Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui A. D. ir atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei R. D. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad bylos šalys R. D. ir A. D. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 10 b. l.), nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje gimę du vaikai D. D. ir L. B. (buvo D.) yra pilnamečiai. Abi šalys pripažįsta, kad faktiškai santuokiniai ryšiai nutrūko ir šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2015 metų sausio 1 d.

Dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje aplinkybes ir šioje dalyje priėmė teisėtą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teismas pagrįstai nurodė, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalėjo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Byloje ieškovė nurodo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, jo netinkamą poelgį, žalingus įpročius, kad per visus santuokos metus sutuoktinis visą buities naštą, mokesčių mokėjimą, aprūpinimą maistu buvo palikęs ieškovei, savo pajamas sutuoktinis leido išimtinai savo reikmėms, šeimos poreikiams nedavė, ieškovę žemino, netolerantiškai elgėsi, nepaisė bendrų interesų, jų santykiai visiškai pašlijo ir nuo 2015 metų pradžios ji pradėjo gyventi atskirai, išsikraustė gyventi pas dukrą. Atsakovo ir jo atstovo teigimu, dėl šeimos iširimo yra kalta tik pati ieškovė, buvo neištikima, žiauriai su atsakovu elgėsi, buvo nelojali, neteikė nei moralinio palaikymo, piktnaudžiavo jo pasitikėjimu ir savinosi asmenines lėšas.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, ieškovė nuo 2015 metų pradžios gyvena pas dukrą L. B., paskutinius 2 metus nors abu gyvena po vienu stogu, tačiau atskirai, pasidalino kambarius, o salonu, virtuve, kitomis patalpomis naudojasi bendrai, jokių ginčių nei pykčių dėl to nėra. Teismas darė išvadą, kad neginčijamų duomenų apie ieškovės neištikimybę atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2-338-471/2016 ieškovo A. D. ieškinys (priešieškinio reikalavimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kuris išskirtas į atskirą bylą) atsakovėms R. D. ir L. B. dėl tėvystės nuginčijimo buvo atmestas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje surinktais įrodymais bei šalių paaiškinimais negalima spręsti apie atsakovo vartotą fizinį ar psichologinį smurtą, piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais. Teismo posėdžio metu atsakovui pripažinus, kad leido ieškovei disponuoti ir tvarkyti jo sąskaitoje buvusius pinigus, pripažinus, kad santuoka iširo iš dalies ir dėl apelianto kaltės, teismas padarė teisingą išvadą, kad santuokos iširimą lėmė tai, jog šalys nesiėmė priemonių išsaugoti šeimą, nesistengė gyventi darniai, abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu stokojo abipusio supratimo, lojalumo vienas kitam, šeimoje nebebuvo pagarbos vienas kitam, vienas kito rėmimo, bandymo spręsti bendrai svarbius šeimos gyvenimo klausimus, t. y. abi ginčo šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir tai leidžia daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovo prašymą priteisti iš atsakovės 10000 Eur neturtinę žalą teismas atmetė, nes pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo priešieškinis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės laikomas nepagrįstu ir šioje dalyje pagrįstai atmestas. Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio kitas sutuoktinis gali reikalauti atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo ir nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl automobilių pardavimo sandorių ir dėl pinigų pervedimo iš atsakovo sąskaitos

Apeliantas nurodo, kad atsakovo lėšos, gautos kaip SODROS mokėtos specifinės pensijos yra jo asmeninės lėšos, atsakovas nebuvo leidęs ieškovei naudotis jo banko sąskaitos asmeninėmis lėšomis neribotai ir bet kokiems tikslams. Ieškovės pasisavintos piniginės lėšos iš atsakovo banko sąskaitos yra asmeninis jo turtas ir nepatenka į dalytino turto masę, todėl šis turtas privalo būti grąžintas. Taip pat nurodo, kad padaryta žala neteisėtu (slaptu) šeimos turto 4 automobilių pardavimu su ieškove susijusiems asmenims, tai padaryta be atsakovo žinios ir sutikimo, įvertinta 4000 Eur. CK 3.123 straipsnio 3 dalis, bei CK 3.123 str. 4 dalis taikyta neteisingai, teismas niekaip nepasisakė, nemotyvavo šio klausimo, visiškai neišsprendė vieno iš atsakovo reikalavimų, įeinančių į bendros žalos atlyginimą. Teismas taip pat neįvertino faktų, kad šiuos šeimos automobilius ieškovė pardavė slapta nuo ieškovo, asmenims, susijusiems su ieškove artimais giminystės ryšiais, savo sūnėnui, savo dukrai. Brangų šeimos turtą, ieškovė visai prieš skyrybų procesą išpardavė už nepateisinamai žemą kainą. Iki 2015 metų liepos mėnesio buvo be atsakovo žinios ir sutikimo parduoti visi 4 šeimos automobiliai. Be to ir pats sandoris yra fiktyvus, nes automobiliu ir toliau naudojasi ieškovė, o ieškovė padarė 2333 Eurų žalą (nuslėpdama 2/3 dalį šiame šeimos turte).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad abi šalys susitarė dėl piniginių reikalų tvarkymo, susijusio su eiliniais mokėjimais, terminuotųjų indėlių pratęsimus sutuoktinė atliks be jo (atsakovo) žinios, o svarbesni mokėjimai bus atliekami su A. D. žodiniu sutikimu. Bendru šalių sutarimu renovavo gyvenamąjį namą, namo renovaciją organizavo ieškovė, atsakovas nežino, kiek iš viso pinigų buvo išleista renovacijai. Atsakovas patvirtino namo remontui leidęs žmonai imti pinigus iš savo einamosios sąskaitos, o pinigus maistui ir kitoms reikmėms iš bankomato išsigrynindavo jis pats. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės ir į tai, kad pats atsakovas davė žodinį sutikimą ieškovei disponuoti sąskaitose buvusiomis lėšomis, kurios buvo panaudotos namo remontui, renovacijai, t. y. santuokos metus įgyto turto būklės pagerinimui, teismas turėjo pagrindo išvadai, kad atsakovo sąskaitose buvusios kitos lėšos (darbo užmokestis) nebuvo jo asmeninės lėšos. Byloje nepaneigta, kad leido sutuoktinei iš jo sąskaitos naudoti lėšas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, jo asmeninėms reikmėms - vaistams, drabužiams, avalynei, vykimui pas gydytojus, mokėti jo broliui už jo suteiktas paslaugas dėl mamos priežiūros, dėl neįgalumo grupės gavimo (gauta beveik po 20 metų, kai tarnavo rusų armijoje). Nuo atsakovo nebuvo slėpti nupirkti daiktai, apie juos atsakovas žinojo ir tai buvo daroma su jo žinia, jis nėra neveiksnus, kad nesuprastų savo veiksmų reikšmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti 28107 Eur dydžio turtinės žalos dėl A. D. asmeninių lėšų pasisavinimo ir bendro turto neteisėto perleidimo teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytą.

Dėl apelianto reikalavimo priteisti 4000 Eur kompensaciją už parduotus automobilius teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šaliai prašant pripažinti sandorį negaliojančiu, teismai, nustatę sandorių negaliojimo sąlygas pripažinti juos niekiniais ir negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu, privalo taikyti restituciją, įtraukti turtą į bendro sutuoktinių turto balansą, padalinti jį šalims nenukrypstant nuo santuokoje įgyto turto padalinimo natūra principo. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino CK 3.96 str. nuostatas, apelianto nurodomos automobilių perleidimo sutartys yra galiojančios, jos nėra nuginčytos ir apeliantas byloje nereiškė reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, kad spręsti žalos atlyginimą galiojant sutartims dėl automobilių pardavimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti tokį reikalavimą.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo būdo

Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai esminių aplinkybių, susijusių su proceso šalių a) turtine padėtimi, b) sumažintu darbingumu, c) sveikatos būkle, d) amžiumi, e) galimybėmis sudaryti kitą santuoką. Po ištuokos apelianto pragyvenimo galimybės, lyginant su ieškovės turtine padėtimi (jos gerai apmokamu darbu, puikia sveikata ir pan.) yra ženkliai blogesnės. Dėl šių priežasčių atsitraukimas nuo lygių dalių principo tikrai būtinas šioje byloje. Dėl teismo sprendimo padalinti visą turtą natūra, kiekvienam sutuoktiniui priskiriant po dalį kiekviename turto objekte nurodo, kad teismas byloje daro nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad nėra įrodymų, jog visas turtas negali būti padalintas natūra, įskaitant gyvenamąjį namą. Turto padalinimas natūra neatitinka šalių tikrųjų interesų, nes turtas nėra ir negalės būti naudojamas natūra (ypač gyvenamasis namas), todėl būtina turtą padalinti taip, kad proceso šalys atsidalintų turtą tarpusavyje visiškai ir neturėtų jokios bendrosios nuosavybės, valdytų kiekvieną atskirą turtą tik kaip asmeninę nuosavybę (be dalių nustatymo). Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad namo padalinimas natūra nėra galimas ir dėl objektyvių priežasčių, nes a) namas yra mažas, b) name yra tik vienas įėjimas, c) name tik viena virtuvė, vienas tualetas ir vonia (įsirengti kitų nėra galimybės). Atsakovas nepasitiki ieškove, ji siekė užvaldyti jo asmeninį turtą, ieškovė nuolat kelia konfliktus ir pati kviečia policiją, žaloja save atsakovo akivaizdoje ir pan. Todėl šioje situacijoje namo dalinti abiem šalims negalima, jį būtina priteisti tik atsakovui (įvertinant ir jo sveikatos būklę), be to, jam, kaip nedirbančiam asmeniui būtinas pagalbinis ūkis prie individualaus namo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šeimos teisinių santykių bylose yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (LAT 2009 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-222/2009). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1,6900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,1700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); teisė lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti iš valstybės 0,0664 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,1600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (tualetai, tvora, šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Abi šalys remiasi VĮ Registrų centro išrašuose nurodytomis vidutinės rinkos vertėmis, kurių nustatymo data yra 2007 m. vasario 2 d., šalys užsakyti turto vertinimą byloje atsisakė, juos tenkino VĮ Registrų centro 2007 metais nustatytos turto vertės.

Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad atsakovas neįrodė egzistuojant realiam pagrindui netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, todėl nepažeidžiant nė vienos iš šalių interesų, sutuoktinių įgytą nekilnojamąjį turtą dalijo natūra, pripažįstant kiekvienam teisę į ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, t. y. lygiomis dalimis. CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis, sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Apeliantas teigia, kad ieškovės nurodytas turto padalinimas natūra būdas neatitinka šalių tikrųjų interesų, nes turtas nėra ir negalės būti naudojamas natūra (gyvenamasis namas), todėl būtina turtą padalinti taip, kad šalys atsidalintų turtą tarpusavyje visiškai, neturėtų jokios bendrosios nuosavybės, valdytų atskirą turtą tik kaip asmeninę nuosavybę (be dalių nustatymo). Atsakovas nurodė, kad toks turto padalinimo būdas yra priimtiniausias, nes ieškovės padėtis yra geresnė, ji dirba finansininke, o atsakovas niekur nedirba, jis gauta tik neįgalumo išmokas, gyvendamas name turėtų galimybę auginti gyvulius, turėti daržą.

Teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama apeliacinį skundą, pakeičia teismo sprendimą turto padalinimo būdo nustatymo dalyje ir pažymi, kad byloje nepaneigti apelianto argumentai ir nenustatyta galimybė namą, butą bei žemės sklypus padalinti lygiomis idealiomis dalimis, nes namas yra nedidelio ploto, yra tik vienas įėjimas, viena virtuvė, vienas tualetas ir vonia (įsirengti kitų nėra galimybės). Šalys konfliktuoja, nepasitiki vienas kitu, todėl šioje situacijoje teisėjų kolegija sprendžia, kad namo, buto bei žemės sklypų dalinti abiem šalims negalima. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalijamo nekilnojamojo turto vertė sudaro 8529 Eur, t. y. gyvenamas namas su ūkiniais pastatais, kiemo statiniais ir žemės sklypu 3.296 Eur, butas su ūkiniu pastatu 4.459 Eur ir trys žemės sklypai 774 Eur. Kiekvienam sutuoktiniui pripažintina 1/ 2 dalis dalintino turto sudaro po 4264,50 Eur.

Teisėjų kolegija, nustatydama padalijimo būdą ir atsižvelgdama į šalių ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, galimybę izoliuotai naudotis turtu, į turto vertę, šalių tarpusavio santykius, ieškovės galimybes įgyti kitą gyvenamąjį būstą, apelianto gyvenimo sąlygas bei jo neįgalumą, ieškovei priteisia natūra šį turtą: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažįsta teisę lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti iš valstybės 0,0664 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 0,1700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Viso turto už 4 567 Eur vertę. Atsakovui priteisia natūra šį turtą: 1) 0,1600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (tualetą, tvorą, šulinį, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) 1,6900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Viso turto už 3 962 Eur vertę. Tokiu būdu, ieškovei priteisiamo turto tenkant didesnei vertei, ieškovė turi sumokėti atsakovui 302,50 Eur kompensaciją (skirtumą tarp tenkančios natūra ½ dalies 3 962 Eur vertės ir priklausančios ½ dalies 4264,50 Eur). Todėl priteistina atsakovui A. D. 302,50 Eur piniginė kompensacija.

Teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad teismas padalino ne visą šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą atmeta kaip neįrodytus, nesant jokių duomenų apie disponuojamą kitą, nepadalintą turtą (lėšas).

Dėl civilinio proceso taikymo

Apeliantas teigia, kad iš esmės negalima tiksliai pasakyti koks turtas registruotas (saugomas bankuose) ieškovės vardu (taip buvo pažeisti CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, bei CPK 13 str. dispozityvumo principas). 2016 m. vasario 25 dieną teismas rašytinio proceso tvarka priėmė nutartį, kuri yra visiškai priešinga parengiamojo posėdžio metu priimtai nutarčiai. Dvi teismo nutartys pavėluotai pateiktos atsakovui ir jo atstovui. (duomenys neskelbtini) turimą atsakovo A. D. sveikatos bylą teismas išreikalavo nepagrįstai, teismo posėdyje reiškė išankstinę poziciją, trukdė atsakovui rinkti įrodymus. Dėl esminių pirmos instancijos teismo padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, lėmusių neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą nurodo, kad netinkamai taikė CK 3.60 str. 2 d., 3.27 str. 1 d., CK 3.35 str. 1 d. nuostatas.

Ieškovė nurodo, kad dėl CPK 42 str., 141 str. l d. aiškinimo ir taikymo nurodo, kad pasinaudojo įstatymine teise keisti reikalavimus, atsižvelgdama į atsakovo pateiktą atsiliepimą. Dėl CPK 185 str. taikymo nurodo, kad teismas ypatingai kruopščiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, ir teisingai sprendė dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką. Teismas tinkamai pritaikė CPK 138 str. priešieškiniui trūkumų šalinimo institutą bei išskirdamas į atskirą bylą tėvystės nuginčijimo bylą. Pastarasis reikalavimas, dalyvaujant naujai proceso šaliai, buvo išnagrinėtas ir tuo klausimu priimtas teismo sprendimas. Dėl ligos istorijos išreikalavimo - teismas patenkino prašymą išreikalauti iš Kelmės rajono psichikos centro atsakovo ligos istoriją, tačiau neleido ir nei ieškovė, nei atstovė nėra mačiusios ligos istorijos.

Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime nurodytiems argumentams ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą civilinio proceso normų CPK 12 straipsnio, CPK 13 straipsnio nuostatų nepažeidė. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Apeliantas nurodo, kad teismas priteisė ieškovės bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo ne, teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neįvertino, kad atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 8 500 Eur. Tenkinus atsakovo priešieškinį (pilna apimtimi ar iš dalies) turi būti keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovė nurodo, kad 2004 06 02 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo NR. 1K-208 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 02 17 įsakymo Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 26p. nurodoma, kokius apskaitos dokumentus savo veikloje naudoja advokatai-tarp jų ir grynųjų pinigų priėmimo kvitas. Minėto įsakymo 28 p. nurodoma, kad kvitai įsigyjami Lietuvos advokatų tarybos nustatyta tvarka. Lietuvos advokatų taryba, suderinusi su Finansų ministerija, nustato šių dokumentų formas ir organizuoja jų spausdinimą. Lietuvos Advokatų Taryba 2005 05 26 sprendimu yra patvirtinusi kvitų formą, kuri išrašoma dviem egzemplioriais, iš kurių vienas skirtas advokatui, o kitas-klientui. Atsakovo atstovas pateikė teismui negaliojančius apskaitos dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimai pareikšti jų interesais dėl turto pasidalinimo, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos šalims nepriteisiant kitai šaliai. Apeliacinėje instancijoje Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą pakeičiant, apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos 50 procentų CPK 93 str. pagrindais. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jo naudai iš ieškovės priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė apeliacinės instancijos tesime patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jos naudai iš atsakovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį turto padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų dalyje išdėstyti taip.

Pripažinti, kad ieškovės R. D. ir atsakovo A. D. santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytas nekilnojamasis turtas šalims priklauso nuosavybės po ½ dalį.

Padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovei R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažįsta teisę lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti iš valstybės 0,0664 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 0,1700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Viso turto už 4 567 Eur vertę.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn: 1) 0,1600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (tualetą, tvorą, šulinį, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) 1,6900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Viso turto už 3 962 Eur vertę.

Iš ieškovės R. D. priteisti atsakovui A. D. 302,50 Eur piniginę kompensaciją.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš A. D. R. D. naudai 933 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.