- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- AN2-265-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03439-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aiva Survilienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė, Vilija Gražulytė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal apelianto G. Č. atstovės advokatės Deimantės Drąsutavičienės (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria panaikintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Institucija, Tarnyba) 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir bylą grąžinti Institucijai atlikti papildomą tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu netenkintas E. J. 2020-08-19 prašymas patraukti G. Č. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 3 dalį dėl E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo G. Č. melagingo pranešimo apie vaiko teisių pažeidimą ir būtinumą ginti nepilnametės dukros teises nuo pranešime nurodytų E. J. veiksmų, ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi iš dalies tenkintas pareiškėjos E. J. skundas dėl Institucijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo – nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Institucijai atlikti papildomą tyrimą. Teismo vertinimu, vyriausioji specialistė, atlikdama tyrimą ir priimdama tik paviršutinišką nutarimą, nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, t. y. tyrimas buvo atliktas neišsamiai, priimtas nutarimas yra nemotyvuotas, todėl naikintinas, o byla grąžintina institucijai, priėmusiai nutarimą, papildyti tyrimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria panaikintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir byla grąžinta Tarnybai atlikti papildomą tyrimą, ir priimti naują nutartį – pareiškėjos E. J. skundą atmesti ir priteisti iš E. J. G. Č. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta G. Č. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus priteisti G. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog Tarnyba apie vaiko teisių pažeidimą dėl jo teisės matytis su tėvais sužinojo iš G. Č. žodinių pranešimų, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kadangi Tarnybai tuo metu iš civiline tvarka nagrinėtos bylos buvo žinomos aplinkybės, susijusios su galimu vaiko teisių pažeidimu, kurios pasireiškė nepilnamečio vaiko – dukros E. Č. – nebendravimu su tėvu, jos teisių į šeiminius ryšius pažeidimu. 2020-06-16 pareiškėjos E. J. susitikimas su Tarnybos specialistais ir dukros E. Č. apklausa įvyko išimtinai dėl Tarnybos specialistės D. R. noro pabendrauti su šalimis ir vaiku, prieš pateikiant teismui išvadą, o ne G. Č. 2020-06-09 susitikimo su Tarnybos specialistais metu nurodytų aplinkybių pagrindu.
5. Atkreipiamas dėmesys, kad G. Č. jokio pranešimo Tarnybai, kuriuo būtų siekęs Tarnybos veiksmų, neteikė ir atitinkamai Tarnyba jokių veiksmų neatliko. Šias aplinkybes patvirtina pačios Tarnybos nurodytos aplinkybės, jog G. Č. 2020-06-09 susitikimo metu išsakyta nuomonė nebuvo vertinama kaip pranešimas dėl būtinumo ginti nepilnametės dukros E. Č. teises. Šios aplinkybės pažymi, jog joks G. Č. pranešimas Tarnyboje nebuvo ir nėra fiksuotas. Tiek Tarnyba, tiek ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. nurodė, jog tuo metu visi Tarnybos veiksmai buvo atlikti nepriklausomai nuo G. Č. 2020-06-09 nurodytų aplinkybių, t. y. Tarnybos specialistė D. R. nurodė ir patvirtino, jog susitikimai su šalimi ir dukros E. Č. išklausymas buvo iš anksto numatyti, siekiant teismui pateikti Tarnybos išvadą civilinėje byloje, o tai reiškia, jog ar G. Č. būtų nurodęs kokias nors aplinkybes, ar nebūtų, pareiškėja E. J. vis tiek būtų iškviesta į Tarnybą bei išklausyta dukros E. Č. nuomonė.
6. Pažymima, kad G. Č. už melagingą pranešimą pagal ANK 75 straipsnį galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu pagal G. Č. pranešimą Tarnybos specialistams atlikus veiksmus, informacija apie būtinumą ginti nepilnamečio vaiko teises būtų nepasitvirtinusi, t. y. Tarnybos darbuotojų darbas būtų sutrikdytas nesant objektyvių priežasčių. Aplinkybę, jog Tarnybos darbas nebuvo sutrikdytas, patvirtino pati Tarnyba tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek baigiamųjų kalbų metu.
7. Nurodoma, kad teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, jog nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp šalių nurodytų aplinkybių ir kad iš esmės nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimo veiksmai, todėl yra pagrindas bylą grąžinti Tarnybai atlikti papildomą tyrimą, yra nepagrįsti ir neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi net ir atlikus šiuos veiksmus, vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, G. Č. negalėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi jo veiksmuose nėra ne tik tyčios, bet ir kitų būtinų ANK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų požymių – pranešimo ir Tarnybos darbo sutrikdymo. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo vertinti bylos esmines aplinkybes, o ne išimtinai tam tikrų Institucijos veiksmų neatlikimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teigiama, kad teismas, priimdamas nutartį dėl tariamo G. Č. 2020-08-17 melagingo pranešimo, iš esmės jo nevertino, o tik formaliai nurodė, jog Tarnyba neišsamiai atliko tyrimą. Teismas dėl šio tariamo G. Č. melagingo pranešimo nepasisakė, o apsiribojo tik abstrakčiais, niekuo nepagrįstais vertinimais, deklaratyviu teiginiu, jog Tarnyba neatliko būtinų veiksmų.
9. Atkreipiamas dėmesys, kad Tarnyba, gavusi G. Č. pranešimą, ėmėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų, t. y. apklausė G. Č., pareiškėją E. J., išklausė vaiko nuomonę ir atitinkamai teisės aktų nustatyta tvarka pateikė vaiko situacijos vertinimą, kuriame nurodė apie vaiko – dukros E. Č. – teisių pažeidimą – socialinių paslaugų poreikį. Tuo pagrindu Tarnyba 2020-09-22 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl atvejo vadybos inicijavimo – socialinių paslaugų šeimai paskyrimo, o tai reiškia, kad Tarnyba savo kompetencijos ribose pagal G. Č. pranešimą įžvelgė grėsmę dukros E. Č. teisėms ir interesams bei pagalbos poreikį įgyvendinant vaiko teises, nurodant nedelsiant organizuoti pagalbos suteikimą vaikui E. Č. ir šeimai. Dėl šios priežasties G. Č. 2020‑08-17 pranešimas apie būtinumą ginti nepilnametės dukros E. Č. teises buvo pagrįstas, t. y. Tarnybos darbuotojų veiksmai buvo atlikti esant objektyvioms priežastims ir pagrindui. Tarnyba iki šios dienos laikosi pozicijos, jog šeimoje yra pažeidžiamos vaiko teisės ir šeimai reikalinga specialistų pagalba.
10. Galiausiai nurodoma, kad G. Č. jokio 2020-08-17 melagingo pranešimo Tarnybai neteikė, o Tarnyba, pranešimo pagrindu atlikusi veiksmus ir nustačiusi, jog G. Č. pranešimas yra pagrįstas, atitinkamai neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti tyrimo gavus pareiškėjos E. J. reikalavimą dėl neva melagingo G. Č. pranešimo. Dėl šios priežasties teismas neobjektyviai ir formaliai įvertino faktines aplinkybes, pilnai ir objektyviai neištyrė visų įvykio aplinkybių bei byloje esančių įrodymų, kas turėjo įtakos neteisingos nutarties priėmimui – bylos grąžinimui Tarnybai atlikti papildomą tyrimą, nors, apelianto įsitikinimu, byloje surinkti duomenys sudarė pagrindą Tarnybos 2020-11-04 nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos E. J. skundą atmesti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjos E. J. (toliau – pareiškėja) atstovė advokatė Vilija Gražulytė prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-18 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ANK 75 straipsnio 3 dalies taikymo prasme neturi reikšmės, ar asmuo, kuris teikia informaciją Tarnybai, turi tikrą, ar tariamą teisę, kurią siekia įgyvendinti, - šios bylos atveju tai G. Č. teisė bendrauti su nepilnamete dukra. ANK 75 straipsnio 3 dalie taikymo nagrinėjamoje byloje vienas esminių aspektų, ar G. Č., siekdamas įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra, turėjo teisę pateikti Tarnybai žinomai melagingą informaciją apie tai, kad nepilnametės dukros mama E. J. tariamai pažeidžia tėvo teises, kadangi tariamai nevykdo teismo nustatytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pažymima, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2020-06-09 Tarnyboje įvyko G. Č. susitikimas, kurio darbotvarkė dėl bendravimo tvarkos nustatytos teismo sprendimo nevykdymo, t. y. dėl pažeidžiamų vaiko teisių. Susitikimo metu G. Č. informavo Tarnybą, kad E. J. pažeidžia nepilnametės dukros teises, kadangi nevykdo 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, dėl ko jis negali matytis su dukra, kad pažeidimas pasireškia šiais konkrečiais E. J. veiksmais: E. J. nesuderina su tėvu jokio nepilnametės dukros vizito pas psichologę R. S.; tėvui atvykus pas psichologę R. S. bendrauti su dukra, paaiškėja, kad susitikimo laikas būna pakeistas; tėvui atvykus psichologę R. S. bendrauti su dukra, E. J. neatvažiuoja – neatveža dukros. Siekdamas įtikinti, kad jo teikiama informacija yra teisinga, G. Č. melagingai informavo Tarnybą, kad jau yra paduotas skundas antstoliui dėl baudos už teismo nustatytos tėvo laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nevykdymą – surašyti 28 atvejai. Tarnyba, išklausiusi G. Č. informaciją apie būtinybę ginti nepilnametės dukros teises 2020-06-09 susitikimo protokolu 1SP-122, be kita ko, nutarė „<...> 2) dėl motinos teismo sprendimo nevykdymo kreiptis į antstolį ir prašyti teismo paskirti baudas; 3) skirti šeimai atvejo vadybą.“ Kitaip tariant, buvo nuspręsta imtis veiksmų, ginant nepilnametės dukros teises nuo G. Č. nurodytų tariamų E. J. veiksmų, kuriais ji tariamai nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos.
14. Teigiama, kad E. J. pateikti 2020-06-17 paaiškinimai su rašytiniais įrodymais ir G. Č. slapta nuo E. J. pasirašyta sutartis su psichologe R. S., pagal kurią G. Č. galėjo visiškai nevykti ir nevyko į visus 5 paskirtus susitikimus su dukra pas psichologą, ne tik paneigė G. Č. nurodytas aplinkybes apie tai, kad E. J. nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau taip pat įrodė, kad nepilnametės dukros E. Č. tėvas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, t. y. apie būtinumą ginti nepilnametės dukros teises nuo pranešime nurodytų tariamų E. J. veiksmų, kuriais ji pažeidžia teismo nutartimi nustatytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nuostatas.
15. Nurodoma, kad Tarnyba pripažino, kad G. Č. 2020-06-16 pateikta informacija buvo melaginga, kad pateiktą informaciją E. J. paneigė, tačiau Tarnyba dėl nesuprantamų priežasčių nemato G. Č. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
16. Pažymima, kad melagingas pranešimas apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus yra baigtas, kai ANK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytai institucijai bet kokia forma perduodama melaginga informacija. Aplinkybė, ar Tarnyba atliko pranešimo tyrimą, ar pažeisdama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 5 dalie 2 punktą, tokio tyrimo neatliko, neturi reikšmės pažeidimo ANK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu konstatavimui.
17. Nurodoma, kad psichologei R. S. 2020-07-02 atsisakius teikti paslaugas 2020-08-14 melagingo pranešimo pateikimo dienai pats G. Č. nebuvo pateikęs jokių naujų psichologų kandidatūrų, iš kurių E. J. galėtų pasirinkti vieną ir tėvo susitikimai dalyvaujant psichologui galėtų vykti, todėl 2020-08-14 melagingo pranešimo pateikimo metu nebuvo jokių objektyvių galimybių vykdyti teismo nutartimi nustatytus tėvo ir dukros susitikimus. Naujas psichologų kandidatūras jis pasiūlė tik 2020-09-28, t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po to, kai psichologė R. S. atsisakė teikti paslaugas. Tam, kad bendravimas vyktų, tėvas turėjo pasiūlyti psichologų kandidatūras ir dalyvauti susitikimuose su dukra.
18. Nurodoma, kad paskutinis tėvo susitikimas su dukra įvyko dar pas anksčiau teismo nutarties vykdyme dalyvavusią psichologę 2018-12-18, t. y. daugiau nei prieš 3 metus. Vėliau pats G. Č. neatvyko į visus E. J. organizuotus susitikimus, tuo tarpu dukra į visus susitikimus mamos buvo atvežama, nors tėvas ir neatvykdavo. Dėl šios priežasties G. Č. 2020-08-04 pranešimas, kad E. J. nevykdo teismo nutarties ir bendravimo tvarkos, yra akivaizdžiai melagingas – pats G. Č. neatvyko į susitikimus su dukra pas psichologę, pats G. Č. beveik 3 mėnesius nesiūlė trijų psichologų kandidatūrų, iš kurių E. J. galėjo išsirinkti vieną ir būtų tęsiamas teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas.
19. Atkreipia dėmesį, kad atlikus situacijos analizę, išnagrinėjus G. Č. skundą (pranešimą), Tarnybos surinktą medžiagą, E. J. paaiškinimus, ugdymo įstaigų pažymas, 2020-10-02 buvo priimtas sprendimas E. J. šeimai nepradėti atvejo vadybos proceso. Tyrimo metu G. Č. 2020-08-14 melagingame pranešime nurodytos aplinkybės, kad E. J. nevykdo teismo nutarties ir bendravimo tvarkos, nebuvo nustatytos.
20. Pabrėžiama, kad E. J. tinkamai vykdė teismo nustatytą G. Č. bendravimo su dukra tvarką, dukra buvo atvežama į kiekvieną paskirtą susitikimą, tačiau į susitikimus neatvykdavo pats. G. Č., psichologei R. S. 2020-07-02 atsisakius teikti paslaugas 2020-08-14 pranešimo pateikimo metu bendravimo tvarka objektyviai negalėjo būti vykdoma. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad 2020-06-16 ir 2020-08-14 G. Č. pranešimais Tarnybai buvo pateikta žinomai melaginga informacija apie būtinybę ginti nepilnametės dukros teises nuo tariamų E. J. veiksmų, kurie pasireiškia teismo nutartimi nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nevykdymu.
21. Nurodoma, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikų aplinkybės bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, tyrimas atliktas neišsamiai.
22. Taip pat pažymima, kad E. J. kaip nukentėjusioji nėra atsakinga už G. Č. patirtas proceso išlaidas, o teismui sprendžiant, kad yra teisinis pagrindas atlyginti G. Č. bylinėjimosi išlaidas, jos priteistinos iš Institucijos, priėmusios nepagrįstą nutarimą, kurį teismas panaikino nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
23. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla grąžinta Institucijai atlikti papildomą tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta.
24. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į jį iš esmės yra keliamas klausimas dėl ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių buvimo G. Č. veiksmuose, t. y. ar jis Institucijai suteikė žinomai melagingą informaciją apie būtinumą ginti jo nepilnametės dukros E. Č. teises ir interesus dėl motinos E. J. veiksmų.
25. Institucija 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos motyvavo tuo, kad G. Č. veiksmuose nebuvo kaltės ir savo sprendimą grindė ANK 591 straipsnio 1 punktu, pagal kurį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta nepagrįstai, kadangi administracinio nusižengimo byloje iš esmės nebuvo atliekamas joks tyrimas, sprendimas grįstas tik formaliais G. Č. ir E. J. pasisakymais, nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo byloje esančių duomenų ir panaikinto Institucijos nutarimo argumentų vertinimu nesutikti neturi pagrindo.
26. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
27. Taip pat pažymėtina, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 617 straipsnio 1 dalis).
28. Nurodyto reglamentavimo kontekste pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Institucija, priimdama sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo, neatliko jokių tyrimo veiksmų bei iš esmės nenagrinėjo G. Č. bei E. J. pranešimuose nurodytų aplinkybių, o apsiribojo deklaratyviu teiginiu dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo, t. y. Institucija nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikų aplinkybės bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, buvo pakankamas pagrindas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą grąžinti atlikti papildomą tyrimą. Nors administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta dėl kaltės G. Č. veiksmuose kaip būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio nebuvimo, Institucija plačiau nemotyvavo (nedetalizavo), kodėl G. Č. veiksmuose nenustatė jo kaltės, t. y. nenustatė, ar G. Č. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo požymius, tačiau jis veikė nekaltai, ar nebuvo padaryta ir pati veika, kuri galėtų būti vertinama kaip administracinis nusižengimas. Šios aplinkybės, idant Institucijos nutarimas nepradėti ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną būtų motyvuotas ir pagrįstas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėjo ir galėjo būti nustatytos.
29. Dėl nurodytų priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Institucija išsamiai neištyrė, neįvertino visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp apelianto ir pareiškėjos pranešimų, pateiktų Institucijai, ir (ar) G. Č. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių duomenų, todėl skundžiamas nutarimas, minėtų ANK reikalavimų priimant procesinį sprendimą kontekste, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko jis panaikintas ir byla grąžinta Institucijai atlikti papildomą tyrimą pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų nepadarė, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
30. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas G. Č.. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Kita vertus, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas administracinio nusižengimo byloje nedalyvauja BPK 104 straipsnio 1 dalyje numatytu procesiniu statusu, jam pagal nurodytą reglamentavimą įstatymas šioje administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijoje nenumato galimybės atlyginti proceso išlaidas, todėl toks apelianto reikalavimas yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto G. Č. atstovės advokatės Deimantės Drąsutavičienės skundo netenkinti, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.