- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- 2-540-1026/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04490-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovei A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pateiktu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 690,61 Eur nuostolių atlyginimo, visas bylinėjimosi išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodo, kad 2013 m. lapkričio 21 d. Vokietijoje dėl R. K., vairavusio transporto priemonę DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Šis asmuo buvo samdomas atsakovės darbuotojas ir įvykio metu ėjo darbines pareigas. Atsakovas buvo minėtos transporto priemonės naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Procesiniuose dokumentuose, posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2017 m. liepos 18 d. išvadoje Nr. V-2491-17-(5.10.) nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2013 m. lapkričio 21 d. Atsakovo vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. K., dėl techninio pavarų dėžės gedimo sustojo greitkelyje A 0006, 586,500 kilometre, važiuojamoje kelio dalyje (pirmoje eismo juostoje iš trijų), negalėdamas toliau važiuoti. Kadangi dėl gedimo atsakovo vilkikas toliau tęsti kelionės negalėjo, o sustojęs važiuojamoje kelio dalyje sudarė kliūtį, dėl ko buvo sukeltas rimtas pavojus kitiems eismo dalyviams, į įvykio vietą buvo iškviesta kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Autobahnmeisterei Wattenheim, kuri atliko vilkiko tempimo darbus bei užtikrino eismo įvykio vietos saugumą. Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 690,61 EUR sumai. Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui paminėtą sumą, todėl pateikė reikalavimą grąžinti sumokėtą sumą atsakovui kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui (vairuotojo darbdaviui) ir kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras buvo išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu. Prašė ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis bei ieškovo patirtos kelionės į teismo posėdžius ižlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Naideka“ atsiliepimu į ieškinį prašė šį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, mano, kad ieškinys neįrodytas, pareikštas ne tam asmeniui. Mano, kad Vokietijos nacionalinio draudikų biuro priimtas sprendimas nesukuria jokio prejudicinio fakto šioje byloje, o ieškovas sumokėjo reikalaujamą sumą net neįsigilinęs į konkretaus įvykio aplinkybes, nepatikrino dokumentų, aktų pagrįstumo. Pažymi, kad buvo apdraudusi vilkiką pagal tarptautinę transporto priemonės draudimo sutartį, sumokėjusi draudimo įmoką, draudimo polisas autoįvykio dieną galiojo, draudiminė apsauga apėmė Europos Sąjungos teritoriją, todėl žalos atlyginimas turėjo būti nukreiptas į draudimo polisą išdavusią Rusijos draudimo bendrovę „Rosgosstrakh“. Automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, buvo eksploatuojamas tinkamai ir nebuvo nustatyta dėl kokių priežasčių įvyko gedimas. Pagal Lietuvos nacionalinę teisę toks įvykis - autotransporto gedimas nėra pripažįstamas kaip draudiminis įvykis. Šiuo atveju jokios reikšmės neturi, ar transporto priemonė buvo tinkamai, ar netinkamai drausta. Bandoma įrodyti, kad buvo padaryta žala keliui, tačiau jokios žalos keliui nebuvo padaryta. Ieškinys grindžiamas patirtais nuostoliais ir išorinių paslaugų atlyginimu. Atsakovė neprivalo tokių išlaidų atlyginti remiantis Vokietijos teisės aktais, Kelių eismo įstatymo 7, 15 straipsniais. Jeigu ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui, tai jis prisiėmė savo civilinę prievolę. Vokietijos draudikų biuras ir kitos institucijos veikia kaip draudikai. Tarp nukentėjusiojo asmens ir Vokietijos draudikų biuro susiklostė draudiminiai santykiai, o tai reiškia, kad senaties terminas yra vieneri metai. Buvo pareikštas reikalavimas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, nors galėjo tiesiogiai reikšti pačiam atsakovui arba trečiajam asmeniui. Vienerių metų senaties terminas yra seniai praleistas. Pagal išversto civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnį, yra dviejų metų laikotarpio terminas išmokėti išmokas. Vokietijos draudikų biuras šito nepadarė. Galbūt galima perkelti atsakomybę gamintojui, kuris netinkamai pagamino automobilį. Tinkamas atsakovas būtų automobilio gamintojas „DAF“. Mano, kad Vokietijos draudikų biuras tiesiogiai privalėjo kreiptis į Rusijos draudimo bendrovę. Senatis turi būti taikoma tiek pagal Vokietijos, tiek pagal Lietuvos teisę. Vokietijos draudikų biuras turėjo per du metus išmokėti nukentėjusiajam, bet jis neišmokėjo. Transporto priemonė buvo drausta Rusijos draudimo bendrovėje. Pakeitus įstatymą, tai laikoma netinkamu draudimu. Draudimo poliso nebuvo pateikę į bylą. Senaties termino taikymą kildina iš draudiminių teisinių santykių, t. y. remiantis Vokietijos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Skaičiuojami vieneri metai nuo eismo įvykio. Per vienerius metus turėjo būti išmokėta nukentėjusiajam draudiminė išmoka. Kreditorių pasikeitimas nepakeičia senaties termino. Prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „Naideka“ vairuotoju. 2013 m. lapkričio 21 d. teko vairuoti vilkiką „DAF“. Eismo įvykis įvyko Vokietijoje, greitkelyje A6, kuris turi tris juostas. Krovinys buvo apie 24 t. Pavarų dėžėje neatlaikė riebokšlis, t. y. pavarų dėžės detalė, ir iš pavarų dėžės įvyko tepalų nutekėjimas. Įjungus pavarą, užkirto pavarų dėžę. Mašina sustojo tiesiai, pirmoje juostoje, dešinėje kelio pusėje. Greitis buvo nelabai didelis. Buvo piko valandos. Įjungė avarinį ir laukė. Atvažiavo policininkė, kuri pasaugojo, kad niekas neatsitrenktų į galą. Atvyko iš pradžių policija, o vėliau atvažiavo tarnyba ir padarė dvi eismo juostas iš trijų. Ten neįmanoma imtis kažkokių veiksmų. Greitkelyje eismas labai intensyvus piko valandomis. Greitkelyje greitis neribotas. Kai sustojo, tepalų buvo pribėgę pusę litro. Direktoriui paskambino tą pačią minutę. Jis pasakė, kad lauktų pagalbos. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas, nes reikėjo drausti „Kasko“ draudimu. Mašina buvo apdrausta rusišku draudimu. Draudimu turi pasirūpinti įmonė. Mašiną perėmė Europoje. Matė, kad draudimas buvo Rusijos draudimo kompanijos. Nežinojo, ar galiojo Rusijos draudimo kompanijos draudimas Europoje. Mašina buvo pravažiavusi milijoną kilometrų. Vilkikas nutempė mašiną, ją vežė į Lietuvą remontuoti. Įmonės vadovui rašė paaiškinimą. Jeigu transporto priemonė užvažiuotų ant tepalo balos, gali įvykti slydimas. Policija ir kita institucija nuobaudos neskyrė. Automobilio techninė apžiūra buvo galiojanti. Nesikreipė į darbdavį dėl žalos atlyginimo, o darbdavys neprašė atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 21 d. transporto priemonės DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo UAB „SEB VB LIZINGAS“, naudotoja – UAB „Naideka“ (1 t., b. l. 5). Iš Vokietijos nacionalinis draudikų biuro (Deutsches Büro Grüne Karte e. V.) pateiktų dokumentų matyti, jog 2013 m. lapkričio 21 d. Vokietijos Federacijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas yra transporto priemonės DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (1 t. b. l. 30-45). Iš Vatenhaimo greitkelių priežiūros tarnybos rašto matyti, jog 2013 m. lapkričio 21 d. sunkvežimis DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Zabriukeno kryptimi prie Leininger kalno, Noilainingeno administraciniame vienete, magistraliniame kelyje dėl sugedusios pavarų dėžės stovėjo per visas tris eismo juostas dešinėje pusėje ir nebegalėjo važiuoti (1 t. b. l. 48-49, 52-53). Transporto priemonės DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas eismo įvykio metu buvo trečiasis asmuo R. K. (1 t. b. l. 46-47), kuris tuo metu dirbo UAB „Naideka“ (1 t. b. l. 6). Iš R. K. 2013 m. lapkričio 25 d. paaiškinimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d., važiuojant greitkeliu A61 ir kylant į kalną, sugedo vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavarų dėžė, todėl sustojo pirmojoje juostoje. Ant važiuojamosios dalies ištekėjo tepalas (1 t. b. l. 7). UAB „Naideka“ atstovė R. L. 2014 m. sausio 14 d. patvirtino informaciją apie techninį vilkiko gedimą greitkelyje (1 t. b. l. 93). Eismo įvykio metu padaryta 690,61 Eur žala. Šią sumą sudaro 316,05 Eur už darbą (personalo išlaidos), 154,56 Eur išlaidų už transporto priemonių ir prietaisų naudojimą, 20 Eur kitos išlaidos, t. y. materialinė žala, bei 200 Eur administravimo mokestis (1 t. b. l. 30-43, 53). Nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žala atlyginta 2016 m. gegužės 19 d. (1 t. b.l. 41-43). Iš lėšų pervedimo nurodymo Nr. 16776000 matyti, kad 2016 m. liepos 26 d. ieškovas pervedė Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 690,61 Eur, pagal Vokietijos biuro 2016 m. gegužės 30 d. reikalavimą atlyginti žalą (I t.b. l. 21,31). 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo, kad UAB „Naideka“ sumokėtų 690,61 Eur sumą (1 t. b. l. 22).
Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek Vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDĮ, teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-389-915/2017; kt.).
Atsakovas nesutinka su ieškiniu, mano jog tai nėra draudiminis įvykis ir neturi būti atlyginta žala, nurodo ir tai, jog autotransporto gedimas nėra pripažįstamas kaip draudiminis įvykis, kad šiuo atveju jokios reikšmės neturi, ar transporto priemonė buvo tinkamai, ar netinkamai drausta. Tačiau teismas, atmeta tokius atsakovo atstovo argumentus kaip nepagrįstus. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tokia sąvoka yra įtvirtinta tiek dabartinėje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkto, tiek šio teisės akto 11 punkto redakcijoje galiojusioje eismo įvykio dieną – 2013-11-21. Iš šių nuostatų seka išvada, kad eismo įvykio sąvokos apibrėžimo esminiais elementais yra judanti transporto priemonė, žmonių žuvimas ar sužalojimas ir (ar) įvykio vietoje buvusio turto sugadinimas. Eismo įvykio vieta gali būti ne tik kelias, gatvė, bet ir privati teritorija, kurioje juda transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje aptariamas įvykis, teismo vertinimu atitinka minėtose teisės aktų nuostatose apibrėžtą eismo įvyko sąvoką, o eksploatacinių medžiagų (tepalo) ištekėjimas iš transporto priemonės, ir dėl to žalos padarymas tretiesiems asmenims, kurie ėmėsi papildomų priemonių, kad dar didesnė žala neatsirastų, pagrįstai leidžia teigti, kad įvyko eismo įvykis ir šiuo atveju yra taikomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatos (1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3, 22 dalys, 3 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Iš to seka, jog Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDĮ nurodytos sąlygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grąžintų atsakingas asmuo (asmenys).
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Byloje nustatyta, kad atsakovas transporto priemonę DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu, eismo įvykio metu šią transporto priemonę vairavo atsakovo darbuotojas R. K., todėl atsakovas buvo atsakingas už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Kaip minėta, TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuris žalą nustatė vadovaudamasis eismo įvykio šalyje (Vokietijoje) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.
Minėtos TPVCAPDĮ nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Vokietijos teisę. Šios taisyklės atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę, kelių eismo taisyklių traktavimą, taip pat pateikė išsamius duomenis apie žalos atlyginimą (procedūrą ir principus) pagal Vokietijos Federacijos teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, su žalos dėl eismo įvykio administravimu, apskaičiavimu, atlyginimu susijusį teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, kad ieškovas aktyviais veiksmais siekė gauti informaciją iš kompetentingų Vokietijos institucijų dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su eismo įvykio tyrimu, nuostolių sureguliavimu, nuostolių vertinimu. K. V. Federacijos institucijos atstovų atsiųstuose pranešimuose nurodoma, kad pagal Vokietijos Kelių eismo taisyklių 15, 32 straipsnius, sustojusios transporto priemonės turi būti aiškiai pažymėtos ir atitvertos, todėl kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba ėmėsi atitinkamų apsaugos priemonių kitų transporto priemonių eismo saugumui užtikrinti. Atliekami darbai- užblokuoti eismo juostą, atitverti vilkiką, iškabinti įspėjamuosius ženklus, atlikti tempimo-transportavimo darbus (1 t. b.l. 155). Vokietijos Kelių eismo įstatymo (StVG) 7 straipsnis numato transporto priemonės ar priekabos, kuri pagal savo paskirtį turi būti gabenama kartu su transporto priemone, valdytojo atsakomybę už žalą, kuri atsiranda eksploatacijos metu, kai, pvz., transporto priemonė įstumiama į kelią (įskaitant atvejus, kai ji yra su išjungtu varikliu); transporto priemonė sustoja/priversta sustoti viešajame kelyje; transporto priemonė sugenda viešajame kelyje. Jei valdant transporto priemonę sugadinamas materialinis objektas, valdytojas privalo atlyginti nukentėjusiajam dėl to kilusią žalą (1 t. b.l. 198). Vokietijos Civilinio kodekso įstatymo (BGB) 249 straipsnis bei pateikta teisminė praktika numato, kad atsakinga už žalos padarymą šalis privalo atkurti tokią būklę, kuri būtų, jeigu nebūtų įvykusios aplinkybės, sukėlusios žalą (1 t. b.l. 85,87,157,159). Jei nebūtų buvusio techninio gedimo viešame kelyje, kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba nebūtų patyrusi išlaidų, vykdydama konkrečius darbus, kad būtų užtikrintas eismo saugumas viešajame kelyje. Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos (šiuo atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras), remdamasis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro patiltas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 procentų nuo bendros išmokos už žalą; minimalus žalos administravimo mokestis yra 200 Eur, kas šiuo atveju ir yra taikyta (1 t. b. l. 82-101).
Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktų Vokietijos teisės nuostatomis bei ieškovo pateiktų įrodymų patikimumu. Atsakovas, be atsiliepimo nepateikė į bylą jokių patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti atsakovo civilinę atsakomybę. Proceso metu atsakovo atstovas teigė, jog transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, tačiau šių teiginių nepagrindė. Atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, ir abejodamas tuo, kad dėl eismo įvykio atsakomybė taikytina ne jo atžvilgiu, turėjo būti aktyvus, teikti argumentuotus paaiškinimus kompetentingoms Vokietijos institucijoms, tačiau to nepadarė. Atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t.y. aktyviai dalyvauti procese ir pats teikti užklausimus Vokietijos kompetentingoms institucijoms. Bylos nagrinėjimas keletą kartų buvo atidedamas dėl atsakovo atstovo prašymo. Bylos nagrinėjimas vyko beveik vienerius metus, tačiau atsakovo atstovas, praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo bylos nagrinėjimo pradžios, kreipėsi į advokatę Vokietijoje (2 t. b.l. 16-17), bet joks atsakymas į atstovo advokato S. B. klausimus teismo nustatytu terminu nebuvo gautas ir teismui nenurodytas konkretus terminas iki kada to atsakymo laukti. Taip pat, paskutinio posėdžio metu 2018-05-15 d. atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą kreiptis į Vokietijos teisėsaugos institucijas dėl konsultacinės išvados gavimo (2 t. b.l. 30). Kadangi toks prašymas nebuvo pateiktas nei atsiliepime į ieškinį, nei 2017-08-23, 2017-09-26, 2017-10-25, 2017-11-30, 2018-01-24, 2018-03-08 teismo posėdžių metu, t.y. prašymas pateiktas nesavalaikiai, jo tenkinimas užvilkintų sprendimo byloje priėmimą bei toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, todėl teismas jį atmetė, nes priešingu atveju, šios civilinės bylos nagrinėjimas būtų labai užvilkintas (CPK 251 straipsnio 2 dalis). Atsakovas turėjo teisę dalyvauti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui nustatinėjant žalą, jos dydį jau nuo pretenzijos pateikimo dienos (2016-08-02), tačiau atsakovas ja nepasinaudojo. Todėl byloje remiamasi ieškovo pateiktais duomenimis, ir pripažįstama, kad ieškovas įrodė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, jis yra pagrįstas.
Atsakovo argumentas, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, jog galbūt galima perkelti atsakomybę gamintojui, kuris netinkamai pagamino automobilį, jog tinkamas atsakovas būtų automobilio gamintojas „DAF“, kad Vokietijos draudikų biuras tiesiogiai privalėjo kreiptis į Rusijos draudimo bendrovę dėl 2013-11-21 įvykusio eismo įvykio, atmestinas.
Atsakovas nurodė, kad transporto priemonę DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė Rusijos bendrovėje „Rosgosstrakh“ Ltd, tačiau į bylą neteikė jokio dokumento, patvirtinančio šią aplinkybę. Todėl atsakovo argumentai, kad vilkikas buvo draustas Rusijos draudimo bendrovėje ,,Rosgostrsstrakh“ Ltd ir tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas eismo įvykio metu buvo galiojantis, atmestini. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalis bei 6 straipsnio 4, 6 dalis transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės Draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd nėra Biuro narė. Taigi, eismo įvykio metu transporto priemonė DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t. b.l. 126). Rusijos draudimo bendrovės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių reikalavimų. Dėl šios priežasties, nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo Rusijos draudimo bendrovę „Rossgostrach“ įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu ar reikšti reikalavimą (1 t. b. l.115-117).
Aplinkybę, kad atsakovo vairuotojas nėra įvykio kaltininkas, turi įrodyti tą aplinkybę ginčijantis asmuo, nagrinėjamu atveju atsakovas – UAB „Naideka“. Atsakovas teismui nepateikė jokių objektyvių, patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nustatytas įvykio kaltininkas yra neteisingas ar nepagrįstas. Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Vokietijoje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, o ieškovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas ir, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 straipsniu ir 23 straipsniu bei Lietuvos Respublikos CK 6.263, 6.264 straipsnių pagrindu, įgijo teisę reikalauti sumokėti 690,61 EUR sumą iš atsakovo.
Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog tarp nukentėjusiojo asmens ir Vokietijos draudikų biuro susiklostė draudiminiai santykiai, o tai reiškia, kad senaties terminas yra vieneri metai. Senaties termino taikymą kildina iš draudiminių teisinių santykių, t. y. remiantis Vokietijos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu skaičiuojami vieneri metai nuo eismo įvykio. Tokį prašymą pateikė ir 2018 m. kovo 8 d, posėdyje, tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei ankstesniuose posėdžiuose prašymo taikyti ieškinio senatį nereiškė. Per teismo nustatytą terminą prašymo nepatikslino. Tačiau šiuo atveju ieškovo atstovė posėdžio metu į tokį atsakovo atstovo prašymą nurodė, jog ieškovas reikalauja atlyginti žalą, atsiradusią iš deliktinių teisinių santykių.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LAT 2006-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006). Kai nukentėjęs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir gauna žalos atlyginimą iš šio draudiko, pastarajam pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko (nagrinėjamu atveju aktuali TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).
Iš kasacinio teismo suformuluotų teisės taikymo taisyklių, šiuo konkrečiu atveju seka išvada, kad ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atsakovui, tarp šio asmens ir draudiko susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai. Iš ieškovo pateikto Vokietijos motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo) 12 straipsnio (3) dalies nuostatų matyti, kad kompensacijos gavėjo reikalavimo žalos atlyginimo fondui senaties terminas sueina po trijų metų. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos datos, kada kompensacijos gavėjas sužinojo apie žalą ir aplinkybes, iš kurių kyla jo kompensacijos reikalavimo teisėtumas žalos atlyginimo fondui (1 t. b.l. 181). Bylos duomenys patvirtina, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, jo žalų administratorius „AVUS-SSH GmbH“ 2014 m. vasario 21 d. gavo Montabauro greitkelių tarnybos (už Vatenhaimo greitkelių priežiūros tarnybos iškvietimą) prašymą apmokėti transporto priemonės sukeltas išlaidas (1 t. b. l. 33-45), t.y. po 2013-11-21 eismo įvykio praėjus 3 mėnesiams. Tuo tarpu Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pareiškė 2016 m. gegužės 30 d. reikalavimą atlyginti žalą Lietuvos draudikų biurui (I t.b. l. 21,31), t.y. praėjus 2 metams ir 2 mėnesiams po jiems pateikto reikalavimo. Nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žala atlyginta 2016 m. gegužės 19 d. (1 t. b.l. 41-43). Iš visų šių aplinkybių analizės seka išvada, jog atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo vertinant tiek tarp biurų susiklosčiusius teisinius santykius ir Vokietijos privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, vertinant ir tai, kad nėra atsakovo atsakomybę apdraudusio draudiko, ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius deliktinius teisinius santykius, nepagrįsti bei neįrodyti. Byloje nustatytos priešingos faktinės aplinkybės, jog ieškovas kreipėsi į teismą nors ir praėjus vieneriems metams (2017-05-27 d) po žalos atlyginimo Vokietijos biurui (2016-07-26 d.), bet nepraėjus vieneriems metams nuo jiems pareikšto reikalavimo (2016-05-30). Šiuo atveju 3 metų senaties terminas nėra praleistas nei Vokietijos biurui 2014 m. vasario 21 d. gavus Montabauro greitkelių tarnybos prašymą apmokėti transporto priemonės sukeltas išlaidas, taip pat Vokietijos biurui 2016 m gegužės 19 d. apmokėjus trečiajam asmeniui žalą, vėliau pareiškus 2016 m. gegužės 30 d. reikalavimą Lietuvos biurui, o pastarajam pareiškus ieškinį 2017-05-27 d. Todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį bei nuoroda į CK 1.125 straipsnio 7 dalį atmestinas, nes sutrumpintas ieškinio senaties trejų metų terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento 2016 m. liepos 26 d., kai ieškovas pervedė Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui išmoką, nėra praleistas.
Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, laiku neįvykdė prievolės atlyginti padarytą žalą, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio (1 t. b.l. 27), patyrė 116,96 Eur vertimo išlaidų (1 t. b.l.23,24,102,103), taip pat 55,39 Eur kelionės išlaidų (1 t. b.l. 77-81, 2 t. b.l.2-6), iš viso ieškovas patyrė 193,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės argumentą, kad bylos šalies ar jos atstovo kelionės išlaidos, kurias jis patyrė vykdamas į teismą iš kito miesto, kai byloje pateikti visi įrodymai, patvirtinantys kelionės išlaidų dydį, pripažįstamos atitinkančiomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytus būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Visiškai tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagristos bylinėjimosi išlaidos – 193,35 Eur (CPK 80, 88, 93 straipsniai).
Iš ieškovės priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro 16,20 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės UAB „Naideka“, juridinio asmens kodas 148031070, 690,61 Eur (šešių šimtų devyniasdešimties eurų 61 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 193,35 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“, juridinio asmens kodas 148031070, į valstybės biudžetą 16,20 Eur (šešiolika eurų 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.