Kauno apygardos teismo nutartis, eA2-1276-413/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-07-10
Bylos Nr.: eA2-1276-413/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07501-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas: A. Ž., L. Ž.
Ieškovas: A. Ž., L. Ž.
Atsakovas: UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ekspertika“

Civilinė byla Nr. eA2-1276-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07501-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.4.1.; 3.3.4.2.2.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (ieškovės) L. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-5958-959/2018 pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017 pagal ieškovų A. Ž. ir L. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ekspertika“ dėl žalos atlyginimo, aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti (nutraukti) veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai (pareiškėjai) kreipėsi ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ 2006 metų kovo mėnesį pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 06-76 ir 2006 metų gegužės mėnesį pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 06-139; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ekspertika“ parengtą 2006 m. gegužės 29 d. bendrosios techninio darbo projekto (2006-05-18 KP-67) ekspertizės aktą Nr. 06-05/36; 3) įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti elektros energijos tiekimą kabeliu iš transformatorinės TP-J-99, esančios (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „Doleta“, esančiai (duomenys neskelbtini), į modulinę transformatorinę MT-J-290; 4) priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ ieškovei L. Ž. 10 000 Eur neturtinę žalą už sveikatos sužalojimą eksploatuojant ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje paklotą 10 KV požeminės kabelinės linijos kabelį, kuriuo nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki dabar tiekiama aukštoji 10 000 voltų (nominalus įtampos dydis), 17 000 voltų (trifazis įtampos dydis); 5) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ ieškovui A. Ž. 10 000 Eur neturtinę žalą už sveikatos sužalojimą eksploatuojant ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje paklotą 10 KV požeminės kabelinės linijos kabelį, kuriuo nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki dabar tiekiama aukštoji 10 000 voltų (nominalus įtampos dydis), 17 000 voltų (trifazis įtampos dydis); 6) priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ekspertika“ valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei L. Ž..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017, nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ 2006 metų kovo mėnesį pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 06-76 ir 2006 metų gegužės mėnesį pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 06-139 ir pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ekspertika“ parengtą 2006 m. gegužės 29 d. bendrosios techninio darbo projekto (2006 m. gegužės 18 d. KP-67) ekspertizės aktą Nr. 06-05/36; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; priteisė atsakovės UAB „Ekspertika“ naudai iš ieškovų lygiomis dalimis 2 085,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 042,68 Eur iš kiekvieno ieškovo; priteisė atsakovės UAB „Elektros darbai“ naudai iš ieškovų lygiomis dalimis 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 750 Eur iš kiekvieno ieškovo; priteisė atsakovės UAB „Doleta“ naudai iš ieškovų lygiomis dalimis 1 129,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 564,85 Eur.

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1115-260/2017, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovų atsakovų turėtas išlaidas apeliaciniame procese.Pareiškėjai (ieškovai) A. Ž. ir L. Ž. 2018 m. sausio 24 d. kreipėsi su prašymu, kuris vėliau buvo tikslinamas, į Kauno apylinkės teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017 paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovams bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjai nurodė, kad jiems 2018 m. kovo 2 d. paaiškėjo nauja aplinkybė, jog AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, neturėjo licencijos elektros energijos skirstymo veiklai vykdyti, todėl visi teisės aktai, pasirašyti minėtos bendrovės, yra negaliojantys. Ieškovų įsitikinimu, šios aplinkybės bei pateikti įrodymai gali turėti įtakos Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017, teisėtumui bei pagrįstumui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017, priteisė iš pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. po 176,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Elektros darbai“ naudai.Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras Kauno filialo išrašą apie atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB „ESO“) įsteigimą su vis istorija, kuriame nurodyta ir naujai paaiškėjusi aplinkybė, pareiškėjai gavo 2017 m. rugsėjo 26 d., todėl teismas laikė, jog būtent šią dieną ieškovai apie nurodomą aplinkybę ir turėjo sužinoti. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2018 m. sausio 24 d., t. y. praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą prašomoje civilinėje byloje (CPK 370 str. 3 d.), nes ieškovai nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių ir neprašė šį terminą atnaujinti.Teismas taip patį pažymėjo, kad pareikštu ieškiniu ieškovai, be kita ko, reikalavo taikyti atsakovams deliktinę atsakomybę ir priteisti iš jų žalos atlyginimą. Deliktinė atsakomybė galima, kai nustatomos šios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, netgi darant prielaidą, jog AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (toliau – AB „VST“) veikė neturėdama licencijos elektros skirstymo darbams, tai galėtų būti vertinama kaip pagrindas konstatuoti vieną iš deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus. Tačiau ieškovai nenurodė ir byloje nenustatytos tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios leistų įžvelgti priežastinį ryšį tarp deklaruojamų atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos – ieškovų sveikatos sutrikimų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovų nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai, nes jeigu ji ir būtų byloje nustatyta, tai nesudarytų pagrindo priimti kitokio sprendimo dėl ieškovų reikalavimų. Todėl dėl tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės procesas byloje negali būti atnaujinamas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. Ž. ir prisidėjimu prie atskirtojo skundo pareiškėjas A. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantės vertinimu, pareiškėjai neprarado teisės pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, o jeigu terminas tokiam prašymui pateikti praleistas, kadangi nuo įvykio – 2017 m. birželio 20 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rašto Nr. R2-(E)-1829 – praėjo beveik metai laiko, pareiškėjai turi teisę prašyti/prašo atnaujinti trijų mėnesių terminą prašymui pateikti. Apeliantė pažymi, kad pareiškėjai apskundė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) nutarimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, laikydami, kad Komisijos 2002 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 28 ir 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr.O3337 yra negaliojantys. Pareiškėjai mano, kad negaliojančios buvo ir licencijos, išduotos AB „ESO“ 2015 m. gruodžio 30 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03693. Pareiškėjai iš naujo kreipėsi į Komisiją 2017 m. rugpjūčio 7 d., prašydami persiųsti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau ir Inspekcijos) atsakymą. 2017 m. rugpjūčio 9 d. jie pakartotinai pateikė Komisijai prašymą, kuriuo prašė sustabdyti AB „ESO“ licencijos (leidimo) galiojimą, kol Inspekcija nesutvarkys 10 kV požeminės kabelinės linijos (toliau 10 kV PKL) dokumentų, leidžiančių statyti ir eksploatuoti 10 kV PKL, požeminės dalies ilgis yra 1 km 146 m. AB „ESO“ neturi jokio statybos leidimo 10 kV PKL, nes leidimas Nr.L66, kuris 2006 m. rugpjūčio 3 d. buvo išduotas AB „VST“, netinka. Leidimas leidžia/leido statyti ir eksploatuoti 10 kV PKL, kurios požeminės dalies ilgis yra 1 km 118 m.Apeliantės nuomone, terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleistas, kadangi pareiškėjai 2017 m. lapkričio 6 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui Komisijos 2017 m. spalio 5 d. raštą, kuriuo buvo atsakyta į ankstesnius jų prašymus. Šiuo metu byla yra nagrinėjama teisme. Kadangi pareiškėjų skundai iki šiol yra nagrinėjami teisme, jie negalėjo praleisti termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Naujai paaiškėjusi aplinkybė yra susijusi su AB „ESO“ licencijos (leidimo) sustabdymu. Anot apeliantės, ji nepraleido termino patikslintam prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-3095-918/2017 pateikti, kadangi trijų mėnesių terminą reikėtų skaičiuoti ne nuo 2017 m. birželio 20 d., bet nuo 2018 m. balandžio 25 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė nutartį administracinėje byloje Nr.eA-257-261/2018. Šioje administracinėje byloje teismas nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba slėpė nuo pareiškėjos ir jos sutuoktinio bei teismų informaciją apie tai, kad pagal faktiškai prie pareiškėjos žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 12, Jiezne, Prienų r., kadastrinis Nr. 6916/0006:105, VĮ „Kauno regiono keliai“ (dabartinis pavadinimas VĮ „Kelių priežiūra“) pažeidė teisės aktuose numatytą mažiausią 3 metrų atstumą, matuojamą nuo verandos iki žemės sklypo ribos, Vilniaus gatvėje, Jiezne, Prienų r.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo pareiškėjos pirminį ir patikslintą atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti pareiškėjams L. Ž. ir A. Ž. baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjų (ieškovų) nurodoma 2018 m. kovo 2 dieną jiems naujai paaiškėjusi aplinkybė, t. y. kad atsakovė neturėjo licencijos elektros energijos skirstymo veiklai vykdyti, dėl ko visi teisės aktai, pasirašyti AB „VST“, veikusios be galiojusios licencijos, yra negaliojantys ir pan., neatitinka tikrovės. Be to, atsakovė nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad jų nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017 teisėtumui bei pagrįstumui, ir pritaria teismo išvadoms, kad netgi tuo atveju, jei AB „VST“ ir veikė neturėdama elektros skirstymo licencijos, tai nesudarytų pagrindo priimti kitokio sprendimo dėl ieškovų reikalavimų. Atsakovė nurodo, kad 2015 m. gruodžio 30 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimu Nr. O3-693 buvo panaikinta AB LESTO licencija Nr. L1-8(VET), tačiau tos pačios dienos nutarimu Nr.O3-693 išdavė AB „Energijos skirstymo operatorius“ licenciją Nr. L1-10(VET). Licencija išduota tiekti elektros energiją Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskrityse. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2005 m. balandžio 26 d. Juridinių asmenų registre įregistravo pakeistą bendrovės pavadinimą AB „VST“, o 2010 m. gruodžio 13 d. vykusiame neeiliniame visuotiname AB „VST“ akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas reorganizuoti AB „VST“, sujungiant ją su akcine bendrove „Rytų skirstomieji tinklai“, tokiu būdu įsteigiant naują juridinį asmenį AB LESTO, kuri perėmė visas AB „VST“ materialines ir procesines teises bei pareigas. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuo 2016 m. sausio 1 d. perėmė visas AB LESTO teises ir pareigas.Atsakovės nuomone, pareiškėjų teikiami vis nauji reikalavimai ir skundai negali būti vertinami kaip pažeistų teisių gynimas. Akivaizdu, kad jiems pats bylinėjimosi procesas tapo savitikslis. Sistemingas ir nesąžiningas nepagrįstų prašymų bei kitų procesinių dokumentų padavimas teismo turi būti pripažintas piktnaudžiavimu procesu ir už kiekvieną atskirą piktnaudžiavimo proceso atvejį kiekvienam piktnaudžiavusiam procesu asmeniui turi būti skiriama iki penkių tūkstančių eurų dydžio bauda (CPK 95 str.)Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Elektros darbai“ prašo pareiškėjų skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjai, teikdami naujus dokumentus, siekia dar kartą pasibylinėti ir išspręsti ginčą savo naudai, t. y. piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis reiškia naujus, nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus. Atskirajame skunde pareiškėjai nepateikė jokių naujų duomenų ar argumentų, paneigiančių teismo išvadą, kad ieškovai praleido 3-jų mėnesių terminą procesui atnaujinti. Iš bylos duomenų matyti, kad JAR duomenis, kuriais grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, ieškovai gavo 2017 m. rugsėjo 26 d. Taigi, tą dieną jie ir sužinojo apie neva naujai paaiškėjusią aplinkybę. Dar daugiau, atskirajame skunde ieškovai nurodo, kad dėl šių aplinkybių susirašinėjo su institucijomis, gavo iš jų dokumentus dar 2017 m. balandžio ir birželio mėnesiais. Todėl akivaizdu, kad trijų mėnesių senaties terminą proceso atnaujinimui jie tikrai yra praleidę. Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. birželio 20 d. rašto Nr. R2--(E)-1831, pateikto su atskiruoju skundu, matyti, kad visos institucijos, pradedant AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, AB „Lesto“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, jau 2002 metais turėjo reikalingas veiklai licencijas, vykdė veiklą teisėtai ir po reorganizacijų tęsė veiklą su reikalingomis licencijomis. Todėl visiškai paneigiama ieškovų iškelta versija, kad AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, AB „Lesto“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, galų gale AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikė be licencijos, todėl akivaizdu, kad jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje nėra.UAB „Elektros darbai“ šioje byloje buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, nes ji pagal su UAB „Doleta“ sudarytą sutartį parengė 10 KV kabelinės linijos statybos projektą pagal AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ išduotas technines sąlygas 2006 m. Projektas atitinka įstatymų ir kt. norminių aktų reikalavimus, šiuo klausimu teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą ir nėra nė vienos naujai paaiškėjusios aplinkybės ar sąlygos, dėl ko šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas atsisakė byloje atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ji nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo, prašo jį skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 25 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė nutartį administracinėje byloje Nr.eA-257-261/2018. Kita vertus, pareiškėjai prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydami, kad po teismo sprendimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. jog AB „VST“ neturėjo licencijos elektros energijos skirstymo veiklai vykdyti, todėl visi teisės aktai, pasirašyti AB „VST“ neturint licencijos, yra negaliojantys.Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija, bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.Pareiškėjai (ieškovai) savo prašymuose dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad jie 2018 m. kovo 2 d. gavo dokumentus iš VĮ Registrų centras Kauno filialo apie AB „VST“, AB „RST“, AB „LESTO“ ir AB „ESO“ suteiktus leidimus licencijuotos veiklos vykdymui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų advokatė paminėtą informaciją iš VĮ Registrų centras gavo 2017 m. rugsėjo 26 d. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad informaciją apie AB „VST“, AB „LESTO“ ir AB „ESO“ veiklą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos jie gavo 2017 m. birželio 20 d. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad pačių pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės apie AB „ESO“ licencijuojamą veiklą jiems tapo žinomos beveik prieš metus laiko, tačiau per įstatymo nustatytą terminą atnaujinti proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje jie neprašė ir pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, t. y. administracine tvarka teikė įvairioms institucijoms prašymus ir skundus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantai pateikė praleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi minėto termino atnaujinti jie neprašė, teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.). Apeliantai savo skunde minėtą termino praleidimo aplinkybę pripažįsta ir prašo atnaujinti praleistą terminą. Kaip pagrindinę šio termino praleidimo priežastį apeliantė nurodo tai, kad pareiškėjai, gavę informaciją apie AB „ESO“ licencijuojamą veiklą, teikė skundus bei prašymus įvairioms institucijoms, todėl terminas procesui atnaujinti civilinėje byloje turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 25 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmę galutinį sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-257-261/2018. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl termino atnaujinimo, dar daugiau, atskirajame skunde termino skaičiavimo pradžia sietina su įvykiu, kuris nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netgi ir darant prielaidą, jog AB „VST“ veikė neturėdama licencijos elektros skirstymo darbams atlikti, dėl ko būtų galima konstatuoti vieną iš deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus, tačiau pareiškėjai (ieškovai) nenurodė, kaip neva naujai paaiškėjusi aplinkybė susijusi priežastiniu ryšiu tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos – ieškovų sveikatos sutrikdymu. Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad nors pareiškėjai savo pareiškime nurodo, jog jiems jų nurodomos aplinkybės nebuvo žinomos ginčo metu, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad tai nėra naujos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas jų pakankamumo ir sąsajumo taisyklių (CPK 177, 185 str.), atskirajame skunde iš esmės atkartojami pareiškimo atnaujinti procesą argumentai, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl panaikinti ar pakeisti 2018 m. balandžio 27 d. teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėjai piktnaudžiauja savo teisėmis, reiškia nepagrįstus prašymus, klaidina teismą, nurodydami neteisingą informaciją, dėl to, jų manymu, yra pagrindas skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesu.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Pareiškėjai teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo vadovaudamiesi CPK nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl atsakovės prašymas skirti už tai baudą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės UAB „Elektros darbai“ atstovė pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą sumokėjo advokatui 750 Eur, todėl šią sumą prašo priteisti iš apeliantų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, 2017 m. IV ketvirčio (atsakovės atsiliepimas į prašymą pateiktas 2018 m. gegužės-17 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 884,80 Eur (https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai#Mėnesinis darbo užmokestis). Rekomendacijų 8.16 p. nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimalus priteistinas advokato užmokesčio dydis yra 0,4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Elektros darbai“ pateikė tik atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuris surašytas advokatės, maksimalus priteistinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis šioje byloje sudarytų 353,92 Eur (884,80 x 0,4), todėl ši suma lygiomis dalimis priteistina iš apeliantų atsakovei UAB „Elektros darbai“.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 176,96 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Elektros darbai“ (j. a. k. 133619018) naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas