Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. J., jos atstovui advokato padėjėjui Sauliui Saulėnui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Č., jo atstovei advokatei Deimantei Drąsutavičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. (toliau – pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagrįstumo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į jį esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas iš Tarnybos persiųstas pareiškėjos E. J. skundas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.

2. Pareiškėja prašo panaikinti Institucijos 2021-11-04 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje Nr. ROIK 20125156636, (toliau – nutarimas) ir įpareigoti Instituciją pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal skunde nurodytą administracinį nusižengimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neišsiaiškinus faktinių bylos aplinkybių, tyrimą atlikus nevisapusiškai ir neišsamiai. Nors nutarime konstatuota, kad tyrimo metu nesurinkta duomenų, jog G. Č. būtų turėjęs tyčią paskleisti žinomai melagingą informaciją apie pareiškėją, teigdamas, kad vaiko motina piktybiškai neleidžia susitikti jam su dukra, ją nuteikinėja prieš jį, yra subjektyvi pastarojo nuomonė, įtakota besitęsiančių teisminių ginčių, bei sudėtingų vaiko tėvų tarpusavio santykių, tačiau priešingai pareiškėjos teigimu, vaiko tėvui nepakanka tėvystės įgūdžių, o ji sąžiningai organizuoja dukros susitikimus pas psichologus, ji sugeba tinkamai užtikrinti vaiko poreikių, atitinkančių jos raidą. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba neatliko išsamaus tyrimo dėl E. J., jos teigimu dviejų melagingų G. Č. pranešimų, t. y. dėl 2020-06-09 bei 2020-08-04 dėl susitikimo protokole 1SP-122 priemonių taikymo – įsirašyti ir lankyti STEP kursus; dėl teismo sprendimo nevykdymo kreipiantis į antstolį; dėl atvejo vadybos skyrimo šeimai; dėl E. J. nuteikinėjimo vaiko prieš tėvą bei neleidimo jam pasimatyti su dukra. Pareiškėjos manymu, Tarnyba neatliko jokio išsamaus tyrimo (analizės) aukščiau minėtais klausimais, o pasirėmė tik susitikimu metu su proceso dalyviais surašytais protokolais.

3. Tarnyba į pareiškėjos skundą atsiliepime nurodė, kad gavusi G. Č. pranešimą, įžvelgė galimą vaiko teisės gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (VTAPĮ 12str.) pažeidimą, ėmėsi priemonių numatytų VTAPĮ 36 str. 1d., taip pat vertino visą turimą Skyriuje informaciją apie E. C. situaciją, išklausė ne tik G. Č., bet ir E. J., nepilnametės E. C. nuomonę ir viską apibendrinęs užpildė informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimo formą -1IGP-2827, bei priėmė sprendimą: „vertinti vaiko situaciją (nurodyti tą patvirtinantys faktai): Vaiko tėvas kreipėsi į Skyrių prašydamas pagalbos, nurodydamas, kad jau tris metus nedalyvauja dukters gyvenime, neturi galimybės su ja susitikti ir bendrauti. Vaiko motina nurodė, kad G. Č. pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra melagingas, kadangi jis nesusitinka su dukterimi, neišsirenka psichologų, kurie turėtų dalyvauti vykdant jo bendravimą su dukterimi. Remiantis vaiko įstatyminių atstovų nuomonėmis pastebima, kad jiems sunku susitarti dėl tėvo ir vaiko bendravimo, ryšio atkūrimo, reikalinga specialistų pagalba. Vaikas nurodė, kad G. Č. jai kelia blogus prisiminimus, nenori apie jį kalbėti. Stebimas vaiko ir tėvo ryšio atkūrimo poreikis.“

2020-09-18 Skyrius vertino E. C. vaiko situaciją (VTAPĮ 36¹ str.) ir nustatė rizikos veiksnius: neigiamą vaiko atstovų santykį su vaiku, nepakankamas vaiko atstovų pagal įstatymą žinias ir įgūdžius apie vaiko raidą ir brandą, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančią raidą ir tai, kad vaiko atstovai pagal įstatymą gyvenimo skyrium metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą, bei kreipėsi dėl pagalbos vaikui ir šeimai - t. y. dėl atvejo vadybos paskyrimo į Vilniaus miesto savivaldybę.

Skyrius G. Č. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą vertino kartu su visa turima informacija apie nepilnametę E. C. ir matė vaiko ir tėvo ryšio atkūrimo poreikį, todėl vertinti jo kaip akivaizdžiai melagingo, neturėjo pagrindo, kadangi tėvų tarpusavio konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo savaime preziumuoja vaiko interesų pažeidimą.

II. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

4. Pareiškėja E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Tarnybai atliekant tyrimą dėl G. Č. pranešime išdėstytų teiginių pagrįstumo nebuvo imtasi priemonių dėl jos paaiškinimo paėmimo, todėl nėra teisinio įvertinimo 2020-06-09 bei 2020-08-14 melagingų pranešimų, kad neva tėvas atvyksta į susitikimus, o ji su vaiku neatvažiuoja pas psichologę; kad tėvas yra informuojamas apie susitikimą, tačiau jis ignoruoja žinutes, neatsako ir į susitikimus neatvyksta; visi susitikimai vyksta teismo nustatyta tvarka, vaiką į susitikimus atveža. Susitikimo metu buvo mesti kaltinimai, kad tariamai ji pažeidinėjo teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ji paneigė tas aplinkybes. Pareiškėjos teigimu G. Č. vienas melagingas pranešimas buvo 2020-06-09, kada buvo išsakyti 4 melagingi teiginiai, išsamus tyrimas šiuo klausimu nebuvo atliktas. Tarnyba nesiėmė tirti pažeidimų, nors tikrai žinojo, kad privalėjo tai daryti. Norėtų, kad Tarnyba imtųsi veiksmų ir G. Č. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad ANK numato bei įpareigoja tyrimą atliekantį pareigūną imtis visų priemonių siekiant objektyviai, visapusiškai ištirti veikos aplinkybės, kai tuo tarpu iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Tarnyba neatliko jokių tyrimo veiksmų – nėra paimti rašytiniai paaiškinimai iš G. Č., negauti tarnybos darbuotojų, dalyvavusių susitikime su G. Č., tarnybiniai pranešimai; nėra patektas teisinis įvertinimas dėl vaiko tėvo pateiktas informacijos apie būtinybę ginti nepilnametės dukros teises nuo konkrečių E. J. veiksmų; neįverti duomenys dėl psichologės R. Skruolienės teikiamos pagalbos derinant naujų psichologų kandidatūrų bei dėl susitikimų organizavimo aplinkybių ištyrimo; dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku vykdymo; dėl susirašinėjimo su Tarnybos pareigūnais vertinimo nebuvimo (tomas 2, b. l. 81-85).

6. G. Č. su E. J. teismo posėdyje išsakytais teiginiais kategoriškai nesutiko, nes jis jau tris metus negali matytis su savo dukra dėl E. J. veiksmų, mano, kad ji manipuliuoja vaiku, iš jo pusės jokio vengimo dėl bendravimo su vaiku nėra, nes nuolat eskaluojamos konfliktinės situacijos, jis atvažiuodavo į pasimatymas su vaiku, tačiau tai trukdavo tik 5-10 min. (dėl motinos veiksmų). Jo manymu, vaikas elgiasi nenatūraliai, vaiko elgesys įtakojamas Pareiškėjos elgesiu. Susitikimuose su psichologais ji vengė dalyvauti, su specialistais nebendradarbiauja (tomas 2, b. l. 86-87).

7. G. Č. atstovė advokatė D. Drąsutavičienė teismo posėdyje paaiškino, kad Tarnybos nutarimas nepradėti administracinės teisenos jos atstovaujamajam priimtas pagrįstai, nes susitikimas su Tarnybos pareigūnais buvo vykdomas siekiant padėti šeimai išspręsti nesutarimus dėl vaiko ir tėvo bendravimo, jam buvo nustatytas įpareigojimas lankyti tėvystės įgūdžių kursus. Mano, kad visą atsakomybė už tinkamą vaiko parengimą susitikimams su tėčiu tenka E. J., nes sprendžiant iš psichologo el. laiškų E. J. tūrinio, tai būtent pastaroji nebendradarbiauja. Tarnyba atsižvelgdama į vaiko interesus bandė inicijuoti pagalbą šeimai – vadybos programą, tačiau E. J. pagalbos atsisakė, ne pirmą kartą nušalina psichologus, jos manymu, vaikui pagalbos nereikia. Vaikas akivaizdžia atvažiuoja neparuoštas, jis pas psichologą nepasilieka. Atstovė įžvelgia E. J. norą susidoroti su G. Č., jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o Tarnyba tik iniciavo tyrimą dėl galimai vaiko interesų pažeidimo (tomas 2, b. l. 87-90).

8. Tarnybos įgaliotą atstovė D. Č. paaiškino, kad nutarime pakankamai detaliai išaiškinti priimto procesinio sprendimo motyvai. Jos teigimu, jokiose norminėse aktuose nėra nurodyta, būtent kokiu būdu tarnyba įformina medžiagą, kuri reikalinga administracinio nusižengimo sprendimui priimti. Pagal tarnyboje suformuotą praktiką, tiek vaiko nuomonė, tiek vieno iš tėvų, t. y. duomenys yra fiksuojami dokumento pavidalu – „Informacija apie gautą pažeidimą protokolas“. Atliekant tyrimą buvo bendrauta su G. Č. bei su E. J.. Tarnyba atsižvelgia į vaiko interesus, nes abu tėvai turi teisę bendrauti su savo vaiku. 2020-08-14 Tarnyba buvo gavusi G. Č. skambutį su prašymu padėti jam bendrauti su vaiku. Siekiant padėti šeimai buvo kreiptasi į savivaldybę taikant vadybą. Tarnyba po 2020 m. birželio mėn. susitikimų neiniciavo jokio galimo vaiko teisių pažeidimo tyrimo ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie yra būtini pradedant tirti galimą vaiko teisių pažeidimą, ir kurie griežtai reglamentuoti VTAPĮ. Tarnyba kokių šiame įstatyme numatytų veiksmų neatliko, todėl nepatyrė jokios, nei materialinės, nei žmogiškųjų resursų ar laiko sąnaudų reikalaujančios žalos, nesijaučia nukentėjusi. Mano, kad vaiko teisė matytis su abiem tėvais yra pažeista, šis pažeidimas yra besitęsiantis, todėl G. Č. veiksmuose melagingo pranešimo Tarnyba neįžvelgia. Abiejų tėvų turi būti noras susitelkti dėl pagalbos vaikui suteikimo. Praeitų metų birželio mėnesyje G. Č. nesikreipė į Tarnybą, tai buvo susitikimas organizuotas tarnybos iniciatyva, siekiant pateikti teisingą išvadą civilinėje byloje, su abiem pusėm.

III. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos E. J. skundas tenkinamas iš dalies.

9. Vadovaujantis ANK 621 straipsnio, 622 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apylinkės teismas nagrinėja skundus dėl šiame kodekse 615 straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose (pagal institucijos buvimo vietą).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo skundu prašo panaikinti Tarnybos priimtą procesinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo (nutraukimo), tyrimą joje atnaujinti bei paskirti G. Č. administracinę nuobaudą remiantis ANK 75 straipsnio 3 dalimi nustatančią atsakomybę už padarytą nusižengimą. Taip pat pareiškėja prašo teismo pripažinti ją nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje.

11. ANK 641 straipsnio nuostatomis teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Konstatuota, jog, įvertinus administracinės teisenos metu nustatytus duomenis, buvo padaryta išvada, kad G. Č. žodžiu išreikšdamas savo nuomonę Tarnybai apie vaiko teisių pažeidimą, neveikė kaltai. Taigi nesant vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių požymių – kaltės, negali kilti ir teisinės pasekmės. Nenustačius duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą dėl G. Č. žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus, administracinė teisena pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį nutraukiama.

13. Iš tiesų, ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia: kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija; 2) arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

14. Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga, akivaizdu, jog tyrimas šioje administracinio nusižengimo byloje iš esmės nebuvo atliekamas, apsiribota vien tik formaliais pareiškėjo G. Č. bei E. J. pasisakymais dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, dėl galimybės tėvui matytis su dukra, surašyta informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (1 tomas, b. l. 73-82). Tačiau pažymėtina, jog ANK normos numato, kad pareigūnai asmens paaiškinimus gauti gali atlikdami tokio asmens apklausas ANK nustatyta tvarka, prieš tai įspėję dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą. Pagal Policijos veiklos įstatymą ir/ar kitus įstaigų ir pareigūnų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali būti atliekami tam tikri veiksmai, tačiau administracinis procesas turi vykti pagal ANK nuostatas. Kitų įstatymų (ne ANK) nuostatomis gali būti vadovaujamasi, pavyzdžiui, ieškant informacijos šaltinių, tačiau reikšminga bylai informacija, esant pagrindui manyti, kad galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas, turi būti fiksuojama atliekant ANK nuostatų pagrindu.

15. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

16. Nagrinėjamu atveju Tarnyba 2020-11-04 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną grindžia tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismui nagrinėjant paduotame skunde išvardintų duomenų pagrįstumą į teismo posėdį paaiškinimui gavimui buvo atvykusi liudytoja D. R., tačiau kiti Tarnybos pasitarimuose dalyvavę asmenys nebuvo apklausti, Tarnyba apsiribojo tik formaliu rašytinių įrodymų išvardijimu, be to, skundžiamame nutarime šie rašytiniai įrodymai taip pat nėra išsamiai aptarti bei teisiškai įvertinti. Šiuo atveju iš skundžiamo rašto matyti, kad jame nėra išsamiai nurodytos aplinkybės, kurias vertino sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo tyrimą priėmęs pareigūnas, nenurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, nepateikti įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo motyvai, nors pasak E. J. tarnybos specialistai bendravo tiek su ja, tiek su G. Č.. Tokiu būdu byloje esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti ne dėl to, jog nėra objektyvios galimybės (išnaudojus visas įmanomas priemones) jų pašalinti, o dėl Tarnybos neveiklumo. Esant tokiai situacijai, administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimas nėra galimas.

17. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-10-693/2018).

18. Visgi pažymėtina, kad pradėjus administracinio nusižengimo bylos tyrimą, ANK 73 straipsnio taikymo kontekste iš esmės nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimo veiksmai bei nenagrinėtos G. Č. žodiniame pranešime nurodytų įvykių aplinkybės, tiesiog apsiribota deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, jog „<... neįžiūrima LR Administracinių nusižengimo kodekso 73 str. 3 d. požymių“. Nagrinėjamu atveju aišku, kad vyr. specialiste darydama tokią išvadą rėmėsi tik G. Č. ir E. J. 2020-06-09 susitikimuose išreikštomis nuomonėmis nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nerinko kitų duomenų, nesiimta priemonių dėl paaiškėjusių duomenų prieštaravimų pašalinimo, tai lėmė, kad paminėta išvada praktiškai nėra motyvuota, nėra teisinio vertinimo, tik Tarnybos 2020-11-04 nutarime pacituotos susitikimuose ginčo šalių išsakytos frazės. Kitaip tariant, skundžiamame nutarime nepasisakyta nei dėl G. Č. pranešimuose nurodytų aplinkybių, nei dėl E. J. pateikto paaiškinimo (įskaitant jos siųstus Tarnybai elektroninius laiškus dėl psichologo parinkimo ir kt.), visiškai neanalizuoti G. Č. veiksmai bei jų teisėtumas, tiesiog išvardintas byloje esančios medžiagos (t. y. 2020-06-09 susitikimų protokolų) turinys, nepateikiant jokios šios medžiagos analizės. Taigi vyr. specialistė skundžiamą išvadą padarė nepatikrinusi pareiškėjo nurodytų konkrečių faktinių aplinkybių, neatlikusi įstatymo numatytų veiksmų. Teismo vertinimu, vyr. specialistė, atlikdama tyrimą ir priimdama tik paviršutinišką nutarimą, nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikų aplinkybės, bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai.

19. Šioje byloje nebuvo daug tiesioginių įvykių liudytojų, įskaitant ir E. J. atstovo 2021 m. sausio 26 d. prašyme išvardintus asmenis (tomas 2, b. l. 49-54), todėl kiekvieno iš jų parodymai yra itin reikšmingi, kaip ir Tarnybos pasitarimuose dalyvavusių asmenų paaiškinimai bei jų užfiksuotos aplinkybės. Tarnyba gavusi G. Č. žodinį pranešimą, įžvelgė galimą vaiko teisės gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais galimą pažeidimą, ėmėsi priemonių organizuojant susitikimus su E. Č. tėvais (1 tomas, b. l. 69). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių aptarimui su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą 2020-06-09 bendravimo metu buvo išklausytas G. Č., tačiau tyrimui reikšminga informacija iš E. J. buvo gauta tik Tarnybai siųstame elektroninio laiško pavidale, nors Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, E. J. „...drausdama tėvo ir dukters bendravime tarpininkavimo paslaugas teikiančiam psichologui sudaryti paslaugų teikimo planą .... vaiko teisėms ir geriausiems interesams ..“. Tuo tarpu teismo posėdyje E. J. neigia šių duomenų pagrįstumą, o esant šiems prieštaravimams teismo vertinimu nebuvo imtasi priemonių dėl G. Č. pateiktų duomenų (žodinių pranešimų) atitikimo ANK 73 straipsnio 3 dalies dispozicijos kontekste dėl žinomai melagingos informacijos suteikimo, todėl yra būtina paimti išsamius paaiškinimus iš E. J. bei G. Č. siekiant išaiškinti:

- dėl G. Č. nuvykimo susitikimui pas psichologę R. Skrolienę, užsiėmimui su vaiku neįvykus, dėl paskirto laiko pakeitimo aplinkybių išaiškinimo?

- dėl E. J. pranešimo fakto pateikimo (pvz. susirašinėjimas su psichologe) neįvertintas duomenų pagrįstumas?

- dėl E. J. vaiko „piktybiško nuteikimo“ prieš tėvą aplinkybių ištyrimo?

- dėl psichologo (-ų) kandidatų parinkimo aplinkybių ištyrimo?

- dėl G. Č. išsakyto teiginio, kad E. C. mama „manipuliuoja“ vaiku, pagrįstumo?

- dėl G. Č. išsakyto teiginio, kad E. J. „grąsinimais“ privertė psichologę dalyvauti susitikime su vaiku? Siekiant objektyviai ištirti šias aplinkybes, būtų tikslinga paimti paaiškinimą iš psichologės.

- paimti paaiškinimus iš psichologų, nes teigiama, kad E. J. kategoriškai atsisako bendrauti su psichologais, šio bendravimo vengimo priežastis (susitikimai trukdavo tik 5-10 min.).

- dėl G. Č. teiginio, kad jam atvažiuojant pasiimi vaiko, E. J. „sukeldavo konfliktą“, pasak jo vaikas elgiasi nenatūraliai, kalba suaugusiųjų frazėmis.

- nėra įvertinti duomenys, susiję su E. J. bendravimo su psichologe elektroninių laiškų (gauta 17 laiškų) pagalba, nagrinėjamo įvykio kontekste.

- E. J. teigimu, į vaiko susitikimus su psichologe buvo iš anksto informuotas G. Č., tačiau pastarasis vengdavo šio pareigos, jo galimo neatvykimo priežastys nėra įvertintos bei ištirtos, neištirta galimų susitikimų laiko pasikeitimo aplinkybės.

- dėl E. J. pranešimo (-ų) gavimo iš antstolio dėl nevykdymo pareigos teismui nustatant tėvo laikino bendravimo tvarką.

- dėl 2020-06-16 dienos susitikime aptartų klausimų (jų turinys ir aplinkybės) atitikimo duomenims užfiksuotiems E. J. darytame garso įraše.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys rašytiniai asmenų paaiškinimai bei papildomai teismo posėdžio metu gauti duomenis negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas.

Netirta dėl kokių aplinkybių G. Č. susitikimuose Tarnybai išsakyti teiginiai (jų turinys) dėl jų atitikimo esamai situacijai dėl bendravimo su vaiku iš esmės prieštarauja E. J. išsakytai nuomonei, t. y. dėl kurio iš tėvų savo pareigų galimo neatlikimo yra apsunkinta galimybė matytis tėvams su E. Č.. Teismo vertinimu vaiko tėvai neturėjo galimybės pašalinti šiuos galimų duomenų prieštaravimus, dėl to jie nekviesti, neapklausti, nepasiūlyta raštu pateikti paaiškinimus, nors, kaip jau buvo minėta, tokia pareiga, remiantis ANK 616 straipsnio 2 dalimi, kyla būtent administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui. Neatlikdama tiesiogiai įstatymu reglamentuotų pareigų, Institucija užkirto kelią pareiškėjai prisidėti prie savanoriško galimai padaryto nusižengimo išaiškinimo.

20. Teismo posėdyje tiek Tarnybos įgaliotos atstovės D. Č., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatės D. Drąsutavičienės teigimu, 2020 m. birželio mėn. vykusių susitikimu iniciatorė buvo pati tarnyba (vykdant teismo nurodymą civilinėje byloje pateikti Tarnybos išvadą dėl vaiko bendravimo su tėvais aplinkybių ištyrimo), o ne G. Č., kuris buvo pakviestas pokalbiui ir kuris išsakė savo nuomonę apie būtinumą ginti pažeistas vaiko teises. G. Č. buvo paprašytas pateikti savo nuomonę bei papasakoti apie susidariusią situaciją bendraujant su dukra. Tokia pat galimybė buvo suteikta ir pokalbiui pakviestai E. J.. Tarnybos manymu, šis G. Č. nuomonės pareiškimas negali būti vertinamas, kaip pranešimas Tarnybai apie vaiko pažeidžiamas teisės. Teismo vertinimu tokie šalių išsakyti teiginiai neatitinka Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.1-1234 36 straipsnio 1 dalies nuostatoms „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis...“ Kaip matyti iš šios teisės normos Tarnyba gavusi bent kokios formos pranešimą privalo nedelsiant imtis priemonių dėl paaiškėjusio įvykio aplinkybių ištyrimo. Šiuo atveju Tarnyba apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl jo teisės matytis su tėvais, sužinojo iš G. Č. žodinių pranešimų. Pažymėtina, jog iš G. Č. pranešimų matyti, kad derinant psichologų kandidatūras, dėl vaiko pasimatymu su tėvu susitikimų organizavimo, dėl skundą padavusios E. J. bendravimo su G. Č. derinimo klausimai, proceso dalyviai buvo psichologai bei kiti prie skundo medžiagos pridėtose dokumentuose įvardinti Tarnybos specialistai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti bei VTAS specialistus (pvz. A. Č., D. R., R. Skruolienė, apklausti dėl minėtų įvykių. Šių asmenų parodymai apie susidariusią situaciją, siekiant nustatyti, ar G. Č. veiksmuose nėra aukščiau aptartų galimų veikos požymių, yra reikšmingi, tačiau vyr. specialistė, priimdama skundžiamą nutarimą, neapklausė minėtų asmenų, o tai, teismo vertinimu, rodo gana paviršutinišką specialistų požiūrį į asmenis, besikreipiančius pagalbos į Tarnybą. Teismo manymu, siekiant išsamiau išsiaiškinti įvykių aplinkybes, nagrinėjamu atveju svarbu papildomai apklausti ir patį pareiškėją (pranešėją), suteikiant jam galimybę duoti išsamesnį paaiškinimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo nuomone, specialistai, atlikę tyrimą, turėjo išnaudoti įstatyme numatytas galimybes, kuriomis remiantis būtų galima pagrįstai įsitikinti, ar pareiškėjo žodiniuose pranešimuose nurodyti duomenys atitinka tikrovę.

21. Pažymėtina, jog skundą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už kitas institucijas, t. y. šiuo atveju tyrimą atlikusią ir 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą priėmusią instituciją. Teismo aktyvumas pasireiškia bylose kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu, gali būti renkami papildomi duomenys, tačiau teismas nėra įpareigotas atlikti išsamaus tyrimo, kas pagal kompetenciją priklauso kitai institucijai. Juo labiau, kad šiuo atveju tikrinamas tik nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagrįstumas ir teisėtumas. Teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia ir negali atleisti atsakingos institucijos nuo pareigos atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje būtina atlikti išsamų tyrimą, surinkti daugiau duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar galimai padaryti pareiškėjo nurodomi nusižengimai ir esant būtinybei surašyti administracinio nusižengimo protokolą ar motyvuotai atsisakyti pradėti teiseną. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 599 straipsnio 2 dalis), todėl tik atlikus papildomą tyrimą, tik surinkus objektyvius duomenis galima spręsti konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.

22. Skundą padavusį E. J. prašo teismo pripažinti ją nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, administracinio nusižengimo teisena, kuri buvo pradėta pagal pareiškėjos E. J. 2020-08-19 ir 2020-09-10 pranešimus apie jos dukros E. Č., tėvo G. Č. žinomai melagingus pranešimus apie būtinumą ginti nepilnametės dukros teises nuo pranešime nurodytų tariamų E. J. veiksmų, buvo nutraukta 2020 m. lapkričio 4 d., nesant G. Č. veiksmuose ANK 75 straipsnio 3 dalies, požymių.

Remiantis ANK 578 straipsniu, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti, Institucijos priimto procesinio sprendimo esmė – konstatavimas, kad nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių – nagrinėjamu atveju logiškai nulėmė, kad pareiškimą Institucijai pateikusi E. J. proceso metu nebuvo pripažinta nukentėjusiąją (nėra paties administracinio nusižengimo – nėra ir nukentėjusiojo). Tačiau, nors E. J. formaliai yra tik pranešėja apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, Institucijos 2020-11-04 nutarimas turi tiesioginę įtaką E. J. teisinei ir procesinei padėčiai, o teismui panaikinus aukščiau minėtą nutarimą E. J. neužkertamas kelias ginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje.

23. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog tais atvejais, kai apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

24. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, o priimtas nutarimas yra nemotyvuotas, todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną naikintinas, o byla grąžintina institucijai, priėmusiai nutarimą, tyrimui papildyti.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

25. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. Č. pasinaudojo šia teise ir sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate D. Drąsutavičienė (tomas 1, b. l. 150-151), bylą nagrinėjant teisme E. J. interesams atstovavo advokato padėjėjas S. Saulėnas (1 tomas, b. l. 139-141.) 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. balandžio 12 d. apylinkės teisme buvo gauti prašymai atlyginti G. Č. patirtas išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant bylą apylinkės teisme, iš viso 2 100,0 Eur (2 tomas, b. l. 31-32, 58-59, 3 tomas, b. l. 1-2, 119-1212), kartu su prašymu pateikti duomenys, patvirtinantys 2 100 Eur sumos sumokėjimą advokatei D. Drąsutavičienei. 2021 m. sausio 27 d. apylinkės teisme buvo gautas prašymas atlyginti E. J. patirtas išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant bylą apylinkės teisme, iš viso 2 165,0 Eur (2 tomas, b. l. 75-76), kartu su prašymu pateikti duomenys, patvirtinantys 2 165,0 Eur sumos sumokėjimą advokatei V. Gražulytei.

26. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103–106 straipsniais.

27. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BPK 104 straipsnio, 106 straipsnio 2 dalies nuostatas bei remtis apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl G. Č. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nes G. Č. procese dalyvavo ne kaip nukentėjusysis, o kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016 yra išaiškinęs, kad BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (nepradėta administracinė teisena), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016, 31 punktas. Teismų praktika. 2016, 45, p. 357-376). Kadangi administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal BPK taisykles (ANK 666 straipsnis), todėl šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju sprendžiant asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patirtų advokato išlaidų atlyginimo, klausimą. Tokios praktikos laikomasi ir Šiaulių apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. AN2-140-309/2019, Nr. AN2-120-354/2019.

29. Vertinant skundą padavusios E. J. prašymą dėl jos bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo pagrįstumą, pažymėtina, kad ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas.

30. Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje nurodoma, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019).

31. Nagrinėjamu atveju, yra įsigaliojęs specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą, o būtent, įstatymų leidėjui priėmus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra reglamentuota 666 šio Kodekso straipsnyje (tuo tarpu ankstesnės redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) tiesioginės nuorodos į BPK nebuvo, proceso išlaidų apmokėjimą reglamentavo ATPK 279 straipsnis. Šiuo metu įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui / asmeniui dėl kurio administracinio teisės pažiedimo procesas nutrauktas patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir kokia tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos, todėl atsižvelgiant į tai, jog teismas šioje byloje panaikinus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą (ROIK: 20125156636) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, tyrimą joje atnaujino, todėl E. J. prašymas šioje bylos tyrimo stadijoje nėra tenkintinas.

32. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20/2013, 2AT-9/2014, 2AT-45/2014, 2AT-11/2015). Teismas, nagrinėdamas bylą ir laikydamasis tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30/2014). Be to, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012).

33. Nagrinėjamoje byloje Tarnyba skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodė, kad tyrimo metu G. Č. veiksmuose neįžvelgti administracinio nusižengimo numatyto ANK 75 straipsnio 3 dalies, sudėties. Teismo proceso metu šalis pateikė įvairius rašytinius duomenis, kurių pagrindu grindžia savo teiginius, minėti duomenis buvo teikiami faktiškai prieš pat teismo posėdį, todėl proceso dalyviams dėl laiko trūkumo buvo užkirstas kelias išsamiai susipažinti su šiais duomenimis bei pasiruošti ginčui, todėl advokatės D. Drąsutavičienės manymu kitos šalies veiksmuose įžvelgiami galimi piktnaudžiavimo požymiai. Iš esamos bylos matyti, kad ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos tarp tėvų vyksta jau virš trijų metų. Administracinėje teisenoje yra numatyta teisė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Kartu pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Tačiau nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad Tarnyba nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nevertino G. Č. nurodytų aplinkybių, netyrė ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikydami administracinių nusižengimų teisenos nuostatų (ANK 566, 567, 569 straipsniai). Teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausė institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovę D. Č., administracinėn atsakomybėn traukiamą G. Č. ir jo atstovę, išklausė E. J. bei jos atstovą, suteikė galimybę proceso dalyviams pateikti jų manymu skundo nagrinėjimui reikšmingus duomenis, peržiūrėjo rašytinę bylos medžiagą. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus ( ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tokia teisė turi ir skundą padavęs asmuo. ANK nenumato iki kada turi būti pateikti šalių manymu tam tikri duomenis, o proceso dalyviai tinkamai įgyvendino savo procesinę teisę pateikti prašymus, todėl teismas neįžvelgia šalių veiksmuose galimo piktnaudžiavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos E. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą (ROIK: 20125156636) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir bylą grąžinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui papildomam tyrimui atlikti.

Pareiškėjos E. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

G. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.