Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-540-1026/2018 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. K., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naideka” 690,61 Eur nuostolių atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vokietijoje dėl R. K., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Ši Lietuvoje Respublikoje registruota transporto priemonė, nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. R. K. buvo samdomas atsakovės darbuotojas ir minėtas eismo įvykis kilo jam einant darbines pareigas. Atsakovė eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, todėl buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

3. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žalosios kortelės sistemos) dalyvės. Ši sistema veikia taip, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju - Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras, išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės registracijos valstybės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.

4. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykių metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė Biurui reikalavimą 690,61 Eur, kurį ieškovas įvykdė.

5. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 690,61 Eur, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, bylos esmės neatskleidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Skundžiamas sprendimas priimtas nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir neįvertinus byloje surinktų įrodymų viseto.

21. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, pareikštas ne tam asmeniui. Vokietijos draudikų biuro priimtas sprendimas nesukuria jokio prejudicinio fakto šioje byloje, o ieškovas sumokėjo reikalaujamą sumą neįsigilinęs į situaciją ir nepatikrinęs dokumentų bei aktų pagrįstumo.

22. Mano, kad nėra svarbi aplinkybė, ar vilkikas buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ar ne. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, jis buvo eksploatuojamas tinkamai, nebuvo nustatyta dėl kokių priežasčių įvyko gedimas. Toks įvykis nei pagal Lietuvos teisę, nei pagal Vokietijos teisę nėra pripažįstamas draudiminiu.

23. Nesutinka su teismo motyvais, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad vilkiko techninė apžiūra buvo atlikta, nes jo dokumentus tikrino atvykę darbuotojai, o tokie duomenys yra duomenų bazėje, todėl teismas turėjo galimybę su jais susipažinti.

24. Mano, kad nesant eismo įvykio atsakovei nekilo prievolė atlyginti nepagrįstai išmokėtą draudiminę išmoką, tuo labiau, kad tiek pagal trečiojo asmens parodymus, tiek pagal ieškovės pateiktus įrodymus, žala nei keliui, nei kitam turtui nepadaryta. Šiuo atveju buvo atlygintos Vokietijos draudikų biuro nukentėjusiojo asmens – Vokietijos kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos patirtos išlaidos dėl atsakovui priklausančio vilkiko transportavimo į aikštelę.

25. Teismas pažeidė atsakovės teises, nes netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nors buvo pateiktas užklausimas Vokietijos advokatų kontorai dėl konsultacinės išvados ginčo klausimu. Pabrėžia, kad Vokietijos advokatų kontoros konsultacinė išvada patvirtina, atsakovės poziciją, kad Vokietijos draudikų biuras be pagrindo išmokėjo draudimo išmoką.

26. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškinio senaties termino. Mano, kad ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs senaties terminą. Teigia, kad šiuo atveju yra subrogacijos, o ne regreso atvejis. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Teismas neturėjo teisinio pagrindo ginčo situaciją kvalifikuoti CK 1.127 straipsnio 4 dalimi. Nurodytam eismo įvykiui įvykus 2013-11-21 ieškovas kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 3 metams nuo reikalavimo atlyginti žalą pareiškimo dienos. Pabrėžia, kad atsakovės išdėstytos apeliaciniame skunde nuomonės dėl terminų skaičiavimo laikosi ir Vokietijos advokatai pateikdami konsultacinę išvadą.

29. Sutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis. Teigia, kad analogiški Biuro reikalavimai tenkinami ir kituose teismuose nagrinėjamose bylose. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo reikalavimo pagrįstumu.

30. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje Biuro reikalavimai pripažįstami regresiniais, kylančiais iš delikto, todėl tokiems reikalavimams taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškinio senaties termino pradžia nustatoma pagal faktą, kada Biuras išmokėjo Vokietijos nacionaliniam biurui išmoką. Ieškovas ieškinį pateikė nepraleisdamas sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino.

31. Nesutinka dėl naujų įrodymų priėmimo. Pažymi, kad atsakovas teisminio proceso metu, vykusio beveik metus laiko buvo pasyvus, neteikė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Konsultacinė išvada parengta dar 2018-05-09, t.y. iki paskutinio 2018-05-15 teismo posėdžio. Kita vertus, Vokietijos advokatų kontoros raštas vertintinas kritiškai, nes jame išreiškiama subjektyvi ir jų klientui naudinga pozicija. Be to, ši pozicija prieštarauja ne tik Vokietijos nacionaliniam draudikų biuro, kaip išimtinai kompetentingo subjekto, pateiktam teisės aiškinimui, Vokietijos teisės aktams, bet ir neatitinka Vokietijos teismų praktikos nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Apeliacinis skundas atmestinas.

33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

34. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė Vokietijos advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) ir partneriai 2018-05-09 parengtą raštą dėl teisinės sudėties įvertinimo (ekspertizės ir išvados), kurį prašo priimti.

35. Teismas, susipažinęs su atsakovės pateikto dokumento, kuris įvardijamas kaip konsultacinė išvada turiniu, sprendžia, kad atsakovė nepagrindė, jog Vokietijos advokatų kontoros rašto pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik metus laiko, ieškinys teisme priimtas 2017-05-29. Atsakovė užklausą Vokietijos advokatų kontorai išsiuntė tik 2018-04-09. Teismo posėdžio 2018-04-18 metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2018-05-15 dienai, suteikiant atsakovės atstovui galimybę pateikti papildomus įrodymus. Atsakymas iš Vokietijos advokatų kontoros elektroniniu paštu buvo gautas 2018-05-09, t.y. bylą dar nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš rašto turinio akivaizdu, kad jis parengtas pagal atsakovės atstovo pateiktus klausimus dėl įvykio, nedetalizuojant kokios išlaidos sudaro į įvykio vietą atvykusios Vokietijos kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos Autobahnmeister Wattenheim patirtą turtinę žalą. Rašte taip pat nenurodoma aplinkybė dėl tepalo išsiliejimo ant važiuojamosios dalies įvykio metu bei nutylint, kad greitkelių tarnyba nurodė, jog avarijos metu buvo sugadinta kelių nuosavybė, o sustojęs greitkelyje vilkikas blokavo net tris eismo juostas ir nebegalėjo išvažiuoti. 2018-05-15 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad jokio atsakymo iš advokatų kontoros negavo, pateikė prašymą teismui dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo, neteisingai nurodydamas, kad 2018-05-15 dienai naujas įrodymas nėra gautas ir išsakė nuomonę, kad pats teismas galėtų kreiptis su prašymu į Vokietijos teisėsaugos institucijas, kad gauti informaciją apie Vokietijos teisę pagal atsakovės pateiktą prašymą (2018-04-09 advokatų kontorai) ir jame nurodytus klausimus. Akivaizdu, kad atsakovė turėjo visas galimybes prašomą prijungti įrodymą pateikti pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, kartu su Vokietijos advokatų kontoros raštu nėra pateikta duomenų ar šį atsakymą į atstovo užklausą atsiuntęs asmuo turi oficialius įgalinimus teikti kokias nors konsultacines išvadas ar išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę vienu ar kitu klausimu. O atsakovės atstovo 2018-05-15 prašymo turinys, kai gavęs šį įrodymą jis teismui jo neteikė, o nurodė, kad pats teismas kreiptųsi advokatų kontorai išsiųstos užklausos pavyzdžiu į oficialias Vokietijos institucijas, tik paneigia šio dokumento patikimumą ir leistinumą CPK 180 straipsnio prasme.

36. Atsižvelgiant į nutarties 35 punkte aptartas aplinkybes, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad prašomas prijungti naujas įrodymas nepriimtinas į bylą bei grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 314 straipsnis). Atitinkamai teismas nevertina ir plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su šiuo dokumentu grindžiamomis aplinkybėmis.

37. Aukščiau aptartais motyvais, apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atsakovės argumentus dėl jos procesinių teisių pažeidimo, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą dėl virš aptarto rašto gavimo, kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas detaliai argumentavo šį savo procesinį veiksmą ir pagrįstai sprendė, kad tokio atsakovės prašymo tenkinimas akivaizdžiai užvilkintų teisminį procesą. Be to, kaip nustatyta 35 p apeliantas akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, nes gavęs atsakymą 05-09 dieną, jo neteikė posėdžio dieną ir nurodė, kad tokio atsakymo nėra gavęs.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-11-21 UAB „Naideka“ darbuotojo R. K. vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė buvo UAB „SEB VB LIZINGAS“, o naudotoja – UAB „Naideka“, greitkelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, dėl sugedusios pavarų dėžės važiuojamoje kelio dalyje sustojo per visas tris eismo juostas dešinėje pusėje, nebegalėjo važiuoti, iš transporto priemonės ištekėjo tepalas ant važiuojamosios dalies. Į įvykio vietą buvo iškviesta Vatenhaimo greitkelių priežiūros tarnyba, kuri atliko „blokavimo priemones“, t.y. eismo įvykio vietos zonoje 4-ioms eismo juostoms blokuoti panaudojo eismą blokuojantį skydą (priekaba), įspėjamąją lentą (priekaba). Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, jo žalų administratorius „AVUS-SSH GmbH“ 2014-02-21 gavo Montabauro greitkelių tarnybos (už Vatenhaimo greitkelių priežiūros tarnybos iškvietimą) prašymą apmokėti transporto priemonės sukeltas išlaidas. Toks prašymas grindžiamas Vokietijos teisės aktais, t.y. Kelių eismo įstatymo 7 straipsnio 1 pastraipa ir civiliniu kodekso 823 straipsniu, Privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsniu. Iš Vatenhaimo greitkelių priežiūros tarnybos išlaidų žiniaraščio matyti, kad eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą sudaro - 316,05 Eur už 7 val. darbą (personalo išlaidos), 154,56 Eur išlaidos už transporto priemonių ir prietaisų naudojimą, 20 Eur bendros administracinės išlaidos. 2015-05-19 galutinė sąskaita faktūra dėl šio įvykio žalos patvirtina, kad atlygintiną žalą sudaro 490, 61 Eur virš aptarta turtinė žala ir 200 Eur administravimo mokestis, viso 690,61 Eur. Nukentėjusiajam trečiajam asmeniui – Montabauro greitkelių tarnybai žala atlyginta 2016-05-19. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras 2016-05-30 pateikė reikalavimą ieškovui Vidaus nuostatų 5 straipsnio pagrindu atlyginti žalą. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsniu, mokėjimo pavedimu sumokėjo eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui 690,61 Eur išmoką. Atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio metu atsakovės pagal lizingo sutartį naudojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei remdamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras 2016-08-02 kreipėsi į atsakovę UAB „Naideka“ su pretenzija dėl 690,61 Eur sumos sumokėjimo ieškovui. Atsakovė pretenzijoje nurodytos sumos nesumokėjo.

39. Ginčo dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo ir aplinkybės, kad ją įvykio metu, kai transporto priemonė greitkelyje sugedo ir sustojo, sudarydama kliūtį kitoms transporto priemonėms, vairavo UAB „Naideka“ darbuotojas, nėra. CK 6.264 ir 6.265 straipsniai numato, kad už darbuotojų padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo.

40. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kad jos įmonės valdoma lizingo sutarties pagrindu transporto priemonė, viešajame transporte dalyvavo nesant sudarytos draudimo sutarties, kurios pagrindu būtų teikiama draudimo apsauga tretiesiems asmenims žalos padarymo atveju Europos Sąjungos valstybėje. Su tokiu vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

41. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949-01-25 rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema, kuri užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos TPVCAPDĮ.

42. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas (redakcija galiojusi 2011-12-01 - 2014-12-31) numato, kad nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje <...> nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui įstatymu nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

43. Atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmenims ši sutartis privaloma, jie negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 6 straipsnio 6 dalis numato, kad draudėjui pageidaujant, kad jam pagal sudarytą ar sudaromą įprastinę draudimo sutartį būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortelės sistemai priklausančiose užsienio valstybėse, draudikas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis papildomai draudėjui išduoda žaliąją kortelę. Atsakingi už draudimo sutarties sudarymą asmenys, taip pat transporto priemonių valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).

44. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 2016-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016).

45. Atsižvelgiant į nutarties 41-43 punktuose išdėstytą teisinį reglamentavimą ir 44 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinamus, apeliantės argumentai, kad šiuo atveju UAB „Naideka“ nėra tinkama atsakovė atmestini kaip nepagrįsti.

46. Apeliantės dėstomas vertinimas, kad vilkikui buvo atlikta techninė apžiūra, jis buvo tinkamai eksploatuojamas, nenustatyta dėl kokių priežasčių įvyko gedimas, nepaneigia nei eismo įvykio, nei žalos padarymo fakto, nei aplinkybės, kad apeliantė neįvykdė pareigos sudaryti draudimo apsaugą suteikiančią užsienio valstybėje eksploatuojamai, jos įmonės valdomai ir darbuotojui perduotai darbo funkcijoms atlikti transporto priemonei, draudimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad aptariamas įvykis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtą eismo įvykio sąvoką ir pritaria, kad eksploatacinių medžiagų (tepalo) ištekėjimas iš transporto priemonės, ir dėl to žalos padarymas tretiesiems asmenims, kurie ėmėsi papildomų priemonių, kad dar didesnė žala neatsirastų, pagrindžia TPVCAPDĮ nuostatų taikymą. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad įvykis įvyko greitkelyje, kuriame pasak trečiojo asmens R. K., greitis yra neribojamas ir pakankamai intensyvus. Būtent atsakovės valdomos transporto priemonės techninis gedimas viešame kelyje sąlygojo kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos išlaidas, vykdant konkrečius saugaus eismo užtikrinimo darbus (eismo juostos užblokavimą, vilkiko atitvėrimą, įspėjamųjų ženklų pastatymą, tempimo – transportavimo darbų atlikimą), todėl būtent atsakovei kyla pareiga atlyginti šią padarytą žalą.

47. Papildant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvaciją šiuo klausimu pažymėtina, kad 2015-01-28 Lietuvos draudikų biuras kreipėsi į Vokietijos draudikų biurą dėl šio įvykio kvalifikavimo, kuris 2015-02-10 pateikė atsakymą, kad 2011-09-28 Vokietijos federalinio teismo sprendimu (IV ZR 294/10) nustatyta, kad automobilio saugos priemones turi padengti draudikas. Šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, kurios prilyginamos nuostoliams. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime teigia ieškovas, išlaidos už užsienio vilkikų gelbėjimo darbus pagal Vokietijos teismų praktiką, priskiriamos privalomojo draudimo valdymui (Berlyno Aukščiausiojo teisingumo teismo 2015-07-08 sprendimas Nr. 29 U43/14).

48. Ieškovo į bylą pateiktų ir pirmosios instancijos detaliai aptartų ir įvertintų Vokietijos teisės aktų turinys patvirtina, kad trečiojo asmens – Montabauro greitkelių tarnybos (už Vatenhaimo greitkelių priežiūros tarnybos iškvietimą) reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl skirtingai nei vertina apeliantė, Biuras įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens, išmokėtos Vokietijos draudikų biurui, pinigų sumos.

49. Atsakovė turėjo galimybę susipažinti su ginčui aktualiu, ieškovo teismui pateiktu Vokietijos teisės turiniu ir jį leistinomis teisinėmis priemonėmis nuginčyti, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliacinės instancijos teisme kitokį teisės turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien aplinkybė, kad apeliantė deklaratyviai nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylos duomenų vertinimu ir išvadomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas įrodymus vertino pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, bendruosius teisės principus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

50. Ginčo atveju tarp šalių yra susiklostę regreso, o ne subrogacijos teisiniai santykiai, kaip teigia apeliantė. Toks vertinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Apylinkės teismas, skirtingai nei pažymima apeliaciniame skunde, skundžiamame sprendime šiuo klausimu išsamiai pasisakė bei pateikė motyvuotas išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo. Apeliantės cituojama CK 1.128 straipsnio norma nėra aktuali ginčui, nes Biuro reikalavimo teisė į atsakovę atsirado ne dėl prievolės asmenų pasikeitimo. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas šiuo atveju reikšminga, kad ieškovas – Biuras Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą sumokėjo 2016-07-26. Ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2017-05-17, t.y. nepraleidus sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).

51. Plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

52. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės UAB „Naideka“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis).

53. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes įvertino pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.