- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- 2-396-1185/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04654-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Ieškovas
- T. Š.
- Atsakovas
- D. M.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovei D. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas T. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. M., prašydamas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. Š. atžvilgiu, padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iki 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, su kuria jis nebuvo sudaręs santuokos, yra nepilnamečio vaiko D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, tačiau ji nuo 2013 m. yra visiškai nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų vaikui vykdymo, atsakovė su vaiku nebendrauja jau 11 metų, juo visiškai nesirūpina, nesidomi jo mokymusi, sveikata, niekada nebandė užmegzti ryšių su sūnumi, nors gyveno tame pačiame miestelyje, jį ignoruoja bei vengia išlaikyti sūnų, o duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra. Ieškovo nuomone, tarp atsakovės ir nepilnamečio vaiko nėra jokio emocinio ryšio, o neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei atitiktų vaiko interesus ne tik dėl to, kad būtų sustabdomos asmeninės ir turtinės atsakovės teisės į sūnų, bet ir dėl to, kad atsakovė ateityje negalėtų reikalauti išlaikymo iš sūnaus. Ieškovas taip pat nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas išlaikymo dydis ir iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteista po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, tačiau dėl padidėjusių nepilnamečio vaiko poreikių ši suma nėra pakankama, jo minimalių poreikių patenkinimui jau reikalinga apie 780,00 Eur suma per mėnesį, todėl tikslinga padidinti iš atsakovės priteisto išlaikymo dydį iki 300,00 Eur.
2. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad išklausius ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko D. Š. nuomonę, institucija neprieštarauja, jog atsakovei būtų taikomas neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas T. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas, pasisakydamas dėl reikalavimo apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. Š. atžvilgiu, nurodė, kad atsakovė vaiko neišlaiko, nebendrauja, elgiasi kaip svetimas žmogus, o su atsakove šeimoje gyveno kartu iki 2015 m. pabaigos, tam tikrais periodais nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. pabaigos buvo išsiskyrę, galiausiai atsakovei išėjus gyventi kitur, su ja daugiau nebendravo, nors ji gyveno tame pačiame miestelyje. Ieškovas, prašydamas padidinti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, paaiškino, kad nepilnamečio vaiko poreikiai didėja ir nors nepilnametis vaikas gyvena kartu su juo (duomenys neskelbtini), tačiau mokosi (duomenys neskelbtini), todėl po pamokų ir lankomų būrelių dažnai lieka nakvoti pas senelius (duomenys neskelbtini), be to, pats vaikas pageidauja mokslus baigti šioje gimnazijoje, todėl nupirkta kompiuterinė technika ir namuose, ir pas senelius, o už vaiko priežiūrą ir maitinimą seneliams moka po 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovas, pagrįsdamas padidėjusius vaiko poreikius, paaiškino, kad vaikas lanko būrelį (duomenys neskelbtini), lanko krepšinio ir tinklinio būrelius, todėl reikia įsigyti specialią įrangą, aprangą, bei kad vaikas domisi technika ir įgijo traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą, planuoja įgyti ir kitas vairavimo kategorijas, nupirktas elektrinis dviratis, kurio vertė 1 200,00 Eur, mobiliojo ryšio telefono aparatas, kurio vertė 600,00 Eur, tačiau jį žvejybos metu vaikui praradus, nupirktas naujas telefono aparatas, kurio vertė 1 198,00 Eur. Ieškovas taip pat detalizavo, kad nepilnamečio vaiko drabužiams, priklausomai nuo metų sezono, reikalinga nuo 250,00 Eur iki 300,00 Eur suma, maistui – 150,00 Eur, laisvalaikiui – 50,00 Eur, mokymosi priemonėms – 50,00 Eur, mobiliojo ryšio paslaugoms – 18,00 Eur, vaistams išleidžiama 80,00 Eur suma per metus.
4. Ieškovo T. Š. atstovė advokatė V. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas. Atstovės nuomone, atsakovė ne tik nevykdo motinos pareigų savo vaikui, bet ir daro ypatingą žalą nepilnamečiam vaikui, atsakovė niekada nesidomėjo nei vaiko ugdymu, nei jo sveikata, o susitikusi jį ignoruoja. Atstovės teigimu, ieškovas byloje įrodė, tiek rašytiniais įrodymais, tiek ir teismo posėdžių metu teiktais paaiškinimais, tiek ir liudytojų parodymais, kad nepilnametis vaikas dėl savo papildomo lavinimo, turimų pomėgių, turi didesnių poreikių ir priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, bei tai, kad atsakovė vengia išlaikyti vaiką, neužtikrina turimų vaiko poreikių ir interesų. Atstovė atkreipė dėmesį, kad abiejų tėvų materialinė padėtis vienoda, atsakovė nepateikė duomenų, kad turi sveikatos problemų, ir nors turi dar du nepilnamečius vaikus, tačiau privalo išlaikyti ir jos ir ieškovo nepilnametį vaiką.
5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. teismo posėdžio metu pakartojo pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes, bei papildomai nurodė, kad priežastys, kodėl atsakovė yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, nėra žinomos, ir nors gyvena tame pačiame miestelyje, veda kitus du nepilnamečius vaikus į tą pačią ugdymo įstaigą, tačiau visiškai ignoruodama nepilnametį vaiką, daro jam ypatingą žalą. Atstovas taip pat nurodė, kad atsakovė yra ilgą laiką visiškai nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų vaikui vykdymo, niekada nesikreipė į tarnybą dėl galimybės bendrauti su vaiku. Atstovas taip pat pažymėjo, kad tikslinga padidinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, kadangi nuo išlaikymo dydžio padidinimo yra praėję penkeri metai, priteistas išlaikymo dydis nesiekia net pusės minimalios mėnesinės algos, o ieškovas reikalingo išlaikymo dydį byloje įrodė tiek rašytiniais įrodymais, tiek ir teiktais paaiškinimais teismo posėdžių metu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl motinos valdžios apribojimo
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas T. Š. ir atsakovė D. M. yra nepilnamečio vaiko D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis, kuria nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydis buvo pakeistas ir iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteista po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 21 d. pažymoje apie deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nuo 2024 m. kovo 21 d. yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 27 d. rašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametis vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) pirmoje klasėje, o atsakovė, vaiko mokymosi laikotarpiu ugdymo įstaigoje, nėra domėjusis vaiko ugdymosi procesu, nėra nei karto susisiekusi su klasės vadove ar mokytojais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovė be D. Š. turi dar du nepilnamečius vaikus (devynerių ir penkerių metų amžiaus), nei ieškovo, nei atsakovės šeimoms atvejo vadybos procesas nebuvo taikomas, vaikų nepriežiūros faktų šeimose taip pat nėra nustatyta. Iš VšĮ Šiaulių rajono savivaldybės sveikatos centro 2024 m. rugpjūčio 27 d. rašto (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametis vaikas gydymosi įstaigoje lankosi retai, dažniausiai profilaktiniais sveikatos patikrinimo tikslais, paskutinį karta pas šeimos gydytoją lankėsi 2024 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2023 m. liepos 4 d. lankėsi pas gydytoją odontologę, visus kartus vaiką lydėdavo močiutė V. Š., o laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. nepilnametį vaiką į įstaigą lydėjo vaiko motina atsakovė D. M.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nepilnametis vaikas nurodė, kad atsakovę laiko svetimu žmogumi, nenori apie ją kalbėti ir sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia. Antstolio T. U. 2024 m. gegužės 28 d. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą patvirtina, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą vykdomas priverstinis išlaikymo išieškojimas iš atsakovės ir yra susidariusi 8 872,21 Eur išlaikymo skola.
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė tinkamai nepilnamečiu vaiku nesirūpina, yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, auklėjimo, bendravimo, priežiūros ir išlaikymo, atsakovės su vaiku emociniai ryšiai nesieja, ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis ateityje galėtų pasikeisti.
9. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).
10. Teismo vertinimu, liudytojų D. Š., A. G. ir V. Š. parodymai patvirtina, kad ieškovas pats vienas augina nepilnametį vaiką maždaug nuo penkerių metų amžiaus, išlaiko jį, rūpinasi juo, ieškovui nepilnamečiu vaiku rūpintis padeda jo motina ir jos sugyventinis bei sutuoktinė, o atsakovė, kuri gyvena tame pačiame miestelyje kaip nepilnamečio vaiko senelė ir jos sugyventinis, su vaiku nepalaiko visiškai jokių ryšių. Nepilnametis vaikas nurodė, kad atsakovę pažįsta, yra matęs, tačiau nepamena, kada paskutinį kartą būtų tekę su ja bendrauti, o miestelyje susitikus ji jį ignoruoja, niekada nėra atėjusi į jo dalyvaujamas varžybas, su ja ugdymo įstaigoje taip pat nesusitinka, nors atsakovės kiti vaikai lanko tą pačią ugdymo įstaigą ir jis juos pažįsta. Liudytoja V. Š. parodė, kad D. Š. būdamas mažas vaikas dėl to, kad atsakovė jį ignoruoja, labai išgyvendavo, verkdavo, buvo bandyta su atsakove kalbėti apie vaiką ir bendravimą su juo, tačiau atsakovė nesileido į kalbas, buvo nusiteikusi agresyviai. Aplinkybės, kad atsakovė nuo 2015 m. pabaigos iki šiol su nepilnamečiu vaiku nebendrauja, niekada nesiekė su juo bendrauti, niekada nesidomėjo juo, susitikusį jį ignoruoja, apsimeta nepažįstanti, tai, kad ji neteikia jam išlaikymo, leidžia manyti, jog ji yra visiškai abejinga savo vaikui ir juo visiškai nesirūpina, bei tokiu savo elgesiu daro ypatingą žalą vaiko, kuriam reikalinga motina, vystymuisi. Be to, nepilnametis vaikas tiek išvadą teikiančios institucijos specialistams 2024 m. gruodžio 2 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek teismo posėdžio metu išsakė nuomonę, kad atsakovė jam yra visiškai svetimas žmogus ir su atsakove jo jokie emociniai ryšiai nesieja, nepilnametis vaikas raštu išreiškė sutikimą su ieškiniu. Pažymėtina ir tai, kad viso vykstančio teismo proceso metu atsakovė elgėsi pasyviai, nesidomėjo procesu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai jai buvo įteikti asmeniškai. Toks jos elgesys rodo, kad padėtis šiuo metu negali pasikeisti.
11. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovė ignoruoja nepilnametį vaiką, neteikia jam išlaikymo, nedalyvavo teismo procese, o vaikas nurodo, kad su atsakove nesieja joks emocinis ryšys). Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas bendrauti su vaiku ir juo rūpintis.
12. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko D. Š. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo
13. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje.
14. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės motinos valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu ribojimo kreipėsi nepilnamečio vaiko tėvas – ieškovas, ir tik atsakovei neterminuotai apribota jos motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis, kuria nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nespręstinas. Tačiau ieškovas ieškiniu reikalauja pakeisti teismo sprendimu iš atsakovės priteistą išlaikymą, t. y. jį padidinti iki 300,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų, padidintą išlaikymą iš atsakovės priteisiant nuo 2024 m. spalio 4 d., t. y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Todėl aplinkybes, kad vaikų poreikiai padidėjo jiems paaugus, turi įrodyti ieškovas.
18. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4159-949/2019 išlaikymo dydis buvo pakeistas ir iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteista po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Vadinasi išlaikymo teikimo klausimas paskutinį kartą spręstas, kai vaikui buvo beveik dešimt metų. Ieškovas nuo minėto teismo sprendimo padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius detalizavo, nurodydamas, jog šiuo metu jau reikalinga apie 780,00 Eur suma, o iš jos atėmus iš valstybės gaunamą išmoką ir ją padalijus abiem tėvams ir suapvalinus, kiekvienam tėvui tenkanti dalis yra 300,00 Eur, t. y. neviršija pusės minimalios mėnesinės algos, ir todėl gali būti laikoma savaime suprantama ir nereikalaujanti pagrindžiančių įrodymų.
19. Nustatyta, kad nepilnamečiam vaikui atsirado papildomų ugdymo ir laisvalaikio poreikių: nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškovu jo nuomojame bute (duomenys neskelbtini), tačiau lanko (duomenys neskelbtini), ten lanko būrelius, taip pat po pamokų ir lankomų būrelių, nespėjus į autobusą, dažnai lieka nakvoti pas senelius (duomenys neskelbtini), kuriems už anūko priežiūrą ir vaiko maitinimą mokama 200,00 Eur suma per mėnesį. Išklausius vaiko nuomonę, nustatyta, kad jis nenori keisti ugdymo įstaigos, nes joje mokytis patogiau, ten yra jo draugai, lanko būrelius, turi siektinų planų, susijusių su lankomais būreliais, o nespėjus laiku į autobusą, po pamokų lieka pas senelius. Nepilnametis vaikas sveikatos sutrikimų neturi. Ieškovas paaiškino, kad vaikui reikalinga sportinė apranga, avalynė, kitas inventorius ir priemonės, kainuoja kelionės į varžybas, vaikui perkami daiktai, dovanos, vaikas labai domisi technika, įgijo traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą, planuoja įgyti ir kitas vairavimo kategorijas. Už nepilnamečio vaiko lankomą jaunųjų šaulių būrelį (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokamas 30,00–40,00 Eur mėnesio mokestis, už būrelio organizuojamas keliones mokamas apie 20,00 Eur mokestis, nupirktas šauliui reikalingas inventorius, perkama kompiuterinė technika. Tiek ieškovas paaiškino, tiek liudytojai parodė, kad nepilnametis vaikas labai greitai išauga drabužius ir avalynę, todėl reikia įsigyti naujus. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius nurodytas aplinkybes, t. y. atliktų apmokėjimų už įsigytas prekes UAB „Militarija plius darbo apranga“, UAB „Topo grupė“ apskaitos kvitus, 2025 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) už įsigyta mobiliojo ryšio telefono aparatą, 2024 m. lapkričio 19 d. išduotą traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo kopiją. Taip pat dėl per beveik šešerius metų pasikeitusios ekonominės situacijos padidėjo ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos (išlaidos maistui, rūbams ir pan.), dėl ko ankstesniu teismo sprendimu priteistos išlaikymo suma tapo nepakankama net ir būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, ieškovo nepilnamečio vaiko poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, kurios turėtų būti skiriamos (buvo skiriamos) nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į vaiko amžių, yra pagrįstos, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovė dėl ieškovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo nuomonės nepateikė. Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė iš esmės pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius, todėl egzistuoja pagrindas pakeisti minėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį.
20. Toliau sprendžiant dėl ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kita vertus, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
21. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio mėn. ieškovo gautos pajamos sudarė 969,13 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys pavirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 20 iki 2024 m. birželio 19 d. ieškovui mokėta išmoka vaikui, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. ieškovui mokėta nedarbo išmoka. Ieškovas nuosavybės teise transporto priemonių ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra, transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, atsakovė taip pat neturi. Ieškovas daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi, o atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus (devynerių ir penkerių metų amžiaus). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba. Atsakovė nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, jos tikrosios turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovė tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti motinos pareigą – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
22. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
23. Kaip teisingai nurodė ieškovo atstovė, atsakovė nepateikė duomenų, kad turi sveikatos problemų. Atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, duomenų apie sveikatos problemas teismas neturi. Todėl teismas, vertindamas abejones dėl tikrosios atsakovės turtinės padėties ir jos gaunamų pajamų bei atsakovės dedamas pastangas gauti didesnes pajamas nepilnamečio vaiko interesų naudai, sprendžia, kad atsakovė gali teikti ieškovo prašomą padidintą 300,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
24. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teismo nustatytą sumą minimaliems vaiko poreikiams tenkinti bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nustatytos svarbios aplinkybės, patvirtinančios esminį vaiko poreikių pasikeitimą, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas pakeistinas, padidinant iš atsakovės priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Š. iki 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų klausimų
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles.
26. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris šioje byloje sudarė 54,00 Eur ((300,00 Eur – 150,00 Eur) × 12 mėn. × 3 procentai). Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, 54,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei.
27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 379,17 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei.
28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 44,51 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovės priteistinos valstybei.
29. Sprendimas vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. Š. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 4 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54,00 Eur (penkiasdešimties keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 44,51 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą
379,17 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 17 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.