- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- AN2-110-365/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04673-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- UAB „Jurdas“
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gntaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato padėjėjo K. P. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-21 skundas dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-o veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 518 straipsnio 1 dalį paskirta 38 eurų bauda už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 1 d. 10.21 val. (duomenys neskelbtini) užkabino spyną į šilumos mazgą (bendro naudojimo patalpą) (b.l. 133).
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su minėtu nutarimu, L. J. 2019 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuris vadovaujantis ANK 622 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo persiųstas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui (b.l. 45,46-51).
3. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1- o veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo R. R. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) L. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta (b.l. 177-178).
4. Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas K. P. nesutikdamas Institucijos nutarimu pateikė apylinkės teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkindamas pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo dėl Institucijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, vertino, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, konstatavęs, jog L. J. veiksmuose nėra tyčinės kaltės, būdingos ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėčiai, o pareiškėjo teisėtas interesas gali būti ginamas tik civilinio proceso tvarka pareiškus civilinį ieškinį byloje.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas K. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-23 nutartį ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui atlikti išsamų aplinkybių tyrimą ir priimti sprendimą. Mano, jog byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Skunde nurodoma, kad:
5.1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė tiesiogine tyčia, žinodama, jog jos veiksmai padarys žalą apeliantui. Nurodo, jog pareiškėjas pateikė teismui duomenis apie tai, jis ieškojo būdų, kaip sutvarkyti laiptinę ir priestatą, per kurį buvo patenkama į apelianto patalpas ir namo šilumos punktą, nes šių objektų būklė buvo avarinė. Bendrija, kurios pirmininkė yra L. J., daugiau kaip pusė metų neragavo į apelianto prašymus, dėl ko apeliantas buvo priverstas kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę bei į Seimo kontrolierių, siekdamas, jog bendrija imtųsi veiksmų ir pradėtų tvarkyti objektus.
5.2. 2019-07-22 dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo pirmininkę L. J. iki 2019-08-12 raštu pateikti administracijai atsakymą bei išsamią informaciją apie numatytas ar numatomas pirmaeiles priemones, kurios būtų įvykdomos siekiant įgyvendinti apelianto atstovo reikalavimus, susijusius su laiptinės ir priestato konstrukcijų būkle. Tačiau 2019-08-01 L. J. nusprendė „įgyvendinti“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimą ir užrakino lauko duris – užkabino ant lauko durų spyną. Šis įėjimas tuo metu buvo vienintelė galimybė apeliantui patekti į jo patalpas. Anot pareiškėjo, L. J. kaltė pasireiškė tuo, jog ji žinojo, kad apeliantas vykdė intensyvius statybos ir remonto darbus, o vienintelio įėjimo į patalpas užrakinimas padarys žalą apeliantui. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog patekimas iš kitos pusės (iš gatvės pusės) nebuvo įmanomas – teritorija buvo aptverta, o laiptai išardyti, vyko lauko konstrukcijų betonavimo darbai. Matydamas tokią situaciją teismas be pagrindo vertino, jog apeliantas galėjo patekti į patalpas iš gatvės puses.
5.3. Pareiškėjas daugiau, kaip pusę metų reikalavo imtis priemonių saugumui užtikrinti, todėl visiškai nepagrįstos pirmos instancijos teismo išvados apie tai, jog 2019-08-01 d. bendrijos pirmininkė turėjo teisę staiga, neperspėjusi apelianto, kuris vykdė didelio masto statybos ir remonto darbus, užrakinti lauko duris, per kurias į remontuojamas patalpas patekdavo apelianto rangovai, remontavę patalpas.
5.4. Pažymi, kad 2019 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais rūsio patalpose vyko intensyvūs remonto darbai – rangovas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rūsio patalpose vykdė plytelių klojimo ir tarpų taisymo darbus. MB „(duomenys neskelbtini)“ rūsio patalpose vykdė baldų surinkimo ir kriauklių montavimo darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė dušo kabinų montavimo darbus – minėtą dieną ši bendrovė atvežė dušo kabinų stiklo plokštes, tačiau buvo priversta jas išsivežti ir atvežti kitą dieną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė elektros instaliacijos darbus. Apeliantas dėl bendrijos pirmininkės L. J. tyčinių neteisėtų veiksmų patyrė didelę turtinę žalą dėl prastovos – 1230,00 EUR.
5.5. Nurodo ir tai, kad L. J., būdama bendrijos pirmininke, žinojo, jog pareiškėjas negalės patekti pro įėjimą iš gatvės pusės, taip pat žinojo, jog patalpose buvo vykdomi intensyvūs statybos ir remonto darbai, o už tai, kad atstovas išdrįso kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pačiam apeliantui uždraudė įeiti į savo patalpas. Anot pareiškėjo, L. J. veiksmų negalima laikyti geros moralės, protingumo ir teisingumo principus atitinkančiais veiksmai, nes šie veiksmai turėjo tikslą ne užtikrinti saugumą, bet apeliantui padaryti žalą.
5.6. Pirmos instancijos teismas vertino pagrįstais pareiškėjo argumentus apie tai, jog buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti, nes į jo pareiškimu į pradėtą teiseną pareiškėjas nebuvos įtrauktas ir tyrimas vyko jam nedalyvaujant, nepaisant to, jog dėl paties pareiškėjo pareiškimo dėl padarytos žalos ir buvo pradėtas tyrimas.
6. Atsiliepimai į pareiškėjo apeliacinį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato padėjėjo K. P. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną L. J. atžvilgiu, nesant jos veikoje turinti ANK 518 straipsnyje požymių, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 652 str. 1 d.).
8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, nesilaikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, šališkai ar vienpusiškai ir neįvertino įrodymų visumos. Tiek iš Institucijos nutarimo, tiek iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad juose esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visų aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų.
10. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
11. Apygardos teismas, susipažinęs su nagrinėjama bylos medžiaga, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pagal pareiškėjo pareiškimą pagrįstai buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius L. J. veikoje ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
12. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. 10.21 val. L. J. užkabino spyną į šilumos mazgą (bendro naudojimo patalpą). Pareiškėjas teigia, kad L. J. veikė tiesiogine tyčia, ji būdama bendrijos pirmininke ir žinodama, jog pareiškėjas negalės patekti pro įėjimą iš gatvės pusės, žinodama, jog patalpose buvo vykdomi intensyvūs statybos ir remonto darbai, pareiškėjui uždrausdama įeiti į savo patalpas, pasirinko tokį neteisėtą veiksmų būdą, kurio negalima laikyti geros moralės, protingumo ir teisingumo principus atitinkančiais veiksmai, nes šie veiksmai turėjo tikslą ne užtikrinti saugumą, bet apeliantui padaryti žalą.
14. Aukštesnysis teismas, dar kartą išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas yra ginčo patalpų nuomininkas (b.l. 9-12), kurių savininkais yra J. K. ir V. K.. L. J. namo, kurioje yra pareiškėjo nuomojamo patalpos (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkė. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. 10.21 val. registruotas pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nupjovė bendro naudojimo patalpos spyną, vyksta konfliktas. Taip pat nurodyta, kad prieš tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų buvo kviesti policijos pareigūnai. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 10.20 val. tyrėjai I. K. – P. dirbant su vyriausiuoju patruliu A. S., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi (duomenys neskelbtini) namo gyventojai D. V., R. K., kurie paaiškino, kad du vyriškiai nupjovė pakabinamą spyną į šilumos mazgą ir nurodė minėtus vyriškius. K. P. ir S. V. paaiškino, kad gyventojai savavališkai pakabino spyną ir užrakino duris į bendro naudojimo patalpas, dėl ko jie negalėjo pateikti į savo patalpas ir dėl to nupjovė spyną. Taip pat paaiškino, kad tarp įvykio dalyvių jau senai vyksta teismo procesas (b.l. 135). Bendrija, kuriai vadovauja L. J., yra atsakinga už bendrojo naudojimo patalpų, taip pat bendrojo naudojimo objektų minėtame name, naudojimą, tai patvirtina byloje pateikti Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatai, įregistruoti 2019 m. vasario 19 d. Juridinių asmenų registre (b.l. 78-86). Ginčo patalpų savininkui V. K. įžvelgiant pastarojo pažeistas teises ir kreipiantis į įvairias institucijas dėl namo administratoriaus pareigų, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų (patalpų) valdymo (naudojimo) ir kt., L. J., kaip namo savininkų bendrijos pirmininkei buvo adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 22 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) raštas, kuriuo, įvertinus priestato konstrukcijos galimos avarinės būklės požymius, bendrijos pirmininkei L. J. be kitų reikalavimų (kurie detaliai nurodyti skundžiamojoje nutartyje ir kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja) buvo nurodyta, kad administratorius yra įpareigojamas užtikrinti, kad į namo priestato, per kurį patenkama į Namo šilumos punktą, konstrukcijos nekeltų pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei ir aplinkai (b. l. 139-140). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta L. J. paaiškino, kad ji buvo įpareigota imtis veiksmų, t. y. užtikrinti, kad namo priestato, per kurį patenkama į namo šilumos punktą, konstrukcijos nekeltų pavojaus gyventojų sveikatai, gyvybei ir aplinkai ir dėl to 2019-07-31 užrakino įėjimo į šilumos punktą duris bei pakabino įspėjamąjį raštą, priemonių imtis ji buvo įpareigota nedelsiant, o pavojų keliančiai būklei pašalinti bendrija pirmiausia turėjo sušaukti bendrijos narių susirinkimą, nuspręsti, kokiu būdu šalinti trūkumus, surinkti tam lėšas ir tik tada galėjo imtis veiksmų, todėl siekdama nebelsiant užtikrinti saugumą, nusprendė įėjimo duris užrakinti. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas į savo nuomojamas patalpas galėjo patekti per kitą įėjimą iš gatvės pusės, ką patvirtina į bylą pateikti dokumentai ir fotonuotraukos.
15. Taigi iš aptartų byloje duomenų matyti, kad šiuo atveju byloje kilo akivaizdus civilinis ginčas dėl minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų naudojimo, kuris gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismą. Taip pat šia tvarka gali būti skundžiami ir pareiškėją netenkinantys Bendrijos valdymo organų, Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai. Tokie ginčai negali būti sprendžiama administracinės teisės priemonėmis. Be to, aptarti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys rodo, kad užkabinti spyną į šilumos mazgą, toks L. J. sprendimas buvo priimtas ne sąmoningai ignoruojant numatytą įstatymuose nustatytą tvarką ar kitaip pakenkti namo bendrasavininkams, o atvirkščiai, L. J. manant, kad ji, kaip namo savininkų bendrijos pirmininkė, privalo vykdyti Bendrijos įstatuose ir kituose įstatymuose numatytas pareigas, t.y. užtikrinti konkrečių namo patalpų saugumą, juolab, jog toks įpareigojimas jai buvo nurodytas aptartu 2019 m. liepos 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kas šiuo atveju negalėtų būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinės teisės prasme. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.
16. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Apygardos teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti L. J. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina apelianto, neleidžia skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo L. J. veiksmuose, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato padėjėjo K. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.