įvykį. Taip pat pritartina Institucijos nuomonei, jog vairuotojas, išlaikęs egzaminus ir įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę, įgyja pareigą įvykus eismo įvykiui, už kurį yra atsakingas, apie įvykį informuoti nukentėjusįjį arba policijos pareigūnus.
Pareiškėjas tvirtina, kad už jį šiuos veiksmus, t. y. pranešimą apie eismo įvykį, atliko kartu buvęs R. A.. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojos, davusios parodymus byloje, nepatvirtino Pareiškėjo versijos ir teigė apie eismo įvykį sužinojusios tik kai pačios pastebėjo apgadintą kolonėlę, o R. A. antrą kartą (po eismo įvykio) užėjęs į degalinės parduotuvę tik nusipirko energinio gėrimo, tačiau apie eismo įvykį nieko nesakė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šią Pareiškėjo ir liudytojo R. A. versiją, priešingai, ją paneigia kitų įrodymų visuma: liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga, kiti byloje surinkti duomenys. Pažymėtina, kad liudytojo R. A. parodymus teismas vertina kritiška dar ir dėl to, kad jis yra atsakomybėn traukiamo R. K. draugas, galimai suinteresuotas bylos baigtimi, o būtent - siekia pagerinti atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Tačiau nepaisant to teismas akcentuoja, kad šiuo atveju ne kitas asmuo, o būtent Pareiškėjas turėjo pareigą pranešti apie eismo įvykį ir jos neįvykdęs pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Taip pat pasisakytina apie Pareiškėjo veiksmus ir iniciatyvą, po to kai jis sužinojo, jog dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos buvo kreiptasi į policijos pareigūnus. Teismas šiuos Pareiškėjo veiksmus vertintina kaip siekį pagerinti savo teisinę padėtį ir paneigti kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nes sužinojęs, kad apie eismo įvykį yra pranešta policijai, suprato, kad administracinės atsakomybės išvengti nepavyks, todėl pats nuvyko į eismo įvykio vietą bei pranešė policijai.
Teismas, patikrinęs Skundžiamą nutarimą, įvertinęs Pareiškėjo skundą ir Institucijos atsilepimą, teisme duotus liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad R. K. atžvilgiu 2023 m. sausio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-955-2023, ROIK: 22164474532 priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo R. K. (R. K.) atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-955-2023, (ROIK: 22164474532) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.